Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Vytautas2015-05-11 15:56
a.t.sielis rašė:Mes neturim informacijos, bet tai nereiškia, kad niekas neturi. Kūrėjas turi.
Nuo to mums nei šilta nei šalta ką žino kūrėjas. Mes net nežinom kaip ten yra su tuo kūrėju. 🙂 Žmonės tiki bet nežino. Yra matomas priežasties pasekmės poveikis čia ir dabar ar ne? Pasižiūrėkim į aplinkinius žmonės ir pamatysim kad to niekaip nesimato. Bet egzistuoja tam tikros šio gyvenimo taisyklės. Savo veiksmais jas mes galim tiek sau pabloginti arba pagerinti. Šitoje vietoje kyla labai paprastas klausimas jei man blogai kai mane kažkas "dusina" tai labai logiška to nedaryti kitam nes jam taip pat blogai. Čia ir visas šio gyvenimo menas. Bet tai neapsaugo nuo problemų taip gyvenančio. Žiūrėjimai į tai kai dar negyvenai ar kai jau negyvensi visiškai beprasmiški. Tai tik savęs gudimas kažkada pridarei klaidų ir gauni per galvą arba viltis kad tave dusinęs turės kažkada problemų. Tarsi kažkokia karma išspręs problemas. O kaip jūs praktiškai patikrinot kad taip yra? Tiesiog kažkas kažką pasakė. Daug kas ką sako bet su realybe tai neturi nieko bendro. Pakartosiu kad gyvenam čia ir dabar visiškam nežinojime. Koks tikslas žmogų laikyti tokiam nežinojime?
Na kas liečia aukojimąsi dėl kitų arba atvirkščiai kitų naikinimas tai žmonės dažnai kažką daro vedini idėjos vardan kurios jie kartais yra tarsi geri, kitais atvejais tarsi blogi žmonės. ISIL taip pat manu kapoja galvas iš idėjos. Kitatikius reikia žudyti ir tiek. 🙂 Kokia ten nauda iš negyvo mėsos gabalo. 🙂
Mekabciel2015-05-11 16:05
paragraf 78 rašė:Taip, pasakykime kad naudos siekimas ir tai viską išsprendžia 🙂 pasakyk tiems kunigams kurie lageriuose už kitus žmones pasiaukodavo kad juos sušaudytų. Jie tikrai siekė sau naudos 🙂 pasakyk tiems kas kasdien rizikuoja būti nužudytais misionieriaudami kai kuriuose Afrikos regionuose ir t.t. jie tikrai čia siekia sau naudos. Ji juk nesąmoninga, tai jie kvailiai klysta kad aukodami savo gerbuvį rūpinasi kitais.
Patikėk, kai savanoriavau dalinant maistą bomžams, tikrai nebuvo jokio malonumo su jais dirbti, tiesiog tuo metu reikėjo pagalbos ir ėjau ir dariau, nors tai tikrai jokio malonumo neteikė.
Šita tavo fix idėja gerai skamba, bet praktikoje neveikia 🙂
Zmones herojiskuma, pasiaukojima laike labai garbinga ir didzia dalia. "Kodel ir man nepalindus po tanko viksrais juk tai labai garbinga ir tuo paciu isgelbesiu kitu zmoniu gyvybes, o gal net statula pastatys man ir gyvensiu kitu sridyse amzinai!" Vat cia yra fix ideja!
Galima butu pridurti jog kunigams garbes ir sloves nereikejo. Bet jei nera kazkokio motyvo atlikti veiksmui, kuris suteikia nors menkiausia vidini prisipildyma, zmogus to veiksmo ir nepadarys, jis neis ir nemirs uz kita. Tai neimanoma.
Kunigai sieke naudos pasauliui, tam, kad jiems butu gerai. "Nesvarbu, kad as mirsiu, bet ta mintis, jog pasaulis suzydes ir prie tuo suzydejimo esu AS prisidejes – mane ramina…" Vat ir visas atpildas. Ramia dusele nors ir i duju kamera.
Pasiaukojai kazkuriam laiko tarpui, kad poto i tave kreivai kiti neziuretu. Viduje paskaiciavai, pasveriai, pasiziurejai, kad pasavanoriauti labiau apsimoka nei numot ranka ir kad poto i tave neziuretu kaip i koki nedoreli. ::)
idenmeyou2015-05-11 16:07
a.t.sielis rašė:Amerikiečiai numetė dvi bombas, o jiems du dangoraižius arabai sugriovė. Bent simboliškai susišaukia.
Kai abi pusės neteisios, ir elgiasi nusikalstamai, jų tarpusavio kariavimas savaime yra atoveiksmis.
Visiškai nederantys dalykai, Amerika beje pirma prarado Perl Harborą, o tuomet numetė bombas. Dauguma šalių nėra atominės bombos metusios ir kitų miestų griovusios, bet agresoriaus atakų išvydusios pakankamai. Be to dažnas atvejis, kad viena pusė yra agresorė ir puolanti kitą šalį turėtų sulaukti atoveiksmio, agresijos, pasipriešinimo, bet sulaukia tik pasidavimo, taigi ne visada atoveiksmis būna lygus veiksmui.
a.t.sielis2015-05-11 16:11
Nesiginčysiu 😀 , jūs geriausiai visatos paslaptis žinot.
paragraf 782015-05-11 16:35
Mekabciel rašė:Galima butu pridurti jog kunigams garbes ir sloves nereikejo. Bet jei nera kazkokio motyvo atlikti veiksmui, kuris suteikia nors menkiausia vidini prisipildyma, zmogus to veiksmo ir nepadarys, jis neis ir nemirs uz kita. Tai neimanoma.
