Skip to main content

Žmogaus kalba

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
cs2017-09-15 16:33
Sekantis surišimas įveda prieštodinius valdiklius, kišmo/kismo palenga straguoja ir nepagal naują pavidalą. Tokia pavaizdėsena inkuria dregoginę preservaciją bei shematoforminę tresą sulaiko sandūroje su poveikiu. Ten atsidūręs prieštodinis valdiklis straguoja krana ir duoda simplekto objekciją.

Sulakštuojami prieštodiniai valdiklio tarpsmai pavaizduoja savo trasoje esančios kranos simplekto objekciją, pergeltuoja vienarūšes ir daugiarūšes tresas.

Vienapusiai valdikliai,kurie atsidūria nekartą pažymi vietas:

1. Vietos būna straguojamos (atrandamos konkrečiame tarpsnyje)
2. Prieštodiniai valdikliai duoda simplekto objekciją (atpasakoja tarpsnio etapus)
3. Dregoginė preservacija turi pavaizdavimą (sukuriama terpė tresoje)
4. Daugiarūšės tresos(gediferencinė, viršupritaninė) ir vienarūšės tresos(shematoforminė, degediferencinė) atsiduria prieštodiniame valdiklyje.

klajunas2017-09-15 17:41
Šuoliuoji į priekį per daug dideliais šuoliais, be jokio edukacinio sąmoningumo. Pasiaiškinkime nuosekliau. Pradėdami nuo klausimo:

Kas yra kišmo palenga?

Pagrindinė kišmo palengos paskirtis – dekoduoti/koduoti minčių mišinius į skladas. Sklada – tai bendri nešėjai schemaformatinėje tresos sudėtyje. Schemaformato tresa yra minčių junginėjimo trifiksas. Tresa yra vis kitokios kalbos formos, kurių trasa tenkina žinojimo lygį iš kryptinių/dekryptinių sferų. Sukuvarinis nešėjas minčių pavidale išdalo skladas į palenga operuojamas dekas. Palenga yra kišmo funkcijos dalis, kuri turi a ir b kryptis. Kišmo valdysenoje dėliojama sfera, turinti dekryptinį ir kryptinį pavidalą. Sfera – tai laidinė, tiesinė atkarpa, jungianti kelis kadrus kartu ir derinanti sekas pagal senumo koordinaciją. Kišmo palenga nurodo, kad procesas matuojamas kryptimis pažyminčiomis jungimo kelio ilgius ir trasas. Žmogaus kalbos žodynėlis yra gediferencinis struktūrinis tresos rinkinys. Kišmas gali prikoleruoti naujas formas ir naujus lygius. Sata yra įsivaizduojama kišmo ateities produkavimo riba. Dėka satos gaunasi visų kalbos pavidalų ir formų aplenkimas, sužinojimas.

Šis fragmentas yra kalbos sieties su mintimis paieškų dalis.

Klausimėlis pasvarstymui: Kaip galima detalizuoti kadrų sekų sferoje koordinaciją pagal senumą?

P.S. Taip pat pageidautina ištaisyti visas klaidas sujungimuose.

gidas2017-09-15 17:47

cs rašė:Sekantis surišimas įveda prieštodinius valdiklius, kišmo/kismo palenga straguoja ir nepagal naują pavidalą. Tokia pavaizdėsena inkuria dregoginę preservaciją bei shematoforminę tresą sulaiko sandūroje su poveikiu. Ten atsidūręs prieštodinis valdiklis straguoja krana ir duoda simplekto objekciją.

Sulakštuojami prieštodiniai valdiklio tarpsmai pavaizduoja savo trasoje esančios kranos simplekto objekciją, pergeltuoja vienarūšes ir daugiarūšes tresas.

