Gydomoji medžių galia

Medžiai teikia mums orą kvėpuoti, medieną, kurą, maistą, pastogę, mediciną ir grožį. Be medžių mes negalėtume gyventi. Jie taip pat gali paskatinti mūsų mąstymą. Platonas ir Aristotelis tai, ką galėjo geriausio, pasiekė mąstydami alyvmedžių giraitėse Atėnuose, Buda nušvitimą patyrė po Bo medžiu, o Izaokas Niutonas savo teoriją apie gravitaciją suprato tuomet, kai obuolys nukrito nuo medžio, po kurio jis sėdėjo.

Medžiai taip pat gali padėti mums geriau pasijusti. Daug šiandienos vaistų yra gaunami iš medžių. Aspirinas yra išgaunamas iš gluosnio žievės, ginkmedžio ekstraktas gerina kraujotaką, arbatmedžio aliejus yra naudingas odos infekcijoms gydyti, chininmedžio žievėje yra chinino, kuris yra pagrindas daugeliui vaistų nuo maliarijos.

Gydytojai taip pat pradeda suprasti, kad aplinka, kurioje ligoniai sveiksta, yra lygiai tokia pat svarbi, kaip ir vaistai, kuriuos jie vartoja gydydamiesi. Tik vienas iš pavyzdžių – Niujorko Sinajaus kalno ligoninė buvo specialiai pertvarkyta taip, kad visos reabilitacinės palatos turėti vaizdą į Centrinį parką.

Tyrimais nustatyta, kad vien buvimas žalioje erdvės sumažina streso lygį ir kraujo spaudimą per tris minutes. Ilinojaus universiteto mokslininkai tyrė didžiulį gyvenamųjų namų kvartalą, kurį sudaro 28 bokštai namų blokų, ir nustatė, kad tie gyventojai, kurie gyveno šalia medžių, daugiau bendravo su savo kaimynais, jautėsi saugesni ir 52 procentais mažiau kentėjo nuo nusikaltimų; jie jautėsi emociškai ir fiziškai sveikesni, nei tie, kurie gyveno „nuoguose“ namų blokuose.

Santykinai nauja psichologijos šaka ekologinė psichologija grindžiama supratimu, kad mūsų atsijungimas nuo gamtos yra svarbiausias daugelį mūsų emocinių problemų skatinantis veiksnys. Pasivaikščiojimas miške ir kalbėjimasis su medžiais padeda išvalyti mintis tiesiog kvėpuojant gryną deguonį, kurį skleidžia medžių lapai. Garsai, kvapai, vaizdai, tekstūros, net oro skonis gyvina visus penkis mūsų pojūčius. Beje, medžiai yra labai gera savianalizės metafora – pripažįstant mūsų šaknis, randamas mūsų „medžio“ šerdyje, ir sutelkiant dėmesį į tai, kaip mes galime išsišakoti, suteikdami šešėlį ir vaisius kitiems.

Be vaikščiojimo miške yra ir kitų būdų pajusti medžių teikiamą naudą. Medžius galime apkabinti. Kai žmogus apsupa save medžiais, jo kvėpavimas tampa gilesnis ir jo pojūčiai pasisotina, jis jaučiasi ramus ir tvirtas. Japonai turi žodį šitam jausmui apsakyti – shinrin-yoku, kuris pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą reiškia „miško maudynės“.

2004 m. Japonijos nacionalinė žemės apželdinimo miškais skatinimo organizacija atliko eksperimentą ir nustatė, kad pasivaikščiojimas miške turi teigiamą poveikį kraujo spaudimui, širdies susitraukimų dažniams ir imuninei sistemai. Jie taip pat nustatė, kad žmonės, kurie kasdien tiesiog žvelgdavo į mišką 20 minučių, savo kraujyje turėjo 13 procentų mažesnę streso hormono kortizolio koncentraciją.

Mūsų protėviai pagoniai garbino medžius. Europos liaudies tradicijose medžiams buvo priskiriamos stebuklingos gydomosios galios, tačiau daugelis iš mūsų išstūmėme gamtą iš savo gyvenimo. Tiesa? Ir nors vakarietiška medicina dažnai atskiria fizinius dalykus nuo emocinių, medžiai su savo šaknimis, kurios yra tvirtai žemėje, ir šakomis, kurios siekia dangų, mums primena, kad šios dvi sritys yra tvirtai susijusios.

Jei esi nuolat užsiėmęs, sieki karjeros, diena iš dienos rūpiniesi vaikais, patiri stresą ar jautiesi nemylimas, atstumtas, nesuprastas ar šiaip nekaip, įsitaisyk patogiai priešais medžio kamieną ir savo kūno prisilietimu užmegzk kontaktą su žeme ir su medžio žieve. Padėk savo rankas ant žemės ir įspausk į žemę savo pėdas, įsivaizduodamas, kaip iš žemės per Tavo kūną aukštyn teka šviesi energija.

Straipsnio autorė: Viktorija Šimašiūtė, šaltinis: gyvenusumeile.lt