Skip to main content

Žmogaus kalba

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
elteide2017-10-02 19:52

cs rašė:Stragos sąveika, per magą, sukoleriuoja pradines analogiškas dedas, bei kranas, kurių tolimesnė paskirtis yra antrikacinė. Iš antrikacinės sferos, dedos ir kranos koleriacijos yra paskirties sąvybė, kurioje atsiduria dvi skirtingos pozicijos, t.y. krana ir deda. Koleriacija – betkurios semifunkcinių dalių rūšies išvedamų pozicijų ieškomos, tiriamos vietos.  Pagrindinės jų vietos arba pozicijos: krana, deda, akiromatizuojamas kanalas, deka.

kuo toliau, tuo dar mažiau suprantu…
prie ko čia magas ? kas yra čia magas?

cs2017-10-02 20:03

elteide rašė:prie ko čia magas ? kas yra čia magas?

Ištikro ne "magas", o "maga". Siejamoji maga yra sąryšyje su aprašyta straga. Stragavimas – tai dėliojimo tvarka, ir fiksacijos pozicija, kai išrikiuojama – " sferos, tresos, sklados ir atvedama ties viena analogiška pozicija siejančia jas viena bendra sąvybe ".

Maga tai jungiamoji dalis, kuri sieja stragos tvarkas ir koleriuojamus pavidalus(deda, krana, akiromatizuojamas kanalas, deka). Tvarka tokiu ruožtu siejama ir atspindi antrikacinėje sferoje, kurioje straga demodeliuoja pavienes išrikiuotas koleriuojamas dalis ir sudaro, tam tikras sekas, kurios iš pradžių paveikiamos magos iniciacijos.

cs2017-10-08 20:00
Sukuriamoji sąvybė semifunkcijoje yra antrikacinio išvedamo povaizdžio, kuriam povaizdis atspindi iš išvestų, pozicijai priklausančių atskirčių. Šios atskirtys yra akiromatizuojamame jungime, bei priklausančios jungtys yra krana, deda. Tresos lygyje tai yra pagrindinės atskirtys, be jų yra ir sklados lygis, apie kurį šį karta tik užsiminsiu. Priklausančių atskirčių (PA) povaizdis trunka lygių sudedamosiose skiltyse (SKL), bei analogiškose skiltyse (ANL).

1. Maga antrikacija tresos lygyje
Žmogaus kalba – paveikslėlis 35

TR-tresa, MG-maga, SR-straga, KR-krana, AK1,AK2,AK3,AK4-akiromatizuojamas kanalas, DD-deda.

2. Maga. Akiromatizuojamieji kanalo jungimai
Žmogaus kalba – paveikslėlis 36

cs2017-10-10 19:17
Sekomasoninis lygis – tai tresos sandaros ir jų semifunkciniai gebėjimai. Panašiai, kaip ir tresos, sklados turi irgi savo lygį, kuris sutraukia bendras semifunkcijas ir tada bendras jų pavadinimas Nesekomasoninis lygis. Lygiai nesipina kartu, bei jų pozicija yra atskira.

Pradžiai, apibūdinamas "Sekomasoninis" lygis:

1. Sekomasoninis lygis, turi sandarą, kuri priklauso tresos struktūroms, t.y. bendra sandara yra išvestyje tarp daugelių semifunkcijų išdavų.
2. Priklauso tresos struktūros: deda, krana, koleriacija, dregoginė preservacija, prieštodiniai valdikliai, straga, assifavimas, konsediabiliavimo kryptys, kišmo palenga, giborgizacija.

"Nesekomasoninis" lygis pasižymi atskiromis sąvybėmis, kurias turi sklados koleriacija.

1. Nesekomasoninis lygis, turi sandarą, kuri priklauso sklados struktūroms, t.y. bendra sandara yra išvestyje tarp daugelių semifunkcijų išdavų.
2. Priklauso sklados struktūros: koleriacija, trigediferencija, gediferencija, degediferencija, shemaformatas, deka.

Jų povaizdis yra arba SKL, arba ANL. Pradžiai, užtenka žinoti, kad dermes tai demodeliuotu ir daugeli kartu pasikartojantys (semifunkciniai gebejimai). Šie skiriamieji gebejimai tai PA – tresos lygio nagrinejamos dalys einant link antrikacijos.

cs2017-10-11 13:30

cs rašė:Yra prarastoji dalis, kuri skyriuose grupuojama, kaip nepaparasta, demodeliuojama dalis su pastatos pavišiumi, esantis viršupritaninėje skiltyje.

Viršupritaninė dalis paparasčiausiai, įvardyjama kaip grupių atsikartojimai su indeksacija. Bet, atsikartojimas yra pastatos paviršiuje, kuris yra IP (idėjinis paviršius).

cs rašė:Priklausančių atskirčių (PA) povaizdis trunka lygių sudedamosiose skiltyse (SKL), bei analogiškose skiltyse (ANL).

