Skip to main content

Žmogaus kalba

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
cs2017-09-19 19:55
Sulaikomi pritonizieji (negatyvūs semifunkciniai rodikliai), bei neopritonizieji (teigiami semifunkciniai rodikliai), iš jų pagal todėl iš jų sieties grupuojama tresa yra neįvaldyta ir neperprasta semifunkcija.

Norint suprasti teisingai semifunkcinius rodiklius:

1. Pritonizieji
2. Neopritonizieji

Didžiosios semifunkcinės sietys taip pat ir yra jų paskirtyje apibūdinamos, kaip neveiklios, bet jų aktyvumas tėra apibūdinamas: pritonizieji, neopritonizieji sukuriami rodikliai nusako sekų akivaizdžiuosius sferų konstantas. Jeigu sfera yra kryptinė, jai semifunkciniai rodikliai yra svarbūs ir žymintys laikinumą, bei grupės subtiliuosius ypatumus. Dekryptinė sfera yra neveikli, jai teisingi semifunkciniai rodikliai nieko neparodo.

Sietis turi antrikacijas ir būtinas sąlygas, rodikliuose atsispindi neabsoliuti neveikli informacija, bet veiklumas ir efektingumas yra pažabojamas.

Veiklumas kažkur tęsasi, jungiasi su antrikacijomis, bei atitinka sferas. Sferų brėžimo atkarpa žymi kiekvienos dalies veiklumo ateigas.

Bendras nusakymas, semifunkcija padeda įkrėsti ir atkrėsti dalies veiklumo ateigas, kurių dekryptinė sfera neparodo.

cs2017-09-20 13:53
Trumpai. Pradiniai reikalavimai, kuriuos turi kalba yra semifunkciniai gebėjimai, jie tarpininkauja ir gamina kalbos kūrimosi valdiklius iš įmintų prieštodinių valdiklių. Šie sukuroje atkelia balansą sudarydami sferas, kurių semifunkcija varydama siekia. Sukura vis dar būna savo tarpsnyje (vienakartinė, mažakartinė ir daugiakartinė), tai kompozicine prasme veikimo dažnis, kuriame atsiranda nuolaidžiosios sąlygos. Tai suprantama ir per suvokimą, kuriam svarbūs įmenami sietiniai dėmenys.

Pasitarnaudami prieštodiniai valdikliai atsiranda ir sukuroje, taip kongreguoja balansą ir sudarydami sferas įjungia arba išjungia sąvybes, kurios priklausomos kryptinėje sferoje. Pagal valdyseną, svarbūs valdikliai ir kišmo/kismo – jie atidengia pradines sukuros sąlygas iš pastatos rinkinio.

Sferos be valdiklių yra kryptinės ir dekryptinės, jų ateiga užblokuojama, tada įvedamos sąlygos sukuros dėmenyse. Tiems, kuriems ateina balansas, dėl įsimenamų sietinių dėmenų sugretinamas su balansine būsena. Nuolaidžiosios sąlygos – tai, kas yra įsimenamų dėmenų santvarka ir teisinga sferų logika, tai dar vadinama dregoginė preservacija.

cs2017-09-21 14:41
Taip kaip kišmo palenga dikrisuoja(atmežia – antrikacijos pirmas funkcijinis dedas) ir kuriuose atsiranda disantija – taip pavirtuojantys (paverčiami) viršupritaninės tresos abientai-dedai. Jie – tai paskutiniosios dedos-sukuros tarpsmuose neatvaizduojamos antrikacijos – gebėjimas. Taip ir lyginamųju dedų iš normos neatsiranda su disantiniais pasirinkimais.

Priminant, iš daugelio dedų sudaryta sukura yra (mažakartinė, daugiakartinė, vienakartinė). Jų ambientai yra skalėmis paruošta tresa ir jų gebėjimas yra funkcijinis dedas antrikacijos sferoje. Visa tai dar atsispindi per atmežia, kuriai sudaryta sfera atvaizduoja normos interaktyvumus ir sąsajas su praeitimi.

Kitiems šios sąsajos nėra artimos, antrikacinis gebėjimas yra pastatos ir pradžios gestikuligestas. Taip apibrėžiama pradžia turi visas pagrindines sąsajas, jų ambientai jas parinkinėja.

elteide2017-09-21 14:52
kas yra kišmas?  🙂
cs2017-09-21 14:57
Dabartiniu suvokimu, kišmas tai – paskirtis, prie kurios yra sąsaja (palenga arba kišmo palenga), savyje tvyro būsenas ir sferas, prie kurių jungiama laidinė – tiesinė jungtis demodeliuojanti ir koleriuojantis pavidalus.

dar apie paskirtį kalbėta seniau:

t.y. aplenkti savo kopijas, demodeliuoti ir prikoleriuoti naujus pavidalus iš pradinių ir esminių pavidalų, kurių beformės struktūros išveda.

cs2017-09-23 16:02

cs rašė:1. Simplekto objekcija

Žmogaus kalba – paveikslėlis 26

cs rašė:Vienapusiai valdikliai,kurie atsidūria nekartą pažymi vietas:

1. Vietos būna straguojamos (atrandamos konkrečiame tarpsnyje)
2. Prieštodiniai valdikliai duoda simplekto objekciją (atpasakoja tarpsnio etapus)
3. Dregoginė preservacija turi pavaizdavimą (sukuriama terpė tresoje)
4. Daugiarūšės tresos(gediferencinė, viršupritaninė) ir vienarūšės tresos(shematoforminė, degediferencinė) atsiduria prieštodiniame valdiklyje.

Šios vietos, kaip ir daugelyje valdiklyje esančių stragų, atvaizduoja straguojančio valdiklio tarpsmus. Palaidas atvaizdavimas yra iš 4 tarpsmų, kurie įmenami citatoje.

Pagal naujas atrastas dalis, stragų valdikliai gali būti blokuojami ir keičiami į efektus, kurie ateina pagal 'mažos įdėją', tad nurodo sumažintą paskirtį, bet tiksliai apibrėžiamą. Stragavimas tai ryšių atkėlimas į valdymo ir kismo poziciją. Visi ryšiai yra pavienėse sferų ir tresų kompozicijose.

