Skip to main content

Melo evoliucija evoliucijos teorijoje

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Vytautas2014-04-08 10:19

TinSoldier rašė:Nėra tavo juslės tobulos, nėra tavo subjektyviai patiriamos patirtys tobulos, nėra tavo realybės pažinimas tobulas. Ir pro kurį galą tu gali save įtikinti, kad visi šie netobuli instrumentai tau gali užtikrintai atsakyti į visatos sukūrimo paslaptis – man nesuvokiama.

Tuo labiau, kad per istoriją yra šimtai pavyzdžių, kuomet žmonės, remdamiesi filosofija ir savo patirčių apribota dedukcija – žvėriškai klydo apie realybę. Mes dabar jau žinome tas klaidas. Kodėl nori vėl ir vėl jas iš naujo daryti?

Na savo tokiom mintimis pats  paneigi ir evoliucijos teoriją.  🙂 Kadangi mūsų pažinimas galimybės subjektyvus tai neaišku ar iš viso kas egzistuoja objektyviai. Įtariu kad toks žmogus su slapyvardžiu TinSoldier greičiausiai neegzistuoja nes aš jo net nematau, o jei ir matyčiau tai būtų tik iliuzija.  🙂 Kaip tos dvi kulkos magų dantyse. Bet realybė yra tokia kokia yra ir nereikia žaist filosofinių proto žodžių žaidimų. Mūsų juslės yra pagrindiniai šios realybės suvokimo įrankiai. Ko vertas žmogus be juslių. Tai mėsos gabalas ir nieko daugiau, o protas tokioje situacijoje iš viso tampa bevertis. Taip kad vadovaukitės kuo norit bet aš remiuosi tik savo juslių teikiama informacija. Ką matau, girdžiu tas ir vyksta realiai. Kadangi nemačiau visos evoliucijos teorijos vyksme tai ir nežinau ar ji teisinga. Gal tai tik proto žaismas. Matau kaip veikia mobilus telefonas ar kompiuteris. Viskas tvarkoj reiškia ten naudojamos teorijos yra teisingos ir praktiškai pritaikomos, nes matau rezultatą.
Lygiai taip pat savo laiku mano juslės man pateikė normaliai realybei prieštaraujančios informacijos. Atitinkamai aš tą informaciją priskyriau tam kam priklauso. Ir jokios problemos. Jokios nesantaikos su mokslu duodančiu realius apčiuopiamus rezultatus. Tiesiog viskas savo vietose. Bent man. Kiekvieno asmeninis reikalas kaip vertinti savo juslių informaciją.

TinSoldier2014-04-08 10:47
Jeigu žmonija būtų likusi prie tokio mąstymo, tai nebūtų nei to kompiuterio, nei telefono, kurio veikimus tu matai… Nes tiems dalykams išrasti, reikėjo pereiti nuo pasikliovimo intuicija prie empirinės ir pamatuojamos realybės.

Kadangi mūsų pažinimas galimybės subjektyvus tai neaišku ar iš viso kas egzistuoja objektyviai.

Tu čia esi labai labai teisus. Tačiau mokslo metodas suteikia geriausią šansą kažką pažinti kuo objektyviau. Galbūt ateityje atsiras kiti, geresni metodai. Tačiau žmonijos istorija daugmaž iki Galilėjaus jau įrodė, kad pasikliovimas intuicija ir asmeninėmis patirtimis – tikrai nėra tas geresnis metodas.

Ką matau, girdžiu tas ir vyksta realiai

Jeigu kur nors lauke, tau nematant, suspiegs vaikas ir tu pagalvosi, kad ten buvo mergaitė.
Nors iš tiesų suspiegė mažas berniukas.

Tai tas berniukas virs mergaitė vien todėl, kad tu taip išgirdai? Ar tu dievas, kad tavo subjektyvi patirtis keistų realybę?

Vytautas2014-04-08 11:31

TinSoldier rašė:Jeigu kur nors lauke, tau nematant, suspiegs vaikas ir tu pagalvosi, kad ten buvo mergaitė.
Nors iš tiesų suspiegė mažas berniukas.

Tai tas berniukas virs mergaitė vien todėl, kad tu taip išgirdai? Ar tu dievas, kad tavo subjektyvi patirtis keistų realybę?

Jei ne visos mano juslės tuo metu veikia ar veikia kiti trukdžiai tai atitinkamai aš ir neturėsiu pilnos informacijos. Ir visai reali be jokių išvedžiojimų negalėsiu nustatyti kaip konkrečiu atveju ten yra iš tikro. Teko būti būsenoje kada veikia tik klausa. Atitinkama ir informacija. Supranti kad nėra informacijos apie vaizdą kaip viskas atrodo net artimoje aplinkoje. Nematau čia problemos. Kur kas didesnė problema kada juslės sąmoningai slopinamos, veikiamos įvairiomis priemonėmis.
Tiek telefonas, tiek visa kita kurta eksperimentuojant su gan paprastais elementais ir tikrinant per jusles gautą rezultatą. Neturiu jokių pretenzijų mokslui kuriančiam kažką apčiuopiamo. Nebent pradeda užknisti per geras prognozuojamas visa ko gedimas po garantinio laikotarpio. Tai ne be mokslininkų pastangų. O paskui suokiama apie ekologiją ir resursų tausojimą. Visumoje mokslo per žmogų įsikišimas į tai kas egzistuoja natūraliai vargiu ar galutiniam rezultate baigsis laimingai ar taip kaip visuomet liks tik akmenys. Kuo didesnė techninė pažanga tuo labiau pažeidžiamas ir bejėgis žmogus. Klausimas ar šis kelias buvo tinkamas. 

TinSoldier2014-04-08 11:54

Vytautas rašė:Jei ne visos mano juslės tuo metu veikia ar veikia kiti trukdžiai tai atitinkamai aš ir neturėsiu pilnos informacijos. Ir visai reali be jokių išvedžiojimų negalėsiu nustatyti kaip konkrečiu atveju ten yra iš tikro. <…>

Ar gerai, ar blogai technologinė pažanga – nesiginčysiu. Ar laimingesnė primityvi civilizacija, ar mūsiškė. Tačiau kalbame apie realybės pažinimą, o ne laimingumą.

Ar tu manai, kad tavo juslės gauna pilną informaciją, kokia tik yra Visatoje? Ar tu savo juslėmis jauti radijo bangas, reliktinius ar elektromagnetinius spinduliavimus? Ar savo juslėmis jauti ir įžvelgi subatomines daleles? Ar savo juslėmis žinai viską apie visą pasaulį? Ar tavo žmogiškieji lūkesčiai visuomet pasiteisina? Ar niekada gyvenime nesi niekuo nusivylęs, nes realybė pasirodė kitokia, nei tikėjaisi? Niekada nesi pasakęs: "man atrodė… bet, oi, suklydau". ?

Paaiškink, kodėl žmonės, remdamiesi savo patirtimis ir visomis turimomis juslėmis, galvojo, kad žemė plokščia? Kodėl galvojo, kad žemė yra visatos centras? kodėl galvojo, kad gamtoje nėra vakuumo? kodėl galvojo, kad sunkesni daiktai turėtų kristi greičiau? kodėl galvojo, kad juodaodžiai  yra menkesni žmonės? kodėl galvojo, kad žaibus svaido dievai? kodėl galvojo, kad ant olimpo kalno gyvena dievybės? kodėl galvojo, kad aukodami žmones prisišauks dievų malonę? Kodėl galvojo, kad ligos, kaip maras, sukeliamos blogo oro?

Paaiškink, kodėl visi šitie, ir šimtai kitų tikėjimų paaiškėjo besantys žvėriškai klaidingi, jei žmonės kliovėsi savo visomis juslėmis, juos aiškindami?