Tai ir yra viršupritaninė dalis, jai priklauso PA, ANL, SKL. Kad tai įvardyti, reikia mokėti perskaityti vienu iš povaizdžių grupių, kurios įmintos.

Dar kitaip, PA = ANL + SKL. Kai žinoma narių grupė, įmenami jų dėmenys. Visada svarbu suieškoti grupės narių dėmenis.

cs2017-10-11 13:55
Sata – tai būdas ir atrada, kuriai tenka pogrupiai, tokie, kurie veikia savo PA ir ( SKL , ANL ). Dėl semifunkcinio gebėjimo, SATA yra viena iš semifunkcinių dalių, kurios skaidosi į serija-atraija-takai-ateiga. Šių dalių susiejimas yra tenkinamų pogrupių sauda. Sauda – tai minifikuotų ir deminifikuotų pradžių užrašymas ir įminimas.

Malfunkciniai sugebėjimai yra irgi satos pogrūpyje, tačiau labiausiai gebėjimai pastebimi per sferų atvaizdavimą, kurios yra kryptinė arba dekryptinė. Taip pat jų sauda siejama iš pradžių, kaip nuotektis ir turi aiškias susiformavusias dėles. Dėlė (senas susiformavęs pogrupis ir sena semifunkcija).

Satos atvaizdavimas yra pats pagrindinis šioje semifunkcijų raciono grandyje. Tarpsmas rodo sauda ir dėlė. Kada šie pogrūpiai yra atkopijuojami, atrandama sata ir tikroji jos versija yra labiausiai nerodoma. Bet, nerodoma, jos dalis, o pogrūpis, jos yra. Pogrūpis tai aiški pozicija, dusauda. Dusauda(antrikacinis saudos pavidalas).

1. SATA

Žmogaus kalba – paveikslėlis 37

cs2017-10-11 14:42
Naujosios tikrosios kalbos procedūrinės dalys yra IP išvestys, bei dalys, kuriomis atkeliauja misifikacija (ateigų misifikacija). Svarbiausias bruožas yra antrikacija, bei forma ir lygis, tačiau svarbi ir demisifikacija (ateigų demisifikacija).

Seniau kalbėta apie tikrosios kalbos procedūrinę shemą:

Taip pat nagrinėjama procedūrinė funkcija, kuri yra tikroji kalba. Ji turi po kolkas atrastų 1/2 visų artikuligestų, bet žinoma, kad kiti gestai gali sudarinėti aukštas pozicijas ir aukštus lygius. Taip pat tikrosios kalbos procedūrinė shema, kuri šiuometinė.

Naujoji "Tikrosios kalbos procedūrinė shema"

Žmogaus kalba – paveikslėlis 38

cs2017-10-11 15:49
Atrasti Tikrosios kalbos procedūrinės shemos (TKPS) nariai žymi dabartinę saudos praspritą (apžvelgiamą sferos ateigą). Pagal turimas sustatytas pozicijas, TKPS nariai yra šiuometiniai ir nauji.

Apžvelgsiu narių semifunkcinius gebėjimus, apart artikulegestų pozicijos, susiejant su sekomasininio, nesekomasoninio lygio dalimis.

1. Forma tai kryptinės ir dekryptinės formos, bet jų skirsmas tenka kišmo palenga einančioms, pozicijoms, nauji ir šiuometiniai rodiniai formą naudoja dėl daugelio priežasčių. Forma pasirenkama dėl skytinio paviršiaus sekuliarumo. Sekuliarumas – priežastis, nulemianti naudojimą ir rezultatų tėkmę.

2. Lygis – pasirenkamas dydis, iš kurio skirstymas sudaro grandis, bei jų antrikacija, susieja pozicijas, pataisomas į lygius. Lygiai turi skytinio paviršiaus sietį, kai grandis yra deminifikuojama, minifikuojama. Kitaip, lygis pataisomas dydis į kurį sudedamos pozicijos.

3. Antrikacija – tai IP bruožas, kuris iškelia dalis, bei nusako jų vidinę tenkinančią prasmę ir reikšmę. Jų būdas yra nepasirenkamas ir dažniausiai sudarytų sekų tenkinanti dalis yra veiksmo ar poveikio per ateigą.

4. Misifikacija – tai pradžios nuo SATOS, įgalinimas, bei surinkimas narių, kurie eiteina per SATOS ateigas. Misifikacija taip pat yra pradinis sekuliarumas, kurio koleriacija ir demisifikacija yra atitinkamo formos ir lygio apibrėžime.