Tik tada, kai straguojamas atvaizdavimas veikia pagal ambientą, ateina rūšių sekos, kurios yra kryptinės ir dekryptinės. Jų dregoginė preservacija turi tresos antrikaciją ir prieštodinį valdiklį.

cs2017-09-24 16:03
Pagrindinės tresos sudėtyje atsiduria formuojamos funkcinės dedos, kurių sudėtis turi pertvaras ir pertvarose egzistuoja nuolaidžiosios jungimo stadijos, bei fiksuokliai. Susidėjus, gaunama standencija(fiksuotų jungiklių atrama), bei primontuotų giborginių (papildomų standencijų) fiksuoklių, standumo pertvara giborgizuoja sumatros (centrinio standencijos formuoklio) stragas, bei per dregooginę preservaciją atvaizduojama starguojama tresa (kalbėta anksčiau).

Šių visų formuotojų pradžia assifuojama ir atvedama funkcijinių dedų metodu, kai pertvarose įsivedama standumo pertvara giborgizuojanti tresos kompozicijas. Atsavara esanti giborgizuojamose tresos pertvarose su krana ir dregoogine preservacija ataugina kolistandencijas(minifikuotas-deminifikuotas standencijas). Jų kompozicijų matuoklis neegzistuoja, tačiau jų gaunama standencija – rezultate atvaizduoja nagrinėjamas dedas ir jiems atitinkamas, neatitolinantis prasmės standmuo tada lieka įsivedamas.

Papildomų bruožų standencija neįgauna, bet kaip ir visos tresos, turi 'mažos indeksaciją', kuri sumažina ir praranda nemažą pluoštą funkcijų ir prasmių, kurios taip pat tinka (kuriai? – šiai?) kompozicijai.

Giborgizuojama tresa

Žmogaus kalba – paveikslėlis 27

cs2017-09-24 21:26
Pagrindinis dedų metodas, tai – iš assifuojamų paprastųjų tresų sudaryti kranos sąlygų ir sferų mišinį, kuriam poveikis suteikiamas iš semifunkcinių dermių. Pablotas – semifunkcinis gebėjimas, pabloto sąsajos randamos paprastųjų tresų sudarytuose jungimuose, kartu prie kranos pablotų. Krotas – kranos sąlygų įvedėjas, bei jų kanalo assifuoklis, bendrinamas su tiesinių paprastų sferų ir tresų priglėgtimi(apsuptis, sandara, susietis-atskirtis).

Kaip ir tai pastatoje atkopiama, sąsajos surendžia(grynina, mažina), pagal pablotinį gebėjimą. Jo gebėjimas, sprendžia vienu metu paskirčių sudėliojimą, bet kartu ir atkrenta paskirtys. Kiekviename pabloto įdermių sąlygotame  konstrukte, yra įtresuotos aibės. Aibės nežymi absoliučiųju sprendimų, bet nurodo priglėgtimi pabloto sąsajos paprastąsias nuorodas į sudukuotas(krotas-funkcionuojamos) indeksacijas.

Kryptis iš kurios krotas aibėmis pasirodo, kaip pabloto sąsajomis, yra dvikryptis ir būna kryptinėje sferoje, ten sudukuojama antsvara nurodo, galimas indeksacija su kranos ir dedų krotomis. Sudukacija ir atrama esanti pavidale, kuriame tiesinės paprastos sferos su tresomis atmežia, galima simbolizuoti ir nurodyti antrikacijas ir nuorodas į priglėgtyje ir jungimuose sudarytas aibes.

Tikriausiai, kaip atkopia dermių pradiniai konduktai, yra kranos pablotų jungimuose perėjimų, prie kurių reikia specialių sąlygų, norint jas "atidengti". Jų "atidengimas" atkelia prarastus, naujus ryšius; assifuojama tresa yra surendžiama iš naujo, bei jungimuose nurodo nuorodas su pabloto sąsajomis. Tat, vienintelis nurodomas "atidengimas" yra vien assifavimas.

cs2017-09-25 13:34
Visas artikuligestų sužinotas ir sekų pozicivumas yra perteikiamas per tikrosios kalbos procedūrinę shemą, kurioje nežinomos jų 1/2 dalių, o kompozicija sutinka su krečiamomis(pakeičiamomis) dalimis, t.y. aukštas pozicijas vienyja krėtimas iš žemesnių pozicijų, o krėtimas antrikacijose žymi dalių įvestis.

Tą numatytas atpažinimo rinkinys ir shema parodo, tai yra žemesnių formų ir lygių tapimas kitomis formomis ir kitais lygiais. Svarbiausias sudarinėjimas yra klodų ir minties sukuvariniame nešėjuje tresose.

Antrikacija – nurodo kaip sudarinėjamas rinkinys ir iškelia prasmes, kurios persiteikdamos krečia atpažinimus iš žemesnių pozicijų ir gerai žinomų. Kaip tai vyksta yra pavaizduota nevienoje shemoje su tresos perkėlimu ir tresinimu.

Tresos veikimo analogija yra artikuligestų rinkinyje, bet neužduodant naujų nešėjų, šį rinkinį išskiria dėl krečiamų reikšmių. Sukuvariniai nešėjai sudaro svarbius klodus, kuriuose palaikoma būsena yra straguojama ir sekų kompozicijoje atkopiama iškelties pradinė forma ir lygis su antrikacija.

Forma ir lygis yra 2 kompozicinės dekos, iš kurių sudaryta krečiama dalis veikia, bei antrikuoja lygmens – formų takus. Takai įkomponuojami į trasos arba sferos sudaromąją dalį, bei tampa atkrečiama dalimi.

cs2017-09-25 16:40

cs rašė:papildoma kišmo funkcijos palenga, kuri turi a ir b kryptis.

