Skip to main content

Melo evoliucija evoliucijos teorijoje

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
TinSoldier2016-04-10 13:33
Nesusikalbėsim 😀
a.t.sielis2016-04-10 13:47
Susikalbėsim.

Paprastai suprantamas testas, leidžiantis spręsti apie evoliucijos teorijos pagrįstumą teorinėmis žiniomis ir skaičiavimais:

paskaičiuoti ir parodyti genetinius ir kt. veiksnių kelius, kuriais iš therapsidų išsivystė žinduoliai ir žmonės. T.y. paimi teorinį therapsido genomą, ir parodai, kaip iš jo postuluojamu materialistinės evoliucijos keliu gaunamas kokio nors primato genomas. Arba vice verca, pademonstruoti retrospektyvų procesą, nuo konkretaus primato genomo nueiti iki jo teorinio therapsidų protėvio genomo.

Jeigu tai padaroma, evoliucijos teorija pagrįsta. Jeigu nepadaroma, vadinasi, ji neišvystyta arba nepagrįsta. Jeigu taip, tai ji negali pretenduoti į teisingumą, tik į tolesnį savęs vystymą, kol kažką įrodys.

O kalbėti, kad "mažais mažais žingsneliais per ilgą laiką ėmė ir išsivystė, ir daugiau argumentų nereikia" – tai ne mokslas.

TinSoldier2016-04-10 14:00

a.t.sielis rašė:T.y. paimi teorinį therapsido genomą, ir parodai, kaip iš jo postuluojamu materialistinės evoliucijos keliu gaunamas kokio nors primato genomas. Arba vice verca, pademonstruoti retrospektyvų procesą, nuo konkretaus primato genomo nueiti iki jo teorinio therapsidų protėvio genomo.

Na, atrodo, jog turėtum suprasti. Bet iš tokių žinučių susidaro įspūdis, jog tikrai nesupranti, kokio smulkumo tie pokyčiai ir kiek laiko jie vyko. Nes kitaip būtų akivaizdu, jog prašyti tokio dalyko – absurdas 😀 Tu praktiškai prašai parodyti, kaip atomas po atomo susiformavo Visata. Prašai konkrečiai modelyje stumdyti paskirus atomus, juos jungti ir dėlioti, kol bus susimuliuota tokia Visata, kokią matom dabar.

O kalbėti, kad "mažais mažais žingsneliais per ilgą laiką ėmė ir išsivystė, ir daugiau argumentų nereikia" – tai ne mokslas.

Argumentai yra morfologiniai, genetiniai, paleontologiniai + stebimos "mikroevoliucijos" procesas. Bei visų šių įrodymų apjungimas.

Mes simuliacijoje nesudeliosim, kaip iš tavo tėvų genomų tiksliai susiformavo taviškis genomas. Neatkursim absoliučiai visų įvykusių pokyčių, mutacijų, susijungimų ir t.t. Tačiau genetiniai, morfologiniai ir kt. įrodymai leidžia gana pagrįstai suprasti, iš ko ir kaip tu susiformavai. Aišku, sakysi, kad ne tas pats, nes galima buvo stebėti tavo gimimą. Bet lygiai tas pats galioja tavo ir tavo protėvių bei propro….protėvių atvejais iki pat tada, kai tavo pro…prosenelis buvo žuvis. Genetika, morfologija, fosilijos ir kt. netiesioginiai įrodymai.

a.t.sielis2016-04-10 15:47

TinSoldier rašė:Tačiau genetiniai, morfologiniai ir kt. įrodymai leidžia gana pagrįstai suprasti, iš ko ir kaip tu susiformavai.

Neprašysim atomo smulkumo skaičiavimų ir įrodymų. "Bet iš tokių žinučių susidaro įspūdis, jog tikrai nesupranti, kokio smulkumo tie pokyčiai ir kiek laiko jie vyko. Nes kitaip būtų akivaizdu, jog prašyti tokio dalyko – absurdas". Niekas neprašo absurdiškai smulkių įrodymų.

Susitelkim į modelio realų veiksmingumą. Tebūnie modelis ne smulkus, bet realiai veiksmingas, o ne wishful thinking, kaip yra dabar su evoliucinių idėjų ir principų modeliais.

Neužtenka abstrakčių principų, kad "kadangi žmogui reikia vaikščioti stačiomis, palaipsniui jam išsivystė stačiomis vaikščioti prisitaikiusios kojos". Reikia įrodyti, kad galimas procesas jas realiai gauti iš kažko kito, ne argumentu "taip tiesiog galėjo nutikti", o realesniais pagrindimais. Ne tik kažkiek detalizuotais ir konkretizuotais, bet turinčiais realų veiksmingumą.

Gerai bla rašė šioje temoje: jeigu net nežinome apie kokį procesą kalbame, tai kaip galima kalbėti apie jo teisingumą?

Jeigu procesas, kaip pokyčiai gali vykti, yra nežinomas ir neatrastas, ir negali būti atvaizduotas teoriškai, kaip galima teigti kad toks procesas iš viso egzistuoja?

Toliau, dėl laiko. Kaip sakoma, "grandinė stipri tiek, kiek stipri jos silpniausia dalis". Tai galima net neprašyti milijonus metų trukusio proceso atvaizdavimo, o vienos pakankamai trumpai trunkančios pokyčių proceso dalies atvaizdavimo.

Protėviai >>>>… >> individas > palikuonis >>>…>>>> palikuonio palikuonys.

Taigi, užtektų parodyti kaip iš individo atsiranda palikuonis, koks vystymosi mechanizmas, ir kokie galimi pokyčiai, nekalbant apie visą evoliucijos kelią. Kaip tie pokyčiai gali susikaupti į didelio masto, iš esmės keičiančius individą, pokyčius, išlaikant sekoje dalyvaujančių organizmų funkcionalumą.

T.y. mokslas net neišnagrinėjo ryšio tarp dviejų gyvūnų, o jau kalba apie per milijonus metų trunkantį procesą.

—

Evoliucija evoliucijai nelygu. Žmonės gali dirbti toje srityje metų metais, ir nesuprasti, kad nagrinėja konstravimo evoliuciją, o ne materialistinę savaiminę evoliuciją. Evoliucija yra, tik ji surišta ne tuo ryšiu, kuris įsivaizduojamas.

Kas yra konstravimo evoliucija? Paprasta: egzistuoja daug automobilių modelių, kompiuterių modelių, ir kitų daiktų modelių. Vienas nuo kito jie skiriasi, galim juos sudėlioti į evoliucinį medį ir chronologinę evoliucijos grandinę, ir tai bus visai teisinga, nes nuo vienos idėjos, vieno projekto pereita prie kitos idėjos, kito projekto. Viskas vystėsi. Iš pradžių buvo milžiniškos ESM, po to pirmasis PC, po to sekantys, tada Pentium, Pentium III ir t.t. Galima rasti daug ryšių, tų pačių detalių, etc., etc. Galima dirbti mokslinį darbą, tyrinėjant kompiuterių architektūros evoliuciją, ir visai nekreipiant dėmesio į konstruktorius, abstrahuojantis nuo to. Galima tą darbą dirbti visai sėkmingai, ir turėti rezultatus. Galima net kalbėti žodžiais, "vienas kompiuteris išsivystė iš kito". Bet konstruktorių buvimo tai nepanaikina.

P.S. dar apie smulkių pokyčių susikaupimą į didelius.

Nemokslinis argumentavimas:

1. Viena pusė teigia: pokyčiai gali susikaupti į didelius.
2. Kita pusė: pokyčiai negali susikaupti.

Mokslinis argumentavimas: "įrodymų našta gula ant įrodinėjančiųjų pečių".
1. Viena, teigiančioji pusė: pagrindžia ir įrodo, kad konkretūs smulkūs pokyčiai gali susikaupti į didelius.
2. Kita pusė: laukia įrodymų.

Tai aš atstovauju antrą poziciją. Dabar ar teisėtas yra įrodymų reikalavimas? Taip, elementarus sveikas protas. Pvz. kas nors gali teigti: "vėjas iš smėlio gali supūsti Everesto dydžio kalną. Kaip supučia nedideles kopas, taip gali supūsti kalną".  "Smiltelė po smiltelės ir supūstų. Nereikalaukite mūsų pademonstruoti kiekvienos smiltelės atsiradimo Everesto dydžio kalne kelio".
Tada sveiku protu vadovaudamiesi pasakytume:
1. Everesto dydžio smėlio kalnų Žemėje nėra stebėta.
2. Turite apibūdinti kokiomis sąlygomis toks procesas įmanomas ir t.t., kokios jo charakteristikos, kaip tai įvyksta. Neapskaitant kiekvienos smiltelės atpūtimo, bet bendras proceso galimybes.