Visi keturi nariai be skirstymo, būtų nepatogūs naudojime. TKPS eksperimentas yra artikuligestinis rodinys, susijęs su dabartine saudos prasprita. Visos pozicijos simbolizuoja bendrą veiksmo ir poveikio grandinę. Jos atvėrimas yra eksperimentinė dalis, bei nurodyta, jos gebėjimas yra sekuliarus (SK).

klajunas2017-10-11 20:45
Savo temą aiškini jau šeši mėnesiai, ar toli šviesa tunelio gale? Ar įmanoma visa tai kaip nors susieti su tiesioginėmis prasminėmis rinklėmis, visgi tema yra kalba, todėl kažkoks ryšys turėtų būti.

Jeigu rinkles ir laikysime ta šviesa tunelio gale, tai kokiame atstume nuo jų dabar esi?

cs2017-10-11 21:06
@klajunas mano aiškinimas gali pasibaigti betkurią sekundę, nes nesu tikras, kad atrasiu pakaitalą. Ir daugiau analogijų mažai tikėtina, kad rasiu, nes be jau atrastų nebėra daugiau. Turbūt jau džiūgauji, kad viskas eina link pabaigos? Bet, "kalba" tema, labai siaura ir nieko ji nepasako, apart komunikacijos būdų. Aš daugiau aiškinau ne tarpusavio komunikacijos būdus, o vidinius pasaulių kalbos būdus ir kalbos pradžios ryšius, patį atsiradimą arba nuotektį. Tokių būdų, kaip supranti kitaip ar panašiai – nėra.

Beto, nesuprantu tavo posakio, kur kalbi "apie šviesą tunelio gale". Visiškai to neprireikia, bent diskusijoje, kur vyksta paieška – dalykų. Ryšys yra su kalba, bet nurodžiau tik kurioje dalyje. Tavo numatyta dalis, kur turi ryšį yra kitame kalbos kampe. Nežinau ar pritarti, kad čia telepatiniai sugebėjimai ir t.t. Nes kalbos būdas kitas. Kaip pamatyti, dar gali apriboti kaikurie nusistatymai. Turi žinoti, kam vertinimas tenka, kuriai kalbos daliai.

klajunas2017-10-11 21:22

cs rašė:Bet, "kalba" tema, labai siaura ir nieko ji nepasako, apart komunikacijos būdų. Aš daugiau aiškinau ne tarpusavio komunikacijos būdus, o vidinius pasaulių kalbos būdus ir kalbos pradžios ryšius, patį atsiradimą arba nuotektį. Tokių būdų, kaip supranti kitaip ar panašiai – nėra.

Aš tą ir norėjau pasakyti. Tavo tyrimą taip ir suprantu, bet pagal mano išsireiškimą turi būti imamas visas spektras. Kalba kaip komunikacija ir yra šviesa tunelio gale, laikas būtų paaiškinti kaip tie vidiniai kalbos pasauliai pereina į savo galutinę formą, į rezultatą.

Pavyzdžiui, paimi paprastą komunikaciją ir tada ją skaidai į gylį, iki pačių giliausių kalbos klodų. Arba atvirkščiai – paimi giliausius vidinius kalbos klodus ir laipsniškai vedi kaip iš jų atsiranda paprasta komunikacija.

Teorija begalinė negali būti, nors tema gali atrodyti begalinė. Teoriją sukuri ir turi baigtą rezultatą, kurį gali naudoti kaip supratimo būdą. Kol kas nagrinėji tai, kas nėra susiejama su žmogui akivaizdžiais dalykais. Daug kitiems padėtum, jeigu bandydamas sujungti visą spektrą, pereitum prie akivaizdumų.

Man įdomu ar tai apie ką rašai tavo sąmonei yra matoma ar čia tėra abstrakčios schemos? Paprastam žmogui neaišku kurioje vietoje ieškoti tavo terminų referento.

cs2017-10-11 21:42

klajunas rašė:Man įdomu ar tai apie ką rašai tavo sąmonei yra matoma ar čia tėra abstrakčios schemos? Paprastam žmogui neaišku kurioje vietoje ieškoti tavo terminų referento.

Mano metodas skaidosi į dalis, kurios vienos grarina skladas, kitos grarina tresas. Tada yra du spektriniai atskiri lygiai, kuriuos aš nagrinėju, bei priteikiu semifunkcijas.

Vietoj semifunkcijos – analogijos dar netektų ieškoti, nes patys semifunkciniai gebėjimai susiformuoja dėl aukštos pozicijos, kurioje sudėta daugelis projektų, o bendra mintis semiama ir jos struktūros semiama (idėja semiama). Terminai jau visi išaiškinti, dėl to, neturėjo kilti nesupratimo momento.

