Skip to main content

Kuriam ateistinę visuomenę

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Sharikovas2014-05-18 16:40
Reikalinga ateistine civilizacija, tik taip bus galima daryti zingsni i prieki.
paragraf 782014-05-18 17:08
O kas dėl ateistinės civilizacijos tai turime pavyzdžių ir ne vieną: CCCP, Šiaurės Korėja, Kinijos Liaudies Respublika… Žodžiu, nieko gero ateistinė civilizacija nežada, kaip kad rodo praktika.

P.S. Sahrikovai, tau neatsibodo pastoviai tą patį rašyti visose temose? Ką nors naujo sugalvok įvairovės dėlei

Sharikovas2014-05-18 17:24
Neatsibodo ir nieko as nesugalvojau, bet ivairoves delei imesiu kada koki anegdota.
TinSoldier2014-05-18 17:33
Vėlgi, visos minėtos totalitarinės šalys suknistos ne dėl ateizmo.
Jei jau lyginam labiausiai tikinčias ir labiausiai ateistines šalis, tai lyginam truputį sąžiningiau: nekuriam fantazijų, kad vienos baisiausių ir žiauriausių totalitarinių diktatūrų egzistavo dėl ateizmo, ir kad ateizmas buvo tų žiaurumų priežastis.

Lyginam šalis, kuriose religingumas/ateizmas išsivystė natūraliai, be nesveikos ateistinės propagandos, kuri visiškai nieko bendro neturėjo su netikėjimu dievu. Lyginam demokratines labiausiai ateistines šalis (Australija, Austria, Šveicarija, Prancūzija, Suomija ir t.t.t). Ir labiausiai teistines respublikas (Gana, Nigerija, Brazilija, Rumunija ir t.t.)

paragraf 782014-05-18 17:38
Na jau, Soldieri, paėmei tas šalis kuriose yra pasirinkimo teisė, tikėti arba netikėti, o šarikovas siūlo kažką panašaus į Orvelo 1984, tad kaip tik sąžiningiau būtų imti tas šalis, kuriose buvo atkartotas Šarikovo siūlomas modelis, nes pasisakiau tik prieš tokį modelį, o ne apie laisvą pasirinkimą. Man apskirtai atrodo, kad tokie dalykai tik pasirinkimo klausimu ir tegali būtis daromi, bet ne draudimais, ne niekinimu ir t.t.
a.t.sielis2014-05-18 19:40
Teizmas tai dar ne panacėja nuo visų problemų. Būna tamsaus teizmo, būna aistringo teizmo, ir būna gerumo lygyje esančio teizmo.

Turtas ir hedonizmas taip pat nėra laimės matas ir šaltinis. Tarkim, visuomenė, kurioje daug ateistų, sukuria turtą, ir sąlygas hedonizmui. Ar tai reiškia, kad jie bus laimingi? Galbūt jie gyvena komfortiškai, bet yra dar toks dalykas kaip psichologinės kančios, susvetimėjimas. Turtinga visuomenė gali būti labai negailestinga ir nežmogiška. Štai pvz. šiame forume renkasi protingi išsilavinę žmonės; protas, išsilavinimas – savotiškas turtas, vienas didžiausių turtų. Bet jie greiti mentaliai kapoti kitą, net nesuvokdami, kad kitam kelia kančią. Tai gailestingumo trūkumas.

Laimės matas – spontaniškas gyvenimo džiaugsmas, kuris kyla iš sielos gelmių (o tai vyksta užsiimant teistine praktika), tobulėjimas (kuriam ir reikalingos problemos bei skurdas), ramybė. Ramybė neatsiras siekiant patenkinti visus poreikius ir išvengti natūraliai ateinančių kančių (niekas negali išvengti ligų, senatvės, mirties, gamtos stichijų poveikio, ir t.t ir pan.), bet ugdant vidų, išmokstant būti pusiausvyroje išorinių kančių ir malonumų atžvilgiu.