Tas pats su materialistine savaimine evoliucija:
1. Didelių organizmų pokyčių per materialistinę savaiminę evoliuciją nėra stebėta.
2. Turite apibūdinti kokiomis sąlygomis toks procesas įmanomas ir t.t., kokios jo charakteristikos, kaip tai įvyksta. Neapskaitant kiekvieno smulkaus pokyčio, bet ar gali tie pokyčiai susikaupti į iš esmės dideles organizmo modifikacijas, kurios žymiai keistų jo pobūdį.

Preliminariai galima svarstyti, kad Everesto dydžio smėlio kalnas neįmanomas, dėl to, kad smarkesni vėjai didesniame aukštyje nupūstų smilteles, ar dėl kažkokių kitų veiksnių. Analogiškai, savaiminė makroevoliucija neįmanoma,dėl didelio konstrukcinio sistemų sudėtingumo, kuris negali atsirasti atsitiktinai ar aklų gamtinių procesų būdu.

a.t.sielis2016-04-12 11:54
Į temos pavadinimą: TinSoldieri, kuo paremtas tavo teiginys, kad evoliucijos teorijoje nėra makroevolicijos sampratos? Evoliucionistai tą terminą naudoja ir apibrėžinėja:

http://bioinfo.med.utoronto.ca/Evolution_by_Accident/Macroevolution.html

TinSoldier2016-04-12 12:02

a.t.sielis rašė:Į temos pavadinimą: TinSoldieri, kuo paremtas tavo teiginys, kad evoliucijos teorijoje nėra makroevolicijos sampratos? Evoliucionistai tą terminą naudoja ir apibrėžinėja:

http://bioinfo.med.utoronto.ca/Evolution_by_Accident/Macroevolution.html

Tu teisus, aš suklydau 🙂
Nebuvau susipažinęs su jos naudojimu. Vėliau pagooglinau ir wikipedijoj atradau, kad vis dėlto "makroevoliucija" yra naudojama. Tačiau, kaip ir rašiau, tai lygiai tas pats procesas.

"Macroevolution and microevolution describe fundamentally identical processes on different time scales."

Ir toj pačioj wikipedijoj nurodyta, kaip ji Kūrėjo šalininkų naudojama nevisai tinkamai. https://en.wikipedia.org/wiki/Macroevolution#Misuse

Tad nusprendžiau nebetaisyti savo klaidingo teiginio, kadangi vis tiek ta sąvoka, nors ir naudojama, naudojama nevisai taip.

Tačiau tu teisus – tai buvo mano spraga 🙂

a.t.sielis2016-04-12 12:33
Iš to paties puslapio:

Does the evolutionary biologist differ very much from this scheme of inference? A set of organisms exists today in a partially measurable state of spatial, morphological, and chemical relationships. We have a set of physical and biological laws that might be used to construct predictions about the outcome of the evolutionary process. But, as we all know, we are not very successful, except at solving problems at small scales. We have plausible explanations for the reason why moths living in industrialized areas are rich in dark pigment, but we don't know whether or why life arose more than once or why some groups became extinct (e.g., the dinosaurs) whereas others managed to survive (e.g., horseshoe crabs). Either our laws are inadequate and we have not described the available evidence properly or no such laws can be devised to predict uniquely what should have happened in the history of life. For better or worse, macroevolutionary biology is as much historical as is astronomy, perhaps with looser laws and more diverse objectives….

Jeffrey S. Levinton (2001) p.6-7

Tai va, mažus pokyčius jie kažkiek panagrinėję, o apie didelius tai gali pasakyti tiek, kad we are not successful at solving problems.

Iš to kyla išvada, kad ir mažus pokyčius jie nepakankamai išnagrinėję, jeigu nesugeba suvesti kaip maži pokyčiai susideda į didelius (arba atvirkščiai, negeba suvokti, kad nėra informacinių pajėgumų menkiems pokyčiams pakisti į esminius per aklas gamtos jėgas). T.y.jie neatsakę į klausimą, ar gali jų postuluojamas procesas susidėti į didelius pokyčius, ar negali.

TinSoldier2016-04-13 11:12
Kaip jau rašiau, nesusikalbėsim tikrai 🙂

Kaip aš supratau iš to teksto, tai viskas ten parašyta labai taikliai. Bet tu kur panorėjęs sugebi išmatyti argumentus savo pusei. Net ten, kur jų visiškai nėra.

Ten rašoma iš esmės tai, ką jau parašiau čia: neįmanoma pagal fizikos dėsnius dėliojant paskirus atomus susimuliuoti Visatos. Taip pat neįmanoma atsekti į praeitį visų įvykusių dalykų arba tiksliai numatyti į ateitį evoliucijos krypties. Taip, jeigu patalpinsim rūšį į aplinką, kurioje didesnę išgyvenimo tikimybę turės, pavyzdžiui, tamsesnis kailis – rūšis įgys tamsesnį kailį.

Tokius smulkius pokyčius įmanoma numatyti. Numatyti, kas nutiks po kelių milijonų metų ("makroevoliucijos") – neįmanoma, kadangi, kaip ten ir rašo, mūsų išgryninti evoliucijos procesai negali su dėsnio tikslumu nusakyti absoliučiai visko, kas įvyks. Ir tai akivaizdu. Ne veltui evoliucijos teorijoje viena iš pagrindinių dalių – atsitiktinės mutacijos, atsitiktinumas (kitaip tariant, veiksniai, kurių mes negalime apskaičiuoti, numatyti, nuspėti). Bet tai, jog neįmanoma numatyti absoliučiai visų gyvybės evoliuciją įtakojančių veiksnių, visiškai nediskredituoja dabartinės evoliucijos teorijos ir visiškai nesuteikia teisės "makroevoliuciją" vartoti ta prasme, kokia vartoja intelligent design ir pan. šalininkai.

Ar šiuolaikinė evoliucijos teorija nusako absoliučiai viską, kas nutiko gyvybės istorijoje ir kas nutiks ateityje? Ne. Ar šiuolaikinė evoliucijos teorija yra visiškai 100 proc. užbaigta, be jokių trūkumų, neaiškumų ir visiškai neginčytina? Ne. Ar šiuolaikinė evoliucijos teorija atitinka ir įrodytai nusako ryškiausius rūšių kitimo procesus? Taip. Ar šiuolaikinė evoliucijos teorija atitinka visus paleontologinius, biogeografinius, genetinius, morfologinius ir kt. atradimus? Taip.

Ar yra nors menkiausia priežastis manyti, jog reikia atsikratyti visų nuoseklių, vienas kitą remiančių, papildančių, kaip puzlės delionės puikiausiai tinkančių paleontologinių, biogeografinių, genetinių, morfologinių, mutacinių ir natūralios atrankos įrodymų, kad visai be įrodymų įkištume visiškai naują ir atskirą procesą, kuriantį makroevoliucinius pokyčius, kai "makroevoliucija" šia prasme net neegzistuoja? Ne.

Ir dabar meldžiu visų dievų suteikti man stiprybės neberašyti šitoje temoje 😀 Geros dienos 🙂

a.t.sielis2016-04-13 15:20
Jeigu kelio, kuriuo tariamai turėjo eiti makroevoliucija, nematoma, nerandama, tai gal to kelio ir nebuvo, jis neegzistuoja? Arba tragiškai trūksta žinių, turima gal tik 5 proc. reikalingų žinių, kad kažką suprasti, ne apie konkrečius įvykius, bet apie konkrečią kelio liniją ir kaip juo eita, koks variklis davė judėjimą.

