Apverstas pasaulis

Yra žmonių, kurie sugeba skaityti iš dešinės į kairę arba apvertę lapą. Bet be nuolatinių treniruočių tai mažai kam pavyksta. O 28 metų Boženai Danilovič (Bozena Danilovic) iš Serbijos treniruotis nereikia, ji tokia gimė – Božena pasaulį mato „atbulai“. Mat mergina nuo gimimo kenčia dėl orientacijos erdvėje sutrikimo. Tačiau jai tai netrukdo gyventi normalų gyvenimą ir net dirbti.

Kad jų vaikas ne toks kaip visi, Boženos tėvai suprato, kai ji kūdikystėje pradėjo šliaužioti, traukdamasi atbula, o ne judėdama pirmyn, kaip visi normalūs vaikai. Tas pats ir su vaikščiojimu. Mergaitės mamai teko net specialiai imti atostogas, kad išmokytų dukrą vaikščioti.

Mįslingas sutrikimas Boženai nesutrukdė puikiais pažymiais baigti koledžą ir įsidarbinti ekonomikos eksperte gimtojo miesto taryboje. Ir ji puikiai susidoroja su savo pareigomis. Tiesa, laikraščius, žurnalus ir dokumentus mergina skaito apverstus, o jos kompiuterio klaviatūra ir monitorius nustatyti taip, kad ji galėtų nesunkiai skaityti elektronines rinkmenas „aukštyn kojomis“.

Namuose Božena turi savo atskirą televizorių, kurį visada žiūri viena, nes jis apverstas. Kiti šeimos nariai žiūri normaliai pastatytą televizorių. „Kai kam tai gali pasirodyti neįtikėtina, bet man tai visiškai normalu, – sako Božena. – Aš tokia gimiau ir būtent taip jau 28 metus matau aplinkinį pasaulį“. Kadaise mergaitę tyrė Masačusetso technologijos universiteto ir Harvardo neurologai.

„Jie teigia, kad mano akys viską mato teisingai, bet štai smegenys šį signalą „persuka“ ir galop viską matau ne taip, kaip kiti žmonės, o aukštyn kojomis, – pasakoja B.Danilovič. – Bet jie negali paaiškinti, kaip būtent tai vyksta ir kokia smegenų dalis už tai atsakinga. Specialistai man sakė, kad žino kelis žmones, kurie rašo taip, kaip aš, bet nė vienas iš jų taip nemato aplinkinio pasaulio“.

Dar viena rūšis žmonių, pasaulį matančių tam tikru laipsniu „apverstą“ – tai kairiarankiai. Jie gimsta su labiau išsivysčiusiu dešiniuoju smegenų pusrutuliu, o „normalių“ žmonių labiau išsivystęs kairysis. Galbūt tai galima paaiškinti genetinėmis priežastimis.

Šiaip ar taip, manoma, kad kairiarankiai paprastai pranoksta dešiniarankius intelekto lygiu, jų stipresnės emocijos ir jiems yra būdinga tai, kas vadinama charizma. Žinoma, kad dauguma garsių asmenybių – politikų, mokslininkų, aktorių, dailininkų, kompozitorių – gimė kairiarankiai.

Tarp jų – Isakas Niutonas (Isaac Newton), Albertas Einšteinas (Albert Einstein), Julijus Cezaris, Aleksandras Makedonietis, Napoleonas Bonapartas, Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill), Bilas Klintonas (Bill Clinton), Leonardas da Vinčis, Pablas Pikasas (Pablo Picasso), H.K.Andersenas, V.A.Mocartas, Aristotelis, F.Nyčė (F.Nietzsche), Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin)…

Psichologų nuomone, kairiarankių laimėjimus galima paaiškinti jų geresniu gebėjimu tiksliai skirti garsus ir intonacijas, taip pat menkiausius spalvos niuansus, vaizdine atmintimi, gebėjimu lengvai orientuotis erdvėje bei trauka paradoksams.

Viso to rezultatas – nestandartinis dešiniarankių požiūriu mąstymas: logiką jie pakeičia absurdu ir išlošia! Štai Leonardas da Vinčis buvo ne tik didis tapytojas; jis padarė daugybę puikių išradimų, tokių kaip povandeninis laivas, parašiutas, sraigtasparnis, ekskavatorius.

Deja, dienoraščius, kuriuose da Vinčis aprašė savo išradimus, mokslininkai sugebėjo perskaityti tik praėjus penkiems šimtmečiams po jo mirties. Priežastis visiškai paprasta: užrašai buvo užšifruoti ir, norint juos perskaityti, reikėjo… dienoraštį laikyti priešais veidrodį!

O „Alisos stebuklų šalyje“ autorius Luisas Kerolas (Lewis Carroll) visą gyvenimą praleido tarsi kreivų veidrodžių karalystėje. Jo išvaizda stebino asimetriškumu: vienas petys aukštesnis už kitą, akys ne viename lygyje, jis blogai girdėjo viena ausimi, o šypsodamasis perkreipdavo lūpas.

Jis mokėjo rašyti ne šiaip kaire ranka, bet iš dešinės į kairę, kaip arabai, piešė paveikslėlius, apverstus aukštyn kojomis, ir grojo muzikos kūrinius nuo pabaigos į pradžią. Kartu jis Oksforde padarė matematiko, lingvisto ir dvasininko karjerą. Jis nustatė aritmetikos taisykles, kurias šiandien žino kiekvienas moksleivis.

Straipsnio autorė: Milda Kunskaitė, Respublika.lt