Vaiduoklių egzistavimą pripažįsta net prezidentai

Daugelis iš mūsų galvoja, kad politikai – tai žmonės, kurie savo esme yra pragmatiški, nuolat galvojantys apie valstybės gerovę ir tikintys tiktai faktais. Regis, paranormalūs įvykiai ir politika – visai nesusiejamos sąvokos. Tačiau, kaip rodo praktika, šmėklos kartais “įgrysta” ir aukščiausios valdžios žmonėms.

Paslaptingi apartamentai

Buvusi pirmoji JAV ledi Hilari Klinton kartą prisipažino, jog Baltuosiuose rūmuose dažnai girdėdavo keistus nematomų žmonių balsus ir žingsnius, nuo kurių ją tiesiog sukaustydavo baimė.

“Tai didelis senovinis namas, tereikia išjungti šviesą, ir tyloje bet kuris judesys patrauks jūsų dėmesį”, – sako Baltųjų rūmų administratorius Garis Voltersas.

Pasak G.Volterso, paslaptingiausia Baltųjų rūmų dalis – prezidento apartamentai. Iš ten bet kuris garsas aidu išsisklaido po koridorius.

Mandagusis vaiduoklis

Garsiausia Baltųjų rūmų šmėkla laikoma 1865 metais teatre teroristo nušauto prezidento Abraomo Linkolno dvasia. Netrukus po nužudymo Baltuosiuose rūmuose pasirodė nužudytojo šmėkla – būdingas
A.Linkolno siluetas, retkarčiais žvelgiantis pro Ovaliojo kabineto langą.

Pirmasis žmogus, pamatęs šią šmėklą, buvo Greisė Kulidž, prezidento Klavino Kulidžo žmona.

A.Linkolno šmėkla jai pasirodė Ovaliajame kabinete. Stovėdamas prie lango vaiduoklis labai mąsliai žiūrėjo į Pensilvanijos aveniu.

Ypač dažnai garsioji šmėkla buvo regima Franklino Ruzvelto valdymo laikais.

Kartą viena iš F.Ruzvelto sekretorių, užėjusi į kadaise A.Linkolnui priklausiusį kabinetą, pamatė sėdinčią ant lovos ir besirišančią batų raištelius mirusio prezidento šmėklą. O kambarinė kartą užklupo Linkolno šmėklą tuo metu, kai ši bandė užkurti židinį.

Olandijos karalienę Vilhelminą, apsistojusią Baltuosiuose rūmuose F.Ruzvelto laikais, kartą naktį pažadino beldimas į miegamojo duris. Atidariusi jas, karalienė pamatė ant slenksčio A.Linkolną. Prezidentas buvo tikras džentelmenas ne tik gyvenime, bet ir po mirties: net tapęs šmėkla, jis pasibelsdavo prieš įeidamas.

Netrikdoma sodo ramybė

G.Volterso teigimu, Baltuosiuose rūmuose gyvena ir kitų žmonių šmėklos. Vieną kartą, kai JAV prezidento Vudro Vilsono žmona nusprendė pasodinti rožes sode prieš Baltuosius rūmus, prieš ją atsirado buvusi pirmoji valstybės ledi Doli Medison ir paprašė netrikdyti sodo ramybės.

Pats G.Voltersas, kartą kalbėdamas su trimis policininkais viename iš rezidencijos kambarių, staiga pajuto, kaip tarp jų perėjo ledinio oro srautas, po to dvejos durys, iki tol buvusios atviros, savaime užsidarė. Niekas anksčiau nematė, kad šios durys judėtų pačios.

Mirtinas kosulys

Nemažai lankytojų iš anapus pasirodo Kapitolijaus rūsiuose. Būtent ten lankosi Henrio Vilsono, Uliso Granto administracijos laikais užėmusio viceprezidento postą, šmėkla. H.Vilsonas, būdamas didelis karštos vonios mėgėjas, vienoje iš kongreso rūsio patalpų, praleisdavo didelę dienos dalį.

“Ten jis ir sušalo, tai tapo jo paskutine ir pagrindine klaida”, – sako garsus amerikiečių paranormalių reiškinių tyrinėtojas Denis Viljamas Haukas. Bet tai netrukdė H.Vilsono sielai sugrįžti ten, kur jis taip mėgo būti.

Figūra, apsigaubusi balta patalyne, užkrečia mirtinu kosuliu bei čiaudėjimu tuos, kurie ne laiku praeina šalia JAV Kapitolijaus viceprezidento kabineto.