O tai pripažinti nieko gėdingo, tiesiog dalies arogancijos praradimas; noriai ar nenoriai jau seniai kalbama, kad mokslas yra ribotas ir negali teigti absoliučių išvadų ir tiesų, ypač apie labai sudėtingus dalykus ir visatos masto laikotarpius.

kaip ten ir rašo, mūsų išgryninti evoliucijos procesai negali su dėsnio tikslumu nusakyti absoliučiai visko, kas įvyks. Ir tai akivaizdu. Ne veltui evoliucijos teorijoje viena iš pagrindinių dalių – atsitiktinės mutacijos, atsitiktinumas (kitaip tariant, veiksniai, kurių mes negalime apskaičiuoti, numatyti, nuspėti). Bet tai, jog neįmanoma numatyti absoliučiai visų gyvybės evoliuciją įtakojančių veiksnių, visiškai nediskredituoja dabartinės evoliucijos teorijos ir visiškai nesuteikia teisės "makroevoliuciją" vartoti ta prasme, kokia vartoja intelligent design ir pan. šalininkai.

Teoriją tai diskredituoja, kaip pakankamai tuščią, neveiksnią, neturinčią realios paaiškinamosios galios. O teorijos ir laikomos teisingomis daugiausiai pagal paaiškinamąją galią (explanatory power).

Evoliucionistų "išgryninti evoliucijos procesai" negali ne tik su dėsnio tikslumu nusakyti absoliučiai visko, kas įvyks, bet praktiškai negali nusakyti NIEKO, kas įvyks ar ĮVYKO, išskyrus mikroevoliucinius pokyčius, t.y. paprastą stebimą dalyką, kad gyvūnai šiek tiek prisitaiko prie gyvenamosios aplinkos.

Klausimas: ar mikroevoliuciniuose pokyčiuose veikia evoliuciniai mechanizmai?

Ar šiuolaikinė evoliucijos teorija nusako absoliučiai viską, kas nutiko gyvybės istorijoje ir kas nutiks ateityje? Ne.

Minusas jai.

Ar šiuolaikinė evoliucijos teorija yra visiškai 100 proc. užbaigta, be jokių trūkumų, neaiškumų ir visiškai neginčytina? Ne.

Todėl gerai, kad ją ginčijame. Ar ne toks yra mokslinis-kritinis būdas? Teorija turi atlaikyti kritiką, jeigu neatlaiko, tada… 😀

Ar šiuolaikinė evoliucijos teorija atitinka ir įrodytai nusako ryškiausius rūšių kitimo procesus? Taip.

Ne, visiškai ne. Postuluojami mechanizmai neduoda kitimo rezultatų, nes nei mechanizmų veikimo, nei rezultatų, negalima pademonstruoti nei teoriškai, nei praktiškai. Nei ryškiausių, nei jokių kitų. Kaip pats rašei: Taip pat neįmanoma atsekti į praeitį visų įvykusių dalykų arba tiksliai numatyti į ateitį evoliucijos krypties. Neįmanoma numatyti į ateitį ne tik tikslios, bet jokios krypties. Ar gali įvardinti, kokia ateityje bus evoliucijos kryptis?

Jeigu teorija apie savo objektą, tyrinėjamą dalyką, kuris tęsiasi laike, ir būtent ilgame laike, negali nieko pasakyti nei į praeitį, nei į ateitį, tai ką ji iš viso gali pasakyti, ir ko ji verta?

Ar šiuolaikinė evoliucijos teorija atitinka visus paleontologinius, biogeografinius, genetinius, morfologinius ir kt. atradimus? Taip.

Taip yra, nes ji tiesiog neturi veiksnaus turinio, kaip minėta aukščiau, todėl gali ir turi būti inkliuzyvi.

Turime krūvą atradimų, bet vis vien nesuprantame bendros visumos. Todėl viskas ir susiderina ir priimtina – į nežinią mesk bet kokius faktus, jie tik kaupiasi. Tokia faktinė situacija. Ta krūva atradimų prieš realybės sudėtingumą yra be galo maža. 0,0001 proc. Todėl ir evoliucijos teorija atitinka turimas žinias – neveiksni teorija atitinka mažas žinias. Natūralu.

P.S.: dabar atsakymas į klausimą, ar evoliuciniai mechanizmai (tokie kaip gamtinė atranka, mutacijos, atsitiktinis aklas genomo keitimasis) duoda mikroevoliucinius pokyčius.

Pasirodo, kad ne. Mikroevoliuciniai pokyčiai neatsiranda dėl naujų genų susikonstravimo per evoliucinius mechanizmus, o visai paprastai: tos genetinės savybės jau buvo, jos tik padažnėja toje konkrečioje populiacijoje, kurioje tiems gyviems organizmams reikia prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Straipsnelis http://evolution.berkeley.edu/evolibrary/article/evo_39 paaiškina būdus:
1. Mutacijos. Praktiškai neveikia. Vadinasi, ne šitas.
2. Migracija, genų tėkmė. Veikia. Jau esantys genai atkeliauja iš kitur.
3. Genų kaita. Verta pacituoti: "When the beetles reproduced, just by random luck more brown genes than green genes ended up in the offspring. In the diagram at right, brown genes occur slightly more frequently in the offspring (29%) than in the parent generation (25%)" Čia nieko naujo nesusikuria, tik jau esantys genai padažnėja, ir tai dar įvardijama kaip "atsitiktinės sėkmės" rezultatas. Kažin, kodėl nėra "atsitiktinės nesėkmės"? Užprogramuota "sėkmė"?
4. Gamtinė atranka. Labiau prisitaikę dažniau išgyvena ir perduoda genus. Čia verta pakomentuoti: nauji genai per tai nesusikuria, nesusikonstruoja, tiesiog jau esantys genai kaip ir 2 ir 3 būde padažnėja.

Kitap sakant, matome tą patį principą: jau esančių genų sustiprėjimą/padažnėjimą tam tikroje populiacijoje, kuris pasireiškia 2, 3, 4 būdų variacijomis.

Kaip toks procesas gali kurti ką nors naujo, jeigu remiasi jau egzistuojančiais genais?

Tęsiam toliau, evoliucionistų šaltinis, su koncentruotais jų teiginiais/argumentais dėl to aspekto (ar mutacijos ir gamtinė atranka gali kurti naują genetinę informaciją): http://www.talkorigins.org/indexcc/CB/CB102.html

By any reasonable definition, increases in information have been observed to evolve. We have observed the evolution of

increased genetic variety in a population (Lenski 1995; Lenski et al. 1991)
increased genetic material (Alves et al. 2001; Brown et al. 1998; Hughes and Friedman 2003; Lynch and Conery 2000; Ohta 2003)
novel genetic material (Knox et al. 1996; Park et al. 1996)
novel genetically-regulated abilities (Prijambada et al. 1995)

Velnias vėl slypi detalėse. Padidėjusi genetinė įvairovė, padidėjusi genetinė medžiaga, nauja genetinė medžiaga, naujos genetiškai reguliuojamos organizmų galimybės. Klausimai: kiek tai nauja, ir kokio dydžio naujumo žingsniai (prisiminkim punctuated equilibrium, evoliucionistų paaiškinimą, kodėl nestebimos tarpinės rūšys, kodėl nėra rūšių kontinuumo ar jo pėdsakų: nes evoliucija esą vyksta šuoliais). Taigi, kokie tie esminiai šuoliai? Panagrinėsim, ir pamatysim, kad naujumai menki, nekeliaujantys tolyn nuo esamo biologinio "projekto", arba naujumai tai seniau buvusių genetinių savybių padažnėjimas/atsikūrimas ar hibridinės kombinacijos, kurios tik atrodo naujai, kitų irgi hibridinių kombinacijų kontekste. (Supratimui: šunų veislių išvesta daug, atrodo jos naujos, bet realiai tai  bazinio "šunies genomo" variacijos, nieko naujo).

Kalbama apie makroevoliucinį procesą, kuris esą atsiranda per aukščiau įvardytų 4 būdų veikimą, kur 1 ir 4 svarbiausi varikliai. Kokiom apsukom veikia variklis, ką jis kuria, kiek jis gali sukurti per 4 mljrd. metų? Pagal S.Meyer paskaičiavimus, jokie dabar postuluojami evoliucijos mechanizmai ir veiksniai negali sukurti pakankamos funkcionalios genetinės informacijos per visą visatos egzistavimo laiką, nes pagal tikimybes jiems toli neužtenka visų visatoje įvykusių įvykių aibės.

