Kas mūsų laukia po mirties?
Kuo žmogus yra aukštesnės sąmonės ir labiau pažengės, tuo jam šis procesas yra įprastesnis.
Konkrečiai kalbant apie mane, ne, neprisimenu.
TinSoldier, kaip suprantu tu netiki pomirtiniu gyvenimu?
ajolu rašė:Mirtis yra panašį į atsiskyrimą nuo fizinio kūno subtiliuoju kūnu. Mirtis tėra fizinio kūno mirtis. Todėl kiekvieno žmogaus pomirtiniai keliai yra skirtingi, nes tai priklauso nuo jo sąmonės ir tikėjimo.
Kuo žmogus yra aukštesnės sąmonės ir labiau pažengės, tuo jam šis procesas yra įprastesnis.
Konkrečiai kalbant apie mane, ne, neprisimenu.
TinSoldier, kaip suprantu tu netiki pomirtiniu gyvenimu?
Tikrai netikiu. Bet ne tame esmė.
Net, jei pomirtinis gyvenimas būtų, man įdomu, iš kur žmonių žinios apie jį? 🙂
Nes, iš mano pusės žiūrint, atsirado žmogus, kuris nerimauja apie mirtį, o kitas žmogus tuo pasinaudodamas pradeda aiškinti, kad reikia tapti sąmoningesniu, ten dvasiškesniu ir viskas bus geriau, bus lengviau suvokiami procesai ir pan. Man tai panašu į verbavimą kažkokį, suteikiant melagingą paguodą 🙂
Nes tiesa tokia, kad nei aš, nei tu, nei mindė nieko nežino, ir negali žinoti, kas bus po mirties. Tu patari būti dvasiškesniam. O gal, norint geresnių pomirtinių sąlygų, reikia kaip tik kuo daugiau alaus per gyvenimą prigerti, ir kuo labiau degraduoti?
Pas mus yra igimta, jog tiketi tik tais dalykais, kuriuos galima paliesti ir pamatyti. Atmesk kokia 1000 metu, ir niekas nepatiketu jog bus toks gyvenimas koks dabar.
Ir skeptikai kaip gali taip kategoriskai sakyti jog nieko nera, lyg jie butu mire jau ir zinotu jog ten nieko nera, o mokslininkai ka ? is kur jie gali zinoti jog ten nieko nera ? Tad cia irgi galiu pasakyti, nera jokiu net faktu, irodymu jog po mierties nieko nera 🙂
ajolu rašė:o ar yra įrodyta kad 100 procentų neegzistuoja?
Man labai atsibosta šitas argumentas 🙂
Įrodymo našta tenka teigiančiąjai pusei.
Net ir teisinė sistema remiama tuo, jog kaltintojas turi įrodyti kaltinamojo kaltę, o ne nekaltasis turi įrodinėti savo nekaltumą. Nes priešingu atveju – visiška loginė spraga.
Neįmanoma pateikti įrodymų, kad kažkas neegzistuoja, toks prašymas yra visiška nesąmonė 🙂
Prisimenam Raselo arbatinuko analogiją
Ir negi jūs tikrai norit savo tikėjimą statyti ant tokio argumento? Ant svarstymo, kad kažkas egzistuoja, nes neturit visiškai jokių įrodymų nei į vieną pusę? Ar priimti tikėjimo poziciją tokiu atveju protingiausia? Ar protingiausia, neturint jokių įrodymų, tiesiog išlikti nepaveiktam ir neutraliam (kas atitinka netikėjimą)?
Informacijos kokybę reikia vertinti.