Vytautas2014-04-08 12:50
Na apie visatą ir dabar gaunama iliuzinė informacija nes viską riboja šviesos greitis. Iš tikro ką matai to jau nėra. Iš kitos pusės daugelis pačio išvardintų dalykų yra ne juslių pateiktas rezultatas o jo proto interpretacija. Tai jau visiškai skirtingi dalykai. Ta pati interpretacija vyksta ir dabar. Lygiai taip pat neaišku su neapčiuopiamais dalykais ir dabar ar interpretacijos tikrai paaiškina realybę. Ar fantazuoja kaip ir anksčiau. Nieko čia naujo. Bus iš to apčiuopiamas rezultatas patikėsiu, nebus atmesiu. Bet koks skirtumas realiam gyvenime kad ir su žaibu ar aš jį traktuosiu kaip kažkokį blyksnį apie kurį nieko nežinau, ar protas sufantazuos ir priskirs besisvaidančiam dievui, ar žinosiu kad tai elektros išlydis. Procesas lieka koks buvo ir bet kuriuo atveju geriau nepasimaišyti kelyje. Kad po medžiu nereikia stovėti tai vėl juslėmis matomi pvz kad žaibas trenkia į medį. Tiesiog šiuo atveju žinojimas paties mechanizmo nieko nekeičia. Tiesiog viskas vyksta kaip visuomet. Žemės sąlygomis akmenukas vis tiek nukrenta greičiau nei plunksna, o vakume aš tiesiog natūraliai neišgyvenčiau. Bet niekas nedraudžia eksperimentuoti ir aiškintis, o po to kažką sukonstruoti iš turimų žinių. Tai natūralus procesas. Nematau jokio reikalo jo sudievinti. Galiausiai tos visos žinios tampa visiškai nereikalingos ir beprasmės kaip ir viska kas materialu nes reikia palikti šį pasaulį. Nuo to kad jei ką gudraus sukūriau atsimins kitos kartos man ar bet kam po mirties nei šilta nei šalta nuo tų prisiminimų.
gidas2014-04-08 19:56

Bet niekas nedraudžia eksperimentuoti ir aiškintis, o po to kažką sukonstruoti iš turimų žinių. Tai natūralus procesas. Nematau jokio reikalo jo sudievinti.

Aišku, kad “sudievindamas” Vytautas perlenkė lazdą, greičiausiai nejučia – forume nežinau nei vieno “dievinančio”  🙂 mokslą. Mokslas, apskritai,  tėra patikimiausia pažinimo priemonė, ne daugiau. Jei mokslo teorija ar teiginys neatitinka ar  prieštarauja faktams, jie be jokių sentimentų traktuojami kaip klaidingi ir eliminuojami iš apyvartos. Toks paprastas yra pažinimo procesas – jame nėra nieko absoliutaus.

Kaip jau esu sakęs

…netikiu niekuo – net tarti „tikiu mokslu“ negaliu. Aš mokslą suprantu kaip vienintelę racionalią pažinimo galimybę-prielaidą.

O kalbėdamas apie pažinimą V pakankamai iliustratyviai demonstruoja, kaip veikia  evoliucinis protas natūroje

…protas yra ne Dievo, o evoliucijos „kūrinys“, atsiradę 5 pojūčių pagrindu kaip logiškos tikrovės atspindys.
Tokios prigimties protas nepriekaištingai veikia subjektą supančiame jusliniame pasaulyje, sunkumai pradeda atsirasti judant makro ir mikro pasaulių kryptimis (palengva atsiranda problemos su patirtimi), o metafizikoje evoliucinis racionalumas apskritai nedaug tevertas…

Vytautas puikiai jaučiasi jį supančiame pasaulyje, kuriame viskas aišku ir suprantama. O jei sukonstravo mobilų telefoną – liuks, nesukonstravo – ne pasaulio pabaiga, išgyvensim ir su laidiniu.  Religijos ir filosofiniai klausimai apskritai neverti dėmesio, o į mokslą požiūris tik pragmatinis – naudinga ar nenaudinga. 

Abejočiau, kad tai nuoširdi pozicija, t.y., Vytautas gyvenime "griežtai" vadovaujasi tik evoliuciniu protu (protas seniai "užmiršo" savo evoliucinę prigimtį) – spėju, kad ir pats esi su tuo nelaimingu mokslu kažkaip susijęs. 🙂

Galiausiai tos visos žinios tampa visiškai nereikalingos ir beprasmės kaip ir viska kas materialu nes reikia palikti šį pasaulį. Nuo to kad jei ką gudraus sukūriau atsimins kitos kartos man ar bet kam po mirties nei šilta nei šalta nuo tų prisiminimų.

O va dėl to esu linkęs tau pritarti. 🙂

a.t.sielis2014-04-08 20:47

crystal rašė:Objektyvi realybė yra visiškai kitokia nei tau, per asmenines ir subjektyvias patirtis gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Neišmanymas, nesigilinimąsis, žinių, logikos ir vaizduotės trūkumas leidžia pasitelkti pačias elementariausias, kasdienes žmogiškas patirtis ir vesti asmenines filosofijas siekiant suvokimo apie supančią aplinką. Bet toks savo „proto panaudojimas“ toli neveda, nebent tik kažkokiame savo dvasiniame – buitiniame lygmenyje, ko, manyčiau neretai čia ir sieki.

Vien savo patirtimi remtis – ribotas metodas. Tie, kurie pripažįsta kažką daugiau negu materija, remiasi tūkstančių aukščiausios prabos asmenybių patirtimi. Lygiai kaip moksle remiamasi pačių talentingiausių ir sėkmingiausių mokslininkų, tokių kaip pvz. Einšteinas, Plankas ir kiti, sukauptomis žiniomis, metodais ir pan., taip pat ir kai eina kalba apie esminius būties klausimus, žmogaus ir žmonijos egzistavimo prasmę, visatos ir to, kas virš visatos, pažinimą, remiamasi tais, kurie iš tikro žino, kurie pažangiausi ir sėkmingiausi. (Todėl nesiremiu savo patirtimi, bet tuo, kas sukaupta dvasiniuose žmonijos lobynuose).

Galima sukti kaip nori, kad tik gamtamokslis ir gamtamokslininkai gali adekvačiai tirti realybę, objektyvią realybę, ir nustatyti, kurie realybės parametrai yra tikrieji, o kurie – "subjektyvūs" ir iliuziniai, bet tai tik primityvus redukcionizmas ir saviapgaulė. Nurašyti save ir visus žmones, kaip būtybes, kurioms gali būti duotas raktas į pasaulio pažinimą jų pačių žmogiškume bei sieloje – tai paneigti pačios realybės sanklodą ir bandyti ją apriboti. Turim pripažinti pasaulį, tokį, koks jis yra, ir stengtis jį pažinti pilnavertiškai, neišmesdami jokių jo klodų.

Tu sakai, kad esą kultivuoju asmenines filosofijas, kurios naudingos tik dvasiniame-buitiniame lygmenyje. Bet taip nėra – viską, ką kalbu ar mąstau, perėmiau iš kitų. Aš tikrai ne vienintelis, "nebuitiniai" filosofai nagrinėja tas pačias problematikas, ir daro tas pačias universalias išvadas. Štai pvz.:

Spoileris

Dualizmo gynyba

(pirmoji vertimo dalis)

Autorius: John M. DePoe
Western Michigan University

Substancijų dualizmas nėra tarp populiariausių teorijų  šiuolaikinėje filosofijoje. Tačiau, ne vienas svarbus šiuolaikinis filosofas laikosi nuomonės, kad savybių dualizmas (pvz. filosofai Thomas Nagel, Saul Kripke, Frank Jackson, David Chalmers) arba substancijų dualizmas (pvz. filosofai W.D. Hart, John Foster, David Braine, Richard Warner, Charles Taliaferro, Eleanor Stump, Richard Swindubrne, William Hasker) yra tiesa. Tačiau filosofijoje tiesa nenusprendžiama pagal teorijos populiarumą, bet pagal argumentus, kurie ją remia. Šioje esė pabandysiu pateikti argumentus, kurie remia substancijų dualizmą. Taip pat aptarsiu kontrargumentus dualizmui šios esė pabaigoje.

Ką turiu galvoje sakydamas "dualizmas"? Man, dualizmas tai teorija kad yra dvi skirtingos savybių klasės: materialios ir nematerialios. Jeigu šios atskiros savybės suprantamos kaip turinčios substancialią, ilgalaikę/patvarią egzistenciją, tada teorija gali būti vadinama substancijų dualizmu. Kiek liečia žmones, substancijų dualizmas reiškia, kad žmonės susideda iš dviejų sujungtų substancijų: materialaus kūno ir nematerialaus proto. Populiari alternatyva dualizmui yra monizmas, požiūris, kad egzistuoja tik materialios substancijos ir savybės. Mano dualizmo pagrindimas tam tikru laipsniu seka iš to, kad monizmas negali apibūdinti visų proto bruožų.