"Mano sąmonė su šiuo dalyku nebendrauja", ir apskritai randu, kad tai abstrakti vieta. Tai ką darau yra labai aukšta kalbos nagrinėjimo pakopa tik mano skirtyje yra IP idėjinis paviršius, ne pati sąmonė. Net ši pakopa turi patį pradinį kalbos nagrinėjimo pradžios dalį. Todėl nesuprantu kodėl, mažai pakaitalų ir pradžios momentų tepavyko sugauti ir atvaizduoti. Bet gal tokia pradžia ir turėtų būti, o gal dar ir bus papildyta.

Pačius pagrindinius sugauti teko, ir jie yra: tresos, sklada, maga, SATA, Malfukcija, IP. Tada jų išsišakojimas ir jų dalys buvo nagrinėjamos. Daugiau pradinių semifunkcijų kaip ir neteko "sugauti". Patarčiau pažiūrėti #134 pranešimą, ten yra viskas, ką teko nagrinėti daug plačiau.

cs2017-10-12 17:02
Prisimenant, teorinį ir eksperimentinį kalbos modelį, įminsiu dalis ir kiekviena iš jų aprašysiu susiejant bendrame kontekste. Teorinio kalbos modelio dalys yra kleosopinės ir fosopinės. Kleosopinė – pradžios atrada, neosopinė – tarpmso atrada. Tokios atrados ir pastatos dalys skyla į bendro konteksto nagrinėjamas dalis, kuriose bus įvardintos jos reikšmės. Turime gerą planą, kurį įvardinsime per jos reikšmes ir terminus. Taigi, bus išaiškinamos semifunkcijos ir sugrupuojamos dar geresniame formate.

Pradžios formato sukura yra kleosopinės dalies pastata, kuriai įminimas neturi aiškaus susiformavusio semifunkcinio rodiklio, bet vertinamieji rodikliai yra sudedamieji ir analogiški, kaip ir seniau buvo imenami SKL, ANL. Kleosopinės SKL ir ANL keičia pradines padėties pozicijas, kurių yra SATA, Semifunkcija, Malfunkcija, Sukura, Sferos. Bendrai – jos pradžios atrada, kuri kinta arba ji yra, kas keičia padėtis. Vertinamieji rodikliai, kurie yra:

1. SATA – suteikia formato galimybę, bei įgalina paprastas ateigas, sudėtines ateigas. Ateigų funkcionavimas yra ruošiamasis formatas, būdas ir atrasta semifunkcija, kurių sauda ir dėlė nurodo semifunkciją.

Sauda – tai minifikuotų ir deminifikuotų pradžių užrašymas ir įminimas.

Dėlė (senas susiformavęs pogrupis ir sena semifunkcija).

SATA paprasčiausiu būdu dar apibūdinama, kaip Serija-Atraija-Taikai-Ateiga.
2. Semifunkcija – tai platus galimybių spektras, kuriam priklauso būsenos ir imtys, kurios sudarinėja sferų, pozicijų ir esinių dalykiškumą, sekuliarumą(sudėtinė sąvybė). Taip pat yra galimybė įsistatyti analogiją, sudėtinę funkciją.
3. Malfunkcija – tai mažos indeksacijos ir satos sutrikimų per ateigas nagrinėjimas, vykdymo būdo nagrinėjimas, kuriam priklauso koncentruotos dermės.
4. Sukura – tai pagrindo, kiekio ir koncentro sąvybės, kurios apibūdinamos pagal jų reišmę. Todėl jų lyginimas yra tresos ir sklados koleriacijoje.
5. Sferos – pažymi logiškumą ir teorinį sąvybių koncentrą, kuriam tenkina dekryptinis arba kryptinis pavidals.

Pradžios formato sukura yra fosopinės dalies pastata, tai padėties ir būsenos koncentras, kuriame sudėtos semifunkcijos ir sklados ir tresos lygiai. Šie rodikliai yra semifunkcijos ir jų kintamybė yra reguliuojama iš pozicijų esminių padėčių. Pagrindiniai rodikliai tai:

1. Assifavimas, tai yra prarastų ir įgyvendintų ryšių atkelimas į pradinę padėtį. Esminis jos konstruktas yra ateigų sužadinimas ir sutvarkymas į kryptines ir dekryptines sferas.
2. Tikrosios kalbos procedūrinė shema – tai 4 komponentai, kurie susieja konstruojamų dalių sfera į junginius, kurie yra formos, lygiai, antrikacija, misifikacija.
3. Dregoginė preservacija – tai sukuriama terpė, kurioje atsiduria semifunkcinis deda, krana, akiromatizuojamas kanalas.
4. Prieštodiniai valdikliai – duoda simplekto objekciją, susieja ryšiai planingą tresos dalių judėjimą ir kitimą.
5. Straguojama tresa – atradimas susietų antrikacinių pavidalų, kitokiose terpėse, pvz: tresoje, skladoje.
6. Giborgizuojama tresa – tai kolistandencijų standmuo, kuriam koleriuojamas tarpsnis duoda ryšį su SATA ir kitomis vietomis.
7. Kišmo palenga – tai vieta, kurioje pavidalai koliariuojami ir sufiksuojami.
8. Konsediabiliavimo kryptys – nuotektis, kuri sukelia dalinį efekto kursavimą. jų parinktys yra pastėria, atmėžia.
9. Krana – tai analogiškos įsivestys, paprasčiau – sklados arba tresos.
10. Deda – sudarytas mišrus junginys, kuris sieja tresas arba skladas, pagal būdą arba ypatybę.