Kišmas, beviso to, yra savaiminė semifunkcija, bei automatizuojama per sklaidos lainio kryptis(t.y. tampa kryptinė/dekryptinė). Turinti a ir b kryptis, nuotaikauja iš krypčių, kurių įkrovas galima datuoti skirtingomis, nevienodomis pagal tai surenkama pavaizdėsena: prijungiant kitas palengos funkcijas išryškėja. Jų skirtumas yra su pastata į laikinojo apibrėžimo trasas ir sferose atsiduria savijuncinės sąvybės, kurios neautomatizuojamos.

cs rašė:Papildoma kišmo ateities produkavimo sata yra atsekti(t.y. aplenkti savo kopijas, demodeliuoti ir prikoleriuoti naujus pavidalus iš pradinių ir esminių pavidalų, kurių beformės struktūros išveda.)

Kišmo ateities produkavimo sata gali koliariuoti pavidalus iš kismo ančių(detalizmo stragų), kurių assifuojanti funkcija atrado (t.y. aplenkti pavidalų neišeis). Nauji ir esami pavidalai atsiranda, dėl šios vietos, kišmo sąvybėse galima sutikti koliariavimo ypatybių, kurių assifuojanti tresa atkrečia(atneša).

cs rašė:Sfera, kuri turi ir a ir b kryptis yra kryptinė ir kalbos formos ir pavidalai turi kryptinį pasiskirstymą į 2 puses.

Kišmo palengos sfera turinti tokį pasiskirstymą atmatuoja prikoliariuoti esančių ir galinčių patekti krypčių junginių. Visais kanalais, matuojamas pasiskirstymas atitinka analogiją, kurią skirsto pagal polius. Poliai būna šiaurės ir pietų. Tačiau čia, yra kryptys ir jų dvikryptiškumas sustiprėja, kai geriau suprantama paskirtis, link ko kryptys pastatomos.

cs rašė:Tačiau prie tokios nueiti tenka labai ilgai, kryptys veda įvariais pasirinkimais, kurie jungiami arba beveik nepastebimi savo skirtumu.

Priskyrimas analogiškai atitinka pasiskirtymą, tačiau priskyrimas yra esančių jungčių skirsmuo, o pasiskirstymas visų jungčių esinys. Kartais, tai neturintys skirtumo esiniai, kurių kryptys nenumatomos ir taip skirtumo neįžvelgiama, kokiai funkcijai priskirti ryšio ypatybes, o kaip dėl nesamos ypatybės lieka pakartotinas suvokinio pertikrinimas, kuris nėra automatinis.

cs rašė:Visas šis balansas yra pasiekiamas kai sužinoma skirianti riba.

Už balanso nesama daugiau pasirinkimų. Kryptys vienintelis viską reguliuojantis priskyrimas su esančia ypatybe reguliuoti pasiskirstymą arba priskirti sąvybes pasiskirstymo dalims.

cs2017-09-26 16:47
Konsedebiliavimo kryptys, kurių yra:

a) "pastėria" (daugiatinės narių bendros parintys)
b) parinktys (vienatinės narių parintys)
c) "atmežia" (sandaros bruožo rodiklis ir parinkties skaidmens bruožai)

Atrados pakitimas yra konsedebiliavimo krypčių nuotekoje, bei jų tarpsmo krypčių atgaminime atstoja rinkinių būsenos sumų, kurių akiromatizuojamas kanalas pastėria(priklodo, nustėria, suieško).

Ta numatytas atpažinimo rinkinys ir modifuota konsidebiliavimo krypčių shema parodo, tai yra žemesniu formu ir lygiu tapimas kitomis formomis ir kitais lygiais. Svarbiausias sudarinejimas yra konsediabiliavimo klodu ir minties sukuvariniame nešejuje tresose.

Atrodo nepaprastai, kad šie pakitimai, kuriu rezultatas deliojamas iš ju tarpsmo krypciu – konsedebiliacijų, bet nepavaldus visam apibudinimui, kaip nauja sukuvarinio nešėjo ir tresos rušis. Latines sklados yra neaktyvios ir apibudinimo iš konkreciu busenu rinkiniu neišduodantis antrikacinio nagrinejimo. Del bendru pakitimu kryptys irgi parodo kitima, o tarpsmo rodikliai nusako akiromatizuojama kanala.

cs2017-09-27 13:53
Antiglobinis semifunkcinės gebos maga(automatinė rėžimo jungiamoji), bei globinis paviršius yra sferų sekų šifravimo su kryptimi punktai, pagal kuriuos sfera tolyje pažymi sekų paskirtis. Jeigu koduotame paviršiuje randamos kodavimo skiltys:

1. Standumo vidinė įvestis;
2. Standumo išorinė įvestis;

Koduojama įvestis turi aiškias sferos vietų pavišių parinktis ir pastėria aukštas pozicijas, kurių akiromatizuojamas kanalas gauna. Griborgizuojama tresa yra kartu ir žyminti šias aukštas pozicijas, už kurių yra padedami nariai, norėdami atversti narius, koduoja ties pastėria ir parinktys turi savo sferos vidinę įkodaciją.

Kaip rėžimas formuojamas aukštose sferų pozicijose, taip rėžimo jungiamoji maga sferose, kurios yra dekryptinės žymi standumo pertvaros įvestis.

Taip pat yra kranos pagrindinės įvestys:

1. Analogiška
2. Pagrindinė

Žmogaus kalba – paveikslėlis 28

cs2017-09-27 15:32

cs rašė:Antiglobinis semifunkcinės gebos maga(automatinė rėžimo jungiamoji), bei globinis paviršius yra sferų sekų šifravimo su kryptimi punktai, pagal kuriuos sfera tolyje pažymi sekų paskirtis.

Tokiomis sąlygomis, magos antiglobinis punktas su pastaraja jungtimi sudaro tolyje nustatomas sekas, kurios užeina ir įeina į tam tikras ribas, kurių ilgiai yra analogiški vienai funkcijai. Tai artimas kadrui arba filmui jungtis, kuri susieja "vaizdus", tačiau šiuo atvėju dalis su "laiku", šiuo atvėju su sfera.

Kai išeina antiglobinis punktas už ribos, sudaroma sfera fiksuoja užribio sferas, bei nustatoma seka su krana per akiromatizuojamą kanalą atveda fukcinius gebėjimus.

cs rašė:Atrados pakitimas yra konsedebiliavimo krypčių nuotekoje, bei jų tarpsmo krypčių atgaminime atstoja rinkinių būsenos sumų, kurių akiromatizuojamas kanalas pastėria(priklodo, nustėria, suieško).