Pvz. įdomu man girdėti klausimus, a la "ar egzistuoja pomirtinis gyvenimas ir kokie faktai tai pavirtina?" sėdint anomalija.lt forume, kur pilna informacijos, visokių faktų ir duomenų apie atvejus. Kad nėra mokslinės teorijos apie tai, tuo labiau įsitvirtinusios ir konsensusinio pritarimo sulaukusios teorijos, kaip ir nėra platesnių tyrimų – tai kitas reikalas.
http://www.technologijos.lt/n/pasaulio_paslaptys/S-37093/straipsnis/Mokslininkas-kvantine-fizika-irodo-kad-gyvenimas-po-mirties-egzistuoja?l=1&p=1
„Mes dedamės žiną, kad gyvenimas – tai tik tam tikras anglies ir kitų molekulių junginių aktyvumas. Kurį laiką taip pabūnam aktyvūs, pagyvenam, o po to trūnijame po žeme, – dėsto R. Lanza savo tinklalapyje. – Mes įtikėjome, kad esame mirtingi, nes mums „įkalė į galvas, kad mes mirsim“. Kitaip tariant, mūsų sąmonė susiejusi gyvenimą su kūnu. Kadangi mes žinome, jog kūnai miršta, vadinasi, mirsime ir mes."
Šios 2 įdėjos remiasi amžinu sąmonės egzistavimu, dėl to po kurio laiko bus įrodyta, jog sąmonė iš tiesų yra nemirtinga, ir kad realybė nėra "akmens pavidalo" kaip galvota. Bet tai iš tiesų didelis mokslo šuolis prie kurio vis artėjama.
Zinoma, per tiek amziu negalima teigti jog taip niekas ir nesumaste. Gal yra tokiu buve situaciju, bet daugumai sunku patiketi. Nes manau nera daug zmoniu kuriems nerupetu tokie dalykai, vistiek yra smalsu
Priedo, kodėl yra norima įrodyti kažkam, jog kažkas egzistuoja jeigu tai visiškai nesvarbu? visiškai nesvarbu ar žmogus tikės tuo ar ne, jokio skirtumo, tas pats kas tikėjimas Dievu. Šie du klausimai yra labiausiai diskutuojami ir tuo pat metu yra visiškai beverčiai. Kas svarbiausia yra pačio žmogaus tobulėjimas nesvarbu kuo jis tiki. Net jei tai tiesa, ar netiesa, abiem atvejais bus svarbiasia žmogaus savirealizacija bei gerovė esant gyvam.
Vytautas rašė:Sau aš žinau kaip yra o kiti tegul daro ką nori. Tai jų reikalas.
Gerai, kad savo pasauleziuros nebrukate kitiems, bet ar tikrai galite buti isitikine, jog jusu zinojimas yra teisingas? Gal jums tiesiog klaidingai atrodo, kad zinote tiesa, bet is tikruju ta tiesa yra visiskai kita? Nepagalvojote apie tai?
Benamis rašė:Idomi zinute.
Gerai, kad savo pasauleziuros nebrukate kitiems, bet ar tikrai galite buti isitikine, jog jusu zinojimas yra teisingas? Gal jums tiesiog klaidingai atrodo, kad zinote tiesa, bet is tikruju ta tiesa yra visiskai kita? Nepagalvojote apie tai?
Ateis laikas ir visi turėsim galimybę pasitikrinti 🙂 . Sau man daugiau nei pakankama kad yra būtent taip. Maža to pasidomiu ir kitų žmonių, suprantama kuriais galiu pasitikėti, keista patirtimi. Ji labai tvarkingai susilieja su mano patirtimis. Tiksliau patikslina tai ką aš savotiškai "apėjau šonu". Taip kad man su įrodymų pakanka apie anapusinio pasaulio egzistavimą.
Vytautas rašė:Na techniškai tai bus panašu į tą komos būseną kurioje buvau. Tik grimzdimas gilyn ir visiškas kūno pojūčių bei valdymo praradimas. Komos būsenoje klausos galimybė buvo likusi. Tiesiog dar labiau pradėsiu jausti savo antrąją pusę, sielą, kuri ir perves į anapusinį pasaulį. O kas ten ir kaip ten neturiu nei menkiausio supratimo kaip ir visi žmonės. Tai kažkaip visiškai kita ir jokiam dabartiniam apibūdinimui nepasiduoda. Pats faktas kad mirties nėra ir nėra dėl to ko jaudintis. 🙂
Tai reiskia, per spiritizmo seansa, yra iskviestos sielos, is sielu pasaulio ? Ir dar, pagal jus, teorija jog siela dar klaidzioja gyvuju pasaulyje, tikite ?
minde1990 rašė:Tai reiskia, per spiritizmo seansa, yra iskviestos sielos, is sielu pasaulio ? Ir dar, pagal jus, teorija jog siela dar klaidzioja gyvuju pasaulyje, tikite ?
