Skip to main content

Kalbos pasauliai ir mintis

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
cs2017-11-22 22:31
Vizualizuojama katatų pradžia yra iš konteraktyvių, nekonteraktyvių priedėlių. Esminiai pagrindai tai ploto apdorojimas, kuris yra skaitinių verčių prasidedančių nuo 2 iki 32. Vertės nuo 0 iki 9 yra vienetai, o 10 iki 100 kelintiniai.

Vienetai yra koleriuojantys ypatingus detalizmus ir jų narių plotų dydis iki 9 yra pirmojo "tinklo" detalizmas. Antrasis "tinklas" nuo 10 yra eigos ir pabaigos.

Pirma, paėmus narius: 2, 4, 8 (AB) sudarome pirmasias plotų sankirtas. Visi plotai nusidriekiantys į pozicijas ir artimas palaikymo dydžių detales. Pirmosios detalės yra paminėtuose nariuose. Koleriacijos pagrindas taip pat prasidedantis ir sužadinamas nuo 2-8.

Antru pagrindu veikiančios kelintinės plotų aibės yra pokoleriacinės (PK). PK sferos plotai driekiasi su apiimamu dydžių skale, kuri prasideda 16 ir baigiasi 32 (BA). Skalės atvaizdo sistema, paprasta ir šie palaikomi dydžiai nusako tolimesnės koleriacijos dėmenų keliones.

Pradžioje su pirmaisiais AB IR tolimensiais BA sudaromos skalės, kurių plotų matmenų sistema būtų atvaizduojanti tinklo detalizmus ir gijų detalizmus. Koleriacija veikia kai tinklo ypatingasis narys nėra peršokantis iki 16 narių skalės numerio. Paprasta koleriacija tai atvaizdo modeliavimas, kuriam suteikiamos visokeįvairinės ypatybės. PK tai atvaizdo demodeliavimas ir narių skirstymas.

Todėl pakankama sistema sudaryta iš pradinių reikšmių yra minties sąsajoje su gijomis. Šios atvaizduoja koleriaciją arba pokoleriaciją. Pagal AB turima aiški vietovė, o vėliau veikiantis pokoleriacinis BA ryšys sukonstruoja tinklą. Analogija ryšio skalėse nustatoma pagal vienetines ir kelintines ryšio sąvybes.

Bendra koleriacijos ir pokoleriacijos ir ploto narių shema.

Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 9

.L.U.T.H.O.R.2017-11-22 22:37
Kad nebūtume hipokritiški pacituosiu @Benamis

Anomalija rašė:7. Rašomose žinutėse draudžiama:

<…>

– *rašyti keletą pranešimų toje pačioje temoje iš eilės;

<…>

* – nebent praėjo daugiau nei 12 val. po pranešimo paskelbimo.

😉

cs2017-11-23 20:25
Tiksliųjų dėmenų ariotažas su ir kupin-rinkinys priklauso koleriuojančiai, pokoleriuojančiai sudėčiai.

Iš pirmojo ariotažo pakopos turime fiksuotus dėmenis, kurie prasideda nuo vienetų ir baigiasi kelintiniais. Šioje sistemoje "matmenys" virsta originatyvinėmis semiolokacijomis(semiolokatyra). Fiksuojamoji sudėtis tai ariotažo sąlygų tenkinimas, kuris pažymi kaip paprastai dėliojamos koleriacinės pakopos ir jų kylančios n-t figūrinės struktūros.

Antrasis ariotažas yra rinkinio sąsaja su semiolokacijomis, kurios yra AB ir BA plotų dėmenys. Rinkinys su skaičių dėmenimis ir semiolokacijomis yra rinklių sąmoju apspręstas n-t rinkinys.

Ryšio ir tinklo dėmenys AB, BA sukonstruoja daugiamatį struktą. Šio pagrindinės sąsajos liekamosios "už" vietovės arba netiesioginės. Galima tai pavaizduoti per skiriantį barierą, kuris sudarytas iš ryšio ir tinklo struktų. Šie kaip gijos sąveikaudami suveikia tinklo rišlumo principu. Jų dėmenys visi aktyviai dalyvaudami žymi ir atstoja svarbias semiolokacijos įkrovas.