Deja įmanoma 🙂 aš daug ką daryčiau kitaip, jei siekčiau tik naudos, kad ir nesąmoningos. O jei tu darai viską tik dėl naudos… na tada, nepyk, bet man išties tavęs gaila.
Mekabciel2015-05-11 16:48
paragraf 78 rašė:Deja įmanoma 🙂 aš daug ką daryčiau kitaip, jei siekčiau tik naudos, kad ir nesąmoningos. O jei tu darai viską tik dėl naudos… na tada, nepyk, bet man išties tavęs gaila.
O gal galetum tuo paciu pasidalinti, kaip galima kazkoki veiksma atlikti be motyvo? As isivaizduoju be motyvo pasielgti gali psichiskai nesveikas zmogus, bet ir tai jam kazkas susisviecia. Bet kaip sveikam zmogui tai imanoma? ???
paragraf 782015-05-11 17:38
Mekabciel rašė:O gal galetum tuo paciu pasidalinti, kaip galima kazkoki veiksma atlikti be motyvo? As isivaizduoju be motyvo pasielgti gali psichiskai nesveikas zmogus, bet ir tai jam kazkas susisviecia. Bet kaip sveikam zmogui tai imanoma? ???
Mes kalbame ne apie motyvą, o apie naudos siekimą. Motyvas nebūtinai turi būti susijęs su naudos siekimu. Tarkime: padedi bomžui nupirkdamas jam batoną. Kokia man iš to nauda? Jokios, tik nuostoliai. Motyvas šiuo atveju padėti žmogui.
Dabar tu žinoma pasakysi: tai čia ir yra tavo slaptas naudos siekimas, nes pasijunti geriau ir t.t.
Šiaip aš tokioj situacijoj, padedu, nes tiesiog padedu. Po pusės minutės jau net neprisimeni kad pirkai tą batoną. Suprantu, jei žmogus padėjęs bomžui po to tris dienas jaučiasi didis pasaulio gelbėtojas, tada taip, yra naudos siekimas, bet tokiam reikia truputėli apmarinti savo super ego.
Visiškai psichiškai sveika asmenybė, daro daug ką be jokio naudos siekimo, nors motyvai būna.
Kaip jau sakiau, motyvas nebūtinai yra naudos siekimas.
Taip kad nepainiok sąvokų 🙂
Mekabciel2015-05-11 18:56
paragraf 78 rašė:Mes kalbame ne apie motyvą, o apie naudos siekimą. Motyvas nebūtinai turi būti susijęs su naudos siekimu. Tarkime: padedi bomžui nupirkdamas jam batoną. Kokia man iš to nauda? Jokios, tik nuostoliai. Motyvas šiuo atveju padėti žmogui.
Dabar tu žinoma pasakysi: tai čia ir yra tavo slaptas naudos siekimas, nes pasijunti geriau ir t.t.
Šiaip aš tokioj situacijoj, padedu, nes tiesiog padedu. Po pusės minutės jau net neprisimeni kad pirkai tą batoną. Suprantu, jei žmogus padėjęs bomžui po to tris dienas jaučiasi didis pasaulio gelbėtojas, tada taip, yra naudos siekimas, bet tokiam reikia truputėli apmarinti savo super ego.
Visiškai psichiškai sveika asmenybė, daro daug ką be jokio naudos siekimo, nors motyvai būna.
Kaip jau sakiau, motyvas nebūtinai yra naudos siekimas.
Taip kad nepainiok sąvokų 🙂
Motyvas ir naudos/malonumo/komforto siekimas yra visiskai vienodi dalykai.
Motyvas tai: Uzduotis, kuria atlikus mano sanaudos(patiriamas nuovargis) mazesnes nei patiriamas malonumas. Kitais atvejais zmogus supranta, kad pajus nuostoli ir tokio veiksmo neatlieka.
Jei mano supratimas jog nuzudzius zmogu sesiu i kalejima ar patirsiu savigrauzos jausma, stipresnis nei noras uzmust zmogu, kad jis i mane daugiau neziuretu ir nekeltu diskomforto – as jo ir neuzmusiu.
Pirkdamas benamiui batona tu savo vidine kancia ramini. Patiriama nauda didesne nei isleisti pinigai batonui – sanaudos mazesnes nei patiriamas malonumas. Tai tavo motyvas – nejausti kancios.
Ir tokio dalyko kaip "tiesiog" nebuna. O kad dar iviniojai i grazu saldainio popiereli ir pasakei, kad taip zmogui padedi tai cia satana tave susuko! 😀 😉
paragraf 782015-05-11 19:22
Mekabciel rašė:Motyvas ir naudos/malonumo/komforto siekimas yra visiskai vienodi dalykai.
Motyvas tai: Uzduotis, kuria atlikus mano sanaudos(patiriamas nuovargis) mazesnes nei patiriamas malonumas. Kitais atvejais zmogus supranta, kad pajus nuostoli ir tokio veiksmo neatlieka.