Pirmas žingsnis man pagrindžiant substancijų dualizmą būtų patvirtinti savybių dualizmą. Thomas Nagel savo garsiame straipsnyje "Į ką panašus buvimas šikšnosparniu?" parodo, kad yra neredukuojamas, subjektyvus, pirmo asmens pojūtis dėl to "į ką panašus buvimas tuo ar tuo", kuris negali būti pagautas iš objektyvaus, trečiojo asmens apibūdinimo. Saul Kripke tvirtina, kad fizinės ir mentalinės savybės negali būti identiškos, kadangi tai reikštų, kad identifikacija yra būtina, bet mes žinome, kad ši identifikacija nėra būtina. Savybių dualizmas seka taip pat iš Frank Jackson minties eksperimento apie Merę, super mokslininkę. Tame minties eksperimente, Merė yra super mokslininkė, kuri žino visus ir kiekvieną mokslo faktą su išsamiausiomis detalėmis, bet visą savo gyvenimą gyveno aplinkoje, kurioje tėra juoda ir balta spalvos. Vieną dieną, Merė tyrinėja savo juodą ir baltą aplinką, ir pamato kažką raudono, ir taip išmoksta kažko naujo (t.y. ką reiškia matyti raudoną). Todėl, pasaulį apibūdina daugiau negu trečiojo asmens perspektyvos moksliniai faktai – yra ir pirmojo asmens, subjektyvių, patirtinių faktų. Galiausiai, David Chalmers tvirtino iš to, kad įmanoma įsivaizduoti galimus zombių pasaulius, kad gali egzistuoti fiziniu požiūriu identiškas pasaulis mūsiškiam pasauliui, išskyrus tai, kad ten nebūtų sąmoningų žmonių, tik zombiai. Kadangi sąmoningi žmonės egzistuoja tikrame pasaulyje, kuris yra fiziškai identiškas su įmanomu įsivaizduoti zombių pasauliu, tikrame pasaulyje turi būti daugiau savybių negu tik fizinės .

Aš esu įsitikinęs, kad aukščiau pateikti argumentai už savybių dualizmą visi kažkiek iliustruoja kad materialios ir mentalinės savybės negali būti identiškos, pagal Leibniz neatskiriamų dalykų tapatumo dėsnį. Leibniz dėsnis teigia, kad visiems x ir y, jeigu x ir y turi visas tik vienodas savybes, jie yra identiški vienas kitam. Arba simboliais:

(x)(y)[(P)(Px↔Py) → (x=y)]

Šie argumentai nurodo į savybių dualizmą todėl, kad mentalinių reiškinių savybės negali  būti identiškos su materialiomis savybėmis. Nematerialios savybės įtraukia tokį mentalinį reiškinį, kaip pirmojo asmens perspektyvos patirtys. Šios patirtys nėra išdėstytos erdvėje, taigi, neturi fizinių savybių (elektrinio krūvio, masės, dydžio, ir t.t.), jos pateikia pačios save, ir jos yra prieinmaos tik iš pirmojo asmens perspektyvos. O iš kitos pusės, fizinės savybės, kurios charakterizuoja smegenis yra išdėstytos erdvėje, turi fizinius bruožus, nėra save pateikiančios ir nėra charakterizuojamos pirmojo asmens perspektyvos. Kadangi jokia fizinė savybė negali būti identiška su "ką reiškia būti sąmoningam" savybėmis, būtina postuluoti nematerialias savybes, kad paaiškinti šį mentalinį reiškinį.

John Searle pasakė, kad šie argumentai yra "juokingai paprasti ir gana lemiami" parodant, kad mentalinės patirtys negali būti redukuojamos į fizines savybes. Nebent kas nors norėtų neigti kad pirmojo asmens patirtys egzistuoja (įskaitant savo paties), atrodo, kad savybių dualizmas pateikia geresnį paaiškinimą nagrinėjamiems duomenims apie protą.

Vienas dalykas yra savybių dualizmas, o kitas – pagrįsti substancijų dualizmą.

Pirma priežastis, dėl kurios manau, kad substancijų dualizmas yra tiesa, yra tai, kad visi sąmoningi individai turi greitą ir tiesioginį žinojimą, kad jie nėra identiški su materialiu kūnu ar mentalinių įvykių kamuoliu, bet yra "sąmonės vieta", kuri turi kūną ir patiria mentalinius įvykius. Ši "sąmonės vieta" nėra materialus dalykas, o taip pat ir nėra padalinama į atskirų mentalinių įvykių seriją. Kitaip sakant, reikalinga postuluoti kad gyvuoja nemateriali "sąmonės vieta" kad paaiškinti šį greitą ir tiesioginį žinojimą apie savęs egzistavimą. Rene Descartes suprato tai, kai rašė: "Nes tikrovėje, kai apgalvoju savo protą – tai yra, kai apgalvoju save tokį, koks esu kaip grynai mąstanti būtybė – negaliu išskirti jokių dalykų, bet atpažįstu ir labai aiškiai suvokiu, kad esu dalykas, visiškas vienetinis/unitary ir ištisas". Panašiai, Immanuel Kant teigė vienetinį/unitary ir gyvuojantį nematerialų "aš".

http://www.newdualism.org/papers/J.DePoe/dualism.htm

—

Pritariu Vytauto požiūriui, kad mokslą geriausia vertinti pagal jo realius pasiekimus. Jeigu kažkoks jo sukurtas įrenginys veikia, vadinasi, toje srityje žinios yra patikrintos. O teorijos lieka teorijomis. Taip ir su evoliucija – kai realiai pademonstruos bent tos postuluojamos gyvybės evoliucinės savikūros modelį, tada ir bus geresni vertinimai. O kol kas – pritaikykime šiai teorijai mokslo idealą, kritinį mąstymą.

Vytautas2014-04-09 09:44

gidas rašė:Abejočiau, kad tai nuoširdi pozicija, t.y., Vytautas gyvenime "griežtai" vadovaujasi tik evoliuciniu protu (protas seniai "užmiršo" savo evoliucinę prigimtį) – spėju, kad ir pats esi su tuo nelaimingu mokslu kažkaip susijęs. 🙂

Su mokslu tiesiogiai tikrai nesusijęs  🙂 . Mano ūkis 120 kompiuterių tinklas, voip ip serveriukas, bei dar du serveriai palaikantys keletą tinklalapių. Kas liečia požiūri į mokslą tikrai aprašiau sąžiningai ir tik iš praktinės pusės vertinu. Studentaujant teko matyti kaip "daromas" mokslas. Be to giminėje yra vienas buvęs mokslininkas pensininkas. Turi jis kažkokia idėją bet su praktine realizacija  nulis. Taip ir gyvena žmogus su savo iliuzija neparemta jokiomis juslėmis ar juslių prailgintuvais prietaisais.
Kas liečia ne materialią dalį į ją taip pat žiūriu iš juslių teikiamos informacijos pusės be jokio ryšio su religijomis ar kitų patirtimi. Bei jokių ten dvasinių praktikų. Viskas žemiška ir natūralu.  Konkrečiai kažkas konkretaus su mane supančia aplinka vyksta ar ne, mano juslės kažką fiksuoja ar ne. Ar tai kas vyksta vyksta natūraliai kaip visada ir įprastai. Jei ne ar yra įprastų veiksnių galinčių daryti įtaka. Jei jokie veiksniai neįtakoja (jokio Koperfido šalia nėra) tenka pripažinti kad tai aukštesnės sistemos poveikis. Ir tokia mano juslių patirtis rodo kad kažkas aukštesnio egzistuoja. Pati intriga kad nežinai nei kas, nei kaip, nei kada bus pateikta. Niekas nuo tavęs nepriklauso. Ne taip kaip susipažinimas su kokiu mokslo produktu. O šiaip pats pažinimas lygiai toks pats per jusles ir tik per jusles. Čia prietaisai kaip papildoma priemonė netinka ir visiškai nereikalinga.
Pažinimas materialaus ir nematerialaus man niekaip nemaišo ir neprieštarauja vienas kitam. Tai visiškai skirtingi dalykai ir mano pažinime kiekvienas turi savo vietą. Man egzistavimui abi šios dalys šiuo metu tik padeda.

a.t.sielis2014-04-10 20:00
http://www.evolutionnews.org/2014/04/bio-complexity_084071.html

Čia nuoroda TinSoldieriui, ir jeigu dar kam būtų įdomu. Tai įrodymas, kad ne aš išsigalvoju kažkokius nerealius reikalavimus evoliucijos teorijos pagrindimui, bet kad tai aktuali mokslinė problematika.

puodukas2014-04-10 22:01
Dabar skaitydamas senas temas radau:

a.t.sielis rašė:…. sielos transmigracija suteikia laipsniško tobulėjimo galimybę, sąmonės prabudimą.

Kodėl taip esi prieš materialią evoliuciją, ir toks tikras, kad siela vystosi evoliucijos būdu?

p.s. nepagalvok, kad piktybiškai kabinėjuosi prie tavo postų  ;).

a.t.sielis2014-04-10 22:39
Sakykim, dėl to, kad žemesni dalykai negali pagimdyti aukštesnių dalykų. Kaip dažnai sakau, iš sąskaitos, kurioje yra 10 litų, neįmanoma išimti 1000 litų. Atsitiktinumas arba inertiška substancija negali turėti kūrybinių galių. Jeigu taip būtų, tada atsitiktinumas būtų kūrėjas, ir akmuo būtų kūrėjas. Bet kas būtų viskuo. Bet tai neįmanoma, tokio dalyko mes nestebim. Yra begalybė, ir yra mažesni dalykai, negu begalybė.

