Pereiti prie turinio

Nauja Data Naujasis Laikas 2024 05 01 3 00 00 00

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
violetpink12024-04-11 03:43
Meilė ir tarnystė kitiems – tai ne tik paslapčių saugojimas užsidarius nuo kitų.
Tai taip pat yra ir bendradarbiavimas bendravimo srityje.
Ar ta sritis būtų mokykla, ar studijos, ar vedų centras, ar NKVD.
Jūs to su manimi – nepasiekėte.
Skiriu:
Andželikai Batutytei,
Donatai Butkutei,
Miroslavičiūtei,
ir visoms kitoms jei jų buvo dar.
violetpink12024-04-11 03:44
Galite manęs nebeieškoti.
Būsite arba neįsileistos, arba atstumtos.
Aš į jus jau kreipiausi.
Ne kartą gyvenime.
violetpink12024-04-11 03:47
Ir man visai negaila buvo išmesti mano ir mano motinos nuotraukų dėl to, kad jūs su manimi nebendravote.
Jūs to vertos.
Beje, išmečiau ir dar kai ką.
Sapnuokit…
violetpink12024-04-11 07:06
aš atsisakau savo priežasties
violetpink12024-04-12 10:52
Aš neatsisakau gailesčio jausmo.
Aš bandau su tuo dirbti.
Pirmiausiai – pats ir vienas.
Paskui, kai jau numalšinu gailestį savo gerais veiksmais, tuomet, kreipiu dėmesį į komunikaciją su kitais ir kaip tai gali dar padėti.
Gailestį dabar pajutau pirmiausiai savo mamai.
Bet taip pat ir kai kuriems kitiems asmenims.
Tai nėra paprastas jausmas.
Ir su tuo nėra paprasta dirbti.
Ypač, jeigu gaila žmogaus, su kuriuo neturiu galimybės komunikuoti materijoje ir gyvai ir per atstumą su ryšio priemonėmis.
Tuomet tenka imtis kokios nors praktikos.
Praktikos mano dažniausiai atsiremia į vaikystės pojūtį ir suvokimą, kad mes visi esame Absoliuto vaikai ir esame jame.
Toks požiūris leidžia geriausiai priimti save ir savo fizinį kūną kaip savo ir tuo pačiu – ir kitų asmenų tęstinumą.
Taip pat ir kaip tęstinumą paties Absoliuto.
violetpink12024-04-12 10:56
Taip, aš naudoju įvairius daiktus tam, kad numalšinti šitą jausmą ne jo atsisakymu, bet jo pripildymu gėriu.
Kai būna labai sunku ir nerandu išeities, arba, kai tiesiog noriu pradėti generuoti gailestį guodžiančią energiją nuo pradžių – pasiimu minkštą žaislą ir įdedu jį į patalynę, su kuria miegu naktį.
violetpink12024-04-12 11:00
Pavyzdžiui dabar, aš jaučiu gailestį mamai, ją vėl prisimenu ir jaučiuosi kažkuo prasikaltęs jai.
Bet mamos jau nebėra gyvųjų tarpe.
Aš kątik pasiėmiau minkštą žaislą, meškutę, ir tuoj įdėsiu ją į savo patalus ir apklosiu.
Tai simbolizuos ir įprasmins man mano ryšį su motina.
Taip, jau.
Meškutė stebi mane iš lovos patalų, užklota ir atremta į pagalvę.
Gal, jeigu viskas bus gerai, susapnuosiu mamą ir galėsiu jai pasakyti sapne, kad ją myliu.
violetpink12024-04-12 11:05
Būna, viduje, mano psichikoje, mane aplanko "guodėja".
"Guodėja" vadinu tai, kam daviau vardą "Achrana Ochrana": tai vizija moters, nutapytos prancūzų dailininko paveiksle ir laikančios kūdikį.
violetpink12024-04-12 11:08
Dirbant su savo psichika pačiam, labai svarbu mokėti priimti viską pirmiausiai taip kaip yra.
Gaila – reiškia gaila.
Aplanko kas nors – reiškia aplanko.
Nesimėtyti.
Ir neatsisakyti tų kontaktų, kurie tuo metu būna, kai dėmesys pakrypsta link – …savęs.
violetpink12024-04-12 11:11
Labai svarbu mokėti kurti jaukumą ir pasiruošimą namuose.
Pasiruošimą galimai situacijai, kada reikės namuose būti ilgiau negu įprasta, arba, kada reikės pabūti savo kambaryje lovoje arba prie darbo stalo.
Viską reikia ruoštis iš anksto, kad patirtis, kurią praleisime namie, būtų kuo geriausia.
violetpink12024-04-12 11:13
Tai ką rašiau apie namus, susiję su tomis vidinėmis patirtimis, nes kai žmogus nurimsta ir susitelkia, ypač namie, ties kuo nors, tuomet ir gali aplankyti ir aplanko įvairūs jausmai, prisiminimai, ir mintys.
To nereikia vengti.
Reikia mokėti tai priimti.
Ir dirbti su tuo.
Rašau iš savo patirties nes esu namuose beveik visą laiką praleidžiantis asmuo.
violetpink12024-04-12 12:49