Bevisko yra ir terpių semifunkcija, kuri turi savo paskirties įsivestis kartu su antrikacija. Jų pagrindinės sąvybės yra iškelti kintamybę ir suteikti analogišką pavidalą. Jų pagrindinės yra tokios tresos:

1. Gediferencija
2. Degediferencija
3. Shemaformatinė
4. Viršupritaninė
5. Tigediferencinė
6. Tigeshemato

Taigi, atvaizduotas visas spektras, pagal jos dalis kleosopinės ir fosopinės, bei tresos dalis. Pagrindas visų yra semifunkcinė galia.

cs2017-10-13 17:28

Viskas, kas šiuo metu bandoma atvaizduoti, sekama pagal vykdymo būdų (2VB) shemą, kuri bus pridėta galutiniame konseriobalių įminime. Dabar yra atititaikymo ir principo pataisymo ieškojimo periodas, bei nagrinėjimas yra nukeliamas į "reikšmės" indeksacijas.

Konseriobalių dalių iminimas yra jų sudėtinių semifunkcinių lygių sustresija. Sustresija – tai siejimo būdas arba įmenamos tiesės ant kurių pereinamas jungiklis aktyvina arba deaktyvina "fonus". Fonai susiejami su konseriobalėmis ir ten, fonas atitinka kryptinės/dekryptinės sferos sandarą.

Paprasčiausiai tai buvo atvaizduota Malfunkcija. Konseriobalės.

Konseriobalės yra 5 tipų, "konseriobalių fonai":

1. K – Paprastoji konseriobalė
2. 2K – Straga konseriobalė
3. 2VB – Vykdymo būdas
4. AVB – antrinis vykdymo būdas (naujas vykdymo būdas)
5. PNE – pripatas

Pagal šių tipų nuotektyje esančius sustresumus aktyvieji jungikliai, reguliuoja fono standensijas. Beviso to, tai ne pagrinde semifunkciniai gebėjimai, bet malfunkcija. Malfunkcija ateina kitu kanalu, tapatinasi su konseriobalėmis ir jų sudėtiniais fonais.

cs2017-10-16 16:18
Kadangi nepadariau įvado į treposines semifunkcijas, nutariau vėlesnį jų pavaizdavimą. Siekiamos ir sudėtos semifunkcijos nuotektyje koleriuoja treposinius pavidalus, kurių viena iš gerai žinomų yra Kišmo palenga ir SATA. Treposinė komposinencija sudaro veiklų ir aktyvų nuotekties sangerį. Sangeris sąjungoje sudibina sferas ir sumaxifikuoja jų dermes.

Trumpai apie šias komposistencijas. Jos įmenamos dalys, kurių yra viena įminta (kišmas). Viso jų yra apie dvidešimt. Bet tai ne riba ir skaičius kintantis. Todėl paieškoti ir sudėlioti į atitinkamas vietas nėra dar dėmenų shemos kompozicijos.

Pirmoji komposistencija.

Žmogaus kalba – paveikslėlis 39

cs2017-10-17 14:25
Prieš tai buvo užsiminta apie dalis, kurios sąryšije įgauna dideles reikšmes. Po kolkas šių reikšmių tresos junginiuose daug netenkama, bet pagrindinė priežastis duoda jų pagrindinį "kinaktinį žemėlapį". Visose dalyse numatoma eiga, kuri susideda iš keturių dalykų.

Šie keturi dalykai yra:
1. Paprastoji krana; 2. Paprastoji Deda; 3. Dedos antrikacija; 4. Kranos antrikacija;

Vien šių dalykų apribojimas ir atskleidimas yra pagrindas visoje nuotektyje. Kadangi šios semifunkcijos prieinamos ir demodeliuojamos, susidaro geras planas. Matosi žemėlapis, ir pati "struktūrinė visata". Bet atsakomosios ir liekamosios dalys yra "keturi dalykai". Jie kartu įeina į komposistencinį racioną, apie kurį buvo jau užsiminta. Taip sudaromas pavidalas, kurį suvokti duoda jos dalys ir struktūrinė raciono dava.

1. Kinaktinis žemėlapis

Žmogaus kalba – paveikslėlis 40

cs2017-10-17 18:51

cs rašė:Treposinė komposinencija sudaro veiklų ir aktyvų nuotekties sangerį. Sangeris sąjungoje sudibina sferas ir sumaxifikuoja jų dermes.