Šio atrados pakitimo aptikti leidžia konsedebiliavimo krypčių pasiskirstymas nuotekoje. Atgaminimas nuo būsenų sumų sudaro akiromatizuojamo kanalo skiltis. Sumos dažnyje nurodo, kaip pastėria laikinuosius skirsnius ir jų dalis. Tai neaprėpia didelios krypčių būsenos ir nevyrauja jokia fiksuojama būsena, tačiau tai -pats jungimų junginėjimo principas su žinomomis funkcijomis.

cs2017-09-27 23:56
Ribotas analogijų konstrukto vietos ieškinys.

Žmogaus kalba – paveikslėlis 29

cs2017-09-27 23:58
'M' pobūdžio ar paleisties-atverties pastėroji tresa yra viena iš pagrindinių sukuvarinių nešėjų. Kaip ir paprastoji tresa ir daug, panašiau atspindi semifunkcines paskirtis, kurias duoda akiromatizuojamas kanalas turintis pagalbinius deda ir krana. Šių pastėrija analogiška, bei jų struktūrų paskirtys visur analogiškos kitai vietai.

Kitos vietos atskleistis, bei paskirtis yra užkoduojama ties semifunkcinėmis "pažvelgimo" galimybėmis. Mes turime sutrumpėjusį vaizdą, iš vietos, kurioje vyksta tariamos analogijos. Pats atkuriamas vaizdas, netikslesnis, nei atrasti metodai jį apžvelgti.

Turi gerai išugdytus semifunkcinius gebėjimus:
1. Pastata (amžina, laikina);
2. Pagrindinės sferos (kryptinė, dekryptinė), Pašalinės sferos(antrikacija);
3. Vienkartinė sukura, Daugiakartinė sukura, Mažakartinė sukura;
4. Funkcijos: (Tikrosios kalbos procedūrinė shema, Assifavimas, Dregoginė preservacija, Prieštodiniai valdikliai, Kišmo palenga, Straguojama tresa; Giborgizuojama tresa; Konsedebiliavimo kryptys, Krana, Krotas);
5. Daugiarušės tresos(gediferencine, viršupritanine); vienarušės tresos(shematoformine, degediferencine); papildomos tresos (tigediferencinė,tigeshemato)

Taigi, straguojama vieta yra sferų pastatos efektinė vieta, kurioje yra visi šie gebėjimai, kadangi, vaizdas neaiškus, piešiamas artimas jos vaizdas iš tolimos dar tirinėti vertos pastatos. Šiai vietai atstojantys vaizdai šiuo metu sudarydami tokias sąlygas yra sąlygoti ir peržvelgimas yra analoginės vietos atradimo "vieta".

cs2017-09-28 20:18

cs rašė:straguojama vieta yra sferų pastatos efektinė vieta

Šios vietos atrama yra neveikli, bet veikli semifunkcinėmis sąvybėmis. Apiimdama nemažą racioną semifunkcijų, sudarinėjama grandis su sferų ir sferų dalių – tresų, bei mažiausių dalių skladų analogijomis. Skirtumas tarp šių dalių yra įvardyjamas per analogijos skirtumą, už kurio esama pozicija ir vieta sudaranti panašias įsivedamas dalis, o jų grandis per standumo pertvarą išgauna fiksacijos demodeliavimo poziciją, kuri yra vidinė arba išorinė. Stragavimas tai yra fiksacijos pozicija, kai išrikiuojamos sferos, tresos, sklados ir atvedamos ties viena bendra analogiška pozicija siejančią jas visas viena fiksacijos sąvybe.

cs rašė:Taigi, straguojama vieta yra sferų pastatos efektinė vieta, kurioje yra visi šie gebėjimai.

Pagal šį stragavimo tarpsnį efektinė vieta turi antrikaciją ir savo sąvybę, per kurią analogiškai įsivedama straga yra magos pradžia. Maga – semifunkcinis gebėjimas sudurti skirtingas pozicijas į bendrą sąvybę. Tada assifavimas – prarastų ir naujų ryšių atvedimas padeda šiems gebėjimams susilieti, bei efektinė vieta tampa antrikacinė vieta, kur pažymėta ir daug parinkčių vienyja, patenka ir valdomos per standumo pertvarą.

Tolesnė pastata yra visų semifunkcijų suvedimo ir artinimo taškas, tarp kurio be 'mažos indeksacijos', priklauso būti dideliam gebėjimui ir dideliam rinkiniui iš kurio stragavimas pavirstu į mažesnią vietą, o didesnė vieta būtų kitokiaįvairinė.

cs2017-09-29 21:28
Prieš paminėtus punktus, sudaryta shema pasako, kaip ateigos realiai sukonstruojamos, geriausiai tai pasimato per ateigos realius demodeliavimo, (degediferencinės tresos sukuroje), vietoje. Tai pagrindinė nusakomoji shema, padariusi geriausią demodeliavimo atvaizdavimo būdą, kuris yra išdėlioti pavienėmis tresos dalimis, arba skladomis pagal išvedamas naujesnes sekas. Tresa yra vienas iš pagrindinių konstruojamų dalių gedefirencinėje, degediferencinėje tresoje esančių dalių ir shemaformato ateigų demaskavime veikia gediferencinės ir degediferencinės tresos dalys.

Kelių punktų shema, kaip visi šie nusakyti dalimis modeliai, formate veikia:

1. Visų rūšių formate esančios vietos yra sferiniai pavidalai, kurie modeliuojami ir poto demodeliuojami į ateigas, ateigos į antrikacijas.
2. Formatas turi ateigas, kurios kyla iš demodeliuotų sferų ir vietų. Ateigos gamina antrikacijas, bei demodeliavimo straga yra sferiniame pavidale, kuris yra kryptinis/dekryptinis.
3. Sukura iš ateigų formate skyla į pradines, pabaigos. Ateigos, skylančios į skilinius su rūšimi siejama skladomis ir tresomis esanti gediferencija/degediferencija.
4. Formatas yra uždaros paskirties ir geriausią atvaizdavimą įgauna kartu su semifunkcinėmis dalimis, jų pagrindinės: yra ateiga ir tresa, sfera. Jos iškildamos paruošia paviršių, ant kurio idėjinė paskirtis – visi semifunkciniai gebėjimai.
5. Tresa, jų mažoji paskirties dalis, kuri turi kryptis (konsediabiliavimo kryptys), kuriomis patojuojamas (sudarytas, pagal krypčių dėsningumus), esantis už visų paviršių būsimos pozicijos, yra skytiniame paviršiuje. Skytinis paviršius – idėjinis konstruotės paviršius, kur semifunkciniai gebėjimai yra savo našoje.