Idėja apie tai, kad kaip minimum, mūsų šis gyvenimas, o gal ir dar didesnis etapas, yra sapnas, kurį paskui pakeis kitas sapnas – kitas sapnas realybės, kitas sapnas būties ir buvimo joje.
violetpink12024-04-12 12:52
Kartais aš pastebiu savyje jausmą, kad aš morališkai esu pasiruošęs tą naują sapną sapnuoti.
Tas nebūna labai išreikštinas jausmas žodžiais, bet jei jau paminėjau šią temą – taip, tai yra: aš kartais jaučiuosi pasiruošęs naujam sapnui, kuris netgi, gal, perimtų šitos realybės ir šito gyvenimo asmenų, karmos, ir likimo, kontrolę, naujoje realybėje ir naujame sapne, nauju mano buvimu.
violetpink12024-04-13 09:31
Saugumietė buvo nakties ir žiemos moteris.
Rimta ir susirūpinusi saugumu.
Bet tai buvo ne vienintelės Achranos Ochranos savybės.
Achrana Ochrana buvo taip pat ir tikinti.
O pats aukščiausias jos tikėjimo taškas buvo – Absoliutas.
#
Laisvu nuo specialiųjų misijų laiku, Achrana Ochrana mėgo ruošti žmones rudeniui ir žiemai.
Psichologiškai ir materialiai.
Ką, kaip ir kur susitvarkyti daiktuose;
ką, kaip ir kada galvoti, apmąstyti, prisiminti;
kad artėjantis ruduo ir būsima žiema būtų jauki ir šilta namuose –
visa tai mėgo daryti ir kitus mokinti tikinti saugumietė Achrana Ochrana.
#
Achrana Ochrana buvo labai imperatyvi moteris, bet tuo pačiu labai rami ir ori:
ji niekada neversdavo žmonių daryti tai, ko jie nenori ir panašiai.
Bet prireikus tam tikros psichologinės pagalbos, ypač specifinės, Achrana Ochrana turėjo savo laisvą stilių kaip atsakyti į tokias žmogų užklupusias bėdas ir kaip padėti jam išeiti iš to į namų jaukumą ir meilę namams.
violetpink12024-04-13 09:37
Achrana Ochrana augino sūnų Audrių.
Ji visuomet metodiškai išmaišydavo jam arbatą su baltu kaip žvaigždės rugių arba ruduoju cukrašvendrių cukrumi, nepalikdama abejonės, kad tai ji, dabar, jo mama.
Audrius mylėjo savo naująją motiną, saugumietę ir tikinčiąją, dvasistę, Achraną Ochraną.
Kartu jie leisdavo laiką dienų dienas.
Buvimas kartu su Audriumi ir pagalba jam Achranai Ochranai jau buvo specialioji misija.
Achrana Ochrana mokino savo sūnų Audrių kaip priimti save ir kaip nuolat atlikti materijoje ir mintyse veiksmus, kuriais, būtų pasiruošiama ateičiai.
Ypač rudeniui ir žiemai.
violetpink12024-04-13 09:42
"Tu turi jaustis kaip namie, kai tai bus." sakydavo dabar jau savo sūnui Audriui Achrana Ochrana, kai pasakodavo apie artėjantį darganotą ir šlapią rudenį ir artėjančią šaltą ir snieguotą žiemą.
"Įsivaizduok, bus žiema, bus apsiniaukę ir tarpais su prošvaistėmis, tokia diena, ir bus labai daug sniego.
Kaip norėtum praleisti laiką ir jaustis, ypatingai namie?" klausdavo ji savo sūnaus.
Audrius visuomet atsakydavo, kad norėtų tą dieną jaustis kaip įmanoma jaukiau, šilčiau ir švariau savo namuose, ir kad viskas ko reikia tam jausmui jau būtų paruošta.
"Nuo to ir reikia pradėti." mokino Audrių Ochrana.
"Tu turi per visą vasarą pasiruošti laiko tam sezonui. Taip ir daryk. Po truputį. Kiekvienu, kiekvienos dienos ar net paros, jei taip gaunasi, veiksmu.".
violetpink12024-04-13 09:45
Achrana Ochrana programavo Audrių ateičiai.
Pirmiausiai, ji mokėjo nuteikti ir psichologiškai paruošti bet kokiai perspektyvai.
"Net jeigu nieko ir nepavyktų." kalbėdavo ji.
"Tačiau, jeigu pavyks – tu jau būsi padaręs labai daug dėl savo ateities ir dėl savo savijautos esamuoju ir netgi būsimuoju laiku." sakydavo ji.
violetpink12024-04-13 09:50
"Kitavertus,", sakydavo Ochrana,
"juk negali savęs ir savo pastangų atsisakyti visą laiką – juk vistiek mes esame priversti kažką nuolatos daryti.
Daryk gerai." sakė ji Audriui.
Ir Audrius, labai greitai pajuto visai kitą gyvenimo skonį ir spalvą, kitokius negu anksčiau.
Achrana Ochrana buvo neišreikštosios dvasinės paramparos ir komunos astovė.
Audrius tiksliai nemokėjo įvardinti kitiems, ką atstovauja Ochrana, o Ochrana tik šypsodavosi ir linkteldavo galva.