Sharikovas2014-05-18 19:55
Kategoriskai draust nereiktu, bet turi but labai griezta kontrole ir svietimas. Mokyklose turi but aiskinama, kad pasirinkimas galimas, bet tai nepriimtina nei moksliniu poziuriu nei socialiniu. Panasiai kaip su homoseksualais, jie yra, turi tas pacias teises, bet placioj visuomenej nera pageidaujami ir priimtini, is esmes religine propoganda nepilnameciams turetu but draudziama. Dabar yra kazkokia palaida bala, pavyzdziui stojant i kariuomene turi pasakyt priesaika, kuri uzsibaigia zodziais "ir tepadeda man dievas", atsisakius gauni gubos, toliau pries betkokius rinkimus atsiranda desimtis politiku kurie tiesioginiam eteri metosi panasiom frazem, vaikai ziuri diena televizija, tai yra visiskai nepriimtina. Kataliku, chrisnaistu baznycios isvis nekontroliuojamos, abi labai turtingos o vienoj dar ir nuolatines orgijos vyksta, greiciausiai pries merginu valia arba "praplovus" smegenis. Cia jau saugumas turetu labai atidziai pradet sekti tokias organizacijas, visas kapitalas turi but viesas ir mokami ypac solidus mokesciai i biudzeta, jei tokia veikla isvis legali, dar reiktu pasidomet kaip surenkami pinigai, ar tos paslaugos kurias suteikia kunigai nera vertinama kaip aferizmas. Gal sulauksim kada nors tokios valdzios kuri po truputeli prades imtis priemoniu,  bet kol kas nedaroma nieko.
Benamis2014-05-18 20:07
@Sharikovas, asmeninis klausimas tau: buvai gal kokiu nors budu isnaudotas kunigo/kunigu vaikysteje? Cia rimtai klausiu, nes tada butu daug lengviau tavo ta kategoriska pozicija suprasti 🙂
paragraf 782014-05-18 20:20
Šarikovai, nu būk tu žmogus, apsišviesk bent jau religinėje srityje ir nesisvaidyk "argumentais" iš serijos viena boba sakė.
Siūlai "pasirinkimo" laisvę, bet iš to ką rašai, panašu kad ta "laisvė" niekuo nesiskiria nuo to ką mums sakydavo mokytoja kai spaliukas buvau.
idenmeyou2014-05-18 20:55
Nesuprantu kam kišamos šalys kaip Šiaurės Korėja, toks gyvenimas ten tikrai ne dėl ateizmo. Ateizmas niekada nekenkia šalies ekonomikai ar žmonių labui.

Jei žiūrėsime, kurie žmonės pasauliui naudingesni ateistai ar religiniai fanatikai, bus daug skirtingų nuomonių. Ateistas ateistui nelygus, jei jis gabus mokslininkas, tuomet viskas labai gerai, jo žinios, pasiekimai, išradimai stumia žmoniją į priekį, bet jei jis sėdi namie ir nieko nedaro, tuomet naudos nėra.

Religinis fanatikas naudos žmonijai neduos, galbūt jis patirs nušvietimą, savęs atradimą, Dievo ar kažko, bet kaimynui ar kitam žmogui nuo to nepagerės.

Benamis2014-05-18 21:08
O kodel imamas tik krastutinumas? Kodel pvz. negali zmogus tiketi Dievu ir buti mokslininku? Tikiuosi nereikia pristatineti mokslininku ir ju pasiekimus kurie tiki ir Dievo egzistavimu?
crystal2014-05-18 21:58

a.t.sielis rašė:Turtas ir hedonizmas taip pat nėra laimės matas ir šaltinis. Tarkim, visuomenė, kurioje daug ateistų, sukuria turtą, ir sąlygas hedonizmui. Ar tai reiškia, kad jie bus laimingi? Galbūt jie gyvena komfortiškai, bet yra dar toks dalykas kaip psichologinės kančios, susvetimėjimas. Turtinga visuomenė gali būti labai negailestinga ir nežmogiška.

O kodėl čia kalbama apie turtą? Ateistai gali būti gailestingi, žmogiški, laimingi ir nieko bendro neturėti su turtais. O jei kokioje turtingoje valstybėje ir yra kažkokios susvetimėjimo problemos, tai nemanau, kad tam pagrindą gali duoti grynai pats ateizmas, greičiau gal kokios panašiai tavo įvardintos problemos dėl turtų, komfortiško gyvenimo siekimo ar dar kažkokių kitų priežasčių, bet tik ne dėl pačio ateizmo. Aš manau, kad ateizmas ateina su mokslu, su geresniu išsilavinimu, supratimu apie supančią aplinką ir suteikta laisve rinktis, ką vat daugiausia sugeba suteikti išsivysčiusios šalys savo gyventojams per švietimą ir kuriamas geresnes sąlygas informacijai pasiekti. Tad gal nereikia eilinį kartą nepagrįstai juodinti pačio ateizmo.

a.t.sielis2014-05-18 22:45

crystal rašė:O kodėl čia kalbama apie turtą?

Todėl, kad TinSoldieris pateikė du sąrašus valstybių, vienos iš jų išsivysčiusios ir turtingos, kurios jo buvo pavadintos "labiausiai ateistinėmis šalimis", kas greičiausiai reiškia kad ten daug ateistų; kitos turinčios ne tokios išsivysčiusios, kuriose daug chaoso, skurdo, kurias jis pavadino "labiausiai teistinėmis respublikomis".

EDIT: mano mintis buvo ta, kad jeigu laikyti, kad turtingiausios valstybės yra ir "labiausiai ateistinės", kas lyg ir rodytų ateistinės koncepcijos pranašumą, (išsivysčiusiose šalyse atseit religija numiršta, "balti žmonės" tampa nereligingais), tai turtas visai nėra vertybė, pagal ką galima būtų teigti kažko pranašumą, ir skurdas – visai ne rodiklis, pagal kurį būtų galima teigti kažko nevertingumą. Skurdas gali derėti su tobula būsena.

puodukas2014-05-18 23:25

crystal rašė:Aš manau, kad ateizmas ateina su mokslu, su geresniu išsilavinimu, supratimu apie supančią aplinką ir suteikta laisve rinktis,

Ateizmas kaip pasaulėžiūra bet ne ideologija, tikrai padidina pasirinkimo galimybę, bet kodėl ateizmas prilyginamas mokslui? Taigi be tokių frazių kaip "ateizmas ateina su mokslu" "mokslinis ateizmas", ar panašių lozungų, daugiau nieko moksliško ir neturi.

crystal2014-05-19 04:25

a.t.sielis rašė:<…> Skurdas gali derėti su tobula būsena.

Gali. Kai esi laisvas, apsišvietęs ir turi galimybę rinktis, tai ir neturtingai gyvendamas gali būti pilnai laimingas. Bet kai žmogus gyvena su nuolatiniu smegenų plovimu, baime, priespauda ir melu, tai kažkaip nepasakyčiau, kad toks skurdžiojo gyvenimas galėtų būti tobula būsena…

puodukas rašė:Ateizmas kaip pasaulėžiūra bet ne ideologija, tikrai padidina pasirinkimo galimybę, bet kodėl ateizmas prilyginamas mokslui? Taigi be tokių frazių kaip "ateizmas ateina su mokslu" "mokslinis ateizmas", ar panašių lozungų, daugiau nieko moksliško ir neturi.

Mokslas suteikia galimybę pažinti ir aiškiau suvokti supančią aplinką, neretai nepaliekant vietos teistiniam, religiniam aiškinimui (išskyrus filosofinį, pasitelkus interpretacijas, nes šiame amžiuje tas religijom ir beliko, čia kalbant apie modernesnes šalis..). Taip pat mokslas geba atmesti tai, kas religiniu požiūriu yra nemoralu, geba tvirtu pagrindu paneigti nusistovėjusias normas, kurias visuomenėje galėjo styguoti religijos sukeldamos žmonėms žalos. Dar mokslas geba paaiškinti nuo religijų beveik neatsiejamus „stebuklus“, taip nesuteikiant pagrindo pasinerti į misticizmą ir aklą teizmą, suteikiant žmonėm kritiškesnio požiūrio ir praplėčiant akiratį. Visa mokslo pažanga prideda svorio ateizmui, tad sąsajų tarp mokslo ir ateizmo yra pakankamai daug.

puodukas2014-05-19 06:05
Dar 19 amžiuje L.Pasteras pastebėjo tą psichologinį jausmą, kurį sukelia mokslo žinios:

Truputis mokslo atitolina nuo Dievo,
daug – vėl pas jį atveda.

                                            – L. Pasteras.

paragraf 782014-05-19 08:30
Išties geras pastebėjimas, kad ateizmas dažniausiai prilyginamas mokslui. Ir taip, ne kiekvienas mokslininkas yra ateistas, ne kiekvienas ateistas yra mokslininkas.
Aš visuomet manau, kad aukso viduriukas yra geriausia pozicija.
Manau vienodai klysta tas kuris atmeta bet kokią galimybę Dievo egzistavimui, kaip ir tas kuris neabejoja jo egzistavimu. Man patiko Chestertono pastebėjimas: tik abejojantis yra iš tiesų tikintis.
Jei neabejoji kad Dievas yra arba kad jo nėra, esi paprasčiausias fanatikas. Ir viena ir kita pozicija užveria kelią platesniam pasaulio pažinimui. Kiekviena kraštutinė pozicija stabdo progresą.
idenmeyou2014-05-19 11:38

Benamis rašė:O kodel imamas tik krastutinumas? Kodel pvz. negali zmogus tiketi Dievu ir buti mokslininku? Tikiuosi nereikia pristatineti mokslininku ir ju pasiekimus kurie tiki ir Dievo egzistavimu?

Tik, kad didelė dalis tų tikinčių mokslininkų tiki kitokiu Dievu, nei tie religingieji fanatikai.

paragraf 782014-05-19 11:52
Prie ko čia religingieji fanatikai? Tai fanatikai tiki ir kitokiu dievu nei sąmoningi tikintieji. Fanatizmas apskritai yra iškreipto religingumo forma, tad jo kaip pavyzdžio nereikėtų imti
Dejavu2014-05-19 12:27
Jeigu esi mates daug irodymu kad Dievas egzistuoja kurie pasikartoja ir nera vienetiniai ivykiai tai kodel  Dievu reiketu abejoti tai butu tas pats kas abejoti elektros egzistavimu
idenmeyou2014-05-19 14:38
Pritarčiau Dejavu.

Daugumai tikinčių į Dievą pasakyk, kad Dievo nėra, jo niekas nerado, jie tau atrežia, kad tai netiesa, neva jie gali jį pajausti ir pnš.

Tikintieji teigia, kad gali jį pajausti, yra arti jo, tai kokios gali kilti abejonės, abejonė kyla iš nežinojimo, vadinasi nieko jie nėra matę.

omcikas2014-05-19 22:08

idenmeyou rašė:Pritarčiau Dejavu.

Daugumai tikinčių į Dievą pasakyk, kad Dievo nėra, jo niekas nerado, jie tau atrežia, kad tai netiesa, neva jie gali jį pajausti ir pnš.

Tikintieji teigia, kad gali jį pajausti, yra arti jo, tai kokios gali kilti abejonės, abejonė kyla iš nežinojimo, vadinasi nieko jie nėra matę.

Tai nėra tik nuojauta ar pan, eidamas per gyvenimą ir peržvelges tai kas buvo supranti,kad buvo aibė situacijų kai tau kažkas padėjo, kai įvykiai klostėsi tiesiog neįtikėtinai ir tai nėra pritempinėjimas ar pan. tai nuolat pasikartojanti patirtis, tu tiesiog žinai, kad yra kažkas daugiau kas vienaip ar kitaip įtakoja tavo gyvenimą, tau prašant. Tu kreipiesi į Dievą ir sulauki pagalbos vienokios ar kitokios, ne visada netgi supranti, kad tą pagalbą gavai ir tik po kurio laiko vėlgi atrades laiko pergalvot savo viena ar kita gyvenimo tarpsni atrandi tą įvykių grandinę, kuri nulėmė tolimesnį gyvenimą.
Aišku ateistams ko gero kiltų klausimas tai, kuris Dievas, Kūrėjas yra tikrasis? Laikausi nuomonės, kad tikrasis Dievas yra tas iš kurio tu sulauki pagalbos, įsikišimo ir pan.Galvoju, jog kreipiuos į Dievą ir sulaukiu iš jo atsako, vadinasi mano Dievas tikras. Musulmonas irgi kreipiasi į savo dievą ir iš jo jis sulaukia kažkokio "ženklo" vadinasi jo Dievas tikras. Gaunasi paradoksas? ogi ne tiesiog visi kreipiasi į tą patį Kūrėja tik skirtingais vardais. Jei į tave kažkas žiūrėdamas kreiptūsi, Mariau, Dariau, Juozai ar dar kaip tu juk suprastum, jog nors vardas ne tavo, bet kreipiamasi į tave ir atitinkamai reaguotum.
Tai paaiškintų kodėl tiek musulmonas, tiek krikščionis, tiek budistas yra tikri, kad jų Dievas yra tikras.
Suprantu, užkėtėjusiems ateistams mano nuomonė pasirodys kaip eiliniai kliedesiai, bet aš tiesiog pasakiau savo nuomone kodėl aš tikiu, kad yra kažkas daugiau. 

Sharikovas2014-05-19 22:09

paragraf 78 rašė:Jei neabejoji kad Dievas yra arba kad jo nėra, esi paprasčiausias fanatikas. Ir viena ir kita pozicija užveria kelią platesniam pasaulio pažinimui. Kiekviena kraštutinė pozicija stabdo progresą.

Na taip sutinku, bet nematau sarysio su religija ir ateistine visuomene.

Hipotetiskai dievas tarkim galetu egzistuoti, yra minimali tikimybe artima nuliui, kad uz visko slypi kazkoks protas ar tai samone. Sutinku, kad mokslas turetu tirti kurejo hipoteze, kiek tai imanoma, bet nematau kodel dievo buvimas ar nebuvimas turetu turet socialinius padarinius. Visatos sandara neturetu paveikti visuomenes socialiniam lygmeni, dievo buvimo ar nebuvimo irodymai paprastam zmogui kasdieniniam gyvenime neturetu turet jokios reiksmes, apart tai, kad butu dar vienas irasas i astronomijos vadoveli.

Bet apie tai as nesnekejau, man yra nesuprantama kodel dievo ieskoma ten kur jo tikrai nera ir negali buti, religijoj. Negi tikrai kazkas gali rimtai galvoti, kad tamsus, amoralus senoves zmones galejo turet kazkokiu realiu ziniu apie visatos sandara ? Negi kazkas rimtai galvoja, kad bibliniai mitai, nesamones apie nekaltus prasidejimus, prisikelimus, pacio nusibaudimus ir atgailavimus gali turet kazka bendra su tariamai egzistuojancia samone ar protu kuris turetu but tiek sudetingas, kad net siuolaikiniam mokslui butu sunku ji aprepti ? Baikim viena karta sitas nesamones, tai yra netikroviska, nerealu, prasilenkia su bet kokia logika ir sveiku protu. Teologija, nu kas tai per "mokslas" ? Paimi pasaka apie dantuku feja, angeliukus truputeli filosofiskai padzezuoji ir gaunasi mokslas. Baikim zaisti sudegusi teatra, akivaizdu, kad kur jau kur, bet religijoj jokios tiesos apie visatos sandara, prasme nerasi. Jokios tiesos nerasi ir ten net nereikia nieko ieskoti.

Kodel kazkas noretu kurti teistiska visuomene, negi zmones neatsimena kryziaus zygiu, inkvizicijos ? Negi kazkas noretu gyvent visuomenej kur priimtinas seksizmas, homofobija, rasiszmas, pedofilija, lobizmas ? Nereikia pamirsti moteris verciamas gimdyti issigimelius, pagalba plisti AIDS, mokslo demonizavimas ir stabdymas. Kam reikalinga religija visuomenei jeigu joje nera tiesos, o nesa vien tik kancias ir destrukcija ?

Ateistine, ant tiesos pamatu, o ne tamsuolisku pramanu pastatyta visuomene turetu sansa kazko pasiekti sitam niurejanciam pasauli, bet reikalinga religija israuti su visom saknim, brutaliai atsikratyti ir uzmirsti.

Labai vaizdiskai Lenonas nupiesia ateistine visuomene dainoj "Imagine"

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

paragraf 782014-05-19 22:32

Sharikovas rašė:Ateistine, ant tiesos pamatu, o ne tamsuolisku pramanu pastatyta visuomene turetu sansa kazko pasiekti sitam niurejanciam pasauli, bet reikalinga religija israuti su visom saknim, brutaliai atsikratyti ir uzmirsti.

1. nėra subektyvesnio dalyko už tiesą. kodėl manai kad tavo tiesa teisingiausia?
2. tai ko čia melavai, kad nesiūlai diktatūros?

kas dėl anksčiau išsakyto jausminio tikėjimo, jis yra nebrandus tikėjimas. Pažengę tikintieji savo tikėjimo nestato ant tokio dalyko kaip jaučiu ar nejaučiu Dievo, jei taip kalba žmogus, tai gali žinoti jog jis yra dvasinės kūdikystės etape ir čia visiškai nesvarbu kiek metų jis į bažnyčią vaikšto. Kai kurie iš šio etapo ir neišeina.

exopolitics.lietuva2014-05-19 23:25

Manau vienodai klysta tas kuris atmeta bet kokią galimybę Dievo egzistavimui, kaip ir tas kuris neabejoja jo egzistavimu. Man patiko Chestertono pastebėjimas: tik abejojantis yra iš tiesų tikintis.
Jei neabejoji kad Dievas yra arba kad jo nėra, esi paprasčiausias fanatikas. Ir viena ir kita pozicija užveria kelią platesniam pasaulio pažinimui. Kiekviena kraštutinė pozicija stabdo progresą.

Manau, kad pernelyg primityvu manyti jog galima arba buti krastutinumu fanatiku arba uzimti kazkokia tarpine pozicija. Juk Dievo buvimo klausimu kai kas gali tureti isvis kita nuomone. Cia zmogaus natura priesinti kazkokius du polius ir manyti jog viskas kas yra tai tie du poliai ir tarpine mase (tikintys ir netikintys, geri ir blogi, karstas, saltas, siltas ir pan.) Jokiu budu nesutinku kad krastutine pozicija stabdo progresa, net ir siuo atveju, bet manau kad daugiau tarpine pozicija isties stabdo progresa.
Pats manau ir tikiu kad Dievas yra. O i klausima ar Dievas egzistuoja manau galima atsakyti ir taip – pvz. kad jis visada kartu ir egzistuoja ir neegzistuoja. t.y manau i Dievo egzistavima reiktu zvelgti kaip i kordinates, tarkim Dievas egzistuoja  – Siaure, neegzistuoja – Pietus. Taciau kas yra Rytai ir Vakarai zmones dar nezino, t.y nei Rytai nei Vakarai su savoka ''egzistuoti'' gali netureti nieko bendro. O kiekvieno objekto atzvilgiu Dievas yra ne vien tik platumos bet ir ilgumos kordinatej.

paragraf 782014-05-20 08:09

exopolitics.lt rašė:Manau, kad pernelyg primityvu manyti jog galima arba buti krastutinumu fanatiku arba uzimti kazkokia tarpine pozicija…Jokiu budu nesutinku kad krastutine pozicija stabdo progresa, net ir siuo atveju, bet manau kad daugiau tarpine pozicija isties stabdo progresa.

Na bet tokia realybė, fanatikų pilna abejose barikadų pusėse. Tikinčio fanatiko elgsena ne daug kuo skiriasi nuo ateisto fanatiko. Fanatikas taip šventai įsitikinęs savo nepalaužiama tiesa, kad neprileidžia galimybės jog gali būti kitaip. Štai akivaizdus Šarikovo ateistinis fanatizmas, nors jis deklaruoja vienus dalykus (na čia atseit yra tikimybė, artima nuliui bbla bla bla) bet realiai tai ateistinis fanatizmas, kurio metu žmogus nepripažįsta didelės dalies tikrovės. Sunku ką ir bepasakyti žmogui kuris yra įsitikinęs jog visi aplink debilai, o jis viens žino tikrąją tiesą. Tas pats būtų ir su religiniu fanatiku. Tokie žmonės nesiklauso jokios argumentacijos, jokio smoningumo neturi. Kraštutinė pozicija visuomet bloga.
Kas dėl progreso tai siūlau pasiskaityti knygą "Trumpa istorija beveik apie viską". Nuostabi knyga apie mokslo raidą ir vystymąsį. Ten akivaizdžiai aprašoma, kaip kraštutinės mokslininkų pažiūros, kurios pasirodė beesančios klaidingomis, trukdė mokslo progresą. Va pvz. žemynų dreifo teorija, buvo iškelta dar apie 30 XX a. metus, tačiau mokslininkai fanatiškai laikėsi teorijos, kad žemynai nejuda. Ledus pralaužti pavyko tik prieš gerus 30 metų. Praktiškai tik prieš CCCP žlugimą, rusų mokslininkai pradėjo priimti genetiką, iki tol fanatiškai ją neigė. Todėl ir sakau, kad kraštutinės pozicijos stabdo progresą

