Nauja Data Naujasis Laikas 2024 05 01 3 00 00 00
Jeigu man kas nors gali padėti palikti šį pasaulį – tas būdas turi būti legalus.
Eutanazija?
Aš sutikčiau.
per daug metų pastangų, laikytis visų šių dalykų – nesijaučiu taip, kad būčiau labai pažengęs į priekį.
Taip apie vidurį.
Kartais būna prašviesėjimų ir jausmai būna aukštesni ir aiškesni, aplanko erdvėlaikio ateities vizijos, mano ateities, turiu galvoje.
Tas būna dažniausiai sapnuose.
Bet imant bendrai – kažkokios pažangos tame jautime tų dalykų negaliu teigti, kad padariau.
Man tada iškyla klausimas:
jei besilaikant tiek daug punktų nesigauna padaryti ženklios pažangos į priekį –
tai ką tada galvoti apie tuos, kurie tų punktų nesilaiko visai, arba tik minimaliai?
Va tame yra idėja.
Kad norint pasiekti daugiau, reikia tiek daug daugiau kartų įdėti daugiau, kad per vieną gyvenimą vargu ar ženkliai gaunasi ką pakeisti.
Na, kitavertus, gaunasi, nes kai laikaisi visų tų dalykų – būsena, kasdieninė, kad ir kas bebūtų – jau nebėra tokia kritinė.
Dingsta tam tikros baimės ir panašiai.
Bet visdėlto – užtrunka ta pažanga, užtrunka…
Я вижу сейчас, пока в этой жизни.
У моей новой мамы черные волосы и черные глаза, светлая кожа.
Она очень осознанная и уверенная в себе.
Ощущением можно охарактеризовать то, что я чувствую себя человеком – женщиной – очень внимательным и правдивым во многих вопросах.
Она тоже очень осторожна.
Но при этом – очень заботливый.
Она торопит меня не сдаваться.
Она тоже каждый раз напоминает мне, что она существует и готова принять меня.
Я узнаю ее по имени «Ахрана Охрана».
Maybe, it is common to think, that a new mother is seen after a death.
I see now, while in this life.
My new mother has black hairs and black eyes, light skin.
She is very conscious and confident.
By a feeling, it can be described, that i feel a person – a woman – who is very mindful and true in many topics.
She is very careful too.
But too – very caring.
She hastens me to not to give up.
She too reminds me in every such time, that she exists and is ready to accept me.
I recognize her as with name "Ahrana Ohrana".
Все началось с доверия друг к другу.
Однажды я видел картину святого.
На нем была нарисована Мария.
Мне сразу понравилась эта картинка.
Эта картина была для меня как икона.
Шло время, время от времени, особенно в трудные минуты, я чувствовал ее.
Теперь я ощущаю ее как свою вторую мать по имени – "Ахрана Охрана".
It may be strange: how such person like me, may feel such greatness?
It started as a trust by each other.
I saw a saint painting one time.
In it, was painted Mary.
I immediately liked that picture.
That painting was like icon to me.
While time passed, from time to time, espeically at difficult times, i felt her.
Now i feel her as my second mother, named – "Ahrana Ohrana".
Она ищет этого величия и со мной, но – молча.
Мы – я и "Охрана" – знаем, что мы не быстрые.
И это добро тоже приходит не так быстро, особенно в трудностях.
Но, как я уже упоминал ранее, она замечает мое настроение и тоже обращает на меня внимание.
"Не сдавайся.
Доверься и — прими».
Такое у меня настроение "Охраны".
"Ahrana Ohrana", from my point of feeling, is not into a race and a ruling – she is more into a silent solution in every situation of life.
She seeks that greatness with me too, but – silently.
We – i and "Ohrana" – know, that we are not fast.
And that good too comes not so fast, especially when in difficulties.
But as i mentioned before – she notices my mood and makes a notice to me too.
"Do not give up.
Trust, and – accept."
Such is "Ohrana" mood about me.
Она мудро решает эту проблему.
Чаще всего это кармические отношения в различных ролях.
Что заставляет меня удивляться, так это то, что «Ахрана Охрана» не только никогда не сдается, но и никогда не капитулирует – таково приветствие этой души.