Toliau:

A mechanism that is likely to be particularly common for adding information is gene duplication, in which a long stretch of DNA is copied, followed by point mutations that change one or both of the copies. Genetic sequencing has revealed several instances in which this is likely the origin of some proteins. For example:
Two enzymes in the histidine biosynthesis pathway that are barrel-shaped, structural and sequence evidence suggests, were formed via gene duplication and fusion of two half-barrel ancestors (Lang et al. 2000).
RNASE1, a gene for a pancreatic enzyme, was duplicated, and in langur monkeys one of the copies mutated into RNASE1B, which works better in the more acidic small intestine of the langur. (Zhang et al. 2002)
Yeast was put in a medium with very little sugar. After 450 generations, hexose transport genes had duplicated several times, and some of the duplicated versions had mutated further. (Brown et al. 1998)
The biological literature is full of additional examples. A PubMed search (at http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi) on "gene duplication" gives more than 3000 references.

According to Shannon-Weaver information theory, random noise maximizes information. This is not just playing word games. The random variation that mutations add to populations is the variation on which selection acts. Mutation alone will not cause adaptive evolution, but by eliminating nonadaptive variation, natural selection communicates information about the environment to the organism so that the organism becomes better adapted to it. Natural selection is the process by which information about the environment is transferred to an organism's genome and thus to the organism (Adami et al. 2000).

The process of mutation and selection is observed to increase information and complexity in simulations (Adami et al. 2000; Schneider 2000).

Čia visi įrodymai, kuriuos evoliucionizmas turi? Spekuliacijos apie kelis nereikšmingus mikroevoliucinio masto pokyčius, kai evoliucija reikalauja neįsivaizduojamo masto pokyčių, ir blefavimas apie informacijos didėjimą mutuojančiose ir atranką praeinančiose sistemose (turėkim galvoje, kad formaliai, netgi Mėnulio išdaužytas krateriais paviršius reiškia per laiką padidėjusią informaciją, tik tai nieko neduoda funkcionalios informacijos, tokios kokia reikalinga organizmams susikonstruoti, prasme).

Ar yra nors menkiausia priežastis manyti, jog reikia atsikratyti visų nuoseklių, vienas kitą remiančių, papildančių, kaip puzlės delionės puikiausiai tinkančių paleontologinių, biogeografinių, genetinių, morfologinių, mutacinių ir natūralios atrankos įrodymų, kad visai be įrodymų įkištume visiškai naują ir atskirą procesą, kuriantį makroevoliucinius pokyčius, kai "makroevoliucija" šia prasme net neegzistuoja? Ne.

1. Jeigu yra įrodymų, visi jie priimtini, kaip tik ir sakome, kad reikia įrodymų, o ne kad juos atmesti.
2. Visa problema, kad adekvačių įrodymų dėl reikalo esmės nėra. Kad galima padėlioti tam tikrą gyvybės rūšių laipsniškumą, tai laipsniškai galima padėlioti bet kokius gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius. Tai niekaip neįrodo materialistinės makroevoliucijos galimumo ir to, kad postuluojami principai ją varo.
3. Jokio proceso niekur nereikia įkišti, 100 metų kurta materialistinės evoliucijos teorija yra tuščia ir neveiksni. O šiuo metu šalimais formuojama nauja teorinė kryptis (Intelligent Design ir pan.), ir ilgainiui pasimatys įdirbis toje srityje. Galima kalbėti apie konstravimo evoliuciją, o ne apie jokią materialistinę makroevoliuciją.

gidas2016-04-13 20:11
Iš kito taško, nes įsigilinti visus į pasiūlytus šaltinius tiesiog  beviltiškai trūksta laiko ir proto. O autoriaus darbštumas ir atkaklumas iš ties vertas pagarbos. 100%-nis enciklopedistas ir manyčiau mažiausiai 50%-nis evoliucionistas, nes kas gi kitas taip užsispyrusiai ieškotų  darvinizmo "trūkumų", tos mokslo varomosios jėgos. 🙂
Todėl

TinSoldier rašė:reikia atsikratyti visų nuoseklių, vienas kitą remiančių, papildančių, kaip puzlės delionės puikiausiai tinkančių paleontologinių, biogeografinių, genetinių, morfologinių, mutacinių ir natūralios atrankos įrodymų

ir priimti (be įrodymų)

TinSoldier rašė:visiškai naują ir atskirą procesą, kuriantį makroevoliucinius pokyčius, kai "makroevoliucija" šia prasme net neegzistuoja

Vat hipotetiškai ima visi ir atsisako/priima.  Jokių mikro(?)-makro evoliucijų nėra nė kvapo. Kūrėjas viską sukonstravo – ir taškas.  Na ir kas ar kaip toliau? Kuo užsiims toks smalsus/skvarbus kaip autoriaus protas? Leisiu spėti – bandys išsiaiškinti, kaip Kūrėjui  tai pavyko. O visi darvinistai – savaime aišku – iš paskos… 🙂 
Tokia gana pakenčiama perspektyva ir atsivertų, nes kitaip tiek jam (apie ID nekalbu), tiek oponentams iš tikro  kyrdyk. 🙂

P.S. Dėl racionalumo/priežastingumo. Nesigilinau ar jau užmiršau buvusias diskusijas, taigi nežinau, ar buvo prieitas konsensusas dėl to, kad  "efektas negali viršyti priežasties". Manau, universaliam/racionaliam priežastingumui ši "taisyklė" netaikoma. Pavyzdžių neateina į tuščią galvą, išskyrus drugelio plastelėjimą/pirstelėjimą. Jei tai jau buvo išnarstyta, tuomet man ramu, kad tau jokios chlapatos. 🙂

a.t.sielis2016-04-13 20:57

Manau, universaliam/racionaliam priežastingumui ši "taisyklė" netaikoma. Pavyzdžių neateina į tuščią galvą, išskyrus drugelio plastelėjimą/pirstelėjimą.

Jeigu nori būti iracionalus (priežastingumo nebuvimas reiškia "bet kas kyla iš bet ko") – būk.

Drugelio plastelėjimas sutelkia priežastis ne drugelyje, bet aplinkoje, kurioje yra drugelis. T.y. drugelio menko judesio ir visumos sąveika yra tokia, kad gaunasi efektas. Vadinasi, efekto priežastys yra trijuose dalykuose:
1. Drugelyje
2. Visumoje
3. Jų abiejų sąveikavimo būde.

Taigi, priežastingumo neišvengi.

Viltis/noras "gauti nemokamus pietus". Politikoje tvirtos rankos ilgesys. Moksle – galutinio paprasto principo, kuris atsakytų į klausimą apie visas sudėtingiausias realybės apraiškas.

Iš esmės, ne taip toli nuo mistikos. Negali žmogus nuo savęs pabėgti, nuo savo svajingumo ir vilčių – kad ir kokie kieti mokslininkai, bet svajoja apie stebuklingąjį principą. Jeigu žmonės materialistinio požiūrio, tai svajoja apie materialistinio pobūdžio stebuklingąjį principą. 🙂 Pagautų jį, ir įkinkytų savo tikslams 🙂

Manau, daugiausia iki ko galima mąstyti: kad priežastis yra lygi efektui. T.y. jeigu norisi nuneigti, kad efektas negali viršyti priežasties, t.y. yra mažesnis, tai kita logiška alternatyva, kad priežastis ir efektas yra vienas ir tas pats skirtingose raiškos stadijose. Vadinasi ne mažesnis. Bet ir ne viršija. O tai jau būtų:

Melo evoliucija evoliucijos teorijoje – paveikslėlis 5

gidas2016-04-13 23:20
Dar vieną šiandien – ir labanakt. 🙂

a.t.sielis rašė:Taigi, priežastingumo neišvengi.