idenmeyou2014-05-20 09:04

omcikas rašė:Tai nėra tik nuojauta ar pan, eidamas per gyvenimą ir peržvelges tai kas buvo supranti,kad buvo aibė situacijų kai tau kažkas padėjo, kai įvykiai klostėsi tiesiog neįtikėtinai ir tai nėra pritempinėjimas ar pan. tai nuolat pasikartojanti patirtis, tu tiesiog žinai, kad yra kažkas daugiau kas vienaip ar kitaip įtakoja tavo gyvenimą, tau prašant. Tu kreipiesi į Dievą ir sulauki pagalbos vienokios ar kitokios, ne visada netgi supranti, kad tą pagalbą gavai ir tik po kurio laiko vėlgi atrades laiko pergalvot savo viena ar kita gyvenimo tarpsni atrandi tą įvykių grandinę, kuri nulėmė tolimesnį gyvenimą.

Dievas nepadeda nei tikinčiam, nei netikinčiam. Yra keli variantai, gali melstis ir nieko nedaryti ir tikrai garantuoju niekas nepasikeis, o gali netikėti visiškai Dievu ir imtis veiksmų ir tikėtina, kad kažkas pasikeis. Aišku čia gali ir tikintis imtis veiksmų, lygiai taip pat kaip netikintis nieko nedaryti. Bet viskas priklauso nuo žmogaus valios, imsis jis kažko ar ne.

Jei atsitiktinius įvykius pritempinėsime kaip pasisekimus einančius su Dievo pagalba, tai lygiai taip pat ir nesekmes, kurių gyvenime nemažai neužmirškime pritempti jam. Nes nebūna taip, kad kėblioje situacijoje visada viskas išeitų taip kaip nori ar baigtųsi viskas gerai, daug atvejų kada baigiasi viskas labai blogai.

Almiasas2014-05-20 10:53

paragraf 78 rašė:Praktiškai tik prieš CCCP žlugimą, rusų mokslininkai pradėjo priimti genetiką, iki tol fanatiškai ją neigė. Todėl ir sakau, kad kraštutinės pozicijos stabdo progresą

Dėl genetikos čia visiškai ne taip yra. Ten buvo kuriami tokie bakteriologiniai ginklai, kad dar ir dabar tas visiškai įslaptinta ir mažai težinoma.

Plačiau kažkiek čia: http://rokiskis.popo.lt/2013/07/16/cheminis-ir-bakteriologinis-ginklas-ssrs/

paragraf 782014-05-20 11:29

idenmeyou rašė:Dievas nepadeda nei tikinčiam, nei netikinčiam.

Tada netūraliai kyla klausimas: iš kur tu žinai ar padeda jis ar ne? Turi įrodymų patvirtinančių kad padeda? Turi kad nepadeda?
Nemanau 🙂
Šiaip būna keistų visokių nutikimų, kurie atrodo nepaaiškinami, juos galima laikyti sutapimais, tačiau Akvienietis sakė: kas tiki jog yra sutapimai tas netiki dievo pavaizda.
Taigi, čia jau požiūrio klausimas ar dievas padeda ar ne. O ar padeda ar nepadeda iš tiesų, sužinosime kai numirsime 🙂

Almiasas rašė:Dėl genetikos čia visiškai ne taip yra.

na kaip supratau straipsnyje teigiama jog slapta genetika vis tik buvo vystoma. Tačiau kaip ten bebūtų, oficialiai genetikos eksperimentai ir pati genetika buvo uždrausta tarybų sąjungoje kaip pseudomokslinė disciplina. Vėlyvuoju laikotarpiu viskas ėmė keistis ir genetika pradėta tyrinėti, bet pavėluotai gerokai. O kas vykdoma slaptai tai čia kitas klausimas. Aš kalbu tik apie oficialią, viešą poziciją, kuri draudė tokius dalykus.
Ir straipsni nepraodo, kad visiškai kitaip su ta genetika buvo 🙂

Almiasas2014-05-20 11:42

paragraf 78 rašė:Vėlyvuoju laikotarpiu viskas ėmė keistis ir genetika pradėta tyrinėti, bet pavėluotai gerokai. O kas vykdoma slaptai tai čia kitas klausimas. Aš kalbu tik apie oficialią, viešą poziciją, kuri draudė tokius dalykus.
Ir straipsni nepraodo, kad visiškai kitaip su ta genetika buvo 🙂

Ne visai vėlyvuoju laikotarpiu viskas ėmė keistis. Jei tikėti Wikiais, tai maždaug 1964 -1965 metais, kai iš aukšto posto išpirdolino tokį paprastą bičą Trofimą Lysenką: http://en.wikipedia.org/wiki/Trofim_Lysenko

O vėliau (1968 metais, kai institutą pervadino) ir Nikolajų Vavilovą taip išeitų kaip ir reabilitavo de facto: http://en.wikipedia.org/wiki/Nikolai_Vavilov

idenmeyou2014-05-20 13:09
Paragrafai pritarsiu tau šiuo klausimu. O šiaip įrodyti, kad nepadeda Dievas ar jo nėra, yra daug sunkiau nei, kad įrodyti, kad jis išties egzistuoja ar padeda.