Vienapusiai valdikliai,kurie atsidūria nekartą pažymi vietas:

Tavo paprastas/skaidrus dėstymas apie žmogaus kalbą šį sudėtingą fenomeną padaro aiškų kaip krikštolas kiekvienam asilui.  🙂

cs2017-09-15 17:59
@klajunas, kiek pavyko apie kišmo palengą išdėsčiau #25 pranešime. Tavo rinktas fragmentas yra begalo klaidingas, jokios minties, jokio ryšio nesudaro.

Kadangi tau pasidarė įdomu, kas ta kišmo palenga, atsakysiu be jokiu fragmentų. Tai- kaip ir kiekviena palenga, su savo semifunkcine išdava. Turi kodavimo/dekodavimo trasos sąvybę ir mintis prikoleriuoja iš dekų į skladas padarant jas į nešėjus tresos sudėtyje.

Iš pradžių šias savybes, kol nepritaikiau pagrindinei palengai perteikiau per kišmo palenga, dabar tai yra kaip ir kiekvienos palengos atliekamos funkcijos, tik pavadinimai užkoduoja prasmę, kurios dar neišsiaiškinau ir siekiu išsiaiškinti. Tai sudarys ryšį apie kurį tu kalbi…

Labiau patartina skaityti pavienius pranešimus, nejungiant ir neieškant ryšių su praėjusiais pranešimais, tą ką parodei yra absurdiška dėlionė.

gidas rašė:Tavo paprastas/skaidrus dėstymas apie žmogaus kalbą šį sudėtingą fenomeną padaro aiškų kaip krikštolas kiekvienam asilui.  Žmogaus kalba – paveikslėlis 20

@gidas tema ne apie žmogaus kalbą, o apie kalbą. 🙂

klajunas2017-09-15 18:07

cs rašė:Labiau patartina skaityti pavienius pranešimus, nejungiant ir neieškant ryšių su praėjusiais pranaešimais, tą ką parodei yra absurdiška dėlionė.

Deja dėlionė yra sudaryta vien iš tavo stilistiškai sutvarkytų citatų, todėl tokia reakcija tu čia tik pats sau užmini ant piršto.

cs rašė:Kadangi tau pasidarė įdomu, kas ta kišmo palenga, atsakysiu be jokiu fragmentų. Tai- kaip ir kiekviena palenga, su savo semifunkcine išdava. Turi kodavimo/dekodavimo trasos sąvybę ir mintis prikoleriuoja iš dekų į skladas padarant jas į nešėjus tresos sudėtyje.

Tai kad mano rinkinyje viskas taip ir pasakyta, tik gal nepilnai. Ypač jeigu daugiau pažiūri kaip į atskirų savokų apibrėžimus, o ne loginę seką. O apibrėžimai vos ne pažodinės citatos.

cs2017-09-15 19:12

klajunas rašė:Tai kad mano rinkinyje viskas taip ir pasakyta, tik gal nepilnai. Ypač jeigu daugiau pažiūri kaip į atskirų savokų apibrėžimus, o ne loginę seką. O apibrėžimai vos ne pažodinės citatos.

Tai kas yra dabar, po to gal nebėra šiai funkcijai pavartu. ~Kitos žinios~ 😉

cs2017-09-15 19:31

klajunas rašė:Kaip galima detalizuoti kadrų sekų sferoje koordinaciją pagal senumą?

Detalizuoti šio klausimo neįmanoma, taip veikia viena iš semifunkcijų. Ką tai duoda, duoda atminties dalykus – kaip įsimenami nešėjai, laikmenos. Galioja pamėgdžiojimas, antrikaciniai dalykai. Svarbiausia pati seka, kuri turi tapti panašiu pavidalu į gediferencinės tresos, kad atsirastų paskiras gebėjimas.

Gediferencinė tresa shemoje čia matyti –
Žmogaus kalba – paveikslėlis 21

cs2017-09-15 20:27

Sekantis surišimas iveda prieštodinius valdiklius, kišmo/kismo palenga straguoja ir nepagal nauja pavidala. Tokia pavaizdesena inkuria dregogine preservacija bei shematoformine tresa sulaiko sanduroje su poveikiu. Ten atsidures prieštodinis valdiklis straguoja krana ir duoda simplekto objekcija.

