Senų bareljefų paslaptys

1969 metais Hathor šventyklos Egipte (pastatyta Kleopatros VII laikais – 69-30 m pr mūsų erą) pamatuose buvo rastos siauros kameros, kurių plotis 1,1 m. Archeologai nieko negali pasakyti apie šių patalpų paskirtį, tačiau čia pavaizduotos senovinės kaitinamosios lempos! Požeminė kamera yra prie tolimiausios šventyklos sienos, dviem aukštais žemiau paviršiaus. į ją galima patekti per siaurą šachtą. Kameros plotis – 1,12 m, o ilgis – 4,8 m. Kodėl būtent tokioje sunkiai prieinamoje, siauroje kameroje bareljefuose pavaizduotas elektrinio apšvietimo procesas?

Hathor šventykloje – senovinė lempa?

Yra trys bareljefai. visi jie skirti tai pačiai temai: grupė žmonių (žynių?) darbuojasi su kažkokiais daiktais. Pirmoji analogija, kuri kyla, žvelgiant į tuos daiktus – elektros lempa. Čia pavaizduoti žmonės, laikantys didelius, permatomus, į kolbas panašius daiktus, jų viduje matyti besiraitančios gyvatės. Hieroglifų tekstuose, kurie lydi bareljefus, gyvatės apibūdinamos būdvardžiu seref, kas reiškia “žėrėti”, kalba čia gali eiti apie kažkokią elektrinio apšvietimo formą. Aštrios gyvačių uodegos įvestos į kažką panašaus į lotoso žiedus, nereikia didelės fantazijos, kad pamatytume juose elektros patronus. po “lempomis” yra ganėtinai neįprasti daiktai, vadinami “Džed” (paskui buvo rasti jų pavyzdžiai, nuo kurių karojo variniai laidai), panašūs į izoliatorius, į kuriuos, kaip į kolonas, remiasi kolbos. Nuo lotoso-patrono eina kabeliai su dryžuota danga, vedantys į “dėžę”. Saulės dievybė, pavaizduota ant dėžutės-”generatoriaus” – Heh, ar, pagal kitą versiją – Atum Ra, rodo, kad ši dėžė susijusi su kažkokia energija.

Panašiai kaip Džedas, Heh buvo amžinybės įsikūnijimas, jo vardas reiškia “milijonas” ar apskritai labai didelį skaičių. tuo metu kai izoliatorius – Džedas simbolizuoja “nuolatinę” amžinybę, Heh įkūnija amžiną ciklų kaitą, kas gali simbolizuoti labai jau dieelį šio energijos šaltinio resursą.

Dešinėje bareljefe stovi demonas-pavianas arba dievas Horas su šuns galva ir laiko rankose peilius, kuriuos galima traktuoti kaip saugančią jėgą arba pavojų, sklindantį iš dėžės, ar net kaip jungiklį/išjungėją.yra nuomonė, kad ši požeminė kamera Hathorės šventyklos pamatuose Dendere buvo mini elektrinė, ir čia pavaizdavo slaptą mokslą apie elektrą, kuris buvo prieinamas tik pašvęstiesiems.

Kai dėl “lempų”, tai jas galima identifikuoti kaip Krukso vamzdelius. Britų fizikas Viljamas Kruksas (1832-1919) vienas pirmųjų ėmė tirti elektros išlydžio plitimą stikliniuose vamzdeliuose, pripildytuose išretintų dujų. Prijungti prie indukcinės ritės aukštavoltės apvijos, tokie vamzdeliai skleidė ryškų švytėjimą.

Yra nuomonė, kad panašios lempos buvo naudojamos tais laikais, kai buvo padaryti šie piešiniai. Patalpoje nebuvo rasta suodžių pėdsakų, kuriuos turėjo palikti įprastos tiems laikams “lempos”. Iš vienos pusės – tai argumentas, palaikantis minėtą hipotezę, o iš kitos – patikimai nežinoma kokiomis lempomis naudojosi senovės egiptiečiai, arba gali būti, kad sienos buvo kruopščiai nuvalytos nuo suodžių.

Dar daugiau – buvo rasti išlaidų sąrašai, kuriuose buvo nurodytas darbininkams išduotos alyvos, skirtos apšvietimui, kiekis.

Sprendžiant pagal hieroglifų, lydinčių bareljefus, turinį, tie, kurie juos rašė, jau nelabai tesuprato tikrają piešinių prasmę, greičiausiai šie paveikslai buvo paveldėti iš ankstesnės civilizacijos, tapo “kanoniškais” ir ilgą laiką buvo kopijuojami, tik kartojant gerokai senesnius, šventus paveikslus, kaip kad dabar daroma su šventais paveikslais.

Padaras su peiliais rankose gali simbolizuoti pavojų, kurį kelia ši vieta:

Stulpeliai, vadinami Džedais, laikomi izoliatoriais ar kažkuo susijusiu su elektros srovės perdavimu:

Džedų yra pačiuose įvairiausiuose atvaizduose:

Yra ir nedidelių, visiškai įprastų buityje, elektros lempučių atvaizdų:

Senovės šviestuvo rekonstrukcija: