Nauja Data Naujasis Laikas 2024 05 01 3 00 00 00
Tą ir einu daryti.
Atsiprašau ir nepykite – bus dar tų video.
Gamta šaukia.
Veiksmas susijęs su šių metų gegužės pirmąja.
Jame buvo:
pilkųjų rasės ateivis,
bites saugančios vimanos,
kylanti kaitra,
kylanti žmonija,
ir taip toliau.
kiek peržiūrų surenku,
ir taip toliau,
darau išvadą,
kad mums dar daug toli iki daug temų…
Gaila.
Bet ką padarysi.
Nėra kitos išeities.
Nesiformuoja kitaip tai kas nauja.
Nesikuria.
Sakė, vistiek niekas nesikeičia.
Perdaug įtampos, jei taip atsiribosiu ir viską suspausiu.
violetpink1 rašė:Mano Šventoji Motina, Achrana Ochrana, nurodė, kad neverta.
Sakė, vistiek niekas nesikeičia.
Perdaug įtampos, jei taip atsiribosiu ir viską suspausiu.
Ta proga, kad gavau nurodymą iš tokios stiprios ir galingos moters, noriu su jumis pasidalinti jos atvaizdais;
nebijokite – šiame archyve – tik aštuoni paveikslai Achranos Ochranos, apytiksliai 1881 metais nutapyti prancūzų dailininko rankomis;
failai – to paties paveikslo variacijos iš skirtingų apšvietimo variantų ir priartinimų:
įsivaizduokite ją tokią galingą: https://mirais.net/Achrana%20Ochrana.zip
Šį vakarą, Achrana Ochrana, mano asmeninė, norisi sakyti man, Šventoji, patarė man, nedaryti atsiribojimo dėl daugelio priežasčių.
Jos teigimu, nėra prasmės dėti jėgų ten, kur jos nepasiteisina taip labai, kokia dabar yra mano padėtis ir vienatvė.
Iš vienos pusės aš įpratau būti vienas ir man patinka daugybė akimirkų būnant su savim ir savo vidiniu pasauliu.
Iš kitos pusės, kai ko ilgiuosi.
Achrana Ochrana taip patarė spręsti šitą dalyką: sako, nedaryk globaliai to, kas tave sekintų arba apribotų, vykdyk "nuosaikią politiką", sako Ji.
Kitas dalykas, sako Ochrana, dabar labai palankus metas kūrybai, vasara, tikrai nesusilaikysi taip ilgai nekūręs. Pasilik.
Tas tiesa. Tą kūrybinį impulsą pastebėjau pastarosiomis dienomis.
Tokia tad yra mano žinia nuo Achranos.
Primenu, kad Achrana Ochrana man yra jaunuolė, moteris, iš vieno prancūzų dailininko paveikslo:
Nėra nė vieno laimėjusio, kuris nebūtų papuolęs į savo arba į kitų įtaką, sako Achrana.
Taip pat nėra nei vieno, kuris nebūtų pasidavęs tai įtakai.
Tokia jos nuomonė.
https://www.youtube.com/watch?v=TvzVTRK1nOY
https://mirais.net/Achrana%20Ochrana.zip
Pirmas įrašas skirtas "Mitrai ir Višnogradui" – "eyes of shaman" kūrinys.
To pasekoje, ištryniau viską iš mirais.net.
Dėkoju už supratimą.
Tai bendro kosmoso apsivalymo programa.
Ramų, tankų, raudoną tokį.
Sveika jaučiu ir stuburui, ir galvai, ir nervam, viskam.
Kaip ten jūs sakėte, vienas iš anomalijos forumiečių: "parabrachmanas su jumis"?
Bet pati tema man iškilo.
Vėl.
Kur mes esame, imant būseną, jei Dievas nusisuka ir nuo nusižudžiusiojo, tą akimirką, arba dar ankstesnes iki tol nes problema būna dar iki tol, ir kodėl nusisuka nuo visuomenės taip, kad ši praranda protą ir prie savižudybės priveda?
Po to kažkas pasikeitė, kažkas nusistovėjo ir kažkas įsijungė.