Kaip ir lieka nepanaudojamas surinkimo būdas arba sangėris, ir ištikties sąjungoje nėra sferos. Sangėris – tai ką vaizduoja išlygina bendrybių povaizdžius ir demodeliuojami pavidalai yra priklausomi šiam povaizdžiui. Neturint įsgerintų arba gero plano dalių, nėra pavidalų sudibinimos sferos dermių. Kadangi komposistencija tai ribotą sferų ir pavidalų skaičių planuojati dalis, taip pat ir surinkus akivaizdybes prieinama prie nustatytos tvarko iš apraiškų "gerinimo".

cs rašė:Trumpai apie šias komposistencijas.

Viskas, ką šiuo metu verta žinoti, tai yra planingas apraiškų surinkėjas, ir atvaizduotojas. Tokių planingų tvarkų gerinimas priklauso didesniai grupei neatrastų ir neįmintų gerinimo pavidalų ir sekų kombinacijomis, kurios paprastai koleriuojamos.

cs rašė:Visose dalyse numatoma eiga, kuri susideda iš keturių dalykų.

Keturi dalykai yra gerinimo nariai savo gerinimo shemoje, kurią vadiname "žemėlapiu". Kadangi gerinimas jau ir pasako visą veiksmą ką tuom yra planingai įmanoma padaryti. Planas yra susieti ir sujungti nesusiejamas dalis, pavyzdžiui , krana ir deda, kuri neturi jokio sujungimo momento, bet ieškant, galima surasti ir jų siejimo dalį. Dalis, kuri sieja kraną ir dedą yra akiromatizuojamas kanalas, arba kinaktinis žemėlapis, kurios savo koordinacijomis pažymi tekmes ir demodeliavimo atvaizdavimą.

cs2017-10-18 14:04

cs rašė:sudibina sferas

Ši apraiška dar šifruojama kaip papildanti ir vedanti sudėtiniu būdu. Sudibinta sfera turi sąryšį su antrikaciniu sferos modeliavimu. Tai skiria bent per suderinamumo dėmenis, sfera sudibinama nėra visuomet. Tačiau sudibinimas yra svarbus, kai siejamos dalys nesiderina, kaip ir krana ar deda.

cs rašė:struktūrinė raciono dava

a) Struktūrinė raciono dava arba tiesiog sudėtinis racionas atneša idėją, kad grupuojamos dalys priklauso būti sudėtinėmis, jų semifunkcinis gebėjimas nėra simplekto objekcija, nėra simplektiškas pavidalas. Jeigu ši idėja turinyje labai raiškiai atspindima, sulaukti galima nederinamų sąvybių suderinamumų.

b) Tai dava, kuri idėjose turi sukomponuotą prasmę, atneša dermes ir povaizdžius, kuriems nuotektyje svarbios jungtys pavirsta semifunkciniais gebėjimais. Racionas susideda iš semifunkcinės ir SATOS gebėjimų. Taip pat prišli sąvybė, kuri paverčia dalykus susidedančius iš sudėtinių dalių.

c) Kinaktinio žemėlapio nauda yra atnešamas planavimo metodas, tai – sudėtinis konstruktas. Racionas, kurį turi žemėlapis tai dedų ir kranų komposistencija. Komposistencija, dar kitaip nekintančių struktūrų atvaizdavimas ir gavimas sudėtinių jų atvaizdavimų planų.

cs rašė:gerinimo shemoje

Gerinimas buvo įmintas, kaip prišli sąvybė, bet atšifruojamas, kaip geras planas. Racionas papildytas gerosiomis gerinimo planavimo ypatybėmis virsta sudėtiniu atvaizdavimo būdu. Todėl dalykai turi realius sudibinimo pavyzdžius ir jų ypatybės virsta planu.

cs2017-10-18 23:41
Artikuligestų rinkinys. 2017-10-18

Žmogaus kalba – paveikslėlis 41

klajunas2017-10-19 12:02
Laukiame kiekvienos ideogramos paaiškinimo. Daug kas jau pateikta prieš tai, bet schematinis apibendrinimas galėtų būti papildytas ir žodiniu apibendrinimu.

Ne visi egiptietiškus hieroglifus supranta, be paaiškinimo.

cs2017-10-19 14:38
Tai mano užbaigiamasis ciklas, artikuligestinis rodinys pirmą kartą sujungiamas į vieną skyrių. Gal tai nepaaiškinamas rodinys, tiems – kas nesekė temos, bet visus artikuligestus įmanoma surasti per visą skyrių ir nagrinėjimo shemas.

