Slapiaslietau, kažkodėl tavo mintys man tiesiog skausmingai primena a.t.sielio mintis 🙂 Kad ir kur jis dabar kurį laiką pradingęs – labai susikalbėtumėt, manau 🙂
O šiaip, pastebėjimų, klausimų, prieštaravimų turiu gana daug. Pasistengsiu išskirti tik pačius pagrindinius man kilusius klausimus/replikavimus.
slapiaslietus rašė:Kas yra tie visaapimantys "jaudintojai", kurie pastato žmogų prieš "užanapus"?
Dievas, Kosmologija, kas dar?
Nelabai ką galima sugalvoti.
Nesu tikintis, bet manau, kad dėl nurodytos priežasties kažin ar religijos išnyks.
Kas dar be Dievo atveda žmogų prie pasaulio kaip visumos išgyvenimo? Mikrodalelių fizika? – kai tyrėjas, suvokdamas mikrodalelių pasaulį ir susiedamas jį su viso kosmoso savybėmis, sustingsta iš nuostabos, nes abu požiūriai nuostabiai dera tarpusavyje…
Kas tie jaudintojai: manau, kad jaudintojų gali būti labai daug. Tikrai yra klaida daryti prielaidą, kad visi žmonės yra vienodi, ir kad visus labiausiai jaudina klausimas – "iš kur mes?" ir pan. klausimai. Tikrai dauguma tiek tikinčiųjų, tiek netikinčiųjų – statistinių žmonių, – tiesiog gyvena. ir tiek. Jiems kyla egzistenciniai klausimai, jiems norisi suvokti savo egzistavimą, prasmę ir t.t. Na, tačiau pasitenkina pačiais paviršutiniškiausiais atsakymais (net ir religiniais. todėl tiek daug paprastų statistinių tikinčiųjų, nepraktikuojančių giliau). Ir lygiaverčius "jaudintojus" tie žmonės suranda kitose srityse.
Niekada nesuprasiu, iš kur ta mada daryti prielaidas, kad visi žmonės, ir visų žmonių poreikiai – vienodi? Yra daugybė žmonių, kuriems kokių bitlų muzika sukelia daugiau emocijų, išgyvenimų ir apmąstymų, nei kada nors galėtų sukelti "savęs pastatymas užanapus". Kuriems pastarasis dalykas tiesiog neesminis. Kuriems nebūtinas atsakymas. Kurie suranda savo vietą ir be to.
Tačiau, jei kalbam apie viso ko kilmę: manau, kad užtenka ir vienos (ar poros) alternatyvų dievui. Kad ir ta kosmologija ir biologija. Toks savęs suvokimas gali būti labai jaudinantis, transcedentinis ir reikšmingas. Net, jei tai būtų ir vienintelė alternatyva dievui, – to užtenka. Bent jau kol kas. Nes tai yra alternatyva, labiau atitinkanti mūsiškę kultūrą, suvokimus.
Pavyzdžiui, mane, ir, lažinuosi, milijonus kitų ateistų, daug labiau jaudina, paveikia, sukelia egzistencines mintis ir pasitenkinimą toks video, tokios mintys:
▶ Žiūrėti YouTube , nei bet kurios religijos, bet kokių dvasininkų pateikiamos žinutės. Manau, kad mokslinis požiūris yra visiškai totaliai užtektina ir tenkinanti alternatyva dievui.
Prie to pačio kyla klausimas: jei save deklaruoji netikinčiuoju – tai kas tau yra alternatyva? Kas tave pastato prieš "užanapus"? Jei neturi jokios kitos lygiavertės alternatyvos, tačiau sakai, kad tokie jausmai yra būtini, kodėl esi netikintis?
Man atsakymai į šituos klausimus būtų labai įdomūs. Net, jei daugiau į nieką neatsakysi – į šituos tikrai būtų įdomu paskaityti.
slapiaslietus rašė:Kitas pasvarstymas liečia racionalųjį protą. Protas neturi galimybės peržengti savo ribų.
Tai reiškia, pavyzdžiui, ir tai, kad asmeninė pažanga visomis kryptimis, kurioms skirtas anomalija.lt, yra nepasiekiama racionaliam protui.