Fiksuotos sąvybės galinčios įkomponuoti save įkrovos sudėtyje yra semiolokacinės. Semiolokacinio rinkinio pradinė vertė būna analogija, kuri virsta kito lygio analogija prie ariotažo sąlygų. Tokia adaptacija koleriaciją pasitelkia per dėliojamas pakopas, kurias svarbu užpildyti ar kaip nors įvaizdinti per atitikimus, analogijas.

Su vienetų ir kelintinių vertėmis paprastose fiksuotose vietose liekamasis analoginis ryšys atveria pradines dėmenų semiolokacines vietas. Semiolokacijos vietos yra kylančios pakopomis iš ariotažo strukto. Adaptacija turi tinklo sužadinimo ateigas, kuriomis pasižymimos semiolokacijos atitinka savo ruožus ir pakopas.

Norint įminti pakopas, kurios būna semiolokacinės, reikia būdingo įkrovos rėžimo. Pats būdingiausias yra analogijos virtimas kita analogija. Tai vyksta dėl tinklo koleriacijos principo nuolatinio pildymo. Pakopų virsmas yra įkrovos pasekimo reikšmė, kurią vertinti galima kaip geriausiu ir tenkinančiausiu atvaizdu. Šis sukauptas įkrovas padalo ir paskirsto specialiomis detalizacijomis. Semiolokacija atrodo kaip analoginė niša su vertėju ir kylančiu per pakopas dėmeniu. Tiksliųjų dėmenų ariotažas kaip ši niša, galinti performuoti savo struktą iš ateigų ir tinklo ryšio dėmenų visumos.

cs2017-11-25 18:02
Kompozicinės vertės.

Kompozicinės semiolokacinės Vertės – ribotos ir ribotai nusakančios originatyvinių konstruktų sąvybės, kurios neretai antru planu yra kompozicinės ir semiolokacinės. Visiškai artimas progresas kompozicinėje pastatoje yra įkomponuojančios įkrovų sudėtyje esančių semiolokacijų ir verčių savikrovas. Šis progresas tenkinamas (įkrovų ir paskirčių) rėžimas.

Vėlyvosios reikšmės tai komponuotų narių atveriama sudėtinė pakopa, kuri verčiasi, kaip pradinės reikšmės panaudojama vieta. Tačiau komponuojamų verčių vietą demodeliuoja atitinkama karesimbeliacinė vieta. Surenkamoji "konstralinė" komponuojamų narių ateiga, antru planu veikia semiolokacijas ir jose paliekamasis ryšys yra vienetinis.

Vienetų semiolokacinės reikšmės yra arti pagrindo, todėl, reikšmei apibūdinti reikia sudėtinio plano, kuriame kolotiesieji nariai adaptuoja atveriantį rėžimą. Turime nustatomų rėžimų įkrovas ir norint jas susitelkti reikalinga vieta – ateiga. Ateiga yra kuri sutelkia ir atgamina komponuojamų narių savikrovas.

Savikrovos pradžioje ateiga turi skirtingas reikšmes, kurių nėra paprasta atvaizduoti. Todėl tai vaizduojama per anapusybės ir atvirkštines vietas, kuriose išsiskiria įvairiomis plano dalimis. Tačiau mintyse turima, kad ši vieta pradžių plėtimosi ir savireguliavimo konkreti vieta.

Ankstyvosios semiolokacinės vertės yra skirtingų reikšmių įkrovos. Tokiame rėžime anktyvosios semiolokacijos turi paremiamą pradžios vietą, kuri koleriuoja pradžios parametrus. Išsaugojami ateigomis ateinantys deriniai yra kompozicijos, kuriomis plano dalys yra pirmame plane. Papildymas ankstyvųjų ir vėlyvųjų semiolokacijų yra trečio plano dalis.

elteide2017-11-25 19:35
Cia vis dar tik apie pacia kalba?
cs2017-11-25 21:20

elteide rašė:Cia vis dar tik apie pacia kalba?