Tai nėra visi punktai, kaip veikia formate esantys semifunkciniai gebėjimai, o jų skytinis paviršius yra pirmos dekos paviršius, kuris taip pat virsta į kitokias konstruote, bet tik kitame, aukštesniame lygyje. Tai dar nebus galima garantuoti atvaizduoti to pakankamai tinkamomis priemonėmis, skytinis paviršius – šiuometinis idėjinis paviršius, su šiuometinėmis semifunkcinėmis priemonėmis iš kurių svarbiausios sfera, tresa, ateiga. Modelis su savo pastatos sukuvariniais nešėjais ir trasos ir kranos simplikantais yra žemesnės pakopos vaidmenyje. Dar žemesniame yra skladų ir gediferenciniai/degediferenciniai gebėjimai su sfemaformatinėmis demaskavimo ir poveikio ateigomis.

Yra prarastoji dalis, kuri skyriuose grupuojama, kaip nepaparasta, demodeliuojama dalis su pastatos pavišiumi, esantis viršupripatinėje skiltyje. Šių dalių skirtumą tektų rasti per paruoštus ir neparuoštus šiam formatui paviršius. Tai reiškia skytinio paviršiaus antrikaciją, per dar neparuoštus tam pavidalus.

Galima interpretuoti skytinį paviršių, per semifunkcinius gebėjimus, už jo stovėjimo arba kitokios informacijos nėra. Todėl ir nėra antrikacijos rodmens. Kadangi tiriama abstrakti vieta, kur galima suklysti, perdaug nekišami betkokie išvedinėjimai, o paprasčiausiai atrandamos aplinkybėmis pasislėpusios semifunkcijų dalos. Idėjinis paviršius (IP), yra šiuometinis semifuncijų rinktinis gebėjimas, kurį sudaro paruošti ir neparuošti pavidalai su pakopomis.

cs2017-09-30 15:26

Norint numatyti, bendrus ju nešejus, tenka susidurti su shemaformato tresa, kurioje pažymeti pradiniai skaldos bruožai.

1. Shemaformatinė tresa
Shemaformato tresa

2. Shemaformato standmuo (SS) (pakeista)
Žmogaus kalba – paveikslėlis 30
3. Gediferencija Degediferencija (SS)
Žmogaus kalba – paveikslėlis 31

Kaip ir matyti, shemaformato tresa turi savo nešėjų grupę, kuri semifunkcijoje antrikacijos procese dalo ir bendrina nešėjų grupę, kuri aktyvi arba neaktyvi. Shemaformato standmuo yra vieta, kurioje būsenos sulaikomos ir nuskaitomos per demodeliavimą, o vėliau antrikacijas. Tai Yra standuo, kuris varinėjasi tresoje, kol sugriebia nešėjus ir gediferencijuoja/degediferencijuoja sukuros našą.

Pagrindinė sukuros gediferencija yra nešėjų aktyvi būsena, bei jos nuskaitymas, kaitymas narių straga, dregoginė preservacija ir gebos seka. O degediferencinės sąvybės yra neaktyvių nešėjų dėliojimas ir sekų įtresinimo būdai.

klajunas2017-09-30 16:24
Ar negalėtum duoti žmonėms kokių nors akivaizdžių sąsajų to ką rašai su akivaizdžiomis paprastos kalbos formomis. Nes matosi, kad per daug užsikasęs savo pominčio struktūrų analize. Nelabai aišku ką tai duoda akivaizdžioms kalbinėms išraiškoms.

Be to neaišku kaip tu tą savo pomintį atkapstai, nes tos paviršinės formos į kurias jis skyla – mąstymas ir išorinis kalbėjimas – nelabai tą pomintį tokiame lygyje, kokiame tu vaizduoji, atspindi.

Pomintį galima skirstyti į kamieninę ir šakinę  dalį. Pirmoje dalyje formos bendros kalbai ir minčiai, o šakinėje pradeda formuotis atskiri sandai.

Ar tai nebus tik aklas dalybinių darinių spėliojimas?

cs2017-09-30 16:44

klajunas rašė:Ar negalėtum duoti žmonėms kokių nors akivaizdžių sąsajų to ką rašai su akivaizdžiomis paprastos kalbos formomis.

Kadangi nesuprantu, kas yra paprastos formos, teisingiausia būtų apibrėžti, pačiam ir pasakyti apie ką, tai. Nes panašu, kad paprastos formos gali būti neperdaug akivaizdžios.

klajunas rašė:į kurias jis skyla – mąstymas ir išorinis kalbėjimas – nelabai tą pomintį tokiame lygyje, kokiame tu vaizduoji, atspindi

Gali nieko nereikšti mano shemos ir tu gali neturėti patirties tai suprasti. Jeigu norėsi suprasti pats pasakysi, nes atrodo, kad tau nevertinga.

klajunas rašė:Pomintį galima skirstyti į kamieninę ir šakinę  dalį. Pirmoje dalyje formos bendros kalbai ir minčiai, o šakinėje pradeda formuotis atskiri sandai.

Nevisai, čia yra vien minties struktūros, kurios nesikabanoja labai žemai ir giliai, man tai kaip parastos senai buvusios ir tebebūnančios formos. Jų suvedimas ir kampų atvedimas duoda atskyrimo momentą, bet jį suprasti negalima pėmus taikyti kokių nors populiarių shemų: galimybių medžių, matematinio įvykio ir t.t. Čia racionali dalis yra visai kitur padėta, dabar yra momentinė išraiška visų semifunkcijų dalos.

klajunas rašė:Ar tai nebus tik aklas dalybinių darinių spėliojimas?