Sekamas ciklas, dar nėra paruoštas artikuligestų rodiniais, manyti galima, kad žengsime į kitas apraiškų ir pasižymėjimų plotmes. Kitame skyriuje būdas atvaizduoti ir išaiškinti bus kitokesnis ir pasižymėjimai kitokesni.

Po kolkas mano tema: "kalba" baigiasi, bus einama link kitos temos, daug gilesnės. Tačiau šiuo metu nesiruošiu atskleisti kas tai per tema.

klajunas2017-10-19 16:10

cs rašė:Tai mano užbaigiamasis ciklas,

Pabaigoje paprastai būna galimybė užduoti klausimus ir gauti atsakymus. Klausimų buvo ir eigoje, tačiau retai, kada buvo atsakomi, todėl gal bent pabaigoje bus išimtis?  ;D  Turėtum pats suprasti, kad klausimų iškilo labai daug ir jų yra daugiau negu atsakymų.

Pirmas bandomasis klausimas: koks metodas leidžia slajos sąrankas taip detaliai išskaidyti į gyli kai pats gylis niekaip neduotas. O gal atvirkščiai – tai ką aiškinai yra paprastas paviršius, tik niekas to nesuprato? Todėl: artikuligestai yra paviršinė ar gelminė struktūra? Kaip paviršius pamatomas arba kaip įlendama į gelmę?

Neatsakyti į klausimus – nemandagu. ;D

cs2017-10-19 16:20
@klajunas Pirmiausia, nesupratau, koks iškilęs klausimas.

Mano skaidymas ir dalymas, metodas yra demodeliuojamų skytinio paviršiaus dalių įminimo "grąžtas". Grąžtas tai įminimo pirma dalis, kuria vadovaujuosiu. Tai anokia ne naujiena, nes mintys suvokiamos ne gelminiu pavidalu, turime gerai suplanuotą ir išnarpliotą minties struktūrą ir ji ne gelminė.

Turbūt neesminis dalykas, kuriame tu užsisklendei ar nežinai teisingo parinkimo būdo atidengti metodu. Tačiau kaip ir matau tavo didelis rūpestis dėl kitų suvokimo galimybių ir apribojimų.

klajunas rašė:O gal atvirkščiai – tai ką aiškinai yra paprastas paviršius, tik niekas to nesuprato?

Kaip tai galima kompetentiškai nuspręsti, galima keliais būdais. Čia tikrai ne aklai vaizduojamas paviršius ar gelmė, reikia turėti omenyje, kad kažkas "vyko ir pavirto". Todėl atvirtimas duoda gražių rezultatų, o jie kintantys ir blokuojantys teisingus sudaromus "grąžtus".

Todėl gražtas yra atvirtimas ir primodeliuojamas pavidalas, kuris yra plotmėse nesurandamas, tik jo pavirtimas registruojamas, kaip bendras kokybinis įvykis.

klajunas2017-10-19 16:43

cs rašė:Kaip tai galima kompetentiškai nuspręsti, galima keliais būdais. Čia tikrai ne aklai vaizduojamas paviršius ar gelmė, reikia turėti omenyje, kad kažkas "vyko ir pavirto". Todėl atvirtimas duoda gražių rezultatų, o jie kintantys ir blokuojantys teisingus sudaromus "grąžtus".

Supratau – atsakymai "kaip ir visada", tokiu atveju daugiau klausimų nėra. Gal dar ko nors norės paklausti kiti.

P.S. Kai gręži – gręži paviršių, į gylį. Nebent tavo gręžimas vyksta iš vidaus.
Pavirtimas ir atvirtimas nieko nesako, nes matoma vis tiek tik viena dalis. Turi būti kažkaip aprėpiama tai kas atverčiama. Toks dalykas įmanomas tik kaip paviršiaus projekcija į gelmę, kuri ne atverčia, bet interpretuoja per uždengimą.

cs2017-10-19 16:50
@klajunas Ne apie gręžimą esmė buvo, bet apie teisingų variantų atvirtimą, demodeliavimą, primodeliavimą. Gražtas tai pats reiškinys, kuris kaip daikto pavidalu davė pradžią daugeliui apraiškų.

Kaip supranti, ne gręžti ir turėti gylio nuovoką geriausiu variantu tenka paieškoti kaip teisingai tai perfrazuoti. Nes nematau, kad tiktų gręžimo pavyzdys. Neteisingai perfrazavęs neturėsi užuomenų ir nuovokų, bet tu jas turi, jei tavo mintis yra susijusi ar bendrame kontekste kartojasi.

Nėra tai kaip paskira viena dalis, nes tai senai įmintos minties dalys, kurios yra įgyvendintos per plano formatą. Planas yra pavyzdys, kaip geras planas sukomponuoja vedančiuosius narius.

elteide2017-10-19 17:03
čia tikrai tema apie kalbą? …kam tada grąžtas.nes per daug mandra 🙂 ?
cs2017-10-19 17:07
Tema tikrai "kalba", tačiau jos kitimą ir naujų dalykų kontroliavimą dar ieškoma būdų kaip nusakyti ir atvaizduoti. Kalba yra papildyta savo struktūromis, kurias mintis pakišo ar davė.