Sulakštuojami prieštodiniai valdiklio tarpsmai pavaizduoja savo trasoje esancios kranos simplekto objekcija, pergeltuoja vienarušes ir daugerušes tresas.

Vienapusiai valdikliai,kurie atsiduria nekarta pažymi vietas:

1. Vietos buna straguojamos (atrandomos konkreciame tarpsnyje)
2. Prieštodiniai valdikliai duoda simplekto objekcija (atpasakoja tarpsnio etapus)
3. Dregogine preservacija turi pavaizdavima (sukuriama terpe tresoje)
4. Daugiarušes tresos(gediferencine, viršupritanine) ir vienarušes tresos(shematoformine, degediferencine) atsiduria prieštodiniame valdiklyje.


[b]1. Simplekto objekcija

Žmogaus kalba – paveikslėlis 22[/b]

cs2017-09-16 12:21

Taip deliojama sfera, kuri yra dekryptiniu ir kryptiniu pavidalu. Sfera tai laidine, tiesine atkarpa jungianti kelis kadrus kartu ir assifuojanti, derinanti sekas pagal senumo koordinacija.

Dažnai nėra pažymima, kaip organizuojamos sklados, pagal jos senumo koordinacijas. Tai yra viena iš problemų, bei slėpinių, kurių nėra paprasta įminti. Sekos su sukuros nešėjais yra kartu ir dekryptiniai/kryptiniai nešėjai, jiems priskiriama "kitais žodžiais" teorinė tresa su efekto trasa. Trasa (pagal prasmę atitinka sfera), yra sukuros nešėjų dregoginė preservacija įsteigiant pagal prieštodinius valdiklius. Prieštodiniai valdikliai yra kryptingi, bet jų kryptį pažymi minifikuoti sekų valdikliai. Jais ateina sekų pradinės sąlygotos sferos, bei tresos, kuriose kryptinga sfera atrūšiuoja į tresas(daugiarūšes ir vienarūšes).

Assifavimas, tai yra prarastų ir įgyvendintų ryšių atkelimas į pradinę padėtį. Kombinacija yra labai efektyvus ir daugelį dalykų susiejantis metodas, kuriam be išimties taikomas ir assifavimas savo kadruose. Prieštodiniai valdikliai iš minifikuotų pradžių sukelia efektą jungiantį per assifuojamas tresas ir iš dalos atranda koordinaciją arba kaip vienarūšę sklados skiltį.

Nešėjai patobulinami, kai yra vienoje tiesinėje atkarpoje, bei išlyginami per paprastąsias tresas. Čia sąlygojama pradinė pavidališka assifuojanti pradžia prieštodiniai valdikliais įveda dregoginę preservaciją.

Sumaža ir sudida (dabar), nagrinejamos darbarties sklados, vienos kišmo vykdomos artiomacijos, kitos, kurios ateities, kismo vygdysenos ankroomatines ancolijos.

Dabarties skladų paskirtis yra nešėjų vygdomos artiomacijos vydgysenos ankroomatinės ancolijos ir liekamosios skladų efektų padermės. Čia pinama dabartis, bei pažymima ateities kismo vygdymo kroomacijos pagal artiominį pavidalą.

elteide2017-09-16 12:44
cs, tau oskaras už fantaziją .. 😀
kiskis2017-09-16 13:55
Ir foskaras uz ontazija.
elteide2017-09-16 14:40

kiskis rašė:Ir foskaras uz ontazija.