Tai buvo susiję su Teosofija, ir su tuo visu dvasiniu ir dvasistiniu globalizmu, kurį ji nešė, bet buvo kažkoks dar, arabiškas ir indiškas elementas, kurio Audrius nemokėjo apibūdinti.
Tai buvo apie ilgas naktis, ypač rudens ir žiemos, apie pasiruošimą tam ypatingam žiemos vakarui, kada skaitysi knygą apie kokią nors išmintį – ar tai vakariečių, ar tai rytiečių, apie kažką.
violetpink12024-04-13 09:52
paskaitykit apie saugumietę, kaip viskas turi būti  🙂 čia visiems linkiu tą patirti, tai kaip bardo tarpsnis esant gyvam, šita patirtis, ką aš ten dabar rašau:
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=6062.0
violetpink12024-04-13 09:53
paskaitykit apie saugumietę, kaip viskas turi būti  🙂 čia visiems linkiu tą patirti, tai kaip bardo tarpsnis esant gyvam, šita patirtis, ką aš ten dabar rašau:
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=6062.0
violetpink12024-04-13 09:54
paskaitykit apie saugumietę, kaip viskas turi būti  🙂 čia visiems linkiu tą patirti, tai kaip bardo tarpsnis esant gyvam, šita patirtis, ką aš ten dabar rašau:
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=6062.0
violetpink12024-04-13 09:55
paskaitykit apie saugumietę, kaip viskas turi būti  🙂 čia visiems linkiu tą patirti, tai kaip bardo tarpsnis esant gyvam, šita patirtis, ką aš ten dabar rašau:
https://anomalija.lt/forum/index.php?topic=6062.0
violetpink12024-04-13 09:56
Achrana Ochrana nepaprastai mokėjo atstatyti žmogui jo prarastą energiją.
Tačiau su tam tikra to žmogaus atsakomybe.
O gal greičiau galima pasakyti, su tam tikra manifestacija.
violetpink12024-04-13 10:05
Achrana Ochrana mokėjo žmogui suteikti ir perduoti jo tapaso valdymo galimybę.
Audrius mokinosi iš Achranos Ochranos ne vien tik namų jaukumo daiktuose, be ir tokių savybių, kaip mitybos įvaldymas ir kreipimas tapasinio gyvenimo link.
violetpink12024-04-13 10:07
Achrana Ochrana mokino vertinti kiekvieną akimirką.
"Kiekviena akimirka yra verta daryti kokiai nors pažangai." kartojo ji.
"Kiekviena. Taip pat ir savo sveikatai gerinti ir save ir Absoliutą tobulinti.".
violetpink12024-04-13 14:18
Vidinė patirtis. Žydaitė saugumietė dvasistė Achrana Ochrana.
Chasidė ir Sitchė.
Kali ir Višnu.
Motina.
Naujoji Deivė Tara.
Audiovizualizacija.
Muzika:
įrašų grupė: "Serpent's Sword";
muzikos grupė: "Velvet Crypt";
albumas: "With Eyes of Stars and Hands of Glass";
takelis: "Opalescent Shadows of Aristocracy".
violetpink12024-04-13 15:45
Aš esu pasiruošęs bendravimui internetu ir nelaikau jokių praeities nuoskaudų.
Šitą žinutę siunčiu ypač tiems, kurie mane jau matė ir pažinojo.
Bet kur: vaikystėje, mokykloje, studijose, vedų centre, ar dar kaip nors kitaip.
Rašyti man galite visi ir aš esu pasiruošęs atrašyti jums taip pat.
Taip pat, aš nelaikau jokių nuoskaudų dėl kokios nors mūsų neišsipildžiusios ar kaip tik išsipildžiusios praeities.
Buvo viskas kaip buvo.
Aš kaip tik manau, kad jeigu taip ilgai viską ir mus prisimenu, tai reiškia, kad dar nebuvo taip ir blogai.
Nors žinau, kad yra ir kitas požiūris, apie laikinumą, ir apie patirties paleidimą ir atiminties atsinaujinimą.
Gal net kiekvieną akimirką.
Na, bet čia jau prasideda filosofija. 🙂
Pirmiausiai, tai pats geriausias man būdas, bendrauti internetu yra elektroninis paštas.
Mano dabar yra: "[el. paštas paslėptas]".
Primenu kas esu, jeigu šį įrašą skaitys tie, kas mane jau matė ar pažinojo: Audrius Vadvilavičius 5 24 06 1988.
Gyvo sapno forume buvęs kaip "nagpa" ir "nagpas". Čia dar senesni laikai, kai studijavau, nebuvo karo, nebuvo kovido, ir visi daugiau kalbėjo internete apie ezoteriką ir kitus įdomius dalykus.
Gal nėra labai gerai, kad rašau taip viešai internete ir būtent čia, bet dar nuo ano forumo laikų įpratau reikštis būtent ezoterinio pobūdžio forume, jeigu internete.