Bet neneigiu kūrimo evoliucijos. Todėl neneigiu ir evoliucijos plačiąja prasme, nors gal kai kuriems toks įspūdis ir susidaro. Kūrimo evoliucija ir atsitiktinė savikūra yra du visiškai skirtingi dalykai, nors gali atrodyti panašiai. O pavyzdžių galima duoti daug – kompiuterių modeliai keičiasi, bet tai nereiškia, kad kompiuteriai patys save sukūrė, ar kad jie atsitiktinai evoliucionavo. Programos keičiasi, leidžiamos naujos versijos. Jeigu palygintume versijas, galėtume kelti klausimą apie tai, ar tos programos pačios savaime neevoliucionavo atsitiktinai, per nekryptingus atrankos ir prisitaikymo mechanizmus, bet žinome, kad tai visiškai priešinga realiai situacijai, nes kiekvieną iš tų versijų tobulino programuotojai.

Sakykim, siela laipsniškai atskleidžia savo potencialą Kūrėjo sąmonės lydima laipsniško tobulėjimo keliu. Kalbame apie du skirtingus procesus. Inertiška materija pati iš savęs negali turėti jokių raidos ar kūrybos galių, jokių protinių galių, tobulėjimo galių, todėl materiali evoliucija iš principo yra neįmanomybė. Tuo tarpu ten kur yra protas, sąmonė, ten be abejo, yra visos galimybė raidai, tobulėjimui, kūrybai.

O tikrumas dėl sielos evoliucionavimo (siela – amžina ir nekintama, visados tobula, todėl iš tikro nėra sielos evoliucijos, tiesiog laipsniškas jos atsiskleidimas) greičiausiai kyla iš realybėje stebimos situacijos, kur gyvų esybių sąmoningumai skiriasi savo laipsniu. Mes stebime tas gradacijas, skirtingas tarp gyvybės rūšių, ir skirtingas vieno individo gyvenime, nuo vaikystės iki brandos. Dar svarbiau tai, kad pasitikiu tais šaltiniais, kurie pateikia būtent tokį būties vaizdą.

kiskis2014-05-25 23:05
Klausimas evoliucijos teorijos salininkam: kaip galejo naturalios atrankos keliu atsirast toks padaras kaip drugelis (betkoks vabalas)? Pradzioj jis issirita is kiausinelio ir buna viksro formos, grauzia sau laimingas kokius nors zalumynus ar dar ka, o veliau virsta leliuke is kurios jau issirita drugelis. Kaip tokia gyvenimo eiga gali atsirasti naturalios viksru atrankos keliu?
a.t.sielis2014-10-16 10:32
http://www.nature.com/news/does-evolutionary-theory-need-a-rethink-1.16080

The story that SET tells is simple: new variation arises through random genetic mutation; inheritance occurs through DNA; and natural selection is the sole cause of adaptation, the process by which organisms become well-suited to their environments. In this view, the complexity of biological development — the changes that occur as an organism grows and ages — are of secondary, even minor, importance.

In our view, this ‘gene-centric’ focus fails to capture the full gamut of processes that direct evolution. Missing pieces include how physical development influences the generation of variation (developmental bias); how the environment directly shapes organisms’ traits (plasticity); how organisms modify environments (niche construction); and how organisms transmit more than genes across generations (extra-genetic inheritance). For SET, these phenomena are just outcomes of evolution. For the EES, they are also causes.

Valuable insight into the causes of adaptation and the appearance of new traits comes from the field of evolutionary developmental biology (‘evo-devo’). Some of its experimental findings are proving tricky to assimilate into SET. Particularly thorny is the observation that much variation is not random because developmental processes generate certain forms more readily than others3. For example, among one group of centipedes, each of the more than 1,000 species has an odd number of leg-bearing segments, because of the mechanisms of segment development3.

In our view, this concept — developmental bias — helps to explain how organisms adapt to their environments and diversify into many different species. For example, cichlid fishes in Lake Malawi are more closely related to other cichlids in Lake Malawi than to those in Lake Tanganyika, but species in both lakes have strikingly similar body shapes4. In each case, some fish have large fleshy lips, others protruding foreheads, and still others short, robust lower jaws.

SET explains such parallels as convergent evolution: similar environmental conditions select for random genetic variation with equivalent results. This account requires extraordinary coincidence to explain the multiple parallel forms that evolved independently in each lake. A more succinct hypothesis is that developmental bias and natural selection work together4, 5. Rather than selection being free to traverse across any physical possibility, it is guided along specific routes opened up by the processes of development5, 6.

Guided evolution. Kaip ir sakydavau.

TinSoldier2014-10-16 11:32
1. Ačiū už įdomaus straipsnio pasidalinimą.

2. Mane visuomet stebina, kad tu staigiai ir beveik neabejodamas atmeti šimtus tūkstančių mokslinių tyrimų/eksperimentų/atradimų, kaip nepatikimus, nepilnus ir t.t. Kai jie būna tau nepatinkantys ir nepatogūs tavo įsitikinimams. Tačiau, kai tik belekokiam nors kiek mokslišką straipsnį primenančiame tekste randi sau patinkantį žodį – jau post'inį jį kaip argumentą savo teiginiams paremti. Tai apsispręsk, ar tu pasikliauni moksliniu metodu, ar nepasikliauni. Nes dabar tu nuolat rankiojiesi pagal savo įsitikinimus kuo kliautis, o ne pagal tyrimų patikimumą.

3.  Juk pats supranti, jog "guided evolution" tu sakydavai visiškai kita prasme, nei šitame straipsnyje, ar ne? Na, tai kam meluoji? Na, tai kam bandai iškreipti straipsnį, bandydamas 'svorio' savo argumentams ir teiginiams suteikti?

Juk akivaizdu, jog išplėstinės evoliucijos sintezės modelis (Extended evolutionary synthesis (EES) tiesiog siūlo idėją, jog paveldimume ir organizmo vystymesi ne tik genai atlieka didžiausią vaidmenį. O prie natūralios atrankos (kuri vis tiek lieka svarbiausia, ir kuriai tu priešiniesi), stipriau, nei standartiniame evoliucijos modelyje (SET) prisideda tokie faktoriai, kaip organizmų nišos, aplinkos savybės, įtakojančios vystymąsį, kaip patys organizmai įtakoja aplinką. Taip pat ir pateikiama "ekstra genetinio paveldimumo" idėja, (extra-genetic inheritance), reiškianti, jog organizmai iš tėvų gali paveldėti ne tik genus, tačiau ir epigenetines žymes, cheminius elementus, kurie gali paveikti, kaip DNR sekoje 'pasireiškia' kai kurie genai. 

Ir "vedama evoliucija" yra ta prasme, jog aplinkos ir socialiniai (jei galima taip pasakyti) faktoriai , su kuriais organizmas susiduria, platesnis paveldimumas iš tėvų, gali "vesti" evoliuciją stipriau, nei iki šiol laikyta. Tai galbūt reikštų net DAR mažesnį 'dieviškojo vedlio' reikalingumą.

Ir, nors neįsivaizduoju, kuris iš šių evoliucijos modelių teisingesnis (net nemanau, kad reikia atskirų modelių – nauji atradimai galėtų tiesiog senąjį papildyti), tačiau esu ganėtinai užtikrintas, kad nė vienas iš šitų modelių nepatvirtina to, "ką tu sakydavai".

a.t.sielis2014-10-16 12:06

TinSoldier rašė:3.  Juk pats supranti, jog "guided evolution" tu sakydavai visiškai kita prasme, nei šitame straipsnyje, ar ne? Na, tai kam meluoji? Na, tai kam bandai iškreipti straipsnį, bandydamas 'svorio' savo argumentams ir teiginiams suteikti?

Be abejo suprantu, kad jie kalba apie kažką kitą nei mano idėja, todėl visi tavo priekaištai yra beprasmiški.

Aš baisus melagis 😀

Jei rimčiau, tai jie besikapstydami pradeda šiek plėsti savo akiratį, kad gyvybės vystymasis visai nėra atsitiktinis. O pagal mane, visi tie puikiausiai lankstūs adaptavimosi būdai yra dar vienas aukštesnio intelekto atlikto kūrimo įrodymas. Jeigu ne atsitiktinumas tai daro, vadinasi, viskas taip sudėstyta, viskas taip paruošta, kad organizmai besivystydami savaime ir greitai susiderintų su aplinka.