Nepainiok motyvo ir motyvacijos 🙂
Motyvacijai gal ir tiktų tavo pateiktas apibrėžimas, bet tai nėra tas pats kas motyvas. Mes begalę dalykų darome, nors tai neteikia mums nei malonumo nei naudos. Taip pat begalę dalykų darome ir be motyvacijos (žinoma tada sudėtingiau atliekamas veiksmas).
Motyvacija kažką atlikti suponuoja malonumą, motyvas gali vesti ir prie kančios.
Pirkdamas benamiui batona tu savo vidine kancia ramini.
Kokią dar vidinę kančią? 🙂 visiškai nesijaučiu šioje situacijoje kenčiantis. Tiesiog žmogus nori valgyti aš jam padedu. Jokios naudos man, nebent tam žmogui geriau pasidarė.
Patiriama nauda didesne nei isleisti pinigai batonui – sanaudos mazesnes nei patiriamas malonumas.
Kur tu čia matai malonumą? Nelabai suprantu
http://Tai tavo motyvas – nejausti kancios.
Aš jos nejaučiau ir anksčiau, taip kad argumentas neįtininamas 🙂 nebent tu visada jauti kančią atiduodamas kam nors batoną, bet tada nereikia savo vidinių problemų projektuoti į kitą žmogų 🙂
Mekabciel2015-05-11 19:55
paragraf 78 rašė:
Mekabciel rašė:Motyvas ir naudos/malonumo/komforto siekimas yra visiskai vienodi dalykai.
Motyvas tai: Uzduotis, kuria atlikus mano sanaudos(patiriamas nuovargis) mazesnes nei patiriamas malonumas. Kitais atvejais zmogus supranta, kad pajus nuostoli ir tokio veiksmo neatlieka.
Nepainiok motyvo ir motyvacijos 🙂
Motyvacijai gal ir tiktų tavo pateiktas apibrėžimas, bet tai nėra tas pats kas motyvas. Mes begalę dalykų darome, nors tai neteikia mums nei malonumo nei naudos. Taip pat begalę dalykų darome ir be motyvacijos (žinoma tada sudėtingiau atliekamas veiksmas).
Motyvacija kažką atlikti suponuoja malonumą, motyvas gali vesti ir prie kančios.
Pirkdamas benamiui batona tu savo vidine kancia ramini.
Kokią dar vidinę kančią? 🙂 visiškai nesijaučiu šioje situacijoje kenčiantis. Tiesiog žmogus nori valgyti aš jam padedu. Jokios naudos man, nebent tam žmogui geriau pasidarė.
Patiriama nauda didesne nei isleisti pinigai batonui – sanaudos mazesnes nei patiriamas malonumas.
Kur tu čia matai malonumą? Nelabai suprantu
http://Tai tavo motyvas – nejausti kancios.
Aš jos nejaučiau ir anksčiau, taip kad argumentas neįtininamas 🙂 nebent tu visada jauti kančią atiduodamas kam nors batoną, bet tada nereikia savo vidinių problemų projektuoti į kitą žmogų 🙂
"Pats žodis motyvacija atsirado tik apie dvidešimtuosius praeito amžiaus metus. Iki tol psichologai kalbėjo apie motyvus, kurie sukelia tai „kas verčia veikti“."
Kaip zmogus gali padaryt veiksma be malonumo? Kaip tai isvis imanoma? Galima pavyzdziais.
Vat sedziu koncentracijos lagerije ir mane vercia dirbti, man nemalonu, bet as dirbu. Kodel? Tam kad negauti bananu krušos. Vat kodel as dirbu. Darbas suteikia daugiau malonumo nei melynes. Man naudinga dirbti, nes gal but as isgyvensiu ir iseisiu is lagerio.
As zodzius kancia ir malonumas supaprastintai vadinu. Kad nereiktu rasyt apie zmogaus psichologine busena, kokioje jis atsiranda kai praeina pro benami. Kad isijungia empatija, nepriklausomai zmogus tai supranta ar ne, kad smegenys pradeda viska lygint, analizuot, pradeda kilti ivairiausios mintys, ilgam o gal tik sekundes daliai, o gal iskarto tik veiksmas nes viskas ivyko pasamoneje ir zmogus eina ir meta saujele centu. Visa tai yra kancia. Zmogui gaila arba nervina kai kazkas guli ant zemes ir smirda(nepriklausomai nuo to ar jis tai supranta ar ne). Ir tada zmogus eina ir meta centu saujele, kad tas zmogus nusipirktu parduotuveje muilo nusipraustu ir nesmirdetu. Tai va.
Dabar gali isvesti, kad cia viska darai tik jo labui ir tai yra atsiduodantis veiksmas, be jokios naudos tau, bet tai elementari psichologija, kuri nieko bendro su atsidavimu neturi. Ir juolab tame jokios valios laisves nera. Kai siek tiek sudetingesnis isskaiciavimas ivyksta zmogaus galvoje, zmogus is nezinomybes pradeda vadinti tai valios laisve, nes tiesiog nesupranta kaip zmogus veikia. Tas pats kaip ir su organais. Nurasineja puse orgnau ar kazkokius dnr genomus kaip nereikalingus, nes nesuveda galu, kas ir uz ka atsakingas. Vat tada ir prasideda nezinomybiu, juodu skyliu uzkaisimas isvedziojimais. Zmogaus prigimtis taip veikia. ???
paragraf 782015-05-11 20:00
Taigi pateikiau puikų pavyzdį:
kur tu matai malonumą mirti už kitą žmogų tame pačiame konclageryje?
