Nesupratai manes, as nesakau kad esu kitoks, tiesiog viskas nuo poziurio priklauso, ir tu esi teisus sakydamas kad gyvenimas tai tiese, bet as matau tiese tarp dvieju tasku tarkim tu kalbi apie visa gyvenimo kelia, gimimas ir mirtis, cia yra du taskai juos jungianti linija yra tiese (autostrada nuo a iki b ) bet as galvoju kad sita kelia galima suskirstyti i etapus, tarkim, kudikyste vaikyste paauglyste branda ir senatve, cia gauname 5 etapus, prideje gimima ir mirti turime 7 taskus, kad 7 taskai susijungtu su tiesia linija jie privalo buti vienoje linijoje, bet kas sake kad butinai taip ir yra.
As manau kad kudikysteje keliaujame tiesiai i vaikyste, vaikysteje i paauglyste ir t.t. Ir nebutinai musu kelio horizonte mirtis, galbut mes kazkuriame etape pasukame link mirties.
Sakai kad musu gyvenimo linija nulemta visi einame tenpat, i mirti, sutinku, bet ar butinai musu kelias tiesus ?
Mano manymu kaip uzsiminiau, galima sakyti kad zeme juda apie pauksciu tako centra, busime teisus, bet galvoje kils asocijacija apie orbita, nors galima sakyti kad keliaudami apie pauksciu taka mes dar judame apie saule, jau gauname kreive pan kaip istempta spyruokle, galime sakyti kad judedami apie pauksciu taka mes svyruojame aukstyn/zemyn nuo vieno galaktikos krasto iki kito, kreive gaunasi dar sudetingesne, autostrada pasakyti judame ten, bet suprasti kur judame judedami, cia aplinkelis.
P.s. Kaip siandienine fizika sako kad norint ismatuoti judejima reikia atskaitos tasko, tu ji imi viena ir viena finisa, todel vauni tiesia, as imu daugiau atskaitos tasku tai ir rezultatas kitas.
Bei drysciau abejoti tavo teorija, nes dudamas tarp dvieju tasku viskas ka tu gali gauti tik reliatyvu judejima, t.y. Vaikysteje nesigreziojei atgal o ir laiko tekmes pojucio neturejei su kuo lyginti tai apie ji nesipleskime, viduryje kelio tu gali matyti kad puse kelio nukeliavai pradzia ir finisas vienodai toli, senatveje matysi neivengiamai artejanti finisa, tai tik laiko tekmes ne kelio pojutis, kad suprastum krypti tau reikia bent dveju tasku ne vienoje linijoje uznugaryje (praeityje), nedeliodamas tasku praeityje tu negali suprasti ar tavo kelias tiesus, tu tik zinai kur atkeliavai.
Taspats reliatyvumas, tarkim atmesk ir tuos du taskus, palik gyvenimo kelia be tasku, be pradzios ir pabaigos, kur tada keliausi, koks tada kelias bus? Tada niekur nekeliausi kelias bus ne linija o taskas, ne akimirksnis, ilgas, bet taskas, o taskas erdveje tai niekas nes neapibrezia saves erdveje.
Cia viskas nuo poziurio priklauso