Steiblys2014-10-16 17:11
Man stebėtina, kaip mokyklų vadovėliuose skelbiama: „Jūs esate gyvūnas, savo kilme giminingas sliekams“; „Evoliucija nėra kryptinga ir vyksta be iš anksto numatytos tvarkos… Ji neturi nei plano, nei tikslo“. Mūsų mokyklos tariamai yra neutralios religijos atžvilgiu, tačiau šie teiginiai aiškiai rodo, kad taip nėra.
TinSoldier2014-10-16 17:35
A.t.sieli, ne, mano priekaištai nėra beprasmiški. Nes tu sąmoningai ar nesąmoningai, tačiau siekei suklaidinti. Gerai, jei supratai, kokia iš tiesų to kito evoliucijos modelio prasmė. Tačiau tu to neparodei. Pateikei iš konteksto ištrauktą gana mokslinį straipsnį, pažymėdamas dar labiau iš konteksto ištrauktas eilutes ir žodžius, ir uždėdamas savo įvertinimą: "aš taip ir sakiau".

Niekada taip nesakei. O dabar, sąmoningai ar pasąmoningai tikėdamasis, kad neįsigilinę žmonės pagalvos, jog rimtesnis straipsnis iš prestižinio portalo paremia tavo teiginius apie "vedamą evoliuciją" (kaip kad tu ją apibūdini). Kas visiškai nėra tiesa. Klaidini žmones.

O, jeigu ir būtų tvirtai įrodytos ir atrastos mutacijų priežastys (ko kol kas nėra, ir tas EES modelis visiškai neatmeta atsitiktinumo* faktoriaus), tai 'vedlio' kišimas į šitą vietą tik parodo desperatiškumą, siekiant bet kokią kainą ir bet kur įgrūsti savo įsitikinimus. Net kur jie ir visiškai netelpa. Dar, kai dievas kišamas į tas atsitiktines mutacijas, dar galima tai laikyti argumentu iš nežinojimo (kas yra bent šioks toks argumentas, nors ir klaidingas). Kai dievas kišamas ten, kur priežastys, funkcijos, pasekmės ir t.t. yra žinomos – čia jau tiesiog kvailybė.

Tas pats kas nežinant, kaip susiformuoja griaustinis sakyti: negali griaustiniai susiformuoti atsitiktinai, todėl juos sudaro vedlys. (argumentas iš nežinojimo).

O išsiaiškinus visas oro srovių, slėgio ir temperatūrų priežastis, tuomet teigti: va, kadangi žinome, kaip ir kodėl susiformuoja griaustiniai – reiškia, kad juos suformuoja vedlys (kvailybė).

*Nereikia pamiršti, kad atsitiktinumu galima vadinti ne dalykus, kurie neturi priežasties, o tiesiog turi tiek daug sudėtingų priežasčių, kad neįmanoma jų iš anksto numatyti, apskaičiuoti ir pan.

a.t.sielis2014-10-16 17:57

*Nereikia pamiršti, kad atsitiktinumu galima vadinti ne dalykus, kurie neturi priežasties, o tiesiog turi tiek daug sudėtingų priežasčių, kad neįmanoma jų iš anksto numatyti, apskaičiuoti ir pan.

Protas – sudėtinga priežastis, vienintelė turinti kuriamąją galią. Akmuo dar nieko nesukūrė.

Supera2015-01-15 14:14
Evoliucija kaip ir įrodyta, žmogaus kūne yra evoliucijos pėdsakų, tie patys dinozaurų kaulai, bet to neužtenka kai kuriem, kad patikėtų jog evoliucija tikrai buvo arba kad dinozaurai egzistavo. Žmonės jau tokie padarai, kad jei patys savo akim nepamatys, tai nepatikės. Manau tas pats ir su paranormaliais dalykais.
Bla2015-01-15 15:24

Supera rašė:Evoliucija kaip ir įrodyta, žmogaus kūne yra evoliucijos pėdsakų, tie patys dinozaurų kaulai, bet to neužtenka kai kuriem, kad patikėtų jog evoliucija tikrai buvo arba kad dinozaurai egzistavo. Žmonės jau tokie padarai, kad jei patys savo akim nepamatys, tai nepatikės. Manau tas pats ir su paranormaliais dalykais.

Evoliucija NĖRA įrodyta. Viso labo, tai tik hipotezė, ilgainiui vystyta ir pavirtusi teorija, tačiau teorija dar nėra įrodyta, kadangi trūksta tiesioginių įrodymų ir gilesnio supratimo apie mutacijas. Jeigu pasidomėtum, kaip šiuolaikinėje biologijoje tiriamos gyvybės rūšys, turėtum nesunkiai tą pastebėti.

Pavyzdžiui, ar teko girdėti, kaip yra nustatomi giminystės ryšiai tarp rūšių? Dažnai sudarant filogenetinius medžius. Vienas paprastesnių būdų sudaryti filogenetinį medį – naudoti UPGMA (Unweighted Pair-Group Method). Šiuo būdu galima labai nesunkiai sudaryti krūvos rūšių giminystės medį, tačiau kartu ir labai stipriai nugrybauti, nes priimamos kelios kritinės prielaidos – mutacijos vyksta pastoviu greičiu (kas iš tiesų akivaizdžiai klaidinga) ir laikoma, kad dvi genetinės sekos, tarp kurių atstumas mažiausias, išsiskyrė vėliausiai. Na jeigu mutacijos vyksta pastoviu greičiu, ši prielaida kaip ir logiška, bet tai nebūtinai bus tiesa, nes yra įmanomos ir atgalinės mutacijos, kurios, pavyzdžiui, sūnaus seką padaro panašesnę į senelio seką (tai ypač būdinga paprastesnių genetinių sekų organizmams). Tačiau, kita vertus, gan paprasta šiuo metodu nustatyti, kas yra žmogaus tėvai, seneliai. Tai yra, kol neišeini už rūšies ribų arba protėviai ne itin tolimi (keli šimtai tūkstančių metų), tol viskas kaip ir gerai. Tačiau, nežinodami mutacijų prigimties (na kažką žinome, tik nesugebame mutacijų numatyti ir apskaičiuoti, nes jos priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip radioaktyvioji spinduliuotė, DNR "kopijavimo" klaidos, netolimų super novų sprogimai, Žemės magnetinio lauko sustiprėjimas, susilpnėjimas ir krūva kitų), mes negalime gauti tikslių duomenų apie tam tikrų rūšių prigimtį.

Dar daugiau, buvo pastebėta, kaip bakterijos prisitaiko prie antibiotikų poveikio (labai norėčiau rasti tą mokslinį darbą ir įdėti nuorodą, bet nerandu tiesiog dabar). Buvo galimi du variantai:
1. Jos išvysto atsparumą antibiotikams, t.y. mutuoja.
2. Populiacijoje jau nuo seno yra atsparių antibiotikams bakterijų ir jos užima išnykusių vietą, dėl ko populiacija tampa atspari.
Spėkime, kuris variantas teisingas. Ogi antras. Ir tas buvo pastebėta tyrimais. Būtent šis tyrimas dar kartą parodo, jog mes ne visiškai suprantame, kaip veikia mutacijos, o pati evoliucijos teorija ne visai pilna. Ir tas, giliau pamąsčius, atrodo tikrai logiška. Tiesiog kodėl bakterijos turi staiga imti mutuoti, kad išvystytų atsparumą antibiotikams? Gal jos tą ir padarytų, jeigu galėtų, tačiau mutacijos yra išorinis veiksnys, kurio bakterijos lemti negali, o ir reikiamų mutacijų skaičius gali būti pakankamai didelis, kad jos taptų atsparesnės (ir greičiausiai tik viena ar kelios genetinės sekos bus atsparios, o visos kitos, kurių galimybių daug daugiau – ne). Tik va čia ir atsiranda problema, jog mes kol kas nesame pastebėję tokių mutacijų, kurios prisidėtų prie gyvybės formos geresnio gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos, t.y. dažniau mutacijos bevertės ar net kenksmingos.

Kita vertus, įdomus ir kitas dalykas. Kai kurios mutacijos vyksta rečiau, kitos dažniau. Pavyzdžiui, žmogaus hemoglobino genas yra labai silpnai mutuojantis, nes bet kokia ryškesnė hemoglobino mutacija lemtų žmogaus mirtį, todėl šis genas mutuoja, bet daug lėčiau negu kiti žmogaus genai. Tad, jeigu paimtum kokį šimtą žmonių atsitiktinai ir apskaičiuotum hemoglobino geno entropiją tokioje populiacijoje, gautum skaičių, artimą nuliui.