Aš kartais tai atsitraukiu nuo rašymo čia, anomalijoje, o kartais vėl priartėju iki tiek, kad net sukuriu kokią audiovizualizaciją ir patalpinu ją į Youtube.
Taip pat, žinoma, rašau čia ir tekstus savo, mintis visokias ir taip toliau.
Aš noriu ir bandysiu viską pakreipti taip, kad ieškočiau daugiau bednravimo su kitais žmonėmis, negu rašymo čia, forume, kur niekas nebeatsako.
Aš neketinu komentuoti to kaip man seksis, nes šitas patirtis dabar jau truputį diferencijuoju dėl tos priežasties, kad vien tik rašymas internete man nedavė to, ko iš pirmo impulso siekiau, kai dar tik pradėjau rašyti.
Šitas buvo dar labai seniai, kai tik pirmą kartą parašiau gyvame sapne, forume tokiame.
Tuo metu dar mokinausi mokykloje.

Tai tiek.
Artimiausias toks taškas, nuo kurio mano manymu būtų tinkama kažką tokio naujo pradėti, būtų gegužės pirmoji, šių metų bent jau tikrai.
Į tą datą ir noriu orientuotis.
O visa kita kaip nors praeis.
Man buvo visokių etapų, ir aktyvumo, ir pasyvumo.
Sustojau tik kažkaip ties reiškimusi internete ir forumuose.
Ir vėlgi kitavertus tai dar nėra pats blogiausias dalykas.
Tam kartui noriu kaip ir pabaigti dar vieną rašymo etapą.
Norintys susisiekti rašykite tuo email adresu man.
Aš tikiuosi, kad jo neblokuoja.

violetpink12024-04-20 15:46
https://mirais.net/
Kontaktai:
https://mirais.net/mirais.net-lt-lai%C5%A1kas-visiems-ir-visoms-2024-04-20-6-0001.pdf

Nuo gegužės pirmosios paros aš ketinu nustoti rašyti anomalijoje.
Tad, jeigu ką, palieku čia nuorodą į savo vėl aktyvų internetinį projektą ir į mano kontaktų failą jame.
Dar kartą apie ryšio ir komunikacijų būklę:
turi būti taip, kad jeigu kas nors man rašo,
arba aš kam nors rašau,
sms'ai ir email'ai – pasiekia adresatą.

