Krikščioniškasis dievas leidžia rastis tokiems reiškiniams, kaip masinės žmogžudystės, teroristiniai aktai ir popmuzikos scena todėl, kad negali/nenori kištis į žmonių laisvą valią. Taip?
Tačiau, juk galime pripažinti, kad kai kurie žmonės neturi laisvos valios. Pavyzdžiui, žmogus sergantis depresija. Pakitimai smegenų chemijoje, neracionalus, neblaivus mąstymas, paveiktas išorinių ar vidinių, tačiau nekontroliuojamų priežasčių, suparalyžuoja žmogaus laisvą valią. Žmogus gali tapti iki baisių sprendimų jį nuvedusių priežasčių-pasėkmių įkaitu.
Arba, pavyzdžiui, masinę žmogžudystę įvykdęs Charles Whitman'as. Kad ir kaip jis būtų norėjęs turėti laisvą pasirinkimą, nuo jo tai nelabai priklausė. Vėliau jo smegenyse buvo atrastas auglys, spaudęs migdolinį kūną (corpus amygdaloideum), sritį, kuri atsakinga už emocinį, socialinį stabilumą, agresijos reguliavimą.
Pats Whitman'as prieš žmogžudystes paliko raštelį:
"Pastarosiomis dienomis aš savęs nesuprantu. Aš turėčiau būti paprastas, racionalus ir protingas jaunuolis. Tačiau pastaruoju metu (negaliu prisiminti, kuomet viskas prasidėjo), aš tapau savo keistų ir neracionalių minčių įkaitu".
Ar žmogus, negalintis savęs kontroliuoti, gali turėti laisvą valią? Nelabai.
Toks suvokimas gali labai subalamutinti, kalbant apie visuomeninę/teisinę santvarką – kaip vertinti laisvos valios neturinčius nusikaltelius. Bet, įdomu, ir kaip krikščionybė tai vertina.
"Dieviškasis teismas", aišku, ne durnas – turės į tai atsižvelgti. Turės į viską atsižvelgti.
paragraf 78 rašė:Kalbant apie Hitlerį… Įdomus pastebėjimas, bažnyčia (čia RKB) yra paskelbusi begalę šventųjų, t.y. žmonių kurie yra dangaus karalystėje, tačiau nėra paskelbusi nei vieno asmens kuris tikrai yra pargare.
paragraf 78 rašė:Tarkime tas pats Hitleris, kodėl jis tiek žmonių myriop pasiuntė? Gal jį tėvelis per mažai mylėjo? Mes baustume už padarinius ir mus nesvarbu priežastys, dieviškam teismui gi, anot teologijos yra svarbiau priežastis, o ne pasekmė<…>
Tačiau čia kyla esminė problema. Norint nubausti žmogų už nusikaltimą, padarytą visiška laisva valia, reikia daryti prielaidą, jog jo veiksmas neturėjo jokių priežasčių. Kas yra nesąmoninga, tokia situacija nėra įmanoma.
Aišku, gana lengva nuspėti priežastis, kai totaliai pakitusi žmogaus smegenų chemija. Nesunku nuspėti priežastis, kai smegenyse randamas milžiniškas auglys, spaudžiantis sritį, atsakingą už konkrečių veiksmų priėmimą ir elgesį. Tačiau tarp šitų didelių ir ryškių pokyčių smegenyse ir mažesniųjų – nėra didelio skirtumo.
Esmė tokia pati: išorinės ir pan. priežastys kuria neuronų ryšius, formuoja smegenų struktūrą, veikia įsitikinimus, požiūrius, poelgius, veiksmus. Genų pasirinkti žmogus negali, negali pasirinkti ir to, kokiose situacijose jis atsidurs ir kaip jose tie genai pasireikš, žmogus negali paveikti savo genų ekspresijos.
"Laisva valia" tampa labai keista sąvoka. Ypač, pavyzdžiui, turint omeny net ir tai, jog galbūt smegenys apdoroja visą informaciją ir priima sprendimą dar prieš ateinant sąmoningai minčiai, ką žmogus ruošiasi daryti. (nepaisant to, kad naujiena paskelbta anomalijoj, tyrimas tikras, ne vieną kartą pakartotas).
Hitleris dieviškąjame teisme galbūt buvo nepasiųstas į pragarą, kadangi jo tėvelis nemylėjo, todėl, kad jis savo gyvenime susidūrė su daugybe nuo jo nepriklausiųsių priežasčių, nulėmusių tokius jo poelgius. Jis, kaip ir kiekvienas kitas žmogus, buvo priežasčių-pasėkmių tėkmeje susiformavusi asmenybė, kuri elgėsi pagal prieš tai įvykusias priežastis, o ne kūrė jas pats.
Tačiau, tokiame kontekste, kokia prasmė krikščionybėje lieka iš "laisvos valios"? Kokia prasmė lieka iš "laisvos valios" sukeliamų kančių, blogybių, "klaidingų" pasirinkimų?
Tai pradeda skambėti kaip pasityčiojimas: žmogui suteikta laisva valia, tačiau dieviškąjame teisme bus atsižvelgta į tai, kad jis, iš esmės, tos laisvos valios neturėjo – jo elgėsį lėmė visa jo istorija.
O žmonių, dėl jų laisvos valios, sukeliamos blogybės ir kančia? Jeigu net Hitleris, sukėlęs tiek kančių, galėtų būti įvertinamas kaip, tam tikra prasme, neturėjęs laisvos valios, todėl galbūt išvengsiantis pragaro, – ko verti visi tie krikščionybės paaiškinimai apie "laisvą valią"?
P.S. Jeigu kas nors atsakinės, nenorėčiau gilintis į konkrečius pavyzdžius, kaip kad apie Hitlerį ir pan. Tai tik primityvūs pavyzdžiai, kurių netikslumą, juos cituodamas iš paragraf'o žinučių, aš supratau. Tikiuosi, suprasit ir jūs. Žvelgiam abstrakčiau 🙂