Tad iš esmės akivaizdu, kad evoliucijos teorija turi tikrai rimtą pagrindą, jos nereikėtų nurašyti, bet teigti šitai, tarsi tai būtų kažkoks dėsnis, nederėtų. Net Niutono dėsniai (kurie yra akivaizdžiai klaidingi ekstremaliose sistemose ir netgi GPS palydovai turi atsižvelgti į reliatyvistinius efektus, tokius kaip laiko pagreitėjimas, ir siųsti signalą kartu su paklaida, kad Žemėje esantys aparatai tiksliai apskaičiuotų tikrą laiką) turi tvirtesnį pagrindą negu evoliucijos teorija, nes juos galima nesunkiai patikrinti eksperimentiškai ir užrašyti matematinėmis lygtimis. Na o geriausias pagrindas, kurį turi evoliucijos teorija, yra tiesiog šiuolaikinių mokslininkų gebėjimas sekvenuoti genomą, kaupti sekas, po to jas lyginti BLAST, FASTA ar kitais dar sudėtingesniais algoritmais. Tačiau iki gero matematinio modelio, kuris būtų mažiau paremtas vien statistiniais metodais, dar tolokai.

Galų gale, nauji biologijos mokslo atradimai rodo dar tokių įdomybių, jog bet kokios gyvybės formos genetika kinta visą egzistavimo laikotarpį, o ne tik perduodant informaciją per paveldėjimą. Procesas, dėl kurio įvyksta pakitimai genuose, vadinamas atvirkštine transkriptaze. Tad galbūt reikėtų mąstyti apie evoliuciją kaip daugiau nei vien genų sekos pasikeitimą per kartas. Na, aišku, tai yra tiesa ir taip yra, tačiau per milijardus metų, jeigu būtų vien tik taip, tai vargu, ar būtume tokie, kokie esame. Nes genų sekos konkrečiu laiko momentu gali ir pasikeisti, ir nepasikeisti, tačiau ilguoju laikotarpiu jos keičiasi visą laiką ir tą lemia netgi ir aplinka, kurioje esame. Ir šiuolaikinėje biologijoje pradedama prieiti būtent prie tam tikrų lamarkizmo idėjų ir genetikos atradimų sintezės, paaiškinant evoliuciją.

Tad iš esmės evoliucijos teorija dar kinta ir nėra taip, kad liko kažkokie menki taškai, kuriuos reikia nušlifuoti. Darbų yra labai daug, iš kurių galima paminėti šiuos:
1. Giliau suprasti, kaip veikia mutacijos, kokie faktoriai lemia, kada tiksliai mutacija įvyksta, kada ne. Šitaip pagaliau tiksliai suprastume, kodėl ir iš kur atsirado būtent tokios mutacijos, kurios nulėmė gyvybės išsivystymą kad ir iki žmogaus.
2. Koks yra aplinkos poveikis gyvybės formų vystymuisi, genetikos pokyčiams. Dar Lamarkas pastebėjo, kad aplinka daro didelį poveikį gyvybės rūšims, tik jo teorija buvo nurašyta dėl labai kvailo eksperimento: Šios teorijos priešininkai dviems pelėms nupjovė uodegą ir, remdamiesi klaidingu supratimu apie aplinkos poveikį, tikėjosi, kad peliukai bus beuodegiai. Čia pasityčiojimas, tačiau blogai tai, kad aplinkos poveikio biologai ilgą laiką beveik nenagrinėjo, dėl ko evoliucija dabar ir yra tokia neišbaigta. Žinoma, kad beuodegių peliukų, tėvams nupjovus uodegas, neturėsime, tačiau kas bus, jeigu tą patį padarysime milijardui tokių pelių kartų? Šito ir nežinome, nes neturime gero modelio, apibrėžiančio aplinkos poveikį gyvybės formoms.
3. Sudaryti eksperimentą, vienareikšmiškai imituojantį evoliucijos procesą. Jeigu evoliucija veikia, tai ji turi veikti ne tik per milijonus ar milijardus metų, bet ir dabar, bet kuriuo laiko momentu. Greičiausiai taip ir yra, bet reikia eksperimento, kuriuo tas būtų parodyta, pavyzdžiui, kad ir bakterijos kažkokiu būdu išsivystęs prisitaikymas prie kokių nors vaistų poveikio (ne visos populiacijos, o konkretaus individo). Toks eksperimentas vienareikšmiškai įrodytų, jog evoliucija tikrai veikia, o mutacijos gali būti ir naudingos.
4. O šis darbas, manau, yra vienas svarbesnių. Iš esmės, kad evoliucijos teorija būtų visiškai įrodyta ir virstų dėsniu, reikėtų kažkokiu būdu įrodyti ryšį tarp to, kaip gyvybės sistema planetoje mažina lokalią entropiją. Tai yra, net jeigu sugebame parodyti, jog mutacijos gali būti ir naudingos, tačiau kita problema yra ta, kad jos turi būti pakankamai dažnos, kad gyvybė spėtų prisitaikyti prie kokių nors geologinių ar kosminių kataklizmų laiku. Tai yra, kažkuriuo momentu mutacija turi įvykti. Ir eksperimentai rodo, kad gyvybės formų populiacijos tokias mutacijas išvysto iš anksto, o ne iškart, vos įvykus kosminiams kataklizmams. Kaip tas įvyksta, kodėl įvyksta, ir reikėtų išsiaiškinti.

Supera2015-01-15 15:52
Bla —> manau teko girdėti apie tokį dalyką žmogaus kūne, kaip uodegikkaulis, jis iš esmės suaugę 3 ar 4 (tiksliai nepamenu) stuburo slanksteliai ir išesmės mum to kaulo nereikia. Tai kam jis yra jei jo nereikia? Vadinasi mūsų protėviam jo reikėjo, buvo uodega greičiausiai. Taip pat manoma, kad ateities žmonės jo jau neturės, dėl to kad jokios funkcijos jis neturi. Tai kuo čia ne evoliucija?
Kopernikas2015-01-15 15:57
@Bla Kaip suprantu giliau domiesi evoliucijos teorija. Nežinau ar tau teko girdėt, yra toks matematikas Granville Sewell argumentuojantis, kad darvinistinė evoliucijos teorija prieštarauja 2-ajam termodinamikos dėsniui. Žodžiu mesteliu nuorodą gal bus įdomu http://bio-complexity.org/ojs/index.php/main/article/view/BIO-C.2013.2/BIO-C.2013.2
Vytautas2015-01-15 16:21
Iš kitos pusės gali būti žaidimai su genetika. Rezultate turėsim tarsi evoliuciją. Bet iš tikro kažkieno  genetikos kūrybos padarinys.  🙂 Problema ta kad nematom tų "konstruktorių" tiesiogiai. Bet jai jie turi tokias galimybes tai taip pat  turi galimybe "nesirodyti".
Bla2015-01-15 22:33

Supera rašė:Bla —> manau teko girdėti apie tokį dalyką žmogaus kūne, kaip uodegikkaulis, jis iš esmės suaugę 3 ar 4 (tiksliai nepamenu) stuburo slanksteliai ir išesmės mum to kaulo nereikia. Tai kam jis yra jei jo nereikia? Vadinasi mūsų protėviam jo reikėjo, buvo uodega greičiausiai. Taip pat manoma, kad ateities žmonės jo jau neturės, dėl to kad jokios funkcijos jis neturi. Tai kuo čia ne evoliucija?

Kam kas rūpi. Vieniems fekalijos rūpi – tai ir pradeda nuo dviejų pusskritulių per kūno viduriuką viską nagrinėti. Ech… 😀 O yra daug gražesnių ir aukštesnių dalykų – žmogaus akys. Užtenka tiesiog panagrinėti, kodėl prastai matome panosėje. Ogi dėl to, kad akys didžiąją laiko evoliucijos dalį praleido vandenį, kuriame refrakcijos indeksas yra kitoks nei ore. O kai pirmi gyviai pradėjo vaikščioti žeme, akys niekur nedingo – jos tiesiog bandė taikytis prie oro, bet tas taikymasis ir dabar nesibaigė, tad ir matome vieni žlibai, kiti panosėj nieko nemato ir t.t. 🙂

Evoliucijos niekas ir neneigia, tiesiog sako, kad teorija yra gera, tačiau neišbaigta ir neturėtų sustabarėti. O štai dauguma plačiosios visuomenės jau mano žiną kažką apie evoliuciją ir įsivaizduoją, kad daugiau nieko kito būti negali. Bėda ta, kad plačioji visuomenė žino mažai apie evoliuciją ir netgi biologai prisideda prie klaidingo informavimo jau nuo pat mokyklėlės laikų. O tas ir yra blogai, nes naujausi atradimai, taikomi moksliniai metodai kardinaliai skiriasi nuo to, kas mokoma mokykloje ir netgi universitete pirmuose kursuose apie biologiją. Kitaip tariant, visuomenė klaidinama ir labai stiprai. Deja, Supera, esi labai suklaidinta klaidingu požiūriu į šiuolaikinę evoliucijos teoriją ir neišspręstas "Tūkstantmečio prizo" vertas problemas.

