Atsikratymo nuo prisirišimų praktika

Visi prisirišimai mus pančioja ir nesuteikia laisvės. Ir todėl gyvenimas mus visada atitraukia nuo to, prie ko mes esame prisirišę.

Daugelis pastebėjo, kad jeigu ko nors labai nori, visą laiką apie tai ir tegalvoji, o visas pasaulis, atrodo, tik tam ir priešinasi.

Ir nieko neišeina. Kai šiaip ko nors panorėjai, per daug ir negalvodamas apie rezultatą – viskas eina “kaip per sviestą”. Arba santykiuose: kaip tik prie ko nors prisiriši – jis tampa abejingas.

Pavyzdžiui, kad ir problema su vaikais. Atrodo, baisiausia ir sudėtingiausia yra paleisti savo kūdikį. Juk, kaip taisyklė, tėvai taip susigyvena su savo turtu, kad laiko save jo laime. Ir projektuoja ant jo savo pačių baimes ir nepasitikėjimą, stengiasi jį apsaugoti nuo visų bėdų. Galvoja, kad žino, ką ir kaip geriau padaryti, ir, tiesą sakant, gyvena už jį.

Tuo pačiu neatlieka savo misijos, gyvena svetimą gyvenimą. Ir trukdo visiškai naujo žmogaus realizacijai. O juk vaikai tai dovana ir jie visada protingesni už savo tėvus, nes turi didesnius išminties išteklius. Kiekviena ateinanti karta visada išmintingesnė už praėjusią.

Jeigu problemos darbe, reiškia jūs per daug prilipote prie darbo. Jeigu nesiseka ko nors pasiekti, reiškia, užsikabinote už rezultato.

Jūs visomis jėgomis stengiatės pririšti ir sulaikyti vyrą – paleiskite jį ir jis pats pradės jūsų siekti.
Paleisti reikia jeigu ne viską, tai labai daug. Pradedant artimais žmonėmis ir baigiant tikslais, norais ir pan. Visų nuostabiausia, paleisdami, kiekvieną kartą atrasite, kad nieko nepraradote. Bet radote save!

Praktika

Įsijunkite malonią atpalaiduojančią muziką, sėskite į patogią kėdę, užsimerkite ir atsipalaiduokite. Įsivaizduokite, kad sodinate į laivą ir išlydite į tolimą plaukiojimą žmogų, kuris jums artimas ir brangus. Išlydėjimo momentas labai svarbus. Jūs pajusite išsiskyrimo skausmą. Bet būtent, priėmime ir išgyvenime to skausmo, kai mes jaučiame, kad tikrai išrauname iš širdies tą prisirišimą, išsilaisvinimo esmė, visos praktikos veiksmingumas.

Pasekite, kad laivas tikrai paliktų jūsų krantą, palinkėkite jam iš Sielos, iš visos širdies gero, laimingo, linksmo plaukiojimo. Įsivaizduokite ir pasiųskite jam pavymui laimės, sveikatos, sėkmės, džiaugsmo vaizdą. Įpūskite jo bures savo meilės vėju. Svarbiausia, kad žmogus tame laive būtų laimingas.

Ir tegu tame laive bus viskas, ko jam reikia. Taip, žinoma, skaudu įsivaizduoti, kad kitas, jums artimas žmogus laimingas ir džiaugiasi tame pasaulyje, kur nėra jūsų. Bet jūs turite padaryti tai kartais nesuvokiamomis tiesiog pastangomis – paleisti. Būtent tame prisirišimo atsiskyrimo nuo širdies momentas.

Ir kai tik mes išgyvename, priimame išsiskyrimo skausmą, iškart po to mums ateina dangiško lengvumo, dieviškos laisvės, nežemiško džiaugsmo jausmas. Karčios vienatvės jausmas keičiasi dieviškos, įkvepiančios vienybės būsena. Vienybe su pačiu savimi, su Dievu jūsų viduje, reiškia, ir su visu pasauliu. Mūsų siela skleidžiasi kaip gėlė, kaip paukštis, skleidžia sparnus. Tai didinga, nuostabi, stebuklinga būsena.

Ir atsiminkite: negalima nukirsti ar nuplėšti lynų, juos reikia atrišti. Negalima taip pat įsivaizduoti, kad laivas ne išplaukė, o kursuoja jūsų uoste. Negalima žmogaus įsodinti į tokį laivą, kuris nepajėgus apiplaukti aplink pasaulį ir greitai grįš atgal. Paleidimo procesas turi būti kiek įmanoma nuoširdus, garbingas, galutinis. Tik tada bus rezultatas. Mes turime išlydėti laivą suvokdami tai, kad ji gali niekada negrįžti, su palinkėjimais tikrai laimingo ir džiaugsmingo gyvenimo žmogui, kurį jūs išlydite į kelionę. Ir būtinai pajusite atspindį laimės, kurią išgyvena žmogus, esantis laive.

Paskutinis jausmas, kurį turite išgyventi, tai pamatyti kaip laivas nuplaukia, pavirsta į tašką ir išnyksta už horizonto. Išgyvenkite, nesislėpkite, iki išsiskyrimo skausmo dugno ir tada iškart pajusite didžios laisvės, džiaugsmo dovaną, kuri bus su jumis visada.

Kai mes paleidžiame, tai lyg mirštame, išgyvename mirties regimybę. Bet po mirties būna naujas gimimas. Pradėkite nuo vieno, paties svarbiausio žmogaus. O paskui išlydėkite į tolimą kelionę ir kitus jums artimus žmones, prie kurių esate skausmingai prisirišę.

Su kiekvienu išlydėjimu vienatvės skausmą keis vienybės su Dievu savo viduje ir visu pasauliu būsena. Laisvės, džiaugsmo, šviesos būsena vis augs. Jūs pajusite, kad jūsų energija daugiau nebeišteka, o sukasi apie jus – jūs tampate tarsi energetine saule.

Parengė: Būrėja Roma Vičienė, Mėnesiena: Būrimas kortomis