gerai pastebėta…:D

klajunas2017-09-16 15:59
Minkštukų susirinkimas…  😀
elteide2017-09-16 16:02
aga…klajunas_Timūras ir jo būrys… 😀
klajunas2017-09-16 16:37
Planktonas ir kašaloto dantys.  😀

https://lt.wikipedia.org/wiki/Planktonas

kiskis2017-09-16 16:42
@klajunas ,niekada nenorejai savo nike "aj"(nesolidziai tokiam veikejui skamba) i solidu "o", kas atspindes tamstos grandiozines veiklos esme @klounas@ 😀
klajunas2017-09-16 17:00
Skanaus

Žmogaus kalba – paveikslėlis 23

cs2017-09-16 17:03
@visiems kodėl neivieno atsakymo susijusio su kalba? Nebeįdomi tema ? 🙂
kiskis2017-09-16 17:13
Teorija sausa saka, tik praktikos vaisingas medis :D, naudojam kalba praktiskai 😀 , morku gaunam uz tai 😀
cs2017-09-16 17:22
@klajunas baidai visus studijuojančius kalbos temą. Taip pat galėtum jau ir pasistenkti būti daugiau profesonalesniu ir mandagesniu. 🙂 Po kolkas nevystoma tema su trigdžiais.
Mekabciel2017-09-16 20:04
🙂
"Nas&at na realnast…"

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

manyčiau kad kalba turi prastinti, o ne sudėtingingtingingti(333) bendravimą.

Ką su ta kalba daryt?

"Patinka", man tos akimirkos kai stovi prieš pažįstamą, ir nesupranti apie ką jis šneka, abudu nesuprantame… 😀
Aš tai suprantu, kad mes vienas kito nesuprantame, nes noras turėt(111)unikalią(111) kalbą  didesnis nei supratimo vienas kito. Nėra nerimo dėl to ar tave supras, svarbiausia, kad pats save "supranti". Kaži kaip galima save suprasti, ne kontekste su kitu? Man tai, kad kitas mane supranta, leidžia pasitikrinti, jog aš supratingas(aiškiai skaitomas, skaidrus), o jei ne tai ne.

elteide2017-09-16 20:15

klajunas rašė:Planktonas ir kašaloto dantys.  😀

https://lt.wikipedia.org/wiki/Planktonas

ačiū, bet žinau kas yra planktonas 🙂

cs2017-09-16 20:16

Mekabciel rašė:manyčiau kad kalba turi prastinti, o ne sudėtingingtingingti(333) bendravimą.

Gal gali šią poziciją praplėsti ir konkrečiai aprašyti naudos būdus? Mano atvėju, tai kalbos paskirties bendravime ieškojimas yra 'maža', o 'mažos' propagavimas uždaro vaizduotėje daugelių galimybių.

Mekabciel2017-09-16 20:39

cs rašė:Gal gali šią poziciją praplėsti ir konkrečiai aprašyti…

Negaliu praplėst ir konkrečiai aprašyt, nes po šių pacituotų žodžių nebesuprantu minties?

Kas tie NAUDOS BŪDAI? Turi omeny, kaip mūsų bendravimas turi atnešti supratimą vienas kito, susišnekėjimą ir iš to naudą? 

Žodis Maža kabutėse reiškia – Didelę?  Nes dažniausiai kai žodis kabutėse turi arba perkeltinę reikšmę, priešingą arba pašiepiančią.

cs2017-09-16 20:48
Apie 'mažą' daugiau išdėsčiau #65  poste.

Be bendravimo naudos, kalba kitais būdais turi irgi apraišku, kurios stebimos ir pripažįstamos. Jei tu nori paminėti klasikinį kalbos supratimą, atsiremi į bendravimo 'pinkles'. Todėl nieko nematai tik bendravimą. 😉

Bendravimo nauda yra ryšiai, o jie buvo kuriami ir kaip ir kiekvienas dalykų įdiegiami per šviečiamąjį kalbos judėjimą. Čia šviečiamojo judėjimo strategija, ir jei nori tu ja tiki, nori netiki…

Plėtočių, kaip matau nebesulauksiu, bet nuomonė vistiek apie kalbą, nors nelabai plačiai aprašyta. 🙂

Mekabciel2017-09-16 20:59
Tai konkrečiai šnekėk ką turi omeny, kas ten pripąžįstama ir stebima? Telepatija?
cs2017-09-16 21:06

Mekabciel rašė:Tai konkrečiai šnekėk ką turi omeny, kas ten pripąžįstama ir stebima? Telepatija?

