Prisimenant, teorinį ir eksperimentinį kalbos modelį, įminsiu dalis ir kiekviena iš jų aprašysiu susiejant bendrame kontekste. Teorinio kalbos modelio dalys yra kleosopinės ir fosopinės. Kleosopinė – pradžios atrada, neosopinė – tarpmso atrada. Tokios atrados ir pastatos dalys skyla į bendro konteksto nagrinėjamas dalis, kuriose bus įvardintos jos reikšmės. Turime gerą planą, kurį įvardinsime per jos reikšmes ir terminus. Taigi, bus išaiškinamos semifunkcijos ir sugrupuojamos dar geresniame formate.
Pradžios formato sukura yra kleosopinės dalies pastata, kuriai įminimas neturi aiškaus susiformavusio semifunkcinio rodiklio, bet vertinamieji rodikliai yra sudedamieji ir analogiški, kaip ir seniau buvo imenami SKL, ANL. Kleosopinės SKL ir ANL keičia pradines padėties pozicijas, kurių yra SATA, Semifunkcija, Malfunkcija, Sukura, Sferos. Bendrai – jos pradžios atrada, kuri kinta arba ji yra, kas keičia padėtis. Vertinamieji rodikliai, kurie yra:
1. SATA – suteikia formato galimybę, bei įgalina paprastas ateigas, sudėtines ateigas. Ateigų funkcionavimas yra ruošiamasis formatas, būdas ir atrasta semifunkcija, kurių sauda ir dėlė nurodo semifunkciją.
Sauda – tai minifikuotų ir deminifikuotų pradžių užrašymas ir įminimas.
Dėlė (senas susiformavęs pogrupis ir sena semifunkcija).
SATA paprasčiausiu būdu dar apibūdinama, kaip Serija-Atraija-Taikai-Ateiga.
2. Semifunkcija – tai platus galimybių spektras, kuriam priklauso būsenos ir imtys, kurios sudarinėja sferų, pozicijų ir esinių dalykiškumą, sekuliarumą(sudėtinė sąvybė). Taip pat yra galimybė įsistatyti analogiją, sudėtinę funkciją.
3. Malfunkcija – tai mažos indeksacijos ir satos sutrikimų per ateigas nagrinėjimas, vykdymo būdo nagrinėjimas, kuriam priklauso koncentruotos dermės.
4. Sukura – tai pagrindo, kiekio ir koncentro sąvybės, kurios apibūdinamos pagal jų reišmę. Todėl jų lyginimas yra tresos ir sklados koleriacijoje.
5. Sferos – pažymi logiškumą ir teorinį sąvybių koncentrą, kuriam tenkina dekryptinis arba kryptinis pavidals.
Pradžios formato sukura yra fosopinės dalies pastata, tai padėties ir būsenos koncentras, kuriame sudėtos semifunkcijos ir sklados ir tresos lygiai. Šie rodikliai yra semifunkcijos ir jų kintamybė yra reguliuojama iš pozicijų esminių padėčių. Pagrindiniai rodikliai tai:
1. Assifavimas, tai yra prarastų ir įgyvendintų ryšių atkelimas į pradinę padėtį. Esminis jos konstruktas yra ateigų sužadinimas ir sutvarkymas į kryptines ir dekryptines sferas.
2. Tikrosios kalbos procedūrinė shema – tai 4 komponentai, kurie susieja konstruojamų dalių sfera į junginius, kurie yra formos, lygiai, antrikacija, misifikacija.
3. Dregoginė preservacija – tai sukuriama terpė, kurioje atsiduria semifunkcinis deda, krana, akiromatizuojamas kanalas.
4. Prieštodiniai valdikliai – duoda simplekto objekciją, susieja ryšiai planingą tresos dalių judėjimą ir kitimą.
5. Straguojama tresa – atradimas susietų antrikacinių pavidalų, kitokiose terpėse, pvz: tresoje, skladoje.
6. Giborgizuojama tresa – tai kolistandencijų standmuo, kuriam koleriuojamas tarpsnis duoda ryšį su SATA ir kitomis vietomis.
7. Kišmo palenga – tai vieta, kurioje pavidalai koliariuojami ir sufiksuojami.
8. Konsediabiliavimo kryptys – nuotektis, kuri sukelia dalinį efekto kursavimą. jų parinktys yra pastėria, atmėžia.
9. Krana – tai analogiškos įsivestys, paprasčiau – sklados arba tresos.
10. Deda – sudarytas mišrus junginys, kuris sieja tresas arba skladas, pagal būdą arba ypatybę.
Bevisko yra ir terpių semifunkcija, kuri turi savo paskirties įsivestis kartu su antrikacija. Jų pagrindinės sąvybės yra iškelti kintamybę ir suteikti analogišką pavidalą. Jų pagrindinės yra tokios tresos:
1. Gediferencija
2. Degediferencija
3. Shemaformatinė
4. Viršupritaninė
5. Tigediferencinė
6. Tigeshemato
Taigi, atvaizduotas visas spektras, pagal jos dalis kleosopinės ir fosopinės, bei tresos dalis. Pagrindas visų yra semifunkcinė galia.