Kaip minėjau su siela bendrauta ir komos būsenoje, dar yra nuojauta tai optimalus "aš" ir sielos priimtas sprendimas. Švytuoklės nevadinčiau spiritizmo seansu bendraujant su savo siela. Normaliai siela randasi visuomet sielų pasaulyje tik kritiškais atvejais kažkaip perima šio kūno valdymą. Bėja sielų pasaulis ir dvasių bei agregorų pasaulis iš esmės skirtingi dalykai. Jokių dvasių ir agregorų šiuo metu paprasčiausiai nėra. Panaikinta. 🙂 Visais tais dalykas aš netikiu bet žinau, nes tiesiog teko išgyventi patirtis. 🙂 Bet tai tik mano patirtis ir man. Kiekvienas šiame supratime remiasi kuo tik nori 🙂
Vytautas rašė:Tai visiškai nepriklauso nuo dvasingumo, tikėjimo ar kitokių savybių. Tiesiog tai įgimta.
kas igimta? netureti pomirtinio gyvenimo? ar neatgimti?
ajolu rašė:kas igimta? netureti pomirtinio gyvenimo? ar neatgimti?
Įgimta sielos neturėjimas ko pasekoje nebūna pomirtinio gyvenimo ir atgimimo. Siela tai ne gyvybę palaikantis kažkas kaip mastoma klasikiniu būdu. Kaip minėjau siela gali valdyti kūną tik laikinai. Tiesiog tai teko pajusti, patirti. Ir tai nutinka tik kritiškose situacijose. Šiaip sielos pagrindinė paskirtis ne kažkokia dvasingumo ar kažko o paprasčiausiai maksimaliai įmanomai ilgo gyvenimo užtikrinimas šiame pasaulyje saugant jį. Saugojimo būdai du kūno valdymo perėmimas ir palankių įvykių sekos formavimas.
ajolu rašė:ai tai tu kalbi apie besielius subjektus? tuos, kurie neturi sielu, taip?
Kalbu apie žmonės kurie neturi sielos. Tai visiškai nieko baisaus tiesiog savotiškai ne pilna "komplektacija" iš prigimties. Tai niekaip nemaišo gyventi šiame pasaulyje. 🙂
Benamis rašė:Ok, daleiskime jus teisus, tada pasakykite kas nulemia, kad vieni is musu Zemeje turi sielas, o kaikurie sielu neturi?
Sielos neturėjimą nulemia elementari priežastis klonavimas. Jokių problemų tai padaryti net mūsų mokslui. Tiesiog kažkas mus paklonavo praeityje. Klonavimas vyko šitame lygyje ir neperėjo anapusinio pasaulio procedūrų. Klonai tiesiog nematomi anapusiniam pasauliui. Atitinkamai ir neturi reikiamų sudedamųjų dalių.
klonas (zmogus be sielos) + normalus zmogus (su siela) = ?
Benamis rašė:Tada kitas klausimas:
klonas (zmogus be sielos) + normalus zmogus (su siela) = ?
Galimi abu variantai. Kas gausis konkrečiu atveju nežinau. Bet tai kažkaip apsprendžia anapusinis pasaulis ar būti našlaičiu.
Bet klonas+klonas= klonas (garantuotai) nepriklausomai kad mirimo procedūra lyg ir praeita. Lyg išoriškai viskas natūralu.
– Ar as turiu siela?
Ir atsakymas buna "Ne", kas ta atsakyma padiktuoja, jeigu zmogus be sielos bendrauti su neegzistuojancia siela negali? ;D Logikos nematau. Suprantu jeigu atsakymas buna "Taip", o vat jeigu "Ne"?
Bet niekaip nesugeba išmatyti, kame problema jo teiginiuose..