Kažkada teko matyti siužetą apie autobuso vairuotoją, kuris pateko į tokią situaciją kai turėjo rinktis pervažiuoti savo sūnų ar būrelį žmonių. Jis matomai iš malonumo pasirinko pervažiuoti sūnų?
Tu viską subanalini iki žmogaus poreikių, bet čia ir Maslow su tavimi nesutiktų. Taip, poreikiai svarbu gerbūviui, bet jie toli gražu ne visuomet yra lemiamas faktorius.
Mekabciel2015-05-11 20:14
paragraf 78 rašė:Taigi pateikiau puikų pavyzdį:
kur tu matai malonumą mirti už kitą žmogų tame pačiame konclageryje?
Kažkada teko matyti siužetą apie autobuso vairuotoją, kuris pateko į tokią situaciją kai turėjo rinktis pervažiuoti savo sūnų ar būrelį žmonių. Jis matomai iš malonumo pasirinko pervažiuoti sūnų?
Tu viską subanalini iki žmogaus poreikių, bet čia ir Maslow su tavimi nesutiktų. Taip, poreikiai svarbu gerbūviui, bet jie toli gražu ne visuomet yra lemiamas faktorius.
Kunigo atveju – herojiskumas, pripazinimas, viltis, kad pasaulis taps geresnis, auka dievui ir t.t.
Islamu radikalai analogiskai veikia. Turi vilti, kad gaus gera pomirti gyvenima ir t.t. sau i smegenis bet koki pateisinima gali ikisti. Arba net tas pats motyvas negauti nieko. Man gera, kad nieko negaunu!
Vairuotojo atveju – sunus buvo mazesne tragedija. Pasirinko tai, kas sukeltu maziau skausmo pasauliui, o tai reiskia jam maziau skausmo.
Kodel maslow su manim nesutiktu?
Ir kokie dar faktoriai gali but lemiantys? 🙂
paragraf 782015-05-11 20:21
Pritempinėtojau tu pritempinėtojau 🙂
Kaip matau diskusija niekur nenuves, nes tu bet kokį mano teiginį pritempsi prie savo teorijos, nors pats ko gero supranti, kad tai tik pritempimas. Nežinau ką anot tavęs tau teikia, malonumą ar kančią 🙂
Žodžiu kadangi diskusija sukasi ratu ir niekur nejuda, tai toliau jos nebetęsiu ir ne todėl kad pajausiu malonumą ar kančią, o šiaip, be jokios rimtesnės priežasties ar užslėpto motyvo 😉
P.S. Maslow su tavimi nesutiktų, nes jo poreikių piramidė nėra visuotinis žmogaus sprendimų varikliukas, jis kalba labiau apie gerbūvį, o ne sprendimus.
Mekabciel2015-05-11 20:31
paragraf 78 rašė:Pritempinėtojau tu pritempinėtojau 🙂
Kaip matau diskusija niekur nenuves, nes tu bet kokį mano teiginį pritempsi prie savo teorijos, nors pats ko gero supranti, kad tai tik pritempimas. Nežinau ką anot tavęs tau teikia, malonumą ar kančią 🙂
Žodžiu kadangi diskusija sukasi ratu ir niekur nejuda, tai toliau jos nebetęsiu ir ne todėl kad pajausiu malonumą ar kančią, o šiaip, be jokios rimtesnės priežasties ar užslėpto motyvo 😉
P.S. Maslow su tavimi nesutiktų, nes jo poreikių piramidė nėra visuotinis žmogaus sprendimų varikliukas, jis kalba labiau apie gerbūvį, o ne sprendimus.
Gero vakaro! 😉
Creative2015-05-11 21:48
Yra išties žmonių kurie patyria kančia praeinant pro benamį.
Kitaip sakant jų galvoje gali susikurti tokios mintys kaip "gaila, kad sėdi, nieko neturi kaip aš turiu, net batono neišgali nusipirkti, jis beveik nieko nevalgo, Koks siaubas" . Kitaip sakant empatija pabūti jo vietoje.
Bet čia pavieniai atvejai, skirtingi žmonės skirtingai jaučia nors papunkčiui daug motyvu iškiltu.
Bet čia tema apie krikščionybę, laisvą valią ir Hitlerį, o ne apie motyvus, motyvacija ir pnš.
Vytautas2015-05-11 22:02
Creative rašė:Bet čia tema apie krikščionybę, laisvą valią ir Hitlerį, o ne apie motyvus, motyvacija ir pnš.
Problema ta kad Hitlerio klausimas ir bendrai II pasaulinis karas nėra jau toks prasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. http://www.komentaras.lt/naujienos/apie-antrojo-pasaulinio-karo-pradzia?lang=
Kitoks požiūris į tai ir pakankamai praktiškai pagrįstas. Ir vėl momentas mes tarsi žinom bet realiai nieko nežinom net savam žemiškam lygyje. O ką jau kalbėti apie kažką toliau.
Almiasas2015-05-12 13:32
Vytautas rašė:
Creative rašė:Bet čia tema apie krikščionybę, laisvą valią ir Hitlerį, o ne apie motyvus, motyvacija ir pnš.