Ne pagal bendravimą ši kalba orientuota, bet pagal sandarą, iš kokių dalių kalba susideda ir ką kiekviena iš jų dalis atlieka. Todėl gretinama su mintimis ir kalbos simboliniu atvaizdavimu ir raiška. Jeigu teko sekti pranešimus, užsiminta nemažai susijusių idėjų, kaip grupuoti mintis ir kaip jas vertinti.

Jeigu turi kažką pridėti, ir tikrai įdomu, gali. Bet geriau bus jeigu bandysi pats suprasti, nes nesuprasdamas toli nenueisi. 😉

Gali pasiūlyti, kaip suvokti įsisąmoninimą , pagal kokius minčių kanalus atskirti įsisąmoninamą dalyką ir pradinį ryšį su šaltiniu šio dalyko.

Mekabciel2017-09-16 21:35
Pats žodis, pvz: stalas  nebūtinai reiškia stalą, o turi kalbos struktūros šaknį ir rerezentuoja atitinkančią jos būseną dėl to sakinys gali atrodyt visiškai nelogiškas, nors kiekvienas žodis reprezentuoja šaknų taktą ir žmogus gebantis skaityt šaknis, bendrauja šaknų būsenomis, o ne pačiais žodžiais. Tą turi omeny?
cs2017-09-16 21:45
Taip, iš poto, kaip susiejimai ateina, yra nemažų spėjimų susijusių, objektas gali neturėti pradinės paskirties, pačios pradinės prasmės. Imant, kad iš poto atkeliauja grynos reikšmės – nėra 100% pasitikėjimo, dėl to, sprendžiama nemažai minčių funkcijų ir būsenų užvadinimų, kurios tam kartui įkelia ir išduoda, kas plačiai neįvardyjama, o yra taip plačiame kontekste.

Gerai vienas iš pavyzdžių yra semifunkcijos, kurios yra dekryptinės ir kryptinės, antrikacinės. Pažinimo sferos remiasi vienu iš semifunkcijų – taip sudaro logiškus teorinius pasaulius, pagal antrikacijas galimus nagrinėti. Jų tikrumas tik toks, kiek ir holografija gali parodyti. Norėčiau, kad ir tu suprastum, kiek giliai galima keliauti ir pažinti minties sferas siejant su kalba.

Mekabciel2017-09-16 21:56
Na aišku. 😀

Tu realiu laiku žodį gaudai ir atrandi naujus ar išdirbęs kalbą ir jau į ją įsigyvenęs?

Iš esmės tavo kalba yra gyva kalba ir ji net neturi jokios struktūros? Ir ji net pastoviai mutuoja, keičiasi ir tobulėja?

Tu iš esmės perduodi net ne kalbą, o  būseną? 🙂

cs2017-09-16 22:13

Mekabciel rašė:Tu realiu laiku žodį gaudai ir atrandi naujus ar išdirbęs kalbą ir jau į ją įsigyvenęs?

Žodis neatrandamas paprastu keliu, reikia žinoti, kaip sudėtinės struktūros dalomos, bent minimaliai būti susidūrus su žodžiais, kuriuos suvokti galima iš sakinių sekų, vietų, kur paliekama mintis ir kur mintis užšifruoja turinio grandį, kurią galima pratęsti ir pamatyti, kas joje yra daugiau, nei parodoma iš nutekėjusių toli nuo šaltinio esančių dalykų.