Kadangi nėra niekur knygose, kas yra semifunkcija, tai visų pirma ir atrodo kaip spėliojimas, bet ištikro – tai egzistuoja ir yra įsipynimo mometų neakivaizdžioje kalboje. Man tai neatrodo, kaip spėliojimas, nes mano būdas yra pildyti ir papildomai ieškoti semifunkcijų verčių ir efektų. Tai yra labai platus paieškos momentas, o vien galimybių medžio tam nepakanka, nes yra paieškoje ir klaidų faktorius.

cs2017-09-30 23:03

cs rašė:Visų rūšių formate esančios vietos yra sferiniai pavidalai, kurie modeliuojami ir poto demodeliuojami į ateigas, ateigos į antrikacijas.

Tokio kismo rezultate, vienos iš jų jungčių yra parodančios antrikacijos galimybes. Antrikacija – formato atitaikymas esanti už ateigos punkto. Kas įeina ir išeina iš šios sferos, pasilieka kaip būsena, išsaugojamas fragmentas siejamas su jos užvadinimu.

Kadangi tai nuolaidus grupavimas, pirmiausiai eina sferiniai pavidalai turintys būsenų ir blokų tresas, bei žemesniame lygyje skladas, kaip visų būsenų jungiamąsias dalis. Demodeliuojami visi sferų pavidalai būna surenkami į dekas, kurių atitektis susirušiuoja į paskyrasias dalis, bei įvardyjamos jos dalys yra per antrikacinius ateigų pavidalus formate.

Formatas tai būsenų įvardyjimas ir paruošimas jungtims. Antrikacinės jungtys – paverčiančios pavidalus užvardyjimais. Kadangi tai nuolaidus grupavimas, pirmiausiai sferos, paskutinė vieta – ateiga. Ateigų sudarymas yra svarbiausias tresos funkcinis: dedas, krana. Taigi, paprastosios ateigos yra: deda, krana, akiromatizuojamas kanalas. Šių ateigų judėjimas arba jungimas priklauso nuo demodeliuojamų būsenų tresoje, koleriacijos.

Būsenos pagrindinės ir paskirosios antrikacijos – semifunkcijos:
1. kišmo palenga 2. dregoginė preservacija 3. straga 4. assifavimas 5. prieštodiniai valdikliai 6. giborgizacija

Šios semifunkcijos dalos konkretume, išskiria sferos pavidalus ir gediferencijuoja/degediferencijuoja sklada, pagal jos bruožus, ruošiama terpė, o joje lieka semifunkcinis gebėjimas.

Pagerina situaciją, valdiklių nuotektys, ateiga yra nuotektis, kuriai tenka po kryptinę/dekryptinę sferą. Taigi, formuojama nuotektis, būtinai remiasi su jungtimi, kuris reguliuoja analogišką veikimo kryptį. Tai konkretume terpės atvaizdavimo – analogijos demodeliuojama būsena.

gidas2017-10-01 00:55
"Pavėlavęs"  – atostogos, nuotykiai, galiausia  pagirios. "Perbėgau", nesuprata ir  tarsiu nuosavą, "protingą" nuomonę. 🙂

Nagrinėjamas reikalas yra  neįmanomas suvokti, nes esminis klausimas bandomas suptrasti  vadovaujantis principu "suprasti save iš savęs". Tai gal ir neblogai… Deja. mano akimis – šis disputas tėra spekuliacijos IT pagrindu, kas yra  chrienovina sukurta paties tiriamo subjekto (?)-objekto(?) smegeninėje. Gaunasi suš… loginis ratas, kuris – kaip žinia  –  0 vertas.

Išeitis iš "aklavietės"?  – sparčiais tempai besivystanti  vizualizuota neurofiziologija, užduodanti ir daug naujų klausimų, bet ir tiksliai atsakanti į kai kuriuos š.m. nežinomus. Uraaa…. ;D

P.S. Dėl kalbos ir sąmonės. Mano galva – žmogaus kalba/sąmonė yra būtinas "junginys", ir kalba yra žmgiškos sąmonės pagringas. Dėl įvairiausių temos terminų  tuo tarpu patytėsiu …  ;D

P.P.S Abstinentai – eikit. šikt  😀 

elteide2017-10-01 12:12

kiskis rašė:Pritariu, kartu su ateistais. 😀

aš susilaikau 🙂

cs2017-10-01 13:32
@gidas, jau nevienas mano, kad čia darkymas sąmonės ir proto sukondebiliuotų jungčių. Tačiau, čia geriausiu atvėju, yra teorinė/praktinė medžiaga. Iš jos galima pasimokyti arba nežinoti ir nesidomėti visai. Jei tai subjektyviai veikia, kaip ezoterika ar turi tokį polinkį veikti – vadinasi, medžiaga netaip suprantama.

Dar patikslinu, kad čia teorinė medžiaga, kas nori ir turi minčių tokiu pobudžiu, laukiu, galite pridėti. 🙂

a.t.sielis2017-10-01 13:37
Iš kur gauni tą teorinę medžiagą?
Inkognito apgavikas2017-10-01 13:45
@cs , koks gautinis tikslas , siekiamybė ?
cs2017-10-01 14:33
@a.t.sielis ar teko domėtis, galime jau ta tema pakalbėti? Tema yra kalba, tai kaip tu interpertuoji ir kaip perteikti gali ar parodyti, kas už to slypi? Matomos aiškios struktūros, o jų nustatymas yra šifravimo/dešifravimo darbas.

@Linas Esu nesuprantu, kodėl tau įdomūs nevisai racionalūs ir nepaaiškinami dalykai. Tad, jei manai, kad aš tau racionaliai išaiškinsiu savo planus, nesulauksi. Mano siekiamybė, ne išduoti ką esu suplanavęs toliau veikti, bet mano siekiamybė daugiau suprasti kalbą. Kalba šiuometinė turi struktūras, kurios antrikaciniu būdu leis iššifruoti, ką kalba laiko jungtimis ir kaip interpretuoti daugiausiai bus leidžiama.