Aš tą jausmą, kuris dabar yra, vadinu epitetais:
"pilkųjų vasara",
"vasara du / vasara dvą",
"raudonoji saulė",
ir taip toliau.
Susiję su raudonu spektru Saulės šviesoje.
Čia tada, kai būna tokia rami, kiek pritemusi, geltona Saulės šviesa.
Arba netgi rausva kažkiek.
Raudonai įžiebti elektrinėje juodoje švieslentėje skaičiai, kuriais apibrėžtas laikotarpis:
2024-05-01-3—00:00:00-
2024-08-31-6—23:59:59.
vizijos ir jausmai, kartu su ta pasikeitusia Saulės šviesa, puikiai įžemino mano energiją.
Aš nurimau.
Tapau išmintingesnis, pastabesnis, bet tuo pačiu ir ramesnis.
Daugiau dalykų pradėjau daryti dešine ranka, žengti į priekį dešine koja.
Prieš tai buvau daugiau linkęs į kairę.
violetpink1 rašė:Kur mes esame, imant būseną, jei Dievas nusisuka ir nuo nusižudžiusiojo, tą akimirką, arba dar ankstesnes iki tol nes problema būna dar iki tol, ir kodėl nusisuka nuo visuomenės taip, kad ši praranda protą ir prie savižudybės priveda?
Kiekviena gyva esybė, t.y. kiekviena dvasinė siela, yra gyvąsias esybes manifestuojančios Parabrahmano energijos (dživa-šakti) dalelytė. Parabrahmanas yra visų šaltinis, visų gyvų esybių tėvas. Kadangi Jis visagalis, viską žinantis, ir visur esantis, tai Jis iš savo pusės palaiko ryšį su visomis Savo energijos dalelytėmis. Jis visada šalia. Jis yra kiekvienai sielai pats artimiausias ir brangiausias asmuo. Kol siela yra paklaidinta iliuzijos, ji to nesuvokia. Kai ji atsigręžia į Parabrahmaną, iliuzijos įtaka išsklaidoma, ir ji ima tai suvokti.
Taigi, Parabrahmanas nėra nusisukęs nei nuo vieno. Dalis gyvų esybių yra tiesiog pasinėrę į iliuziją ir nusisukę nuo Parabrahmano, todėl jos nesuvokia ir nejaučia Jo buvimo šalia, nesuvokia savo amžino gilaus ir labai artimo ryšio su Juo. Tas ryšys amžinai egzistuoja, bet dalis gyvų esybių yra to ryšio neįsisąmoninę.
Visuomenė yra tiesiog tokių į iliuziją pasinėrusių gyvų esybių didelis skaičius. Todėl į iliuziją pasinėrusios gyvos esybės kiekviena atskirai, o ir kaip visuomenė, kankinasi, bei kankina vieni kitus. Kartais iš nevilties žudosi. Giluminė visų problemų ir kančių šaknis yra nusisukimas nuo Parabrahmano. Parabrahmanas ateina į šį pasaulį bei atsiunčia į šį pasaulį savo artimus tarnus iš dvasinio pasaulio, kad padėtų gyvoms esybėms įsisąmonintį Jį ir aktualizuoti ryšį su Juo. Taigi, suteiktos atviros galimybės pasiekti amžinąją laimę, amžiną gyvenimą su Parabrahmanu, tobulą amžiną dvasinę egzistenciją. Mums tereikia jomis naudotis. Jeigu nesinaudojam, tada gyvename veikiami išorinės Parabrahmano materialiosios energijos kokybių, ir patiriam materialias kančias bei materialią laimę (materiali laimė negali patenkinti mūsų kaip dvasinių sielų, bei visada yra maišyta su kančia).
a.t.sielis rašė:Kiekviena gyva esybė, t.y. kiekviena dvasinė siela, yra gyvąsias esybes manifestuojančios Parabrahmano energijos (dživa-šakti) dalelytė. Parabrahmanas yra visų šaltinis, visų gyvų esybių tėvas. Kadangi Jis visagalis, viską žinantis, ir visur esantis, tai Jis iš savo pusės palaiko ryšį su visomis Savo energijos dalelytėmis. Jis visada šalia. Jis yra kiekvienai sielai pats artimiausias ir brangiausias asmuo. Kol siela yra paklaidinta iliuzijos, ji to nesuvokia. Kai ji atsigręžia į Parabrahmaną, iliuzijos įtaka išsklaidoma, ir ji ima tai suvokti.