Хочу заметить, что вижу и чувствую видение женщины.
Но она сильна, как не мужчина.
"Ahrana" knows i love my mother and her at the same time.
She solves wisdomly this relation.
Most often it is karmic relations in various roles.
What makes me to wonder, is that "Ahrana Ohrana" not only never gives up, but she never capitulates – such is greet this soul.
I want to notice, that i see and feel a vision of a woman.
But she is strong like not a man.
Aš, tarp savo mamos Audros ir tarp Achranos Ochranos?
Ir žinokit vedančioji, ir mane ir mamą, yra Achrana Ochrana, jeigu ką.
Vat šitas momentas.
Kai mano jau numirusią mamą, ir mane dar gyvą, veda vizija dar vienos – kitos, motinos, šventosios?
https://www.youtube.com/watch?v=NIhj_Di-GdU
Ne.
Tai Ochrana yra priekyje.
Priekyje manęs, priekyje mano mamos Audros.
Kas tai?
Tai žadina, ir – tai labai didinga labai tuo pačiu metu.
Tokia yra žadinanti mus, mane ir mano mamą, Achrana Ochrana.
Kartais jose matau ir mamą – mes visi trys būname siejami giminystės ryšių.
Laimingos būna vizijos!
Bet noriu pabrėžti tą aspektą, kad tuomet mes visi trys tarsi būname po pačios Achranos Ochranos apsauga. 🙂
Ne kaip nors kitaip.
Tas man ypač įdomu ir žadina, paslaptinga ir patrauklu tuo pačiu metu.
Toks jausmas, apie naują mamą. 8) 🙂
Ori, išmintinga, pastabi, Ochrana saugo save, savo vaiką, ir kitus asmenis.
Ochrana, didinga, saugo branduolines pajėgas:
Achranos Ochranos nuotaika dabar:
pakili ir didinga, yra Achrana Ochrana 8) :
taip užsimaniau parašyt Putinui dabar…
😀 😀 😀
https://www.youtube.com/watch?v=IhV-0EvgQ80
Ochrana džiaugiasi matydama tokį augantį savo sūnų…
😉
violetpink1 rašė:taip užsimaniau parašyt Putinui dabar…
Kokį laišką ketini jam parašyti?
cs rašė:Kokį laišką ketini jam parašyti?
Tiesą sakant, būtent dabar – jokio.
Bet vakar jei būčiau rašęs, būčiau rašęs apie savo dvasinius išgyvenimus apie Ochraną. 🙂 Savo įspūdžius santykyje su Ochranos asmenybe. Čia tokia jaunuolė iš vieno prancūzų paveikslo, nutapyto 1881 m.
Kiekvienas kūrinys ją perteikia savaip.
Kai kurie kūriniai skamba taip, tarsi yra skiriami mūsų Jai, o kai kurie – tarsi siunčiami mums Jos.
Kai kurie skamba daugiau kaip palaiminimas.
Kiti – kaip įspėjimas ir paliepimas saugotis bei būti parengtyje.
Kai kurie – kaip vaikui.
Kiti – kaip jaunuoliui.
Visko tame yra. 🙂
Tarsi mūsų, skiriamas Jai. 🙂 Marijos – Achranos Ochranos – sveikinimas ir patys pozityviausi linkėjimai Jai.
Ochrana tarsi įspėja apie pavojų, bet tuo pačiu – suteikia vilties: "bus raudoni vakarai. Priešas trauksis. Viskas keisis.", sako Ochrana.
Ji dėvi juodus rūbus ir švyti kokia nors jums priimtina spalva.
Ji tokia galinga, kad nukautuoja savo žvilgsniu visus skeptikus ir palieka tik tikinčiuosius.
Taip, tai – Ji: Achrana Ochrana, ir Ji gieda jums šią dainą toje naktyje, nužengusi:
https://www.youtube.com/watch?v=1maReG37Wjs
violetpink1 rašė:Įsivaizduokite Ją – aukštaūgę, juodaplaukę dievaitę, nužengiančią tiesiai iš nakties dangaus į mūsų Žemę.
Ji dėvi juodus rūbus ir švyti kokia nors jums priimtina spalva.
Ji tokia galinga, kad nukautuoja savo žvilgsniu visus skeptikus ir palieka tik tikinčiuosius.