Ieškoti pradinių nuorodų galima "Žmogaus kalba" temoje. Kad būtų paprasčiau, reikia turėti mintyse "Žmogaus kalbą", bet tik tokiu atvėju, kad pasilyginimui.

Daugiau laiko skirti buvo suplanuota, kad "Žmogaus kalbai", nei šiai temai, tačiau viskas gavosi atvirkščiai, šią temą buvau suplanavęs daug anksčiau, nei buvo atrasta "Žmogaus kalba". Todėl, didieji fragmentai paremti mažomis idėjomis paliko mažiau įtinkamesni. Galbūt būgštavimai kyla, nes temos panašios, tačiau jos panašios, nes jomis detalizuotai yra pasiremta.

Bandžiau daugiau laiko skirti šiai temai, nes perspektyva yra įminti visus kalbos pasaulius ir visus detalizmus susijusius minties paruoštu pagrindu. Mintis yra galinga ir daug pavaizduojanti, negalima išsvaistyti ir parodyti, kad jokios galios neduoda. Visa galia, slypi susiejus su pasaulių atrada ir pomintimi. Kūrybiškumas ir temos svarumas nusakys, kam reikalinga paremta logika minties pagrindu veikianti sistema.

Skaidrios sistemos nepavyko atkurti, "Žmogaus kalboje" naudojausi naujesne teorijos ir žodyno simbolika. Pats moderniausias atvaizdavimas yra "artikuligestinis rodinys". Šis rodinys parodo kalbos užlėptą galią, kuri slypi tarp pasižymėjimo ir reikšmės. Tokia logika, ir visos reikšmės, reikia laikyti, kad naujesniame pagrinde atrodo artimiausios minties detalizmui.

"Kalbos pasauliai ir mintis" senesnės atkūrimo ir vystymo tema, remiuosi senais loginiais konstruktais ir tik mažą procentą panaudodamas naujesnės temos detalizacijos. Čia galima rasti 5% daugiau ne, ką panaudojau "Žmogaus kalboje".

cs2017-11-26 18:10
Denotoriškumas. (papildyta)

Būtinais skaidmaintais palaikomas sudėtinis pasaulis reiškia pažengusio ploto sferą su semiolokacine-pokoleriacine išraiška. Denotoriškumas – tai pagrindo plano sąvybės surinktos į vieną semiolokacinę tvirtinamą "vietą". Pagrindas – denotoriška sklaida ir paskirstymas per plano detalizacijas.

Denotoriški fragmentai įsijungiantys į progresą skaidmaintais pavidalu rinkinyje pažymimos, kaip sąlygos turinčios plano dalis. Pokoleriacinė-semiolokacinė išraiška modeliuoja ir demodeliuoja denotoriškai įsijungiančius pradmenis. Po to išreikimas detalizacijos sąvybes sujungia į koleriacines ateigas.

Denotoriškumas atvaizduojamas yra per santykį 100:1 – priskiriamu detališkumu. Mainai ir skaidmaintai yra rinkinio detalės, kurios svarbios sujungiančios pradimines skyras ir denotoriškas sklaidas. Viena iš prasmių yra denotoriška skyra ir sklaida. Denotoriškas pavertimas ir pritaikymas yra detališkumo apsprendimas ir išaiškinimas.

Turima, kad fragmentais sudėliojama plotų seka (denotoriškumu), kuri atrodo kylanti ir keičianti pradimines sąlygas. Didėjantys plotai reiškia viso vidaus įkrovų pasikeitimus, kurie pakito nuo pradiminių sąlygų ir atramų. Vidinės įkrovos bekokiame ateigų formate yra kintančios ir dėl koleriuojančios galios priskiriamos įmanomos denotoriškos sąvybės.

"Laužtiniai" skaitmenizuoti rodmenys, kurie nusako, kad atvaizduoti galima per skaitmeninį įkrovų skaičių, yra netikslieji rodmenys. Daugelis, panašių rinkinio detalių yra įvairiniai ateigų dydžiai. Paprastai, tie dydžiai, kurie savyje nesukuria bendrų sąlygų, kurios atsiremia su skaitmeniškumu ir santykiu yra denotoriški. Todėl artimiausiu būdu, ateigos dydžiai nusakomi ploto matmenimis.