O ne kokias nors tarpines saugos ar ryšio reguliavimo institucijas.
Nesvarbu – kad ir kokį statusą jos beturėtų.

Jei tas ryšys – sms'ai ir email'ai – neveikia taip, kad žinutės ir laiškai pasiektų adresatus, o jei veikia kaip nors kitaip – tuomet tai yra klaida.

Viskas ką aš galiu padaryti dabar, savo situacijoje, tai paviešinti visus savo ryšio techninėmis priemonėmis komunikacijos kanalus per vieną failą ir tą failą patalpinti savo asmeniniame internetiniame projekte viešai prieinamą.

Aš, tapr kitko, informuosiu savo skaitytojus ir per savo internetinį projektą ir per šį forumą ar kas nors rašė apskritai – imant statistiškai – tam, kad žmonės žinotų, ar komunikacija veikia, ar neveikia.

Šitą būtinai darysiu. Bet – po tam tikro laiko.

violetpink12024-04-20 20:16
Geresnė ir šiltesnė mano failo versija:
https://mirais.net/Audrius_Vadvilavi%C4%8Dius_1988-06-24-5.pdf

🙂
violetpink12024-04-22 10:29
Mano supratimu, mano pojūčiais, nuo 2024 gegužės pirmosios paros, prasideda naujas etapas.
Laike ir erdvėje.
Aš džiaugiuosi, kad prieš ateinant šitam laikui spėjau įsivesti tvarką daiktuose ir virtualioje erdvėje.
Nespėjau įgyvendinti visų norų ir programų, kas pas mane sudėta, bet spėjau įsivesti tvarką materijoje visur.

Laikas apie ir prieš kažkokius naujus iššukius.
Kas tai – aš dabar konkrečiai negaliu pasakyti, bet.

Tai susiję su mūsų visų "tapasu", tapsmo kažkuo, lygiu.
Lygiu ir pobūdžiu, kaip dabar viskas yra.

Mano požiūriu ir jautimu, šių metų gegužės pirma para yra tinkamas laikas nusistatyti tą parą kaip naują etapą.
Kame nors.
Nors ir gyvenime.

Kol pats dabar aiškių tikslų neturiu, noriu išsaugoti tvarką, kurią jau anksčiau buvau susikūręs.
Ir taip sulaukti toje tvarkoje ir ją palaikydamas rudens ir peržiemoti taip pat.

violetpink12024-04-22 10:34
Tiesa, vėl aktyvavau savo projektą.
Internetinį.
Kol kas jame vėl dar nieko nėra, bet aš ką nors sugalvosiu su juo.
Gal vėl forumą suinstaliuosiu, o gal rašysiu dienoraštį ir talpinsiu kaip failą.
Dar nežinau.

Bet dabar kai pagalvoju, internetinis projektas, nuosavas, vertybė…

Žmonės vertina savo paskyras socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Facebook ir panašiai, kai tuo tarpu gali būti bet kada ten užbaninti ir panašiai.

O čia aš turiu savo internetinį adresą ir vietą hostinge.
Vertybė.

Galima generuoti kažką savo ir jeigu neprasilenki su įstatymais tuomet negalioja jokia Facebook ar kito tinklo cenzūra ar taisyklės, nes tuomet – tu kuri savo projektą.
Tą momentą ir aspektą labai vertinu.

violetpink12024-04-22 10:35
violetpink12024-04-22 10:36
Gali būti, kad nuo tos paros, nuo gegužės pirmosios, nustosiu rašyti čia ir bandysiu kažką nuveikti su savo projektu.