Kažko kažkas nesuprato. Tas drugelis ne daugiau kaip metafora – mosuojantys sparnai vaizduoja mažus pokyčius pradinėse sistemos sąlygose, kurie sukelia įvykių grandinę, vedančią prie didelio masto permainų. Su priežastingumu drugelyje viskas correct, o su "efektas negali viršyti priežasties" jau nelabai. Tik tiek ir tenorėta pasakyti. 🙂

a.t.sielis2016-04-13 23:23
Priežasčių galia yra ne tik kiekybinė, bet ir kokybinė. Viena energijos forma virsta kita forma. Jeigu lyginsi skirtingas energijos formas, atrodys, kad pasekmė didesnė negu priežastis, bet tai tiesiog visų priežasties charakteristikų nežinojimas 🙂

Kas čia yra, negi galvojai, kad šneku apie kiekybinius matavimus, įvardindamas filosofinį principą? Matematiškai, savaime aišku, kad frazė galioja ne visais atvejais 🙂 Bet tai jau nuėjimas nuo esmės į…

kiskis2016-04-13 23:29
Jus materelistai pavarot, magija netikit, niekuo netikit, bet tikit, kad deliojosi atomai(visiskai durni), kazkokiu gudriu budu ir stai bac(na gerai ne bac , o per miliardus metu, bet tai nekeicia esmes) susideliojo taip, kad atsirado juose samone protas ir visi kiti pribumbasai, vien todel , kad jie susideliojo kazkaip ipatingai (evoliucijos pagalba)pvz i zmogu, neatrodo, kazkiek magiska (idealistiska)?
a.t.sielis2016-04-14 17:31
S.J.Gold (https://en.wikipedia.org/wiki/Stephen_Jay_Gould), žinomas evoliucionistas, rašo:

I well remember how the synthetic theory beguiled me with its unifying power when I was a graduate student in the mid-1960’s. Since then I have been watching it slowly unravel as a universal description of evolution. The molecular assault came first, followed quickly by renewed attention to unorthodox theories of speciation and by challenges at the level of macroevolution itself. I have been reluctant to admit it-since beguiling is often forever-but if Mayr’s  characterization of the synthetic theory is accurate, then that theory, as a general proposition, is effectively dead, despite its persistence as textbook orthodoxy.

Čia iliustracijai, kad patys evoliucionistai nevengia stiprių žodžių apibūdinant evoliucinių idėjų situaciją.

TinSoldier2016-04-14 18:34

a.t.sielis rašė:Čia iliustracijai, kad patys evoliucionistai nevengia stiprių žodžių apibūdinant evoliucinių idėjų situaciją.

Čia ne evoliucinių idėjų situacija, čia iliustruoji vieną iš nuostabiausių dalykų moksle: savikritiką, savitaisą ir kitimą pagal naujas patikimas žinias. Kad praėjusio amžiaus teorija buvo pakoreguota pagal naujus atradimus – nieko stulbinančio.

Na, aišku, gal kreacionistams, ID šalininkams ir kitiems, kurie suvokia tik besąlygiškus, karštligiškus, beatodairiškus bandymus laikytis įsikibus savo išankstinių tikėjimų ir nuomonių, ieškant išvedžiojimų, kad tik nereiktų atsisakyti savo tikėjimo, – gal ir stulbinantis mokslinio principo fenomenas.

a.t.sielis2016-04-14 20:48
Ne, čia todėl, kad gali sakyti, kad per stipriais žodžiais apibūdinu evoliucijos teorijos bergždumą, tai va, Gouldas irgi nevynioja į vatą.

Jeigu yra savikritika tarp evoliucionistų, tai tada ir teorijos kritika iš pašalies nieko naujo. Vadinasi, valio, kad kritikuojam! 🙂 Jeigu jie ja patys nepatenkinti, kodėl mes turėtume būti patenkinti? Jeigu jie patys sako, kad neturi veikiančio modelio, tai mums ir nėra ką priimti, nes jie nieko neturi.

Keista situacija tik su propaganda, tipo ir įrodyta, ir faktas, kai patys evoliucionistai rankom skėsčioja.

TinSoldier2016-04-14 21:01
Tuose pačiuose dalykuose matom ir suvokiam visiškai skirtingus dalykus.
Neturiu jokio kito paaiškinimo, kaip kad mūsų protai visiškai skirtingai veikia ir skirtingai dalykus interpretuoja.

Na, bet tai, tikriausiai, ir gerai. Juk įvairovė vienas iš pagrindinių evoliucijos aspektų (;

a.t.sielis2016-04-14 21:20
Dvi galvos geriau negu viena 😀
a.t.sielis2016-04-15 19:22
Dar paskaičiau vieną evoliucionistų argumentą: sako, kaip iš meteorologijos nesitikima tikslios orų prognozės metams į priekį, taip ir iš evoliucijos teorijos nėra ko reikalauti tikslumo.

Tik skirtumas tas, kad man neteko girdėti apie orų teoriją. Meterologai tiesiog stebi orus, žino tam tikrus dėsningumus, pagal juos modeliuoja ir atitinkamai prognozuoja.

Biologai irgi galėtų tą patį daryti, stebėti gyvybės rūšių raidą, žinoti tam tikrus dėsningumus, modeliuoti ir atitinkamai prognozuoti, jeigu jau reikia kažkokių prognozių. Ir nebūtų jokių klausimų. Apsiriboti tuo ką iš tikro stebi – mikroevoliucija. Bet kai per daug apsižioja, teorizuoja apie makroevoliucinius mechanizmus, bet pagrįsti negali, tada ir gaunasi, kad patys užlipa ant grėblio.

TinSoldier2016-04-15 19:48

Apsiriboti tuo ką iš tikro stebi – mikroevoliucija. Bet kai per daug apsižioja, teorizuoja apie makroevoliucinius mechanizmus, bet pagrįsti negali, tada ir gaunasi, kad patys užlipa ant grėblio.

Viešpatėliau, taigi tu čia teorizuoji apie makroevoliucinius mechanizmus 😀 Evoliucijos teorijoje nėra jokių atskirų makroevoliucijos mechanizmų, yra tik viena, vientisa ir tokia pati evoliucija.

Tik skirtumas tas, kad man neteko girdėti apie orų teoriją. Meterologai tiesiog stebi orus, žino tam tikrus dėsningumus, pagal juos modeliuoja ir atitinkamai prognozuoja.

Orų kaitos dėsningumai pakeičia klimatą. Klimatas gali pakeisti kraštovaizdį. Bet koks meteorologas galėtų teigti, jog, pvz, miškai pavirto dykuma dėl visų tų stebimų dėsningumų ir smulkių orų pokyčių, tik vykusių ilgą laiką. O tu juos irgi užsipultum, sakydamas, jog smulkūs pokyčiai negalėjo drastiškai pakeisti kraštovaizdžio? Kad turėjo egzistuoti visai atskiras mechanizmas, kardinaliai performavęs vietovės vaizdą, pakeitęs jo tipą?

a.t.sielis2016-04-15 20:33
Žodžiu, iracionalios kalbos. Žmogus galvoja kaip nori. Jo mąstymas ribotas. Akivaizdu. Todėl neišvengiamas pasirinkimas, ir visa kita priklauso nuo pasirinkimo.

Orai – visai kitas dalykas. Ten nėra jokių saviveiksmių sistemų konstravimo (kaip pvz. gyvi organizmai), ir teiginių apie įvairių rūšių orų evoliucionavimą. Oras yra oras. Daugiausiai, negyvosios gamtos dalykas.

Dykumos ir sausros ryšys – labai aiškus. Jis stebimas, ir įrodymų netrūksta.

Viena, vientisa ir tokia pati evoliucija reiškia keturis jau aptartus evoliucijos procesus: mutacijos, genų migracija, genų kaita populiacijoje ir gamtinė atranka. Mutacijos mikroevoliucijoje nedalyvauja. Bandoma teoretizuoti, kad mutacijos veikdamos su kitais būdais kartu, sukuria makroevoliuciją. Tai ir būtų makroevoliucinis mechanizmas. Hipotezė tokia silpna, kad niekaip negali pademonstruoti, koks galėtų būti mutacijų rezultatas. Skaičiavimai ir nagrinėjimas rodo, kad mutacijos negali sukurti naujos informacijos. Tai visiškai logiška, atsitiktinis programinio kodo keitimas kompiuterinėje operacinėje sistemoje niekada nesukurs naujo tipo operacinės sistemos, o tik užlauš senąją.

a.t.sielis2016-04-16 20:41
YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

Apie tai, kokios tikimybės atsitiktinai gauti gyvybei reikalingus konkrečius baltymus.

gidas2016-04-17 00:23
Neketinu  malti liežuviu nei apie S.M. (t.y. ID), nei apie meteorologiją – gaila laiko, kurio ir taip trūksta nors persiplėšk.

a.t.sielis rašė:Kas čia yra, negi galvojai, kad šneku apie kiekybinius matavimus, įvardindamas filosofinį principą?