🙂

Inkognito apgavikas2017-10-01 14:36

cs rašė:@Linas Esu nesuprantu, kodėl tau įdomūs nevisai racionalūs ir nepaaiškinami dalykai. Tad, jei manai, kad aš tau racionaliai išaiškinsiu savo planus, nesulauksi. Mano siekiamybė, ne išduoti ką esu suplanavęs toliau veikti, bet mano siekiamybė daugiau suprasti kalbą. Kalba šiuometinė turi struktūras, kurios antrikaciniu būdu leis iššifruoti, ką kalba laiko jungtimis ir kaip interpretuoti daugiausiai bus leidžiama.
🙂

Ką tik atsakėte 😀 😀 " Mano siekiamybė, ne išduoti ką esu suplanavęs toliau veikti, bet mano siekiamybė daugiau suprasti kalbą. "

P.S ačiū 😀

cs2017-10-01 20:09
Dabar bus apžvelgiama "tikrosios kalbos procedūrinės shemos" dalys, kurios būna keturiose pozicijose ir sudaro keturiuose skiliniuose procedūrų jungtis. Šių skilinių tarpinė vieta būna viso proceso jungimosi ir poveikio vystymo pradžia. Tokias procedūrų jungtis sukuria kompoziciniai dėmenys (KD), kuriais kalba išskiriama. Tokie pirmieji dėmenys savo pozicijose būna: formos, lygiai. Pirmieji pasižymėti: KD yra išskirtos, ir tikrosios kalbos dėmenys.

"Akiromatizuojama geba", tai sukurtų ir įvardintų dėmenų sukura per nuotekties dėmenis ir pirmuosius KD, daroma sklaida, kuriai vystymo poveikis suteikia tarpinės būsenos tarpsmus ir laikinas būsenas, bei suduriamų, įvardyjimų procedūrose, nuotektyje. Tai yra tarpsmų KD su kuriais tikrosios kalbos procedūros vykdomos, iš komandinio taško (KT).

Nepagrindinė sukura (i) demodeliuoja paviršiuje akiromatizuojamas pozicijas KT, bei papildo esminiu tarpsmo jungimo pripatus.

Pagrindinė sukura (ii) modeliuoja visumoje skiliniuose esančius procedūrinius KD, bei suteikia jiems kryptines ateigas.

Pirmieji dėmenys, priklausantys sukuros demodeliavimui ir priklausantis sukuros rūšiai yra poziciniai ir jiems skirta procedūrų jungtis būna jungiama SATA principu. Serijos-atraijos-takų-ateigos, kurioms priklauso paskirta krypties tarpsmas.

Kiti dėmenys yra akiromatizuojamos gebos kintamieji susiję su procedūrų jungtimi. Ši procedūra, turi kintamąją poziciją, kurioje kiti dėmenys priklauso vystymui, kuris subendrinamas su KD lokacijomis per antrikacinį semifunkcinį gebėjimą. Todėl kaip taisyklė, tikrosios kalbos visi dėmenys koncentruoti į antrinį vykdymo būdą (AVB). AVB – naujas vykdymo būdas, kuris iš skilinių pozicijose sudaro nuotektis ir tarpsmus procedūrinėms dalims.

Tai – pagrindas, KT, KD, AVB išvestys ir sąsajos yra pačios pagrindinės ir siejančios nuoseklią procedūrą. Sukura atgamina ryšius, pervedančius link antrikacinio semifunkcinio gebėjimo.

gidas2017-10-01 20:43
@cs – ar negali žmoniškai, paprasčiau išdėstyti savo teoriją? Tavo specifinis žagonas varo į neviltį – ne specialistui visą ką dėstai yra pofig. Išdėstyk mokslo populiarinimo kalba, kad visiems daugiau ar mažiau būtų aišku. O gal paprasčiausiai mus visus pizdavoji – aš ir galėčiau-jei netingėčiau sukurpt tokią "teoriją", kad visi į kelnes pridėtų. 😀
Inkognito apgavikas2017-10-01 20:45

gidas rašė:@cs – ar negali žmoniškai, paprasčiau išdėstyti savo teoriją? Tavo specifinis žagonas varo į neviltį – ne specialistui visą ką dėstai yra pofig. Išdėstyk mokslo populiarinimo kalba, kad visiems daugiau ar mažiau būtų aišku. O gal paprasčiausiai mus visus pizdavoji – aš ir galėčiau-jei netingėčiau sukurpt tokią "teoriją", kad visi į kelnes pridėtų. 😀

Kažin ar paeis 😀 geras bandymas…tačiau jau per vėlu… 😀

cs2017-10-01 20:57

gidas rašė:@cs – ar negali žmoniškai, paprasčiau išdėstyti savo teoriją? Tavo specifinis žagonas varo į neviltį – ne specialistui visą ką dėstai yra pofig. Išdėstyk mokslo populiarinimo kalba, kad visiems daugiau ar mažiau būtų aišku. O gal paprasčiausiai mus visus pizdavoji – aš ir galėčiau-jei netingėčiau sukurpt tokią "teoriją", kad visi į kelnes pridėtų. Žmogaus kalba – paveikslėlis 32

Ar teko stebėti žmonijos kismo tarpsnius, nuo 'plečiančio' tarpsnio prasideda supratimas, kokiame vystyme žmogus užblokuojamas. Daug mokslinių eksperimentų su žmogaus vystymuisi yra blokuojamojo-įterpiamo tipo, todėl, moksle atrandamas ir pastebimas tarpsnis, kada eksperimentų išvados per senos ir nebeesminės, tai veikliausiai ir su laiku ir išimamos.

Mano formate, tokio atspindžio su plečiančio tarpsnio aiškinimu, prisideda ir pats jo ieškojimas. Neskaitau, nesidomiu mokslu, jei tai būtų, bent pagalba į tai ką bandau išplėsti ir paaiškinti. Nuosekliai to padaryti nėra patogu, aš kadangi irgi vadovaujuosi blokuojamo-įterpiamojo tipo išvadų analize.