Teroras2015-01-15 23:10
Tokias idomias zinutes rasai Bla, nebutu tau patogiau uzsiregistruoti? Jau kelis kartus pliusa norejau tau uzdeti, bet ziuriu tu vis dar svecias 🙂
TinSoldier2015-01-15 23:22

Bla rašė:Evoliucijos niekas ir neneigia, tiesiog sako, kad teorija yra gera, tačiau neišbaigta ir neturėtų sustabarėti. O štai dauguma plačiosios visuomenės jau mano žiną kažką apie evoliuciją ir įsivaizduoją, kad daugiau nieko kito būti negali.

Evoliucija (evoliucija – nenutrūkstamas laipsniškas kitimas, raida) yra neišbaigta, darvinizmas, natūrali atranka, mutacijų mechanizmas ar kas?

Bla2015-01-15 23:25

TinSoldier rašė:

Bla rašė:Evoliucijos niekas ir neneigia, tiesiog sako, kad teorija yra gera, tačiau neišbaigta ir neturėtų sustabarėti. O štai dauguma plačiosios visuomenės jau mano žiną kažką apie evoliuciją ir įsivaizduoją, kad daugiau nieko kito būti negali.

Evoliucija (evoliucija – nenutrūkstamas laipsniškas kitimas, raida) yra neišbaigta, darvinizmas, natūrali atranka, mutacijų mechanizmas ar kas?

Va čia geras pastebėjimas. Iš tiesų, geriausia, ką turėtume padaryti, tai evoliuciją suvokti būtent taip. Tada evoliuciją matysi bet kur, nes visa mūsų egzistencija paremta kitimu, kitimo sparta, kas spartos ir kitimo kombinacijose sudaro vadinamą raidą. Tačiau aš kalbėjau šiek tiek siauresnėmis evoliucijos prasmėmis, giliau, nes norėjau nurodyti tikras problemas, kurias biologai dabar bando spręsti, bet išeina ne visai kaip norėtųsi. Štai pavyzdys – kai dar žmogaus genomas buvo nesekvenuotas, visi tikėjosi per 120 tūkstančių geno kodo eilučių. Kas išėjo? Vos daugiau nei 20 tūkstančių. Trimis ketvirtadaliais ir net daugiau apsirikta tiesiog ar mūsų supratimas ir prielaidos yra labai klaidingos? Štai čia ir turime, kad turima evoliucijos teorija dar yra labai neišbaigta, tačiau yra pateikiama tarsi Niutono dėsniai, kas akivaizdžiai nėra tiesa.

Supera2015-01-16 12:58
Taip gaunasi, kad pati evoliucijos teorija evoliucionuoja (jei žiūrėsim į evoliuciją, kaip kad nurodyta apibrėžime) ir tai nėra blogai, tai labai gerai. Žmonėms yra kur tobulėti, o kad ne viskas gaunasi taip iš karto irgi labai normalus dalykas.
TinSoldier2015-01-16 13:12
Aš šiaip iš vis neįsivaizduoju, iš kur ištraukiama idėja, kad tai, kaip vyksta evoliucija (o ne ar ji vyksta) yra totalus dėsnis, pateikiamas, kaip visiška nekvestionuojama aksioma. Mokyklose, aišku, supažindina tik su pagrindais. Kaip ir istorijoje, geografijoje ar fizikoje (gal dar net dabar mokyklose aiškina, kad atomas yra pati mažiausia dalelė) ir t.t. Nesakau, kad tai yra gerai, tačiau tai yra suprantama. Visokios suktybės, subtilybės ir pan. atsiskleidžia gilinantis.

Bet netikiu, kad koks nors rimtas biologas pasaulyje yra teigęs, jog apie visus evoliucijos mechanizmus yra viskas žinoma, ir kad su jais turėtų būti elgiamasi kaip su Niutono dėsniais.

Agresyvus darvinizmo kišimas ir gynimas gali būti kalbant apie diskusijas tarp kreacionistų ir evoliucijos. Kadangi tai yra visiškai nelygiavertės teorijos. Ir, tik lyginant jas, darvinizmas, net su visais neišbaigtumais, visais likusiais klaustukais, ir visom likusiom nepastebėtom klaidom, – yra neabejotinas. Vis dėl to, kalbant grynai biologiniame diskurse, evoliucijos mechanizmai yra ne mažiau atviri diskusijoms, naujiems atradimams ir taisymams, nei teorijos bet kurioje kitoje disciplinoje.

Tas pats, kaip ir su tuo Bla pateiktu pavyzdžių apie genus. Va, dabar iš vis skaičiuojama vos 19 000 genų. Na, ir kas tam prieštarauja? Tikrai nėra (bent jau reikšmingų) fundamentalistų iš 9 dešimtmečio, kurie rėktų ir šauktų, kad tai yra klaidinga, ir kad genų skaičius turi siekti tuos prieš tai manytus 100 000 ar pan.

Bla2015-01-16 20:08

Supera rašė:Taip gaunasi, kad pati evoliucijos teorija evoliucionuoja (jei žiūrėsim į evoliuciją, kaip kad nurodyta apibrėžime) ir tai nėra blogai, tai labai gerai. Žmonėms yra kur tobulėti, o kad ne viskas gaunasi taip iš karto irgi labai normalus dalykas.

Na čia šiokia tokia rekursija išeitų, dėl ko galime ir nesuprasti vieni kitų. Evoliucijos teorija evoliucionuoja. Bet jeigu nesuvokiame, kas yra evoliucijos teorija, kaip galime teigti apie kažko evoliucionavimą? Gal apsiimkime siauresniu rėžiu, t.y. kitimo? Taip, evoliucijos teorija kinta, tačiau tas prasidėjo gan neseniai. Bet apskritai pats kitimo faktas yra puiku, nes tikrai yra tokių sričių, kur evoliucijos teorijos dogmatizmas gali nulemti ir daugybę neišgelbėtų ligų, nes paprasčiausiai nenorima suprasti, kaip tai veikia.

TinSoldier rašė:Aš šiaip iš vis neįsivaizduoju, iš kur ištraukiama idėja, kad tai, kaip vyksta evoliucija (o ne ar ji vyksta) yra totalus dėsnis, pateikiamas, kaip visiška nekvestionuojama aksioma. Mokyklose, aišku, supažindina tik su pagrindais. Kaip ir istorijoje, geografijoje ar fizikoje (gal dar net dabar mokyklose aiškina, kad atomas yra pati mažiausia dalelė) ir t.t. Nesakau, kad tai yra gerai, tačiau tai yra suprantama. Visokios suktybės, subtilybės ir pan. atsiskleidžia gilinantis.

Bet netikiu, kad koks nors rimtas biologas pasaulyje yra teigęs, jog apie visus evoliucijos mechanizmus yra viskas žinoma, ir kad su jais turėtų būti elgiamasi kaip su Niutono dėsniais.

Agresyvus darvinizmo kišimas ir gynimas gali būti kalbant apie diskusijas tarp kreacionistų ir evoliucijos. Kadangi tai yra visiškai nelygiavertės teorijos. Ir, tik lyginant jas, darvinizmas, net su visais neišbaigtumais, visais likusiais klaustukais, ir visom likusiom nepastebėtom klaidom, – yra neabejotinas. Vis dėl to, kalbant grynai biologiniame diskurse, evoliucijos mechanizmai yra ne mažiau atviri diskusijoms, naujiems atradimams ir taisymams, nei teorijos bet kurioje kitoje disciplinoje.

Tas pats, kaip ir su tuo Bla pateiktu pavyzdžių apie genus. Va, dabar iš vis skaičiuojama vos 19 000 genų. Na, ir kas tam prieštarauja? Tikrai nėra (bent jau reikšmingų) fundamentalistų iš 9 dešimtmečio, kurie rėktų ir šauktų, kad tai yra klaidinga, ir kad genų skaičius turi siekti tuos prieš tai manytus 100 000 ar pan.