Net nežinau ką galvoti. Iliustracijai dialogo santrauka : drugelis (paprieštarauta  priežasties-efekto santykiui pirmu pasitaikiusiu pavyzdžiu, kur viskas ir stovi ant priežastingumo) – padaroma išvada, kad priežastingumas  atmetamas (?), ir pradinės mokyklos lygiu paaiškinama (tiesa, priimtinai tik vargšui pradinukui), koks priežastingumas slypi drugelio plazdėjime  – sumišimas ir bandymas parodyti, kas turėta omeny –  suprasta, kad šnekėta apie  "kiekybinius matavimus" ir pasipiktinama tokiu filosofinio "principo" (tiksliau – a la postulato) paniekinimu, t.y., įvardinimu "kiekybiniuose matavimuose".

O kas čia negerai? Negi draudžiamas filosofinių principų įvardinimas  žemiškame kontekste, atvirkščiai – tai yra privaloma filosofijai. Iš kitos pusės, pasekta paties pavyzdžiu, kai tai daryta  dešimtis kartų,  o bankomatą su 10 ir 100lt visi žino mintinai.  Tai kame problema? Jokios problemos nėra –  pats "principas"  nėra joks principas ir kaip loginis (?) argumentas yra bevertis. 😉

P.S. Kritika yra visokeriopai sveikintinas dalykas, bet privalo atitikti nors minimalius racionalumo kriterijus. Kritikuoti "iš principo" tėra savo ir kitų laiko švaistymas. Siūlyčiau parašyti tiesiogiai Dawkinsui 😀  (jei dar gyvas ir sveikame prote yra), nes kaip matai visi anksčiau-vėliau pasitraukia – supranta, kad tęsti tiesiog beprasmiška, nes taviškė logorėja 😀  papjauna tiesiogine žodžio prasme. 😉

a.t.sielis2016-04-17 10:37
Man susidarė įspūdis, kad priežastingumą neigi iš maždaug tokios perspektyvos: "efektas negali viršyti priežasties" reiškia, kad jeigu automobilis nuvažiavo 100 km., priežastyje turi būti daugiau negu 100 km, o pagal tave, kadangi priežastyje visai ne kilometrai o litrai, ten nėra jokių 100 km., tai ir priežastingumas negalioja, "efektas viršija priežastį geru 100 km".

Ir net nesu tikras, ar suklydau.

Su priežastingumo atmetimu, vėl pradinukiškai pasakysiu, kad patenki į vieną valtį su kitais iracionaliai besitikinčiais stebuklo: "bet kas iš bet ko". Sad, but true 🙂

O temą reikia išlukštenti. Nenori, nedalyvauk diskusijoje. Paskęsi logorėjoje 😀
______

Taigi, grįžtam prie TinSoldierio pavyzdžio apie klimatą. Nepavykęs pavyzdys.

Pvz. turim klimato šiltėjimą. Šiltėjant klimatui, Grenlandijos ledai tirpsta. Dėsningumas aiškus: kuo aukštesnė temperatūra, tuo labiau tirpsta ledas. Galima išbandyti laboratorijoje; milijonus kartų stebėta praktikoje.

Temperatūra kyla laipsniškai,sakykim po 0,01 laipsnio. Ir štai 0,01+0,01+0,01+0,01 ir t.t. = pakyla sakykim 1-2 laipsniais. Su mažų inkrementiškų didėjimo žingsnių sumavimu į didelius pokyčius čia irgi nėra jokios problemos, elementari sudėtis.

Kas kita kalbant apie sudėtingas gyvų organizmų sistemas ir jų konstravimą, kuris pagal materialistinę evoliuciją yra atsitiktinis ir savaiminis, varomas tik nemąstančių gamtos jėgų.

Palyginti galima su skrendančiu lėktuvu, kurį reikia perkonstruoti į sunkvežimį. Pagal materialistinę evoliuciją, perkonstravimas turi vykti smulkiais atsitiktiniais žingsniais, ir taip, kad tas lėktuvas, kuris perkonstruojamas sėkmingai, nenukrenta žemyn (gamtinė atranka, stipresniojo išgyvenimas), o tie, kurių perkonstravimas vyksta klaidingai, krenta žemyn. Taigi, čia reikia kalbėti apie tai, kurios dalys ir kaip perkonstruojamos, kaip atsitiktiniai perkonstravimai gali sudėlioti naują veikiančią sistemą. Dabar sakykim, kažką pakeitei vieną dalį. Vienas smulkus pokytis. Ar gali tuo pasiremdamas lengva ranka sumuoti ir prognozuoti neribotas pokyčių galimybes ir sakyti, kad laikui bėgant taip įvyksta visi pokyčiai? Kai angare dirba visa mechanikų komanda, viskas žinoma, kas kaip konstruojama ir kada. O kai pokyčiai atsitiktiniai, turi parodyti kas vyksta. Ir nei vieno žingsnio nesusumuosi, nes čia nėra ką sumuoti – dalykai nevienarūšiai. Toks va skirtumas tarp orų ir evoliucijos.

klajunas2016-04-17 12:16
Nesu joks evoliucionistas ir Darvino gerbėjas. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad perkonstruojamas ne gatavas sunkvežimis į gatavą lėktuvą. Vaizdžiai šnekant, reikia perkonstruoti programą, kuri šias mašinas "augina".

Organizmas užauga kitoks todėl, kad pasikeitė programa. Organų plėšyti ir perkombinuoti nereikia. Tad klausimas kaip vyksta programos transformacijos, kurios paskui užaugina kitokias savybes ir formas turintį organizmą.

Imant technikos pavyzdį, čia reikia diskutuoti, kas pakeitė lėktuvų gaminimo konvejerius, robotus ir visą fabriką. Fabrikas, gyvoje gamtoje yra genetinė programa. Kas yra savaiminės tikslingos transformacijos genetinėje programoje. Ar mokslas sugeba tai paaiškinti, ar teorija yra "kažkaip pasikeičia" lygyje, "kažkokiomis atsitiktinėmis mutacijomis"?

a.t.sielis2016-04-18 12:48

klajunas rašė:Kas yra savaiminės tikslingos transformacijos genetinėje programoje. Ar mokslas sugeba tai paaiškinti, ar teorija yra "kažkaip pasikeičia" lygyje, "kažkokiomis atsitiktinėmis mutacijomis"?

Nelabai sugeba paaiškinti. Jie tarpusavyje diskutuoja, ar čia mutacijos lemia, ar epigenetika ir vystymosi procesai ar dar kas. Neturi atsakymo. Griežtai vertinant, hipotezių lygmenyje jų diskusija vyksta, todėl iki aiškumo ir veikiančio modelio toli.

Tai nėra keista, nes dalykas supersudėtingas.

Blefas tame, kad neturint atsakymo, materialistinės evoliucijos teorija stumiama kaip įrodyta. O kas įrodyta? Mikroevoliucija stebima, įrodyta. Kad gyvybės raida vyksta, rūšys kinta, kažkas išnyksta, atsiranda (pvz. dinozaurai išnyko, Kambro epochoje pasirodė daug gyvybės rūšių) – tie faktai irgi nustatyti. O va kad visas gyvybės rūšių medis savaime susikonstravo, ar kad bent hipotetiškai tokia galimybė jam susikonstruoti egzistuoja – tas neįrodyta, nepagrįsta.

TinSoldier2016-04-18 14:02

a.t.sielis rašė:O va kad visas gyvybės rūšių medis savaime susikonstravo, ar kad bent hipotetiškai tokia galimybė jam susikonstruoti egzistuoja – tas neįrodyta, nepagrįsta.

Vienintelių genetinių įrodymų užtenka visiškai totaliai užtikrintai įrodyti, jog visa gyvybė turi giminystės ryšių, turėjo bendrus protevius. Ir, kai iškasama nesuskaičiuojama galybė tų protevių fosilijų, kurių morfologija, geografinis paplitimas ir susidėliojimas laiko juostoje tobulai nuosekliai atitinka evoliucinį vystymąsį. Kai šiuolaikinėse rūšyse aptinkama galybė evoliucinių artefaktų, kurie visiškai tobulai atitinka nuosekliai susidėliojusias fosilijas ir tai, kas atliktų, jeigu rūšys būtų vysčiusiosis pagal evoliucijos teoriją. Kai stebimas ir realiai matomas mechanizmas, kuris leidžia kisti ir prie aplinkos prisitaikyti rūšims.