Ką turėdamas omenyje gali padaryti su reikšmėmis ir kaip jas perversti dar kitaip? Tai tarsi nesusipratimas, nes aš mokslo nekuriu, o tik turiu metodą, kaip atkapstomos analizuojamo pobūdžio išvados. Viską kaip ir išdėsčiau. 🙂

Būtų įdomu pamatyti, kaip tau sektusi, analogiškai 'pakartoti'…

gidas2017-10-01 21:22

cs rašė:o tik turiu metodą,

Nu ir koks tas "metodas"? Slaptas ar gali paprastai jį išdėstyt?
Visa kita ką rašei žinutėje – rašymas šakėmis ant vandens.
Dar labiau įtariu, kad pizdavoji. 😀

cs2017-10-01 21:28
@gidas Tau specialiai siūlau pasidomėti tema nuo pradžių. 🙂 Taip pat nėra nesusipratimo, nesusipratimas tik tai, kad bandoma sieti su mokslo populiarinimo kalba. Teorinė "žmogaus kalba" yra paaiškinta pirmajame pranešime, bet visa tai yra interpretacija, kurią pasiūliau @Mekabciel blog'e. Visas įsivaizdavimas ir jos plėtojimas yra giminiškas ar net artimas kalbos bendram suvokimui, bet tik ne gretinimo prasme.
gidas2017-10-01 22:03

cs rašė:visa tai yra interpretacija,

Kitais žodžiais – viskas ką dėstai yra chiernia, 0 verti plepalai. Ar bent žinai, ką reiškia žodis "lingvistika"? Neabejoju, kad nežinai (tavo postai tą akivaizdžiai rodo), o vertėtų žinot bent "startui" – skiedi kaži ką apie kalbą, nežinodamas kas tai per daiktas. 😀

cs2017-10-01 22:14
@gidas turi, dar kažką pasakyti, be tuščiažodžiavimu ir peikimų? 🙂
cs2017-10-01 23:49

cs rašė:Todėl kaip taisyklė, tikrosios kalbos visi dėmenys koncentruoti į antrinį vykdymo būdą (AVB).

Tikrosios kalbos dėmenys yra demodeliuojantys koncentracijos ir tapsmo pagrindinę sąsają. Dėmenys koncentruoti ir atitinka vykdymo sąlygas (VS), kurių pagrindinės koleriacijos yra:

1. PVB pirminį vykdymo būdą
2. AVB antrinį vykdymo būdą
3. NVB naują vykdymo būdą
4. SVB seną vykdymo būdą

cs2017-10-02 13:51
Sekama atrada ir aiškinama konseriobalėmis sudarytų sferų analogiją. Pirmykštės konseriobalės turi pradinę atvaros indeksaciją, pagal kurios dekas, surenkama atvara. Ši atvara straguoja visos susikūrusios indeksacijos tiesiomis linijomis, kurias konseriobalėmis ateina malfunkcija, bei semifunkcija.

Malfunkcija, (kuri reiškia sutrikimų nagrinėjimas), tai nauja vykdymo atvara, kuriai priklauso neatitikimų nagrinėjimas ir atvarų principo pataisymas ir atitaikymas. Pagal šį nuokrypio indeksacijos konseriobalėmis sudarytos atvaros surenkama atvara, taip pat atitinka dekas. Deka, tai sklados surenkama atvara, kuriai priskiriama speciali indeksacija, bei malfunkcinis sugebėjimas.

Viskas, kas šiuo metu bandoma atvaizduoti, sekama pagal vykdymo būdų (2VB) shemą, kuri bus pridėta galutiniame konseriobalių įminime. Dabar yra atititaikymo ir principo pataisymo ieškojimo periodas, bei nagrinėjimas yra nukeliamas į "reikšmės" indeksacijas.

cs2017-10-02 14:40
Malfunkcija. Konseriobalės
Žmogaus kalba – paveikslėlis 33

Malfunkcija. 2VB
Žmogaus kalba – paveikslėlis 34

cs2017-10-02 18:18

cs rašė:gavimo tarpsnį efektinė vieta turi antrikaciją ir savo sąvybę, per kurią analogiškai įsivedama straga yra magos pradžia. Maga – semifunkcinis gebėjimas sudurti skirtingas pozicijas į bendrą sąvybę.

Stragos sąveika, per magą, sukoleriuoja pradines analogiškas dedas, bei kranas, kurių tolimesnė paskirtis yra antrikacinė. Iš antrikacinės sferos, dedos ir kranos koleriacijos yra paskirties sąvybė, kurioje atsiduria dvi skirtingos pozicijos, t.y. krana ir deda. Koleriacija – betkurios semifunkcinių dalių rūšies išvedamų pozicijų ieškomos, tiriamos vietos.  Pagrindinės jų vietos arba pozicijos: krana, deda, akiromatizuojamas kanalas, deka.

cs rašė:Tolesnė pastata yra visų semifunkcijų suvedimo ir artinimo taškas, tarp kurio be 'mažos indeksacijos', priklauso būti dideliam gebėjimui ir dideliam rinkiniui iš kurio stragavimas pavirstu į mažesnią vietą, o didesnė vieta būtų kitokiaįvairinė.

Priklausomos sąvybės pastatos konstrukte yra kitokiaįvairinės, jų pozicijos ir suvedimas yra 'mažos' arba malfunkcijos SATA. Šią vietą tiria malfunkcija, kuriai priklauso kitokiaįvairinės antrikacijos, bei kitokiaįvairinė pastata. Po kolkas nebus įsivedama daug siečių ir nebus apžvelgiama labai nuosekliai.

cs rašė:skytinis paviršius yra pirmos dekos paviršius, kuris taip pat virsta į kitokias konstruote, bet tik kitame, aukštesniame lygyje.

Dekos paviršius yra skladų deliojimo tarpsnyje, bei norint jį pakelti, einama prie tresos objekcijos. Pastarasis dekos pavišius – tai tokia konstruotė, kuris įtrauktas į pagrindinį skytinį paviršių ir jis antrikacijoje yra pirmos dekos paviršius arba pats pirminis ištektis. Nuotektyje tai ištektis, kuriai galioja įprasta assifavimo taisyklė: sklados, tresos ir sferos išrikiuojamos kartu ir demodeliuojamas jų minifikuota pozicija, sukurianti akivaizdžias ir nuotolines sąlygas.