Ką galiu pasakyti, geri pastebėjimai. Nors kreacionistinės idėjos gal ir nereikia atmesti visiškai (tikrai nekalbu apie Dievo įsikišimą, nes to suvokti bent jau aš nelabai galiu dėl per silpno išsilavinimo apie religijas). Na galėjo kokia kita pažangi civilizacija numesti tam tikras biologines struktūras ir po to jos išsivystyti iki dabartinio mūsų lygio. Juk Visatai yra apie 13.7 milijardo metų, kai mūsų planetos biosferai nėra nė penkių milijardų. Tačiau pati esmė yra tokia, kad ir kokia tos gyvybės prigimtis, evoliucija ima viršų ir ji vyksta. Galiausiai kažkokia pirma biosfera tai turėjo atsirasti. Ir mums svarbūs yra būtent šie pirmos biosferos atsiradimo principai, o ne kaip kokie ufonautai nutrenkė kelias aminorūgštis ir jos galiausiai išsivystė iki žmonių. Ir va šito, deja, mes kol kas negalime suprasti iki galo.

O pateiktas pavyzdys apie genus yra geras tuo, kad tai parodo, jog biologijoje dar ne visiškai gerai mokame naudotis matematika ir darome pernelyg dideles paklaidas. Ir šitas turėtų būti pakeista. Iš kitos pusės, tas ir yra keičiama. Kai atrandama kokia priešistorinė gyvybės rūšis, jau niekas nekalba apie šimtus tūkstančių ar kelis šimtus genų. Bandoma kažką prognozuoti, bet pagrindinė užduotis tenka sekvenavimo įrenginiams, po to sudaromi filogenetiniai medžiai ir t.t.

Slender2015-03-15 17:52

a.t.sielis rašė:

TinSoldier rašė:Atsitiktinės mutacijos, kurios vyksta nuolatos, ir stebimos realiame pasaulyje (pavidalo pokyčiai) keičia tai, kaip organizmas prisitaiko aplinkoje.

Kur įrodymai, kad atsitiktinės mutacijos gali generuoti ar generavo visą informaciją, reikalingą kurių nors rūšių funkcionalumams atsirasti. Kur pilnas tokio mechanizmo matematinis aprašymas ir galimybių nustatymas?

Bijologijos vadovėlyje

Slender2015-03-15 17:56

paragraf 78 rašė:

Sharikovas rašė:Siuo atveju tai netinka, nes irodymu pakanka evoliucijos teorija laikyti faktu, taip zodelis teorija yra pridetas prie pavadinimo, bet tik del to, kad nera simtu procentu viskas zinoma kaip tai veikia ir praktiskai visi rimti mokslininkai priima tai kaip fakta.

Deja, jie priima ne kaip faktą, o kaip mokslinę koncepciją, bet ne kaip faktą. Tai yra teorija kuri geriausiai paaiškina pagal mūsų supratimo galimybes, bet ji nėra faktas. Evoliucijos teorija dar vystoma ir visada yra galimybė, kad bus prieita prie išvados, kad ji neteisinga.

Nenoriu sutikti. Evoliucija yra faktas. Natrūrali atranka yra faktas, kintamumas yra faktas. Visus šiuos faktus apima evoliucijos teorija. Girdėjai apie gravitacijos teoriją? Arba tektoninių plokščių teoriją? Spėju nelabai jomis abejoji.

paragraf 782015-03-15 18:15

Slender rašė:Nenoriu sutikti. Evoliucija yra faktas. Natrūrali atranka yra faktas, kintamumas yra faktas. Visus šiuos faktus apima evoliucijos teorija. Girdėjai apie gravitacijos teoriją? Arba tektoninių plokščių teoriją? Spėju nelabai jomis abejoji.

Slender, nusiramink 🙂 aš neabejoju kad evoliucija vyko ir vyksta.
Na kaip ten bebūtų, evoliucijos teorija vis dar yra vadinama teorija, nes ji dar vystosi. Kiekviena teorija susidaro iš įvairių faktų, bet kol ji galutinai susiformuoja ji laikoma teorija.
Beje, ar kartais tai ką tu pavadinai gravitacijos teorija, nėra vadinama gravitacijos dėsniu? 🙂

TinSoldier2015-03-15 18:27

Na kaip ten bebūtų, evoliucijos teorija vis dar yra vadinama teorija, nes ji dar vystosi. Kiekviena teorija susidaro iš įvairių faktų, bet kol ji galutinai susiformuoja ji laikoma teorija.

Ar yra kokia nors galutinai susiformavusi teorija?

paragraf 782015-03-15 18:33

TinSoldier rašė:

Na kaip ten bebūtų, evoliucijos teorija vis dar yra vadinama teorija, nes ji dar vystosi. Kiekviena teorija susidaro iš įvairių faktų, bet kol ji galutinai susiformuoja ji laikoma teorija.

Ar yra kokia nors galutinai susiformavusi teorija?

Kaip suprantu, kai teorija įgauna garbingą dėsnio vardą, tada ji laikoma galutinai susiformavusia. Tarkime: Niutono dėsniai, Archimedo dėsnis ir t.t.
Štai reliatyvumo teorija vis dar iki galo neištirta, vis atrandama kokių naujų pažinimo keliu, tai ir vadinama teorija, kai bus viskas išsiaiškinta, manau ją vadins reliatyvumo dėsniu ar kaip nors panašiai.

TinSoldier2015-03-15 18:43
Bent kaip aš suprantu, teorija niekuomet nepavirs dėsniu.

Dėsnis – kas vyksta. Teorija – kodėl vyksta.

Gravitacijos dėsnį aiškina Einšteino bendroji reliatyvumo teorija.

Manau..

paragraf 782015-03-15 18:52
Na gal ir taip.

Reikia pažvelgti terminų apibrėžimus:

teorija
1. abstraktus mokslinis reiškinio aiškinimas: Skaičių, kreivių, aibių t. Atomo, lauko t. Tikimybių t. Evoliucijos t.
2. mokslo ar jo srities teiginių sistema: Pažinimo t. Fizikos t.

dėsn|is
1. pastovus ir būtinas sąryšis tarp reiškinių: Gamtos dėsniai. Visuotinės traukos dėsnis
2. trumpai išdėstyta mokslinė tiesa: Pirmasis termodinamikos dėsnis Nustatyti (rasti) balsių kaitos dėsnius.

Na gal ir netampa. Gyveni ir mokaisi 🙂
Na bet pažvelgus į apibrėžimą, tai ir teorija lyg ir nėra faktas. Tai yra abstraktus moksliškai pagrįstas reiškinio aiškinimas, bet ne faktas. Ar ne?

TinSoldier2015-03-15 19:01
Na, vėlgi, kaip aš suprantu – teorija tikrai nėra faktas. Teoriją gali sudaryti daugybė faktų. Bet ji pati – tikrai nėra nekintanti, absoliuti ir nekvestionuojama. Kad ir kokia įtvirtinta ir aiški ji būtų.

Kita vertus, grįžtant prie evoliucijos – ji yra faktas. Nežinau, ar čia labiau tinka žodis faktas ar dėsnis. Bet esmė, kad evoliucija yra visiškai stebimas, įrodytas ir tvirtas dalykas.

Kaip (a.t.sielis dar paklaustų – iki kokio lygio) vyksta ta evoliucija – čia jau galima ginčytis. Aišku, natūrali atranka ir darvinizmas tiesiog nežmoniškai įrodymais viršija kitas teorijas. Bet ir jos nėra amžinos ir negali būti laikomos "dėsniu" ar "faktu".

Vėlgi, manau.. (:

paragraf 782015-03-15 19:16

TinSoldier rašė:Kita vertus, grįžtant prie evoliucijos – ji yra faktas. Nežinau, ar čia labiau tinka žodis faktas ar dėsnis. Bet esmė, kad evoliucija yra visiškai stebimas, įrodytas ir tvirtas dalykas.

Na aš kiek kitaip tai suprantu.
Evoliucijos procesas kuriuo apibrėžiamas palaipsninis vystymasis ir kiti reiškiniai, yra stebimas ir įrodytas dalykas, dėl to niekas nesiginčija.
Tačiau pats pavadinimas "Evoliucijos teorija" apima platų spektrą reiškinių kurie dar yra vystymosi stadijoje (sakau pirmą kas ant seilės užėjo) pvz. tarpinės grandys ir t.t. Todėl kaip teorija, ji turi dar daug neatsakytų klausimų. Evoliucija įrodyta ir viskas su ja tvarkoje, tačiau pati terorija dar vystosi.

Nežinau ar aiškiai mintį pavyko perteikti.
Na ta prasme kad nereikėtų tu pačiu laikyti evoliucijos kaip proceso ir evoliucijos kaip mokslinės teorijos.

TinSoldier2015-03-15 19:18
Manau, kad sutinku su tavimi 🙂