Problema ta kad Hitlerio klausimas ir bendrai II pasaulinis karas nėra jau toks prasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. http://www.komentaras.lt/naujienos/apie-antrojo-pasaulinio-karo-pradzia?lang=
Kitoks požiūris į tai ir pakankamai praktiškai pagrįstas. Ir vėl momentas mes tarsi žinom bet realiai nieko nežinom net savam žemiškam lygyje. O ką jau kalbėti apie kažką toliau.
Perskaičiau straipsnį, bet viską sugadino pabaiga apie lendlizą. Nežinau, iš kur paimta tokia nesąmonė.
Tai pirmuosius krovinius TSRS gavo iš Anglijos dar 1941 metais. Tais pačiais 1941 metais parama į TSRS patekdavo per sąjungininkų okupuotą Iraną.
O jei tikėti rusiškais wikiais, tai už lendlizą TSRS taip ir neatsiskaitė, liko amžinai skolinga: https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D0%B5%D0%BD%D0%B4-%D0%BB%D0%B8%D0%B7
O kas dėl karo pradžios – kalta ir TSRS, ir Vokietija, ir šios dvi šalys tikrai labai daug bendradarbiavo. Yra tokio istoriko Nekričiaus knyga, kur viskas gana rimtai analizuota, knyga savo laiku buvo uždrausta TSRS: http://militera.lib.ru/research/nekrich/index.html
Vytautas2015-05-12 14:16
Almiasas rašė:O kas dėl karo pradžios – kalta ir TSRS, ir Vokietija, ir šios dvi šalys tikrai labai daug bendradarbiavo. Yra tokio istoriko Nekričiaus knyga, kur viskas gana rimtai analizuota, knyga savo laiku buvo uždrausta TSRS: http://militera.lib.ru/research/nekrich/index.html
Na nebloga jauno ruso analizė antrojo pasaulinio karo ir jo esmės ▶ Žiūrėti YouTube
Ir įdomus video apie Stalino sūnų ▶ Žiūrėti YouTube
Vokiečiai kaip ir išdūrė Staliną šitoje vietoje. Kaip matosi pagal dabartinę informaciją jie jo nelaisvėje neturėjo tik imitavo. O žmogelis kažkur žuvo ir tiek. Gal kažkas lavoną ir užkasė, o gal ir ne.
Atsiprašau kad tik Hitleris siejasi su tema. 🙂
Almiasas2015-05-13 11:34
Kad jau užėjo kažkokia kalba apie karą, duodu dar vieną įdomią nuorodą, @Vytautas.
Valia – gebėjimas sąmoningai valdyti savo veiklą ir elgesį, padedantis įveikti kliūtis siekiant tikslo; vidinė paskata atlikti nepakankamai motyvuotus išorinius ir vidinius veiksmus. Sąmoningai numatytas, suplanuotas ir vykdomas veiksmas tikslui siekti vadinamas valios arba valiniu veiksmu. Nevalinis veiksmas yra toks, kurį žmogus atlieka be išankstinių ketinimų. Dažniausiai tai savo kilme sąmoningi veiksmai, bet ilgainiui virtę automatiniais, pvz., ėjimas, bėgimas ir pan
p.s.
Vytautas rašė:Atsiprašau kad tik Hitleris siejasi su tema. 🙂
TinSoldier rašė:P.S. Jeigu kas nors atsakinės, nenorėčiau gilintis į konkrečius pavyzdžius, kaip kad apie Hitlerį ir pan. Tai tik primityvūs pavyzdžiai, kurių netikslumą, juos cituodamas iš paragraf'o žinučių, aš supratau. Tikiuosi, suprasit ir jūs. Žvelgiam abstrakčiau 🙂
Vytautas2015-05-14 10:54
Su laisvos valios klasikiniu apibrėžimu viskas tvarkoje. Bet tarsi už to apibrėžimo dar yra sekantis lygis. Ar žmogus tą sąmoningą, valingą veiksmą daro tikrai pats ar tai jau yra apspręsta išankstinės programos? Lyg ir turi pasirinkimą bet pasirenki kaip reikia ir nuo tavęs tai niekaip nepriklauso. 🙂
puodukas2015-05-14 11:09
"Smulkmenose" tikrai turime pasirinkimą, o su tais "smulkiais" pasirinkimais sukuriam….