Taigi, Parabrahmanas nėra nusisukęs nei nuo vieno. Dalis gyvų esybių yra tiesiog pasinėrę į iliuziją ir nusisukę nuo Parabrahmano, todėl jos nesuvokia ir nejaučia Jo buvimo šalia, nesuvokia savo amžino gilaus ir labai artimo ryšio su Juo. Tas ryšys amžinai egzistuoja, bet dalis gyvų esybių yra to ryšio neįsisąmoninę.
Visuomenė yra tiesiog tokių į iliuziją pasinėrusių gyvų esybių didelis skaičius. Todėl į iliuziją pasinėrusios gyvos esybės kiekviena atskirai, o ir kaip visuomenė, kankinasi, bei kankina vieni kitus. Kartais iš nevilties žudosi. Giluminė visų problemų ir kančių šaknis yra nusisukimas nuo Parabrahmano. Parabrahmanas ateina į šį pasaulį bei atsiunčia į šį pasaulį savo artimus tarnus iš dvasinio pasaulio, kad padėtų gyvoms esybėms įsisąmonintį Jį ir aktualizuoti ryšį su Juo. Taigi, suteiktos atviros galimybės pasiekti amžinąją laimę, amžiną gyvenimą su Parabrahmanu, tobulą amžiną dvasinę egzistenciją. Mums tereikia jomis naudotis. Jeigu nesinaudojam, tada gyvename veikiami išorinės Parabrahmano materialiosios energijos kokybių, ir patiriam materialias kančias bei materialią laimę (materiali laimė negali patenkinti mūsų kaip dvasinių sielų, bei visada yra maišyta su kančia).
Dėkui, labai gražiai atrašėte.
skaityti knygą,
ar rašyti knygą,
vien tik klausyti muzikos,
ar rašyti į tekstinį failą kūrėjų sąrašą, kurį klausau?
O gal dar priedo kurti grojaraščius?
Mintys, ką veikti, ir taip pat kaip vystyti internetinį projektą.
Pradėsiu turbūt nuo tekstinio failo su mano klausomų muzikos kūrėjų sąrašu.
O šiaip – laikas eina po truputį.
Kartais greičiau, kartais lėčiau.
Aplanko mintys apie tai, kaip apie prabėgantį potencialą, kurį iš dalies išnaudoju, o iš dalies ne.
Nesu linkęs į sąmokslo teorijas, dabar jau, bet manau, kad senoji era jau žlunga ir ateina nauja era.
Politikoje, pasaulio tvarkoje, visur praktiškai.
Tik po jų kartais įsijungiu ką nors dar.
Dažniausiai tai būna anomalijos discord serveris, socialinio tinklo vk paskyra, kurią vėl aktyvavau, ir atrodo viskas.
Dar šis forumas.
Daugiau tikrai nieko kol kas neturiu.
Ir turiu pripažinti – nepasakyčiau, kad to komunikavimo būtų su kuo nors daug.
Visi daugiau mažiau užsidarę arba užsidarinėja dar tikrai.
Aš pagal tai irgi atitinkamai pakoreguoju savo prisijungimus, bet kol kas vis dar stengiuosi naudoti ir discord, ir vk, ir forumą.
Yra prasmė.
Nesakysiu nieko daugiau apie tai ir neaiškinsiu, nes, visų pirma, nežinau nei vieno žmogaus, apart save, kuriam to reikėtų dar, apart manęs.
Kai paskutinį kartą tai dariau, rezultatai buvo.
Ne tokie kokių tikėjausi, bet buvo.
Sujudinau kažką.
Knieti dar kartą.
Geriau būti atsipalaidavusiam ir klausyti muziką bei susirašinėti su žmonėmis.
Bent taip atrodo man dabar.