Visatos mastais, mes visatos nesame ištyrinėję kiekvieno kampo nei šimtadaliu, dar daug ko neatradę, tačiau žinome tam tikrą spektrą, kuris arčiau mūsų, kur artimos planetos, ten daugiausiai mūsų žinių ir yra ir tarkime tame spektre atsiradus Dievo ženklui tikintysis puikiai gali remtis, teigdamas, kad Dievas egzistuoja, nors tas tikintysis visiškai nežino kitos likusios didžiosios visatos pusės.O vat įrodyti, kad Dievo nėra daug sunkiau, nes nėra tokių žmonių, kurie žinotų kiekvieną visatos kampą.

Kaip pavyzdį paimsiu paprastą, bet didelę dėžę, o joje vienas žmogus bandys įrodyti, kad yra pelė, o kitas, kad nėra. Jei pelė bus kokiame kamputyje ir vieno stebėtojo akys nukryps į tą kamputį jis galės teigti, kad pelė yra nors neištyrė visos dėžės, o kitas stebėtojas norintis įrodyti, kad pelės nėra turės apžiūrėti visą dėžės vidų, nes realiai kol nesi matęs visos dėžės turinio negali teigti, kad nėra pelės.

Po kol kas per sunku įrodyti, kad Dievas egzistuoja ar neegzistuoja tiek vienai, tiek kitaip pusei. Bet norint įrodyti, kad jo nėra, turėsime ištyrinėti visą visatą, o jei kada ir ji bus ištirta, tai visi būsime jau mirę.

Šešėlis2014-05-20 13:25
@idenmeyou ištyrinėsi visą visatą ir tada žiūrėsi, kad niekur Dievo nėra. Nes žiūrėsi fizinėmis akimis. O Dievas, juk ne diedukas ant debesies, ar dar kokioj planetoj tūnantis ateivis.
exopolitics.lietuva2014-05-20 13:40

Kas dėl progreso tai siūlau pasiskaityti knygą "Trumpa istorija beveik apie viską". Nuostabi knyga apie mokslo raidą ir vystymąsį. Ten akivaizdžiai aprašoma, kaip kraštutinės mokslininkų pažiūros, kurios pasirodė beesančios klaidingomis, trukdė mokslo progresą. Va pvz. žemynų dreifo teorija, buvo iškelta dar apie 30 XX a. metus, tačiau mokslininkai fanatiškai laikėsi teorijos, kad žemynai nejuda. Ledus pralaužti pavyko tik prieš gerus 30 metų. Praktiškai tik prieš CCCP žlugimą, rusų mokslininkai pradėjo priimti genetiką, iki tol fanatiškai ją neigė. Todėl ir sakau, kad kraštutinės pozicijos stabdo progresą

CCCP ir nacistine Vokietija buvo (vienos) pazangiausiu pasaulyje savo moksliniais laimejimais daugelyje sriciu.

paragraf 782014-05-20 14:43

exopolitics.lt rašė:CCCP ir nacistine Vokietija buvo (vienos) pazangiausiu pasaulyje savo moksliniais laimejimais daugelyje sriciu.

Na taip, daug atradimų jie padarė, bet viskas sukosi apie karinę pramonę. Čia vienas iš kraštutinumo pavyzdžių, tobulinamas vienas dalykas, o kiti paleidžiami. Žiūrint į nacius ir rusus, akivaizdu, kad progresas stovėjo vien dėl to kad buvo puolama į vieną kraštutinumą.

@idenmeyou nemanau, kad visatos ištyrinėjimas padės atsakyti į Dievo egzistavimo klausimą. Na jei dar primesime daugelio visatų teoriją, tai šis atsakymas nusistumia dar toliau į šviesų rytojų. Manau, dar ilgai Dievo pagalbos ar egzistavimo klausimas bus tikėjimo sritis. O ir ačiū Dievui (sorry už kalambūrą), nes jei mes neabejotume Dievo apvaizda ir jo egzistavimu, tada neturėtume laisvos valios.

Almiasas2014-05-20 14:59
Taip, dar kraštutinumas ir kitas buvo – mokslo ideologizavimas pagal socializmą. šiek tiek pratęsiant Vavilovas vs Lysenka temą radau ir tokį straipsnį:
http://www.spauda.lt/history/mystery/sovet-alchemy.htm
TinSoldier2014-05-20 15:06

paragraf 78 rašė:<…>O ir ačiū Dievui (sorry už kalambūrą), nes jei mes neabejotume Dievo apvaizda ir jo egzistavimu, tada neturėtume laisvos valios.

Mes turėtume laisvą pasirinkimą ar jį garbinti, ar nupulti (tikrai atsirastų tokių žmonių).

Dvi situacijos:

Pardavėjas tau duoda dėžę, ir sako: čia yra daiktas, kuris tau gal patiktų. O gal jo ir nėra. Sumokėk pinigus, o po belekiek metų sužinosi, ar tas daiktas iš tiesų tau bus naudingas, ir ar, apskritai, jis yra.