pi2015-05-14 12:44
Vytautas rašė:Su laisvos valios klasikiniu apibrėžimu viskas tvarkoje. Bet tarsi už to apibrėžimo dar yra sekantis lygis. Ar žmogus tą sąmoningą, valingą veiksmą daro tikrai pats ar tai jau yra apspręsta išankstinės programos? Lyg ir turi pasirinkimą bet pasirenki kaip reikia ir nuo tavęs tai niekaip nepriklauso. 🙂
Mano požiūriu, tai laisva valia prasideda nuostatų (tikėjimo) lygmenyje, kol ten chaosas, tol nėra ko laisvos valios ieškoti ir išorėje. Tas, kuris panori, gali išsišifruoti (užtruks) savo paties vidinį programinį kodą (t.y. jo paties gyvenimą valdančias nuostatas) ir tai, kas iki tol jį valdė nesąmoningai, dabar jau sąmoningai pats tvarkyti, filtruoti, kam leisti savyje veikti visa jėga, o ką atmesti kaip nereikalingą balastą. Bet pirmiausia būtina sąlyga – pažinti tas visokias savo vidines programas (viduje glūdinčius "angelus" ir "demonus", stiprybes ir silpnybes, psichologines žaizdas, nuoskaudas ir pan.) bei tų programų veikimo principus (senų laikų šūkis "pažink save", jei nori pažinti pasaulį. Arba "Naujojo Testamento" reikalavimas "išmokti skirti dvasias", kuriam vidiniam impulsui pasiduoti ir leistis vedamam, o kurį tuoj pat nuslopinti). Išorėje laisvos valios trupiniai darosi prieinami tik "laisvos valios principą" pritaikius savo vidinėms nuostatoms. Taigi, nors ir gimdami atsinešam laisvos valios galimybę, mūsų gyvenimo "pradiniuose nustatymuose" "default" uždėta varnelė, neleidžianti naudotis tuo principu, kol pats "vartotojas" nepareikš noro atsiimti savo "admino teises" (netaps sąmoningas). Jei nepareiški savo paties teisių į "adminavimą", tai pagal nutylėjimą duodi teisę tavimi naudotis visokiems išoriniams energetiniams ir ne tik dariniams ("egregorams" ir pan.) ir jokia laisva valia nė iš tolo nekvepia, net ir kasdienėse smulkmenose, renkiesi pagal paties neįsisąmonintas, primestas "reklamas". Arba, susiviliojęs galios valdyti kitus galimybe, pats savo "adminavimo teises" perleidi kokiam "egregorui" (idėjai, tikėjimui), kurį matai kaip naudingą sau ("parduodi sielą nelabajam"), kaip Hitleris ir pan.
Tiesa, jei taip bandant lįsti į gelmę sluoksnis po sluoksnio, gali būti, kad, bent jau krikščionybėje, "laisvos valios" pasirinkimas yra pasirinkimas tik tarp dviejų savo būsenų: atsisukti į Dievą (Būtį) ar nuo Dievo nusigręžti (nustoti jausti savo buvimą, nebūti "čia ir dabar"), visa kita – tik to vienintelio pasirinkimo pasekmės. Bet tą pasirinkimą tenka kartoti kiekvieną akimirką, kol jis taps automatizmu.
puodukas2015-05-14 14:40
pi rašė:…jokia laisva valia nė iš tolo nekvepia, net ir kasdienėse smulkmenose,
"smulkmenoms" buvau uždėjęs kabutes, nes Vytautas kitoj temoj užklydusią išdidumo mintį buvo pavadinęs "smulkmena neverta dėmesio".
Šiaip nelabai supratau ką turėjai mintyse rašydama apie krikščionybę, nes man labiau į krikščionišką mokymą panašu ką rašei prieš tai.
pi2015-05-14 16:02
puodukas rašė:
pi rašė:…jokia laisva valia nė iš tolo nekvepia, net ir kasdienėse smulkmenose,
"smulkmenoms" buvau uždėjęs kabutes, nes Vytautas kitoj temoj užklydusią išdidumo mintį buvo pavadinęs "smulkmena neverta dėmesio".
Šiaip nelabai supratau ką turėjai mintyse rašydama apie krikščionybę, nes man labiau į krikščionišką mokymą panašu ką rašei prieš tai.
Krikščionybę paminėjau labiausiai dėl to, kad būtų ryšys su temos pavadinimu, o žodelį "bent" pridėjau bandydama apsidrausti, pabrėžti, jog su krikščionybės mokymais esu daugiau susipažinusi iš vidaus (t.y. savo laiku jaučiau "kaifą" skaitydama Bibliją ir įv. teologinius tekstus, kokie papuldavo po ranka), negu kad su kitų religijų (nors kitų religinių sistemų tekstus irgi būčiau tada mielai "rijus", tik mažiau pasitaikė po ranka) :). Ta paskutinė pastraipa tėra viso pirmesnio teksto praplėtimas, manau, tai yra fundamentalus dvasinis principas, nuo jo prasideda bet koks tikėjimas. Šiaip dabar jau manęs nelabai domina atskiros religinės sistemos ir jų tarpusavio ginčai, domina tik tai, ką bet kurioje iš jų perskaičius ir perleidus per savo patirtį randu kaip gyvą dalyką man ir tais rastais man gyvais "lobiais" paskui naudojuosi pagal savo supratimą, neieškodama patvirtinimo, įtelpa tai į kokios nors religinės sistemos dogmas ar ne.
idenmeyou2015-05-14 20:30
Kartais abejoju net ir dėl smulkių pasirinkimų, net ir ten gali nebūti laisvos valios. Mums atrodo, kad mes pasirenkame tarkim su vienu žmogumi bendrauti ar ne, bet įžvelkime, kad savo įgimtą temperamentą, charakterį, psichiką gauname gimdami ir jo labiau ugdome iš aplinkos faktorių. Gali labai silpną žmogų įmesti į sunkią padėtį ir po kiek laiko jo charakteris, bei požiūris gali būti labiau užgrūdintas.