Dar daugiau: kiekvienas faktas, kiekviena nauja, atseit, logiška mintis, kurį racionalusis protas užfiksuoja kaip faktą ar idėją, tampa barjeru kitokios realybės pažinimui. Pavyzdžiui, kūnai skęsta vandenyje. Todėl šia tiesa įtikėjęs žmogus niekda nebandys pereiti vandenį, nors tai galbūt kokiomis tai sąlygomis ir būtų įmanoma.
Ištraukti žmogų iš racionalaus pasaulio ir sudaryti galimybę pažinti kitą dimensiją (tarkim, šeštą jutimą) gali tik irracionalus būdas. Tai ta pribloškanti akimirka, kad mintys pradingsta, nes nebūna žodžių patirtį apibūdinti. Tik per tą akimirką į save gali įsileisti nepažintą dimensiją.
Tiesiog negaliu sutikti, kadangi pastebėjimai visiškai prieštarauja realybei. Būtent racionalus protas padarė daugiausiai pažangos realybės pažinime. Būtent racionalus protas visuomet per istoriją padėjo vaduotis iš subjektyvių įsitikinimų, nepagrįstų, tačiau dogmatiškų tikėjimų. Tiek pradedant modernaus mokslo tėvu Galilėjumi, įrodžiusiu tokį neakivaizdų dalyką, kaip vienodas skirtingo svorio objektų kritimo greitis, baigiant kvantinės fizikos keistenybėmis, kai elementariosios dalelės vienu metu gali būti skirtingose vietose ir t.t. Kita vertus, neracionalus protas: prietarai, mitai, nepagrįsti ir negrindžiami tikėjimai, – per visą istoriją praktiškai nesugebėjo pateikti savo patikimumo.
Neracionalus protas padaro išankstines išvadas, ir jų laikosi, nepriklausomai nuo įrodymų. Racionalus protas išbando visas galimybes, ir daro išvadas, remiantis patikrintomis žiniomis.
Imant tavo minėtą pavyzdį apie perėjimą vandeniu, – neracionalus protas įtikės, kad gali pereiti. Ir, net išbandžius visas suvokiamas, įmanomas priemones pereiti, – vis tiek bus 100 proc. užtikrintas, kad galima pereiti. Aš nemanau, kad tai yra tinkamas požiūris.
Racionalus protas, kita vertus, sakys: "kiek kol kas išbandėm būdų, jie neveikia pereinant vandenį. Ieškom toliau, tačiau kol kas tikimybė pereiti, atrodo maža. Todėl kol kas gyvenam taip, tarsi pereiti būtų negalima. Bet, vėlgi, ieškom toliau".
Problema, kad irracionalus protas dažnai įtiki belekuo, ir nesugeba to paleisti, net jei yra akivaizdūs įrodymai, kad yra kitaip. Arba, kad visiškai nėra įrodymų, kad yra taip. Aš nesugebu tame išmatyti nieko gero, nieko teigiamo. Gal mano vaizduotė per silpna..
slapiaslietus rašė:<…> ir nesvarbu, ką sociologai ištiria – jų metodai negyvi, ir dažniausiai netinka gyviems žmonėms nagrinėti. Kol materialioj visuomenėj nebus sugalvotas lygiavertis pakaitalas religijai, tol visuomenės gyvybingumas mažės ir ji sunyks. Kas ir vyksta dabar. Suprasdamas tai, visada palaikau tikintį: geriau jau melskis (medituok) bažnyčioje ir rodyk pavyzdį kitiems, negu kad blaškykis po pasaulį be vietos.
Sociologų metodai net labai gyvi. Tai, tikriausiai, vienas gyviausių mokslų, kiek tik galiu įsivaizduoti. Sociologija būtent ir remiasi gyvais pastebėjimais, gyva filosofija, gyvais vertinimais, gyvais tendencijų spejimais, gyvais tų tendencijų tikrinimais, visiškai gyvomis apklausomis ir tyrimais, ir gyvų išvadų darymu.
Ir vėl, mano klausimas: jei save deklaruoji kaip netikintį – manai, kad ir tavo paties gyvybingumas mažėja? Manai, kad esi besiblaškantis visiškai be vietos? Kodėl esi netikintysis?