Supratimas – kalba kaip "komunikacinis panaudojimas", kalbai jau per senas. 😉 Atrandama, kad kalba turi skirtingų manipuliacijos ir modeliavimo semifunkcinių gebėjimų.

klajunas2017-10-19 17:24

cs rašė:Tema tikrai "kalba", tačiau jos kitimą ir naujų dalykų kontroliavimą dar ieškoma būdų kaip nusakyti ir atvaizduoti. Kalba yra papildyta savo struktūromis, kurias mintis pakišo ar davė.

Nesiruoši savo žinių susisteminti ir parašyti kokį nors vadovėlį? Nes forume dėstymas gana padrikas, supainiotas, sunku suprasti kas yra dalis, kas visuma ir ką kokie žodžiai atitinka paprastame patyrime. Vadovėlis galėtų susidėti iš įvado, medžiagos sisteminio išdėstymo ir apibendrinimų arba išvadų.

Ar tvarkos nemėgsti ir sistema netraukia. Viską užrašinėti taip kaip mintis tuo metu ateina į galvą – nelabai profesionalu. Gal daugiau kas tavo mintimis susidomėtų. Tačiau tokiu atveju reikia siekti patraukti dėmesį, o ne atstumti.

cs rašė:Supratimas – kalba kaip "komunikacinis panaudojimas", kalbai jau per senas.

Kaip kalba suprantama specialistų jau paaiškinau – tai nėra vien "komunikacija". Yra trys "kalbos" formos:
1. Kalba kaip produktas.
2. Kalba kaip artikuliacijos procesas.
3. Kalba kaip gebėjimas.

Procesas kuria produktą, produktas formuoja gebėjimą. Gebėjimas turi įsisavinto turinio sluoksnį, ir įgimtą kompetenciją. Paprastai gebėjimas tyrinėjamas neurolingvistikos iš dalies psicholingvistikos. Taip pat bet kokį kalbos aspektą gali tyrinėti kalbos filosofija.

cs2017-10-19 17:45

klajunas rašė:Nesiruoši savo žinių susisteminti ir parašyti kokį nors vadovėlį?

Netrupinti mano temos į galimybes, nes nepaversi į lanksčią formą. 😉

klajunas rašė:Kaip kalba suprantama specialistų jau paaiškinau – tai nėra vien "komunikacija".

Yra vien komunikacija, bet yra uždara ir atvira galimybė įterpti intarpus ir sudaryti bendravimo galimybių kalėjimus. Ar "kalėjimas" to nenusako? Nes ten surakintos ir neparodomos galimybės, tokiam apibendrinimui nepraverčia pagalba, nes galimybės pats "užsiauginti" turi. Tai viena iš priežasčių, kad tema bira, kai nesulaukiama tinkamo sheminio pavidalo.

Tokiems, pavidalams, kaip sistemingumas, galioja daug apribojimų ir toli nieko nepasiekiama…

cs2017-11-01 14:07
Kadangi nemažai temų buvo užbėgta ir praleista, nutariau pasidalinti shemomis, kuriomis praleista nemažai svarbių artikuligestinių rodinių.

Pirmiausia, apžvelgiama yra kinaktinis žemėlapis, kuris labai tolimas ir jų skirstymas nepatogiai išdėstytas. Skaičiumi 1 pažymėta krana, 2 – kranos antrikacija. 3 – dedos antrikacija, 4 – deda. Kinaktinis žemėlapis tai išdėstymas buvusiojo priedo, kurį atvaizdavau akiromatizuojamieji kanalo jungimai. Tema randama čia : https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4593.msg89242#msg89242

Antrame plane išdėliojamos konseriobalės, kurios įsiterpia į skladų junginį. Tema buvo Konseriobalės ir jų Malfunkcinis sugebėjimas.https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4593.msg88864#msg88864

Trečiame plane M pobūdžio tresa ir niekur nepanaudotas krotas. Krotas tai landos iš semifunkcinis sugebėjimas, dar verčiamas kaip ankstyvoji būsena prieš visą išdėstymo raciono įvairybę. Daugiau apie tai galima rasti. https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4593.msg88604#msg88604

Ir paskutinis atvaizduotos Magos koleriacijos, kuriose paliekama aktyvi būsena, šis nepabaiktas planas buvo įvade apie magą ir akiromatizuojamus jungimo ypatumus.https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=4593.msg88603#msg88603

Shemas galima pamatyti nuorodomis:
400097.png
400204.png
9124.png
88879f.png