Žmogus jau gimsta su tam tikrais ypatumais, nuo mažens vaikas mėgsta žaisti, kitas piešti, kitas dar kitokių pomėgių, o juk tai yra iš tėvų genų. Abejoju ar nors vienas žmogus turėjo teisę pasirinkti koks bus gimęs. Tad tose smulkmenose, situacijose galvojame, kad renkamės ką daryti, bet nepastebime kas esame ir nuo mūsų "aš" kaip priklauso mūsų pasirinkimai.
a.t.sielis2015-05-15 13:18
Įsivaizduokim, kad renkamės kokios spalvos daiktą pirkti, ir išsirenkam ne tos spalvos, kurios iš tikro norėtume. Tai patvirtina, kad laisvas pasirinkimas egzistuoja. Nes čia 50/50 situacija, galėjo būti ir tas ir tas pasirinkimas.
Mekabciel2015-05-15 16:02
a.t.sielis rašė:Įsivaizduokim, kad renkamės kokios spalvos daiktą pirkti, ir išsirenkam ne tos spalvos, kurios iš tikro norėtume. Tai patvirtina, kad laisvas pasirinkimas egzistuoja. Nes čia 50/50 situacija, galėjo būti ir tas ir tas pasirinkimas.
Bet juk pasirinkima darei, spejai ir manei, tuo metu kai pirkai. Koks skirtumas, kad nusipirkai ne ta kuria norejai ir ateityje atspejai arba neatspejai. Tu spejai. O spejimas ir reiskia, kad galvoji, kad sitas laimingesnis spejimas. Tai nepatvirtina valios laisves egzistavimo.
Zmogus gali atsistoti visiskai sotus prie dvieju visiskai skirtingu tortu. Ir jam lieps pasirinkti kazkuri viena arba bus nusautas. O jam visiskai vienodai ka rinktis, nes jis sotus. Bet jis vistiek issirinks ta, kuris mikro isskaiciavimuose labiau patinka. Kadangi skonis nebetures reiksmes – prades veikti jau kiti vertinimo kriterijai:
Gal but vienas tortas labiau megiama atspalvi turi.
Gal but forma priimtinesne.
Gal but papuosimai labiau atitinka besirenkancio charakteri.
Gal but tortas arciau stovi ir zmogui maziau energijos sanaudu reiktu tiesiant ranka(nes juk tuoj bus nusautas jei nepasirinks, reikia kuo skubiau rinktis!)
Galbut tiesiant ranka praskrido netoli varna, zmogus uzsiziopsojo siek tiek pasikreipe ir vietoje desinio torto issirinko kairiji.
Galu gale jam uzriso akis ir jis rinkosi tik liesdamas torto formas ir i cukrini papuosima jis pirsta isidure. Ir pasirinko ta, kuris maziau draskosi arba ta, kuris minkstesnis.
Ir gal but zmogus situ visu dalyku net nesuvokia. Neturi reiksmes. Tai vyksta akimirksniu.
a.t.sielis2015-05-15 17:11
Sakykim, tikros laisvos valios nėra. Viskas determinuota. O determinuoja viską Kūrėjas. Tada, jeigu Kūrėjas nori, kad mes turėtume laisvos valios iliuziją, jis ją sukuria. Tokiu būdu, vienokia ar kitokia laisvos valios regimybė egzistuoja. Klausimas išspręstas, nes būdami be galo mažos dalelytės be galo didelėje Visumoje, mes negalim niekaip kitaip funkcionuoti, kaip maksimalioje priklausomybėje nuo Visumos.
idenmeyou2015-05-15 21:36
Toks išvedimas laisvos valios nepatvirtina, vien jau kūrėjo žaidimas duoti mums laisvą pasirinkimą ar ne priveda prie to, kad laisvos valios neturime. Jeigu turėtumėme laisvą valią, kūrėjas priklausytų nuo mūsų sprendimų ir kalbos apie jo veiksmų įtaką mums net negalėtų būti.
Kaskart kiekvienas pasirinkimas daromas pagal žmogaus naudingumo koeficientą. Žmogus rinkdamasis, pats to nesuprasdamas apskaičiuoja naudingiausią variantą. Renkantis spalvą žmogus išsirinks tą kuri ji labiausiai jam tinka, nors visi jo pasirinkimai išplaukia iš jo psichikos, kuri augo šiame pasaulyje ir toliau formuojama įvairių madų, kitų žmonių, bei visos likusios aplinkos, bei savo paties apmąstymų.
a.t.sielis2015-05-15 21:49
Jeigu pasirinkimas daromas, vadinasi yra pasirinkimo būtinybė arba pasirinkimo laisvė. Negali rinktis, jeigu nėra alternatyvų.
Mekabciel2015-05-15 22:36
a.t.sielis rašė:Jeigu pasirinkimas daromas, vadinasi yra pasirinkimo būtinybė arba pasirinkimo laisvė. Negali rinktis, jeigu nėra alternatyvų.
Visos alternatyvos tai pasirinkimo iliuzija. Tarsi yra aibe pasirinkimu su aibe zmogaus gyvenimo keliu, bet istikro ju nera. Kaip kurinys suduzo taip jis atgal ir susirinks. Yra (1)priezastis – (2)pasekme sitas pasaulis ir pasekme grizta atgal tais paciais laipteliais, busenomis atgal i (3)priezasti. Zmogui kiekviena sekunde ateina vis nauji norai, tu pripildymu, kurie jam jau paruosti. Pripildymas sudirgina nora ir mes pajauciame, kad kazko uzsinorejome, o ne atvirksciai. Ne as uzsinorejau ir del to nuejau kazka suvalgiau. Ne as priezastis, o pasekme. Pasekme nulemia priezasti, pasirinkima. Zmogus visad pasirenka tai ko uzsinorejo, o pasirinkti tai ko jis nenori neimanoma. Bet tai velgi nera valios laisve.