Taip, tai – Ji: Achrana Ochrana, ir Ji gieda jums šią dainą toje naktyje, nužengusi:
https://www.youtube.com/watch?v=1maReG37Wjs
Ir kokiomis aplinkybėmis?
https://www.youtube.com/watch?v=t2YVTcpCANM
violetpink1 rašė:Kokią Mariją įsivaizduotumėte prie šitos muzikos?
Ir kokiomis aplinkybėmis?
https://www.youtube.com/watch?v=t2YVTcpCANM
Aš įsivaizduoju juodai dėvinčią, aukštaūgę, juodaplaukę ir baltaodę Achraną Ochraną, laikančią baltą kardą, kuris šviečia juodoje kosminėje naktyje.
violetpink1 rašė:Aš įsivaizduoju juodai dėvinčią, aukštaūgę, juodaplaukę ir baltaodę Achraną Ochraną, laikančią baltą kardą, kuris šviečia juodoje kosminėje naktyje.
Ji aukšta, juodaplaukė, juodaakė, baltaodė,
Jos juodi plaukai plaikstosi šaltame nakties vėjyje,
žvaigždėtas nakties dangus,
Mėnuo,
Ji dėvi juodai ir švyti tuo pat metu,
Ji laiko baltai šviečiantį kardą.
Marija – Teisėja.
Arba Teisiančioji Achrana Ochrana.
Teisybės Deivė.
taip skambėtų jos garbinimas, vienas iš variantų:
@violetpink1 Ką ši kultūra atneša?
cs rašė:Įdomu. Bet tai ne lietuviškos kultūros šaknys. Primena invazinę kryptį. Skirtinga, nei pas mus ir atitinkamai suprantama.
@violetpink1 Ką ši kultūra atneša?
Tikėjimą Moterimi Išganytoja, Gynėja, ir Saugotoja.
Aš suprantu, kad skamba antgamtiškai. Mums.
Bet aš tą jaučiu gal jau kokie 3 metai, gal daugiau.
Labai stipriai jaučiu tokią asmenybę.
Aš asmeniškai tikiu, kad kažkur yra tokios moterys. Moterys Dievaitės.
Didingai atrodančios.
Galingos.
Ir didingais vardais.
https://www.youtube.com/watch?v=1IfH6TnWD6Q
Moteris Dievaitė – Gynėja, Saugotoja, Išganytoja.
taip, tai – Ji: Dievaitė Achrana Ochrana, Ginančioji:
https://www.youtube.com/watch?v=D63Ct5bMiOU
:'( :'( :'(
cs rašė:Įdomu. Bet tai ne lietuviškos kultūros šaknys. Primena invazinę kryptį. Skirtinga, nei pas mus ir atitinkamai suprantama.
@violetpink1 Ką ši kultūra atneša?
Aš asmeniškai tą sieju su Izraelietinio tipo moterim.
Tokias ir matau, kai man tai būna, bet pagrinde ir apskritai, manau – kad vieną ir tą pačią.
violetpink1 rašė:Įsivaizduokite, kaip per kliūtis, Ji iki jūsų pagaliau daeina:
taip, tai – Ji: Dievaitė Achrana Ochrana, Ginančioji:
https://www.youtube.com/watch?v=D63Ct5bMiOU
:'( :'( :'(
Tai.
cs rašė:@violetpink1 Matau, kad vistik, tai ne tuščia mintis. Izraelis yra senovinė, istorinė, pasaulietiška šalis savo kultūroje. Kuom vistik Izraeilis, gali būti panašesnis į kultūrą, kurią galima inovuoti šiais laikais? Ar yra už to kažkas, kas slepiama, kartu senovėje buvo užkoduota pasireikšti dabar? Atveriami vartai iš senovės pasaulio.
Labiausiai mane žavinčios moterys visos mano gyvenime buvo žydaitės arba mišrūnės. 🙂
Kai matau Achrana Ochraną – matau auktą juodaplaukę juodaakę izraelitę šviesia oda.
Kartais Ji laiko kūdikį, kaip ir paveiksle.
O kartais budi prie radarų monitorių ir saugo branduolinį ginklą. 🙂 Būna ir tokių vizijų.