Jei bus kažkokių kritiškai svarbių projektui ar kito pobūdžio naujienų – rašysiu ir čia.

violetpink12024-04-22 14:08
Dabar kaip tik klausau gerą kūrinį.
https://www.youtube.com/watch?v=H7ZEsCo5XSo
Ir prisimenu vieną tam tikrą sapną.
Paskui visus kitus sapnus.
Ir tam tikrus savo gyvenimo etapus ir įvykius.

Įdomu, kaip yra ten astrale.
Ar pildosi astralas ar daugiau tik rodo.

Kartais aš norėčiau, kad pildytusi.
Kartais būna, kad aš ten matau kažkokią viltį.

Ateities scenarijus.
Savo, savo motinos, ir kitų asmenų kartais taip pat.

Aš nežinau ant kiek jie yra tobuli ant kiek ne, bet tai yra rodomas ateities tęstinumas.
Pirmiausiai mano ir mano mamos, man ir jai, mano ir jos atžvilgiu.

Šiąnakt sapnavau savo ateities mokyklą.
Aš nežinau, ar tas gyvenimas išsipildys, bet sapnas nešė kažkokią viltį ir aurą, panašią į ir atitinkančią mano jausmus.

violetpink12024-04-22 14:12
Kažkada seniau aš labai mėgau saulėlydį.

Mėgstu ir dabar.

Bet tik dabar aš pradedu suprasti, ką gali reikšti saulėlydis, kokias realijas ir aktualijas.
Ir tik dabar aš suprantu, kaip svarbu yra galėti jį pergyventi.

Čia gal taip nereikėtų dalintis kaip aš rašau, bet tik dabar aš suprantu, ar pradedu suprasti,
kaip nėra lengva kai matai saulėlydį
astrale. 🙂

https://www.youtube.com/watch?v=H7ZEsCo5XSo

violetpink12024-04-22 14:18
Man tai dabar asocijuojasi su tam tikrais praradimais.
Su tam tikrais neišsipildymais.
Kai tai jaučiu, nors tai būna trumpai, reikia galėti tai atlaikyti.

Saulėlydžio jausmas, ypač astrale, nėra iš tų paprastų dalykų, kurie rodomi mass medijoje ir panašiai.

Tai jausmai, kuriuos reikia atlaikyti, o jie būna, apie – tiesą.

Apie tiesą apie kokią nors temą.

violetpink12024-04-22 14:22
Daug šito gyvenimo temų ir dalykų, kurie būna akcentuoti mano paties, nublanksta prieš tą ateities dvelksmą, jausmus ir vizijas, kurias aš ten matau.

Man rodomos kitos aktualijos iš naujo nugožia šiame gyvenime pamatytą ir pasiektą tiesą.
Taip pat jos apraiškas.

Gal ten paskui vėl viskas susieina ir turbūt taip yra, nes tas nėra visai apie kitus dalykus, bet,
tai yra apie kažkokį etapą, kuris bus taip ateityje,
kad šis gyvenimas žiūrėsis kaip atgyvena ir gal net kažkas nesėkmingo ir chaotiško.

violetpink12024-04-22 14:27
Aš nežinau, ar kitame gyvenime klausysiu tiek muzikos kiek šiame.
Taip pat nežinau, ar visą ją rasiu pagrindinę kurią klausiau šiame.

Aš tik matau, kai man tai rodo, kad bus nauja vaikystė, greičiausiai.
Aš tikiuosi, kad maksimaliai ahimsa, maksimaliai neprievarta.

Įdomią šviesą šiąnakt mačiau ten.
Tokia oranžinė.
Ir saulėlydis, vakaras, kad yra, čia, kur dabar gyvenu, Kaune.

Mačiau vieną iš Kauno mokyklų, nesakysiu kokią, ir supratau, kad ateityje greičiausiai ten mokinsiuosi, kai būsiu vėl vaikas.
Manau, kad bus ta pati mama.
Arba jei ne, tuomet kad Achrana Ochrana.
Arba galų gale ahimsa motina.

Ruduo berods buvo sapne.
Ankstyvas ruduo.
Ir ta besileidžianti saulė.
Oranžinė.

violetpink12024-04-24 10:51
Nuo gegužės 1 paros aš nutraukiu komunikavimą su ne šeimos nariais.
Audrius Vadvilavičius 1988-06-24.
https://www.youtube.com/watch?v=SZSkX1CEaDk
violetpink12024-04-24 20:29
Įrašas ištrynimui.