Nusileido zmogus kopeciomis ir dabar kyla atgal tais paciais laipteliais, nes suprato, kad virsuje buvo geriau. Laipteliai tie patys. Jais jau nusileido. Dabar tik grizta jais tam, kad igytu visai kita kokybe. Kad suprastu, kam nusileido ir kam tie laipteliai buvo skirti. Bet laipteliai egzistuoja ir jokio pasirinkimo tame nera. Tik skirtumas tas ar per kancia lipsi atgal, o tau is paskos su akstinu bakstys ar savu noru. Bet ir savas noras ne zmogaus aisku. ::)
puodukas2015-05-16 09:13
Mekabciel rašė:Ne as uzsinorejau ir del to nuejau kazka suvalgiau. Ne as priezastis, o pasekme.
Perskaityk įdėmiai pirmąją PI žinutę, ji gan aiškiai šiuolaikiniais terminais išdėstė kaip yra ir kaip gali būti.
Tu dabar rašai, koks žmogus yra iki tol, kol pareiškia, kad nori susigrąžinti "admino teises" .
Gal būt ir pats noras, ir supratimas, kad galima susigrąžinti "admino teises" neateina savaime, bet tai nekeičia galutinio tikslo, kad žmogus "atgal laiptais turi užlipti" kaip savo norų "adminas".
a.t.sielis2015-05-16 09:38
Man atrodo, vėl čia ginčas vyksta dėl to, kas nesuvokiama. Tie gudragalviški išvedžiojimai nieko nepaaiškina, nes dalykas neįkandamas. Tiesiog palikim taip kaip yra, nukelkim kepurę prieš būtį.
idenmeyou2015-05-16 14:22
Esant daug alternatyvų mums gali atrodyti, kad yra daug pasirinkimų, net nežinome ar tų pasirinkimų skaičius ribotas ar ne, bet alternatyvas susikūrėme ne mes, mes taip pat jų nesirenkame, tai padaro mūsų pasąmoniniai veiksniai, kurie apskaičiuoja kas geriau ar blogiau. Žmogus nori teigiamų dalykų ir vienoje situacijoje iš dvejų pasirinkimų gali pasirinkti vieną, po kelerių metų įgavęs patirties pasirinks kitą, bet tiek pirmu, tiek antru atveju žmogus sąmoningai siekė teigiamumo, sau naudos, bet jo kažkokie įsitikinimai, pasąmoninės baimės pasvėrė pirmąjį kartą neteisingai ir žmogus nors ir galvojo, kad renkasi teisingai vis dėlto prašovė.
Mekabciel2015-05-16 16:08
puodukas rašė:kad žmogus "atgal laiptais turi užlipti" kaip savo norų "adminas".
Sutinku. 8)
a.t.sielis rašė:Man atrodo, vėl čia ginčas vyksta dėl to, kas nesuvokiama. Tie gudragalviški išvedžiojimai nieko nepaaiškina, nes dalykas neįkandamas. Tiesiog palikim taip kaip yra, nukelkim kepurę prieš būtį.
Aha, o gudragalviskiausia sneket apie valios laisves egzistavima, kai ji skirtinguose moksluose skersai isilgai per visus galus, paneigta kaip egzistuojanti. ???
a.t.sielis2015-05-16 17:39
Mekabciel rašė:Aha, o gudragalviskiausia sneket apie valios laisves egzistavima, kai ji skirtinguose moksluose skersai isilgai per visus galus, paneigta kaip egzistuojanti. ???
Oho, oho 😀 prašyt šaltinių ar net nereikia?
Mekabciel2015-05-16 18:06
a.t.sielis rašė:
Mekabciel rašė:Aha, o gudragalviskiausia sneket apie valios laisves egzistavima, kai ji skirtinguose moksluose skersai isilgai per visus galus, paneigta kaip egzistuojanti. ???
Oho, oho 😀 prašyt šaltinių ar net nereikia?
Kam tau tie saltiniai nesuprantu… juk pora postu atgal pats rasei, kad viskas determinuota?
Manes tikrai neprasyk, tirkai neieskosiu. Jei idomu, paieskok straipsniu apie neuromokslinius tyrimus ir zmogaus priimamus sprendimus.
Creative2015-05-16 18:14
Kur prasideda ar baigėsi laisva valia tėra bendro susitarimo reikalas, kaip ir daugelis dalyku tera bendri susitarimai, kaip ir kalba, kad mes visi suprastumėme daug maž apie ką kalbama.
a.t.sielis2015-05-16 18:16
Mekabciel rašė:Manes tikrai neprasyk, tirkai neieskosiu. Jei idomu, paieskok straipsniu apie neuromokslinius tyrimus ir zmogaus priimamus sprendimus.
Viskas aišku, nerimti teiginiai.
O aš sakiau, kad jeigu Kūrėjas determinuoja viską, ir Kūrėjas nori, kad būtų pasirinkimo laisvė, tai tokia ir bus, nes nuo jo viskas priklauso.
Naudojame slapukus, kad svetainė veiktų, galėtume matuoti lankomumą ir rodyti reklamą. Galite sutikti su visais slapukais arba leisti tik būtinuosius. Privatumo politika