Prieš paminėtus punktus, sudaryta shema pasako, kaip ateigos realiai sukonstruojamos, geriausiai tai pasimato per ateigos realius demodeliavimo, (degediferencinės tresos sukuroje), vietoje. Tai pagrindinė nusakomoji shema, padariusi geriausią demodeliavimo atvaizdavimo būdą, kuris yra išdėlioti pavienėmis tresos dalimis, arba skladomis pagal išvedamas naujesnes sekas. Tresa yra vienas iš pagrindinių konstruojamų dalių gedefirencinėje, degediferencinėje tresoje esančių dalių ir shemaformato ateigų demaskavime veikia gediferencinės ir degediferencinės tresos dalys.
Kelių punktų shema, kaip visi šie nusakyti dalimis modeliai, formate veikia:
1. Visų rūšių formate esančios vietos yra sferiniai pavidalai, kurie modeliuojami ir poto demodeliuojami į ateigas, ateigos į antrikacijas.
2. Formatas turi ateigas, kurios kyla iš demodeliuotų sferų ir vietų. Ateigos gamina antrikacijas, bei demodeliavimo straga yra sferiniame pavidale, kuris yra kryptinis/dekryptinis.
3. Sukura iš ateigų formate skyla į pradines, pabaigos. Ateigos, skylančios į skilinius su rūšimi siejama skladomis ir tresomis esanti gediferencija/degediferencija.
4. Formatas yra uždaros paskirties ir geriausią atvaizdavimą įgauna kartu su semifunkcinėmis dalimis, jų pagrindinės: yra ateiga ir tresa, sfera. Jos iškildamos paruošia paviršių, ant kurio idėjinė paskirtis – visi semifunkciniai gebėjimai.
5. Tresa, jų mažoji paskirties dalis, kuri turi kryptis (konsediabiliavimo kryptys), kuriomis patojuojamas (sudarytas, pagal krypčių dėsningumus), esantis už visų paviršių būsimos pozicijos, yra skytiniame paviršiuje. Skytinis paviršius – idėjinis konstruotės paviršius, kur semifunkciniai gebėjimai yra savo našoje.
Tai nėra visi punktai, kaip veikia formate esantys semifunkciniai gebėjimai, o jų skytinis paviršius yra pirmos dekos paviršius, kuris taip pat virsta į kitokias konstruote, bet tik kitame, aukštesniame lygyje. Tai dar nebus galima garantuoti atvaizduoti to pakankamai tinkamomis priemonėmis, skytinis paviršius – šiuometinis idėjinis paviršius, su šiuometinėmis semifunkcinėmis priemonėmis iš kurių svarbiausios sfera, tresa, ateiga. Modelis su savo pastatos sukuvariniais nešėjais ir trasos ir kranos simplikantais yra žemesnės pakopos vaidmenyje. Dar žemesniame yra skladų ir gediferenciniai/degediferenciniai gebėjimai su sfemaformatinėmis demaskavimo ir poveikio ateigomis.
Yra prarastoji dalis, kuri skyriuose grupuojama, kaip nepaparasta, demodeliuojama dalis su pastatos pavišiumi, esantis viršupripatinėje skiltyje. Šių dalių skirtumą tektų rasti per paruoštus ir neparuoštus šiam formatui paviršius. Tai reiškia skytinio paviršiaus antrikaciją, per dar neparuoštus tam pavidalus.
Galima interpretuoti skytinį paviršių, per semifunkcinius gebėjimus, už jo stovėjimo arba kitokios informacijos nėra. Todėl ir nėra antrikacijos rodmens. Kadangi tiriama abstrakti vieta, kur galima suklysti, perdaug nekišami betkokie išvedinėjimai, o paprasčiausiai atrandamos aplinkybėmis pasislėpusios semifunkcijų dalos. Idėjinis paviršius (IP), yra šiuometinis semifuncijų rinktinis gebėjimas, kurį sudaro paruošti ir neparuošti pavidalai su pakopomis.