Ugnimi žaidžiantis bildukas

Išvertus iš vokiečių “poltergeistas” reiškia “triukšmingą dvasią”, o mūsiškai – bilduką. Pasak paranormalių reiškinių tyrinėtojų, kokioje nors užkrėstoje erdvėje nei iš šio, nei iš to kyla triukšmas: kažkas bilda, krebžda,
stuksena, pjauna. Kartais (laimė, gana retai) bildukai gali sukelti ir gaisrą.
Tokie poltergeisto atvejai ne tik rečiausi, bet ir pavojingiausi.

Kai košmaras vėl grįžta

2006 metų pavasarį keisti ir baisūs dalykai dėjosi viename Kijevo butų – ten siautėjo nematoma dvasia, kelianti gaisrus. Šeima neteko dviejų šaldytuvų, kelių telefonų, drabužių spintos, užuolaidų, technikos, o ką jau kalbėti apie ramų gyvenimą.

Baisiausia, kad ant visų šių daiktų liepsna plykstelėjo maždaug 20-30 minučių intervalu ir tame pačiame kambaryje. Beje, senas magnetofonas buvo išardytas ir neįjungtas į tinklą, bet užsiliepsnojo…

Iškviesti ugniagesiai tik skėsčiojo rankomis. Teko kviesti dvasininką. Tačiau po trumpo atokvėpio košmaras vėl kartojosi.

Į tą nelaimingą butą iškviestas anomalių reiškinių specialistas vėliau pasakojo, kad buvo nusiteikęs skeptiškai, bet po valandos jau būtų įtikėjęs ir į sniego žmogų… Tądien nieko neįvyko, bet kitą dieną buto šeimininkas gesino balkoną, o po valandos ugnis plykstelėjo sandėliuke ir virtuvėje.

NSM tikėti poltergeistu uždrausta

Maždaug tuo pat metu panašūs nepaaiškinami dalykai dėjosi Donecko srityje. Šeimos narių akyse ėmė pleškėti daiktai, paskui – ir pats namas. Kartais liepsnodavo net geležis! Žmonės kvietė miliciją, Nepaprastųjų situacijų ministerijos (NSM) gelbėtojus, ugniagesius. Šeimininkė skundėsi, jog galiausiai imta įtarti pačius gyventojus, nors jai pačiai nuo tų gaisrų sušlubavo širdis…

Pirmą kartą poltergeistas nutarė paišdykauti vasaros pradžioje – liepsna raitėsi tarp dvigubų lango rėmų, nors tai tiesiog neįtikima. Paskui užsiliepsnojo naktinės užuolaidos. Namiškiai paklausė specialistų ir atidarė visas duris, o prie jų pastatė po kibirą su vandeniu.

Tuo metu namie buvo visa šeima – penki suaugusieji ir vaikas. Savaime užsidegė lovų čiužiniai, virtuvės stalas, tualetas, vasarinis dušas, įrankiai. Vos šeimininkai spėjo užgesinti gaisrą, padvelkė degėsiais iš namo – degė lova, kurioje miegojo vaikas. Keisčiausia, kad visos durys buvo užtrenktos, o kibirai su vandeniu nutempti į šoną!

NSM inspektorius, lankęsis įvykio vietoje, pareiškė tiesiai šviesiai: “Oficialiai gaisrus kvalifikavome kaip nežinomo asmens neatsargų elgesį su ugnimi, – juk negalime oficialiai įvardyti jo poltergeistu!”

Kipšas ant įkaitusios krosnies

Kažkoks nelabasis įsisuko į dviaukštį medinį namą Irkutske ir kone mėnesį varė visą šeimą iš proto. Ekspertai, fiksuodami vis naujus savaiminių gaisrų židinius, bejėgiškai gūžčiojo pečiais ir konstatavo: nepaaiškinama, bet faktas.

Viskas, kaip ir paprastai, prasidėjo nuo elektros prietaisų: bute vienas po kito liepsnojo ir lydėsi elektros lizdai. Techninėms tarnyboms pripažinus savo bejėgiškumą, šeimą ėmė lankyti televizijos ir radijo žurnalistai, laikraščių reporteriai.