Kai yra visa tai ir dar daugiau, tik visiškas idiotas arba visiškas religinis fanatikas gali neigti esminius evoliucijos principus ir tai, jog jos dėka buvo sukurtas gyvybės rūšių medis.

Jeigu turėtum nors lašelį objektyvumo ir racionalumo, bent suprastum (net, jeigu ir nepritartum), kodėl mokslas turi daugiau nei pakankamai argumentų evoliucijai, ir kodėl jam nėra priežasties neigti visų turimų įrodymų, kad desperatiškai įkištų protingą kūrėją.

Bet tu esi beviltiškas 🙂

a.t.sielis2016-04-18 14:37

TinSoldier rašė:Vienintelių genetinių įrodymų užtenka visiškai totaliai užtikrintai įrodyti, jog visa gyvybė turi giminystės ryšių, turėjo bendrus protevius.

Pateik tuos įrodymus.

Genetiniai panašumai gali rodyti, kad konstruktorius yra tas pats.

Egzistuoja genetiniai panašumai, tai stebimas dalykas. Toliau, jeigu dėl to stebimo dalyko keliama hipotezė, kad tuos genetinius panašumus išvedė vienas ir tas pats mechanizmas iš to paties vieno objekto (pirmuonio, iš kurio viskas išsivystė), tai tą mechanizmą ir reikia įrodyti, kad jis veiksmingas ir t.t.

Tai yra, idėja apie bendrus protėvius ir yra ta hipotezė, kuriai reikalingas įrodymas – kaip iš primityvaus protėvio genų savaime susikonstruotų visi kiti tolesni genomai.  Negali įrodyti hipotezės ja pačia. Jeigu iškeli hipotezę, reikia įrodymų.

Konstravimo atveju, bendras protėvis nereikalingas. Konstruktorius tas pats, konstruojama sistema ta pati, todėl jos dalys ir turi bendrumą.

Ir, kai iškasama nesuskaičiuojama galybė tų protevių fosilijų, kurių morfologija, geografinis paplitimas ir susidėliojimas laiko juostoje tobulai nuosekliai atitinka evoliucinį vystymąsį

Pateik konkrečiai kaip tobulai nuosekliai atitinka evoliucinį vystymąsi. Gali nuorodomis, jeigu jau nežinai ar nenori rašyti.

1. Tarpinių formų nerasta. Tas pats Gouldas pateikia "punctuated equlibrium" schemą, pagal kurią atseit tarpinių formų nėra, nes vystymasis vyksta šuoliais. Gradualistai nesutinka, atseit viskas vystosi laipsniškai. Bet laipsniško vystymosi formų nerandama.

2. Bet kokius įvairius reiškinius galima išdėlioti į laipsniškas schemas, tai ne įrodymas. Paprastai kalbant, jeigu turi reiškinių įvairovę, gali juos išrūšiuoti taip, kad panašūs reiškiniai būtų artimos medžio šakos, o mažiau panašūs – tolimos, ir pripiešti žemiau esantį kamieną. Pvz. galiu išdėlioti kompiuterių modelius į evoliucinį medį. Galiu išdėlioti planetas į evoliucinį medį. Galiu išdėlioti žmogaus bet kada istorijoje naudotus įrankius į evoliucinį medį: va, yra plūgas, yra kirvis, yra šakės, yra traktorius. Plūgai būna mediniai, mediniai su metalu, metaliniai. Kirvis būna akmeninis ir metalinis, su medžio kotu. Bendra tarp plūgo ir kirvio – medis ir metalas. Grėblys panašus į kirvį tuo, kad turi medinį kotą. Ir t.t. Plaktukas yra akmeninio kirvio proanūkis. Chirurginis skalpelis yra peilio proanūkis, o to protėvis yra akmeninis peilis. Ir t.t. Ir visų jų pirmykštis protėvis yra medžio šaka ir akmenys.

3. Chronologiškai biologijoje niekas gražiai nesidėlioja: yra toks dalykas Kaip Kambro sprogimas, gyvybės rūšių nykimai ir nauji iškilimai/atsiradimai. Nežinau, kur ten randi tobulą evoliucijos teorijos atžvilgiu išsidėliojimą.

Kai šiuolaikinėse rūšyse aptinkama galybė evoliucinių artefaktų, kurie visiškai tobulai atitinka nuosekliai susidėliojusias fosilijas ir tai, kas atliktų, jeigu rūšys būtų vysčiusiosis pagal evoliucijos teoriją. Kai stebimas ir realiai matomas mechanizmas, kuris leidžia kisti ir prie aplinkos prisitaikyti rūšims.

Prašytume konkrečiau. Abstrakčios frazės lengvai ištariamos, bet nebūtinai atitinka faktus.

Kai yra visa tai ir dar daugiau, tik visiškas idiotas arba visiškas religinis fanatikas gali neigti esminius evoliucijos principus ir tai, jog jos dėka buvo sukurtas gyvybės rūšių medis.

Jeigu turėtum nors lašelį objektyvumo ir racionalumo, bent suprastum (net, jeigu ir nepritartum), kodėl mokslas turi daugiau nei pakankamai argumentų evoliucijai, ir kodėl jam nėra priežasties neigti visų turimų įrodymų, kad desperatiškai įkištų protingą kūrėją.

Bet tu esi beviltiškas 🙂

Kalbėkim argumentais. Diskusijoje jau minėta, kad patys evoliucionistai neatrado savo teorijos variklio. Jeigu tokio nėra, ar racionalu priimti šią hipotezę?

Marozas ne iš Kaunos2016-04-18 14:45
AT.Sielis čia į vienus vartus skeptiką Soldierį 😀
TinSoldier2016-04-18 15:02

a.t.sielis rašė:Genetiniai panašumai gali rodyti, kad konstruktorius yra tas pats.

Kaip jau rašiau, jeigu nebūtum religinis fanatikas, suprastum 🙂
Man jau atsibodo.

a.t.sielis2016-04-18 15:10
Apeliavimas į fanatizmą – ne argumentas.

Bet kuris mąstantis žmogus turi dvi alternatyvas: arba gyvybės rūšis sukūrė nemąstančios jėgos (materialistinės evoliucijos teorija viena iš šios alternatyvos galimų hipotezių), arba protingos jėgos. O toliau svarstyti reikia logiškai. Ką ir darome.

Ar tu teigi, kad nuoseklus įsitikinimas, jog  visatos ir gyvybės kilmė turi būti mąstančioje jėgoje, yra fanatizmas? Jeigu taip, užduok sau klausimą, ar toks teigimas nėra fanatizmas, o ne taip apibūdinamas dalykas.

kiskis2016-04-18 15:30
Jei laikisim , kad nebuvo evoliucijos(cia diskusijos atsakele religiniam fanatikam)O visdelto, kas pirma buvo vista ar kiausinis, ta prasme, kaip iterpiama nauja rusis, ja pagimdo panasios rusie tevai(naujos konstrukcijos vaika) ar nauja rusis materializuojasi iskart jau kepama vista pvz? Man itikinamesnis pirmas variantas, nors ir antras Dievui butu nesunkus. Klausimas numanau bus retorinis, bet  rasau, kad padetalizuot kiek kreacionizmo ideja forume.
a.t.sielis2016-04-18 15:50

kiskis rašė:kaip iterpiama nauja rusis, ja pagimdo panasios rusie tevai(naujos konstrukcijos vaika) ar nauja rusis materializuojasi iskart jau kepama vista pvz?

Ne esmė, logiškai įmanomi abu variantai, be to reikia visos populiacijos, kad rūšis išgyventų. Ateityje gal bus atrasta, koks variantas naudojamas, o kol kas užtenka pačio konstravimo įrodymų, tokių kaip pvz.:

1. Sistemų sudėtingumas rodo konstravimo poreikį.
2. Yra konstravimo požymiai.
3. Protas yra vienintelis žinomas ir stebimas tam tikrų sistemų konstravimo šaltinis.

kiskis2016-04-18 16:27

a.t.sielis rašė:Ne esmė, logiškai įmanomi abu variantai, be to reikia visos populiacijos, kad rūšis išgyventų.