Nebaigta kalba…

Atstovų rūmų posėdžiavimo salėse, liudytojų žodžiais tariant, pasirodo Džono Kvinsio Adamso šešėlis – vienintelio amerikiečių istorijoje prezidento, kuris vėliau tapo kongresmenu. Jo šmėkla pasirodo toje salėje, kur 1848 metais tarė savo piktą kalbą apie neteisingą karą su Meksika ir nukrito dėl apopleksijos smūgio. Po dviejų dienų jis paliko šį pasaulį, tačiau, kaip teigia D.V.Haukas, nuolat sugrįžta iš to pasaulio tam, kad pabaigtų priepuolio nutrauktą kalbą.

Japonijos premjero baimės

Buvęs Japonijos ministras pirmininkas Junichiras Koizumis drąsiai skatina pasikeitimus savo šalyje, tačiau jį gąsdina net mintis pasilikti savo rezidencijoje. Šis pastatas Tokijo centre anksčiau buvo kruvinų žmogžudysčių vieta ir turi namo, kuriame gyvena šmėklos, reputaciją.

“Atrodo, tai tikrai nepatogi vieta nakvoti, – kartą pasakė D.Koizumis per spaudos konferenciją. – Man labiau patinka vieta, kur gyvenau anksčiau.”

Nemėgdamas Japonijos ministrų pirmininkų oficialios rezidencijos jis atkartoja savo pirmtaką Joširą Morį, kuris ne kartą yra pareiškęs, esą rezidencija yra pripildyta šmėklų, ir skundėsi nepaaiškinamais beldimais ir triukšmu naktimis.

“Tikiuosi, aš pats netapsiu šmėkla, – sako premjeras. – Nes kai tampi ministru pirmininku, atsiranda “šansas”, kad būsi nužudytas.”

Taip tragiškai premjeras juokauja, nes 1932 metais į rezidenciją įsibrovė jaunieji karininkai ir nušovė tuometinį premjerą.

“Atiduokite galvą”

Ukrainos vadovas, laimei, su šmėklomis nesusidūrė, tačiau prezidento sekretoriato apsaugos tarnybos stebėjimo kameros užfiksavo permatomo silueto, panašaus į žmogų languotais marškinėliais, judesius.

Iš karto konsultacijoms į sekretoriatą buvo pakviestas Ukrainos paranormalių reiškinių centro specialistas profesorius Stepanas Chmelovskis, jam nagrinėti pateikti kadrai, nufilmuoti stebėjimo kamerų.

Apklausęs prezidentūros valdininkus, S.Chmelovskis išsiaiškino, kad keletą kartų paslaptingą siluetą matė ir sekretoriato darbuotojai. Kiti pastate dirbantys valdininkai teigė, kad jų tarnybinių kompiuterių monitoriuose atsiranda frazė – “atiduokite galvą”. Šį reiškinį priskirdavo kompiuterinių virusų ir įsilaužėlių išdaigoms, tačiau dabar manoma, kad tai šmėklos darbas.

S.Chmelovskis teigia, kad pastate iš tikrųjų fiksuojamos paranormalios energijos sankaupos, ir akcentavo, jog priešais sekretoriatą yra garsusis namas su chimeromis, kuriam jau per 100 metų.

“Įprastai šmėklos pasirenka senus statinius, bet rekonstruodami statybininkai galėjo išgąsdinti šmėklą ir sugužėjo į pastatą priešais”, – mano profesorius.

Dūmų rutulys iš Kneseto

Amerikos įstatymų leidybos valdžios atstovai jau priprato prie savo šmėklų, to negalima pasakyti apie Izraelio deputatus. Kaip pranešė viso pasaulio žiniasklaida, 2006 m. birželio 6 d. Izraelio Kneseto pastate stebėjimo kamera užfiksavo neaiškią dūminę dėmę, kuri keletą minučių judėjo teritorijoje ir dingo be pėdsakų.

Pirmoji signalizacija suveikė prie avarinio išėjimo iš Kneseto pastato vartų. Atvykusi į vietą apsauga nerado nieko įtartino, bet peržvelgę išorinio stebėjimo automatinių kamerų įrašus, apsaugininkai pamatė baltą švytintį rutulį, praskridusį pro vartus.

Parengta pagal “Vakaro žinių” priedą “Geras!”, parengė: Raimonda Baublytė