Tie įkvėpimai, daryti kažką tokio, keisti savo likimą naudojant atsiribojimo ir gyvenimo sutikslinimo praktikas, reikalauja tam tikro pasirengimo ir sukaupto potencialo tam, būtent tam reikalui.
Dabar aš to neturiu.
Dabar man geriau yra tiesiog būti neįpareigojančioj, meditatyvinėj, viską stebinčioj būsenoj.
Kartais dalyviu, kartais stebėtoju, visaip.
Bet be įtampos.
Žydaitė Dievaitė, Mama ir Motina, Achrana Ochrana.
violetpink1 rašė:Prievartautoją – prievartauk.
Ir pasiūlyk jam dar daugiau to paties.
violetpink1 rašė:Neseniai Kaune, Žaliakalnyje, einant į Šilą, Aukštaičių gatvėje, iš manęs du bachūriukai išplėšė 20 eurų. O ko nereikia NKVD teismo? Reikia.
https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/teisininkas-jonas-ivoska-ar-isitvirtins-lietuvoje-teismu-praktika-nkvd-troiku-pavyzdziu/
Vagims, smurtautojams ir žudikams – reikia.
Reikia NKVD teismo.
Tik rusiškas turi būti.
Ne vakarietiškas.
Aš nežinau ką daro kiti – apart darbo, žinoma – bet mano kontaktai daugumoje tylūs.
Taip pat nebeturiu jokios stabilios komunikacijos nei elektroniniu, nei gyvu būdu, su kuo nors kitu negu su vienu asmeniu su kuriuo gyvenu.
Taip, tai yra mano tėvas.
Neinant į detales, noriu pasakyti, tiems kas to nesuprato iš aukščiau parašytų mano teiginių, kad:
nieko savo gyvenime daugiau aš nebeturiu.
Visiškai.
Ir niekas daugiau nebevyksta.
Šita situacija manęs kaip ir nebetenkina – aš neberandu netik nieko naujo savo gyvenime, bet ir jokių įvykių, jokio veiksmo, ir nieko absoliučiai ir apsrkitai, su kuo galėčiau bendrauti.
Dalinai to pasekoje, o dalinai tam tikrų strategijų nesėkmėje, nusprendžiau uždaryti: savo vk socialinio tinklo paskyrą ir savo internetinį projektą.
Pasakysiu jums atvirai, aš nematau prasmės vystyti savo projektą jei niekas neatrašo į mano elektroninius laiškus, nerašo į projekto elektroninį paštą, ir taip toliau.
Vk paskyra mano buvo susikurta kaip alternatyva Facebook tinklui, bet, deja – tai visiškai nepasiteisino.
Sekanti eilė – discord'ui ir anomalijos forumui.
Ištrynus discord paskyrą ir nustojus anomalijos forume rašyti ir jį skaityti – liktų tik mano keli privatūs kontaktai telefone ir elektroniname pašte.
Tada tuos atfiltruoti jei neatrašo.
Viskas.
Seną telefoną jau išjungiau.
Taigi, mano strategija tolimesniam situacijos išgryninimui yra:
pasilikti tik tą vieną naują telefono numerį su tuo vienu nauju elektroniniu paštu, kuriuos dabar turiu.
Viskas.
Ar verta pasilikti kuriuos nors iš kontaktų – praktikoje – tik tėvą ir seserį.
Nes daugiau niekas nelabai ką beatrašo ir išviso interesai vargu ar sutampa mano su kitais kontaktais.
Tokia tad liūdna mano litanija.
Labai gaila, kad niekas neatliepia per email – būtų galima ir kokią temą pavystyti, ir šiaip žodine teksto kalba pasidalinti.
Deja, niekam neįdomu.
Arba mano email srautas yra tikrai filtruojamas ir administruojamas specialiųjų tarnybų ir aš nieko nematau kas ką man rašo.
Taip irgi gali būti.
O vat kaip užeis.
Todėl kad ta situacija jau yra mane išdavusi seniau.
Ir todėl, kad taip buvo – aš žiūrėsiu pagal situaciją.
O tada pereisiu prie kontaktų email ir telefonu gryninimo.