Mekabciel rašė:Iš esmės tavo kalba yra gyva kalba ir ji net neturi jokios struktūros? Ir ji net pastoviai mutuoja, keičiasi ir tobulėja?

Savo kalbai nesu suradęs analogiškų perteikimo variantų, nes tai yra nestandartinė, nauja kryptis aiškinanti minčių atsiradimą ir kitimą per patobulinamus ir pridedamus pavidalus. Ji ne mutuoja, o kaskart atrandama aukštesnių lygių ryšių, efektų ir rūšių, apie kurias nedaug yra kalbėta. Tačiau jų egzistencija šešėlinė, dalykiškai konkreti nėra tikra, ji remiasi ir atsiranda iš paslėptų atradimų.

Mekabciel rašė:Tu iš esmės perduodi net ne kalbą, o  būseną? 🙂

Jeigu būseną sietume su aukštesniai kalbos pažinojimo tarpsniais, galėtume įsivedę su turimomis sąvokomis ir žodžiais prikoliariuoti amžinas būsenas ir dalykiškai jas valdyti iš jų kitimo požymių ir sudaromų sekų apraiškų būdo.

🙂 🙂 🙂

Mekabciel2017-09-16 22:49
Kaip suprantu tyrinėdamas kalbos struktūrą(sąmonės minčių generatorių) atrandi žodžių dalių šaknis, kišenėles, lentynėles, nišas ir norėdamas perteikti norimas būsenas skirtignas daleles miksuoji, gaudamas naujas reikšmes, žodžius – teisingai supratau? Bet juk raidės turi savo šaknis, o ne junginiai.

Jei taip tada man įdomu žinoti, kokias reikšmes turi tavo šaknys? Ir iškur tu jas žinai, kaip tu jas sužinojai?

cs rašė:Jeigu būseną sietume su aukštesniai kalbos pažinojimo tarpsniais, galėtume įsivedę su turimomis sąvokomis ir žodžiais prikoliariuoti amžinas būsenas ir dalykiškai jas valdyti iš jų kitimo požymių ir sudaromų sekų apraiškų būdo. Taip pat vienas iš tikslų pamatyti, kaip valdomas laikas ir kaip atkeliauja minčių apraiškomis ženklai siejantys didelius organizuotus įvykius.

Turi omeny, kad mūsų ne pačios mintys  bet minčių taktiškumas, dinamika ar pats dėsningumas gali suponuoti apie tam tikrus vykstančius ar įvyksiančius įvykius pasaulyje? Tarsi morzės abėcėlė?

kiskis2017-09-16 23:21
Mane domina prasme viso sito reikalo (morkos), teip sakant iseiga 😀 . Ka mes turesim issiaikine  @cs zmogaus kalba, tiksliau ka turi pats @cs jau dabar?
elteide2017-09-17 12:22
morkos išeiga tiesiogiai proporcinga dantų kiekio ir stiprumo santykiui… 🙂
cs2017-09-17 13:25
@Mekabciel, tokius gebėjimus duoda akiromatizuojama svarža su savo semifunkciniu gebėjimu dekryptiniu/kryptiniu ir antrikacija. Šis gebėjimas atneša galimybę perteikti sinkoliariuojamus dedus(sklados apžvalgos dėmenis), bei įvedant sąlyginai pažintą vieną iš sferų(kryptinę/dekryptinę). Tai yra kišmo valdysenos rezultatas, jis atsižvelgiamas į perteikiamas skladas, skladų sekų dėmenis.

@kiskis Po kolkas nieko neišsiaiškinau, dar daug paskirčių trūksta ir nėra įminta nieko svarbaus, po kolkas esame žemuose etapuose, kur tik įsivedami dėmenys ir laukiama efekto iš dėmenų sekų teisingo eiliškumo.

cs2017-09-17 13:52
Visos neįmintos ir nepažintos sferos šiuo metu yra nepagrindinės ir neturi jai artimos antrikacinės įdermos. Tikriausiai pagal padarytą trasą, jeigu jai netrūksta jokio svarbaus dėmens ir nebėra daugiau dalių, galima iš žinomos pusės įvesti 'mažą'.