Tai ir man atrodo , kad netrukdytu visa populiacija , o mutaciju(jei tuo patiket) pagalba atsiranda tik vienas egzempliorius.

gidas2016-04-19 20:30
Arba aš asilas, arba tu. 🙂
Kartoju n-tąjį kartą – ne priežastingumas, o tavo  a la "filosofinis principas" apie priežasties – efekto santykį yra niekinis.

a.t.sielis rašė:Man susidarė įspūdis, kad priežastingumą neigi iš maždaug tokios perspektyvos: "efektas negali viršyti priežasties" reiškia, kad jeigu automobilis nuvažiavo 100 km., priežastyje turi būti daugiau negu 100 km, o pagal tave, kadangi priežastyje visai ne kilometrai o litrai, ten nėra jokių 100 km., tai ir priežastingumas negalioja, "efektas viršija priežastį geru 100 km".

Prašau, ir tipiškas  logorėjos pavyzdys – klausimą paversti kažkokiu kliedesiu, kuriame viskas sumalta neatpažįstamai. Manipuliacijos chrestomatija  – kam dar ateis į galvą taip interpretuoti tą nelaimingą hipotetinį drugelio efektą, tą priežastingų pokyčių grandinę vedančia nuo mažo (priežastis) prie didelio (efektas). Gali patikrinti – paklaidžiok po kalnus, gal kas  aukščiau pirstels, ir už kelių minučių būsi pakastas po tonomis akmenų ar sniego.
Tada tikrai pripažinsi,  kad efektas gali būti didesnis už priežastį. 😉 

P.S. Blacha mūcha – provokuoji kaip kaip specas. 🙂

a.t.sielis2016-04-20 16:03
Gidai, jeigu sakai, kad neneigi priežastingumo, bet laikai niekiniu "efektas negali viršyti priežasties", tai paaiškink, kaip supranti priežasties ir efekto santykį, ir efekto kilmę.

Kai efektas negali viršyti priežasties, santykis yra tiesioginė ir absoliuti priklausomybė. Nuo visų susijusių priežasčių visumos.

Pagal mane, nerasi kito varianto, kur priežastis ir efektas būtų iš esmės susaistyti, nes dalinis priežasties ir efekto santykio atlaisvinimas reikš, kad "bet kas gali kilti iš bet ko".

TinSoldier2016-04-20 16:36

a.t.sielis rašė:Genetiniai panašumai gali rodyti, kad konstruktorius yra tas pats.

a.t.sielis rašė:Ar tu teigi, kad nuoseklus įsitikinimas, jog  visatos ir gyvybės kilmė turi būti mąstančioje jėgoje, yra fanatizmas?

Teigiu, kad, jeigu tu užstatytum moteriai vaiką, o genetinis tyrimas patvirtintų, jog jis tikrai tavo – tai teisme argumentas: "genetinis panašumas nebūtinai reiškia giminystę, galbūt mes tik esame to paties dieviškojo konstruktoriaus kūriniai" – skambėtų arba fanatiškai, arba idiotiškai.

Šiuo atveju, renkuosi, jog skamba fanatiškai. Ir, kai į diskusiją nuolat įpinami tokio tipo argumentai, "atmetant" evoliucijos įrodymus (šiuo atveju, bendro protėvio) – kalbėti beprasmiška.

a.t.sielis2016-04-20 18:07

TinSoldier rašė:Teigiu, kad, jeigu tu užstatytum moteriai vaiką, o genetinis tyrimas patvirtintų, jog jis tikrai tavo – tai teisme argumentas: "genetinis panašumas nebūtinai reiškia giminystę, galbūt mes tik esame to paties dieviškojo konstruktoriaus kūriniai" – skambėtų arba fanatiškai, arba idiotiškai.

Maišai dalykus. Genetinis panašumas esant paveldimumui, gali būti lengvai tyrinėjamas ir įrodomas. Gali tyrinėti tėvų ir vaikų genus, ir žiūrėti, kuo jie panašūs, ir analogijos principu, išvedęs dėsningumus, nustatyti ar kažkas yra kažkieno vaikas.

Jau kalbėjom, mikroevoliucija stebima, biologai gali nagrinėti genus, išvesti dėsningumus, toliau juos taikyti. Su tuo jokių problemų. O kodėl jiems išvestais dėsningumais nepagrindus makroevoliucijos? To ir laukiam, tokių įrodymų ir reikia – remtis tuo kas stebėta, ir įrodinėti.

Genetinis panašumas esant žinomam paveldimumui ir vice versa: genetiniu panašumu įrodomas paveldimumas, visa tai o.k.

Bet kai negali patvirtinti paveldimumo tarp rūšių, nes tokio panašumo kaip vienoje rūšyje jokiais būdais nėra, yra tik princinpinis panašumas, kad visos gyvybės rūšys turi DNR, ir sisteminiai panašumai, o genomai konkrečiai skiriasi, tai paveldimumą ir turi įrodyti, mechanizmą ir t.t.. Kaip nuo paveldėtų 100 proc. panašumų nueita iki tarprūšinių skirtumų (t.y. kaip rūšis atsiskyrė, koks mechanizmas, kokiu būdu gali atsirasti nauja genetinė medžiaga, naujas genomas).

T.y., nuosekliai žingsniais:
1. Randi genetinį panašumą tarp gyvybės rūšių.
2. Keli hipotezę, kad protėvis buvo bendras.
3. Įrodinėji hipotezę, įrodinėji paveldimumą, protėvystės ryšį.

Negali 2 žingsnio įrodyti 1 žingsniu, nes 1 žingsnyje nėra jokios informacijos. Jeigu 3 žingsnyje įrodysi, kad 1 žingsnyje rastas genetinis panašumas yra sudarytas būtent taip, kaip per makroevoliucinį mechanizmą turėtų būti susiję skirtingos rūšys, tada ir įrodysi. Turi būti konkretūs įrodymai, o ne vien, kad "egzistuoja genetinis panašumas". Genetinio panašumo egzistavimas gali reikšti daug ką, o jūs konkrečiai parodykit, kaip konkretus genetinis panašumas įrodo konkretų mechanizmą ir atitinkamą ryšį.

TinSoldier2016-04-20 18:39
Nėra jokios racionalios priežasties manyti, jog genetinis panašumas ir paveldimumas galioja tik vaikams, anūkams, proanūkiams, proproanūkiams, o po kažkurio laiko ima ir nutrūksta, ir pradeda galioti visiškai kitoks mechanizmas. Jeigu kuri šitą mechanizmą – tu jį ir įrodyk. Kol kas jo nėra ir nėra jokios priežasties jį kišti į kitavertus visiškai nuoseklią, puikiai pagrįstą teoriją.

a.t.sielis rašė:Jau kalbėjom, mikroevoliucija stebima, biologai gali nagrinėti genus, išvesti dėsningumus, toliau juos taikyti. Su tuo jokių problemų. O kodėl jiems išvestais dėsningumais nepagrindus makroevoliucijos? To ir laukiam, tokių įrodymų ir reikia – remtis tuo kas stebėta, ir įrodinėti.

1. Todėl, kad mikroevoliucija ir makroevoliucija yra visiškai tas pats procesas ir nereikalauja skirtingų įrodymų.
2. Todėl, kad nėra jokios racionalios ir mokslinės priežasties, kodėl reiktų į visą tą dėsningumą įkišti filosofinį ir nuo tikėjimo priklausantį elementą vien tam, kad viską sutrikdyti vien tik vardan sutrikdymo.
3. Todėl, kad makroevoliuciją, kaip kad tu ją vadini, pagrindžia daugybė ypač nuoseklių ir patikimų, vienas su kitu puikiai derančių netiesioginių įrodymų, kuriuos išvardinau jau keletą kartų.
4. Todėl, kad reikalauji dabartinei evoliucijos teorijai fiziškai neįmanomų, neracionalių ir jos veikimo principų neatitinkančių įrodymo būdų. Ir tai, kad (kol kas) neįmanoma parodyti tau to absurdiško įrodymo, nenubraukia visų kitų įrodymų – nors ir nevisai tiesioginių, tačiau ne mažiau patikimų ir nuoseklių.

Vėl sugrįžau į šitą temą tik todėl, kad pamaniau, jog paskutinė mano žinutė buvo negraži ir nenorėjau taip palikti. Bet man vis tiek atsibodo šita tema ir beprasmiškas kalbėjimas to paties per tą patį, todėl vėl mėginu iš jos pradingti.