Ir pardavėjas tau duoda daiktą ir sako: va, apžiūrėk prekę, jei ji tau patinka, sumokėk pinigus. Jei nepatinka, gali nepirkti.

Kuriuo atveju žmogus turi daugiau laisvos valios? O kuriuo atveju aklos priklausomybės nuo pardavėjo?

paragraf 782014-05-20 15:18
Na kaip rašė Heinleinas, labiausiai kvaila ginčytis dėl analogijų 🙂
Šiaip jei mes visi žinotume, kad Dievas yra, tada kur laisva valia?
O jei jau laaabi reikia atsakyti į analogiją (kuri mano manymu nelabai tikusi), tai koks skirtumas jei pasirinksi prekę kurios gal ir nėra, ir pasirodys kad prekės nėra. Žodžiu ką noriu pasakyti, jei Dievo nėra, tai jokios prasmės nematau gyventi, na atgyvenai tuos savo statistinius 70 metų, na ir kas iš to, jei visi išmirsime ir t.t. Kažką gero palikti vaikams? O koks tolkas? Vistiek jie numirs. Duoti kažką gero civilizacijai? kam to reikia, ji vistiek susinaikins 🙂 Kaip sakiau, analogija netikusi, nes ji neatspindi to pasirinkimo apie kurį kalbu.
exopolitics.lietuva2014-05-20 15:30

Na taip, daug atradimų jie padarė, bet viskas sukosi apie karinę pramonę. Čia vienas iš kraštutinumo pavyzdžių, tobulinamas vienas dalykas, o kiti paleidžiami. Žiūrint į nacius ir rusus, akivaizdu, kad progresas stovėjo vien dėl to kad buvo puolama į vieną kraštutinumą.

Ne vien karo pramonej, bet ir medicinoj, aerokosmonautikoj ir kt.
Taip pat deretu pabrezt jog butent karo industrinis kompleksas yra pagrindinis sios planetos gyventoju technologinio tobulejimo variklis pastaruosius 100 ar daugiau metu. Progresui turbut didziausia reiksme turi mobilizacija ir resursu koncentracija, o krastutines ideologijos ta ''sapudstvujut''.

TinSoldier2014-05-20 15:31
Aš nesuprantu, kuo siejasi laisvas pasirinkimas ir nežinojimas, kad kažkas egzistuoja?
Visiškai neįkertu logikos. Būtų įdomu sužinoti kokią analogiją (nors ir nelabai vykusią) iš realaus gyvenimo, kur žinios atima laisvą valią? Tegul ir nebūna totaliai lygiavertė analogija tikėjimui dievu.

Tačiau bent jau kad daugmaž iliustruotų galimybę, jog didesnė informacija apie savo pasirinkimą, atima patį pasirinkimą?

Tai, kad be tikėjimo nematytum prasmės gyventi – tai čia jau asmeninė tavo problema. Tačiau tai nesisieja su tuo, ar kažkas iš tiesų egzistuoja, ar neegzistuoja. Ir nesisieja su laisva valia pasirinkti, ar jos praradimu. Manau, kad tai kita tema…

paragraf 782014-05-20 17:01

exopolitics.lt rašė:Ne vien karo pramonej, bet ir medicinoj, aerokosmonautikoj ir kt.

Na tai buvo pirmavimo karinėje pramonėje pasekmė, tačiau net jei kelios sritys to įtakoje patobulėjo (na žinoma, nacių koncentracijos stovyklose tikrai daug buvo sužinota apie žmogaus mediciną) nepaneigia kraštutinumo pozicijos. Rusija apskirtai daugiausia patobulėjo kai kuriose srityse kai užsiciklino ant rungtyniavimo su JAV. Kokie gi buvo reikšmingesni to laikmečio rusų atradimai kurie nebūtų susiję su karo pramone?

TinSoldier rašė:Aš nesuprantu, kuo siejasi laisvas pasirinkimas ir nežinojimas, kad kažkas egzistuoja?

Siejasi tuo, kad jei kažką žinai, negali nebežinoti ir rinktis žinoti ar nežinoti. Na tarkime, aš visiškai laisvas nežinoti kvantinės mechanikos, bet jei man priverstinai įdiegtų tą žinojimą, aš negalėčiau laisvai rinktis žinoti ją ar ne. Na čia vėlgi analogija, ir nelabai vykusi.

Tai, kad be tikėjimo nematytum prasmės gyventi – tai čia jau asmeninė tavo problema.

Ar aš sakiau be tikėjimo? Be tikėjimo puikiai galima gyventi ir milijonai gyvena 🙂 Aš liečiu visai kitą dalyką: jei Dievas arba anapusybė neegzistuoja, koks tikslas gyventi? (Čia nekalbu apie tikėjimo būtinumą ir bla bla bla). Aš ko klausiau, koks tikslas gyventi tokiu atveju, viskas susivesdavo į malonumą. Kažkaip man malonumas dėl malonumo atrodo visiškai betikslis. Na bet gal tu kažką originalesnio pasakysi 🙂