Tačiau įvedimas 'mažos' suprimityvintų ir nebebūtų ieškomos pašalinės funkcijos, nebūtų atgaminamos paskirtys ir nebebūtų ieškoma antrikacinės įdermos. Jei viską prarandant įsispręstu kita antrikacinė atrada ir aradimas būtų kito lygio ar etapo, reikštų nemažai darbo norint atskirti, kaip neužbaigtas rinkinys turi savo išeigą į tolimensius tarpsmus.

Šio po kolkas ir geriausiai neįmanoma įminti. Žinomoji pusė yra nepasisakanti už 'mažos' įvedinėjimą, bet tai yra kaip perėjimo rūšis į tolimesnius funkcijų išvedinėjimus.

Dabar pagal nusistovėjusius statinius pavidalus semifuncijos vis dar būna:

Pagrindinės sferos:

1. Kryptinė
2. Dekryptinė

Pašalinės sferos:

1. Antrikacija

Vienarūšės tresos:

1. Shemaformatinė
2. Degediferencinė

Daugiarūšės tresos:

1. Viršupritaninė
2. Gediferencinė

cs2017-09-17 15:13
Semifunkcijų bendra shema.

Žmogaus kalba – paveikslėlis 24

cs2017-09-17 20:34
Eiliškumas, kuris siejamas su didžiuoju sujungimu, dabar neatskleidžiamas, bet jos dalys panaudotos bendrame semifunkcijų rinkinyje shemoje.
cs2017-09-18 13:16
Kaip ir susiejama pastata, tačiau tais siejimais ir per didinamąjį kompozicijos dėmenį, be totalaus reziumo neiškyla dermės atvaizda savo padermėse. Sustangėjusieji pavidalai savyje neša beoles ir oles gediferencijas, kurių pririta ant paviršiaus nėra briežiama ir paskutiniuose dėmenuose užlaikoma antrikacija arba sferų brėžimo istorija.

Pastarajai netinkamas pavidalas neišreiškia turimos beolės raiškos ir neatitinka olės gebos, kaip atitinkamai konstantaliai jos bazinėje svaroje grindžia pastatuosius laikinumus.

Pradžiai, nėra pastarojo subjekto, kuriam galioja atvaizda iš pirmo skyriaus(pagrindai). Šį skyrių atvaizduoja kartu ir kismo valdysena su savo variantais. Forma ir pavidalas yra aukščiausioje pozicijoje, kai yra paviršiuje su amžina pastata. Pastata – gali būti amžina ir laikina, bei nusakanti tolimesnį panaudojimą (daugiakartinį, mažakartinį, vienakartinį).

Sutresuoti pavidalai atitinka savo pradines svaras, kurių sustangėjusieji pavidalai turi trasų istorijose. Uždara grasa(degediferencinė tresa arba naujo pobūdžio tresa) sulaiko ir turi savo dermėse užlaikomų antrikacijų istorijų.

cs2017-09-19 12:33
Iš žinomų tresų, visų pagrindinė yra viena iš svarbiųjų, kurių generacija padalija žinias ir skladų įnorišką sklaidą. Turėdami nemažą komplektą šį papildome su nauja funkcija, kurios prieš tai niekur neminėta.

Dabar, kai žinoma, ką tresų dalys/sekos daro, įmename pagrindinius jos vedlius:

1. Tigediferencinė tresa
2. Tigeshemaformato tresa
3. Shemaformato tresa

Šios dalys/sekos atsiremia ir sudaro minifikuotas/deminifikuotas sferas, visos kartu yra nauja funkcija ir nauja įvestis savo paieškoje su žinoma paskirtimi.

Minifikuotos sferos trigediferencija

Žmogaus kalba – paveikslėlis 25