Jėgas siurbiantis miškas

Pasivaikščioję šiame pušyne žmonės pradeda skųstis nepakeliamu galvos skausmu ir nežinia kur prapuolusia energija. Miškas, pramintas šokančiu, užduoda daugybę mįslių: kodėl čia augantys medžiai tokie išsiraitę ir kodėl šią vietą aplenkia paukščiai bei kiti gyvūnai?

Gidė laikosi atokiau

Už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos esantis pušynas netoli Rasytės (rusiškai – Rybačij) miestelio lyg magnetas traukia smalsuolius. Miškas palei Kuršių marias iš tiesų atrodo įspūdingai. Augmenijos čia nedaug – tik samanos, menka žolė ir pušys, kurių kiekviena – vis kitokia, lyg atskira istorija.

Medžiai išsiraitę į skirtingas puses. Kai kurių kamienai išsišakoję prie pat žemės, kiti lyg gyvatės nuvinguriavę, persisukę kilpomis.

Žiūrint į juos iš tiesų ima svaigti galva – šitiek daug keistai atrodančių pušų vienoje vietoje. Efektą sustiprina tai, kad visai šalia šokančio miško stovi tiesios lyg stygos pušys, būdingos ir Lietuvos pajūriui.

„Būna, kad po ekskursijų po šį mišką žmonės ima skųstis svaiguliu. Sako, kad jiems sukasi galva, darosi silpna. Bet kiti nejaučia nieko“, – pasakojo Karaliaučiaus ekskursijų vadovų ir gidų asociacijos narė Antanina Maksimova.

Iš paranormaliais reiškiniais tikinčių žmonių gidė yra sulaukusi pastabų rečiau lankytis šioje vietoje. Todėl atvedusi grupes, pati stengiasi likti nuošaly.

Vietiniai rusai kartais šią vietą vadina „girtu mišku“ – išsiraičiusios pušys jiems atrodo kaip apsvaigusios.

Versijos – įvairios

Kodėl ši vieta tokia keista, sklando pačių įvairiausių versijų. Vieni tikina, kad pušys tokios išaugo dėl šioje vietoje siaučiančių besikeičiančios krypties vėjų. Geologai tikina, kad medžių augimą paveikė nestabilus smėlio dirvožemis.

Ekstrasensai šį fenomenalų reiškinį aiškina savaip – esą šioje vietoje susikerta teigiama ir neigiama energija. Ufologai suskubo paaiškinti, kad čia lankėsi ateiviai.

Kiti prisimena, kad šiame pušyne kadaise buvo bandomi lazeriai – Kuršių nerija mokslininkams atrodė tam itin tinkama. Spėjama, kad būtent dėl jų taip pušys ir išsirietė.

Yra išlikusi ir legenda, aiškinanti, kaip atsirado „šokantis miškas“. Pasakojama, kad vietiniai itin saugojosi atvykėlių, neprisileisdavo svetimų. Bet kartą mariomis atplaukė mergina, turėjusi tik arfą. Vietiniams patiko jos grojama muzika ir jie įsileido svetimšalę. Jai grojant šoko visi. Taip pat – ir pušys. Mergina nustojo groti, o pušys liko lyg šokančios. Net ir dabar romantikai aiškina girdintys šiame miške arfos garsus.

Neseniai šį mišką tyrinėjo studentai, rengę mokslinį darbą. Išvadose jie nurodė, kad kalčiausias yra vėjas, kuris šioje vietoje būna itin stiprus. Teigiama, kad dar keli tokie miškai yra Švedijoje ir Rusijoje, Kemerovo srityje.