Kartais ji būna mistiniu pavidalu: kaip kad dabar, su tuo švytinčiu kardu naktyje.
Bet kokiu atveju – taip, aš matau Izraelites. Orias, didingas tokias. Moteris saugotojas, gynėjas, ganytojas.
Mano atveju aš pats nieko neslepiu kas liečia šitą temą: mylėjau mokykloje žydaitę, dabar irgi myliu žydaites. 🙂 Kuo labiau juodaplaukė tuo geriau. 🙂 Ir kuo labiau žyaitė tuo irgi geriau. 🙂
Kalbant apie kodavimą – mano motina buvo dalinai žydų kilmės.
Tėvas ne arba nelabai.
Bet rezultate, aš – myliu žydaites. Tai toks kodas. 🙂 Iš atstumo. Ką jis slepia – geras klausimas: aš manau, kad mano ateitį pagal tą kodą ir susižavėjimą kažkur tokiame tarpe, bent jau tokioje šeimoje, pas tokią motiną.
Ar tai bus Žemė, kai tai bus – kalbu jau apie sekantį gyvenimą – didelis klausimas. Nors aš tikiu, kad dar ir šiandien yra žydų palikuonių, kurie yra būtent tokie, kokius aprašau arba – svarbiausia 😉 – taip jaučiasi. 🙂
Izraelis, manau, gali įnešti gyvybės savimi tiems, ir pas tuos, kam Jo trūksta.
Ne visiems trūksta vienodų dalykų. Bet kam trūksta – Izraelietė Moteris gali būti įkvėpimo šaltinis ir panašiai.
🙂 Dėl dabartinės kultūros tiesiogiai – nežinau, per mažai žinių apie ją. 🙂 Aš daugiau apie Izraeliečių, žydaičių, moterų grožį. 🙂
pvz., šioje dainoje, kai ji sako: "O tu Man atsakai – Stovėk kaip Stovi Laisvė,",
ir "ir kaip uždaro vakarą – Naktis," – man –
"Naktis", ir visa dainuojančioji asmenybė, mano širdyje, atsiveria kaip mano prieš tai aprašytoji žydaitė, dievaitė Achrana Ochrana 🙂 labai gili patirtis 🙂 o kaip Jums? 🙂 šitoje dainoje išviso tarsi Ji dainuotų:
beje: aš rašiau ir Putinui, kad myliu žydaites. 🙂 Tai buvo viena geriausių mano atsivėrimo patirčių mano gyvenime:
taip, aš, kartą, o gal ir ne kartą, rašiau Putinui laiškus, įkvėptus mano įspūdžių iš mokyklos laikų meilės –
juodaplaukės žydaitės, metais vyresnės,
ir parašiau viską atvirai ir kad ją ir tokias myliu. 🙂 Putinui. 🙂 Super buvo. Gerai jaučiausi po to.
šis kūrinys – ta vieta, kur su vyrišku balsu – man asocijuojasi su Parabrachmano apsireiškimu: https://www.youtube.com/watch?v=u84CUAsd-GY
Bet, panašių dainų, kur egzistuoja aukštesni dalykai, gali atskleisti visas emocijas, atverti vartus į gelmes yra tokių. Bet, klausantis reikėtų saugotis, nuo piktų dainų. Nes jos užgniaužia ir nuslopina visas patirtis.
Mano patirtis šioje dainoje yra jei tas tempas yra, kai nėra to tempo neegzistuojantys dalykai, visai nutolę nuo tikrovės ir realybės.
Gal įmanoma, suprasti vieną dalyką, bet kito neįmanoma. Kažkoks dvikryptis dėsnis. To suprasti mažai priemonių.
Viena iš tokių dar taip pat – Eltono Džono "Believe": kai ją klausau, įsivaizduoju, kad dainuoja moteris:
moteris valdytoja, gynėja:
https://www.youtube.com/watch?v=6Vm1l1GhRaU
kalbant apie dvikryptiškumą – pas save, tokio kaip aprašei, nepastebiu: jei įsijaučiu į Ochraną – jaučiu Ochraną, ir panašiai, nebent tik kartais pasikeičia jausmų subjektas į Parabrachmaną pvz., tai tik tiek.