Nors name elektra buvo išjungta, gaisrai nesiliovė. Laimė, jie kildavo ten, kur tuo metu nebūdavo žmonių, ir tik šiokiadieniais. Savaitgalį bildukas ilsėdavosi. Bet paskui ėmė liepsnoti ir daiktai, drabužiai. Galiausiai prie krosnies rūkančiam šeimininkui iš siaubo pasišiaušė plaukai, kai išvydo mėlyną liepsną skleidžiančius ratilus ir kipšo snukį. Manydamas, jog kliedi, žmogus pasikvietė žmoną, bet ir ši išvydo velnio kontūrus – išsišiepusį snukelį, ausis…

Šeimos galva pakvietė dvasininką, bet šis negalėjo padėti. Paskui atėjo du bioenergetikai. Vienas jų pasakė matąs negerą, juodą moterį, bet esąs per silpnas ją įveikti. Paskui savo galias išbandė šamanas, ir jam po kelių sykių pavyko.

Kas namie šeimininkas?!

2005 metų vasarą ugnimi spjaudantis nelabasis siautėjo iškart keliuose nedidelio Samaros kaimelio kiemuose. Pirmiausia viename name nuo palangės nukrito gėlių vazonas, pradėjo judėti taburetė, ėmė šokčioti kėdė. Persigandę žmonės išlėkė pas kaimynus, o grįžę rado namus apverstus aukštyn kojom.

Gyventojai pasikvietė popą, bet vos tik šis spėjo pašventinti namą ir išvažiuoti, ėmė liepsnoti vienas jo kampas. Kol jį gesino, užsiplieskė pirtis. Visiems puolus prie jos, užsiliepsnojo daržinė.

Paskui bildukas ėmė eiti iš vieno kiemo į kitą, pleškindamas statinius. Ir vėl teko kviesti dvasininką, buvo net organizuota bažnytinė procesija… Bet šventikas išvažiavo, o poltergeistas liko.

Ką sako mokslas

Specialistai tvirtina, kad mintis gali materializuotis. Mąstydamas žmogus eikvoja energiją ir kartu kuria tam tikras substancijas, vadinamąsias minčių formas, kurios gali būti tamsios ir šviesios. Ir kuo “juodesnės” mintys, tuo didesnė blogio koncentracija aplink žmogų, tuo didesnė energinė įtampa.

Kai kurių poltergeistų siautėjimą mokslininkai aiškina būtent tuo, kad namie gyvena labai piktas žmogus ir savo “juodomis” mintimis prikelia juodiems darbams kažkokią nematomą ir tulžingą esybę.

Poltergeistas siekia dar vieno tikslo – gauti papildomos energijos. Jam prieinamais metodais sėja tarp žmonių baimę, kartu verčia išlieti emocijas, o pats jomis misdamas semiasi svetimos energijos.

Visiškai nebijoti bilduko – gana sunku. Bet, kaip pataria specialistai, reikia stengtis įveikti savo baimę ir nesielgti pagal jums primetamą scenarijų.

Deja, universalaus kovos su poltergeistu ir tuo, kuris spjaudo ugnimi, būdo nėra. Kiekvienu konkrečiu atveju specialistai eksperimentuodami ir klysdami stengiasi prisikasti prie nelabojo. Svarbiausia – nenuolaidžiauti ir parodyti įsibrovėliui, kas namie tikrasis šeimininkas!

Štai keletas patarimų, kaip išvengti tokio nekviesto svečio. Pirmiausia nereikia bute prikabinėti daugybės veidrodžių. Neverta piktnaudžiauti ir kokliais. Jei bildukas vis dėlto jau apsigyveno jūsų namuose, pastatykite ant grindų vandens dubenį ir uždekite žvakę. Vanduo pritraukia neigiamą energiją, o žvakės liepsna ją sunaikina. Labai veiksminga pabarstyti kambaryje džiovintų mėtų, pelynų ir dagių arba auginti namie kaktusus ir tradeskantes.

Šaltinis: “Vakaro žinių” priedas “Geras”