Skaitmenizacija yra nepalaikomas metodas, kurį postuliuoja denotoriškumas. Pagrindiniai ateigų santykiai ir dydžiai yra pasiekiami iš ateigų sistemizuotų raiškų ir prasmių. Sistemizacija leidžia panaudoti žinomas duotacijas ir imlumą įkrovos. Duotacijos denotoriškume yra santykiu grindžiamos detalizacijos, kurias vienyja pavertimo ypatybė. Pavertimas iš detalės į detalę, kuri apsprendžiama ir paaiškinama vienu iš metodų, kuriuos buvo įvardintos koleriacijos pakopomis.

cs2017-11-27 15:02
Denotoriškumas 2.

Denotoriškumas pirmenybėje yra nekonteraktyvūs elementai. Pradžiai, nekonteraktyvūs elementai yra kaip skyros įsipinantys į progresą rinkinio pavidalu elementiniai pradmenys. Turima, didelį susiformavusį atvaizdą, kuris sudėliotas iš mažesnių detalizmų ir šie detalizmai denotoriškos skyros ir sklaidos pradiminiai elementai.

Išskaidytas denotoriškas vaizdas jungiamas iš ateigų ir semiolokacijų vietų ir elementų skyrių. Tačiau, labiau denotoriškas vaizdas yra vienyjantis ir apjungiantis, įtraukiantis pavertimų ir reikšmių pradimines sąlygas.

Tose vietose, kuriose detonotoriškumas "pasėjamas" idėjų pavidalu, yra iš aukštesnės sėjos su elementais sukuros narių ir ateigų skiriama pozicija (ateinanti iš katatų). Šią poziciją pradiminiai elementai koleriuoja pagal katatų paskirtį, bet paskirtis yra kylanti iš sankaupos, kuri turi susiduria ir tiesiogiai turi didelį nuotekties vizoplastiškumą.

Presoriniai katatai yra iš ateigų sukomponuoti idėjos sąlygos sėjomainos funkcionuojantys ir įtraukiantys į denotorišką veiklumą. Pagrindiniai veiklumai, denotoriška konteraktyvi ir nekonteraktyvi būsenos, jomis ateina pradiminės sąlygotos prasmės. Taip pat denotoriškumas turi saktykius su detališkumo atvaizdavimu, kuris sujungtinis.

Denotoriškas aiškinimas ir pavertimas yra aktualiausias momentas, kuriame detališkumas ateigų paviršinėse sferose ir pagal nusakomus ypatybių modelius (konteraktyvi, nekonteraktyvi, aktyvi, neaktyvi) yra aiškinimo pradiminė išraiška. Šiai išraiškai pritaikomas atėjimo ir sugrupavimo vienyjantis pozicyvinis modelis. Tada Denotoriškas pavertimas iš skaidmenų į paskiras yra nusakymas, kaip turi išsidėstyti tvarkos ir eiliškumo aktualijos.

Taip sekama idėja, kuri modelius sudėlioja ir nusako didelį vizoplastiškumą ir turi ryšį su katatų pradiminėmis vertėmis. Tai, kaip ir kiekviena idėja turi atminties funkciją, kuriai elementai suteikia eiliškumo ir padermės tvarką. Paskutinėmis detališkumų ir idėjos nuorodomis koleriuojama sfera pagrindiniais motyvais denotoriška.

cs2017-11-28 15:24
Amosijos ir bruokštai

Analoginių sąlygų ieškojimas, yra įdermės pavidalų analoginis demosijos kopijavimas. Anterisencija yra pradmenų susiejimas ir jungimas į bruokštus, kurie siejami su koleriacine išraiška.

Pavyzdinis bruokštų (-a -ab -b -ba -c) pavidalas, kuris atitinka analogijose randamas sekų demosijas. Demosijos, kurios vadinamos reikšmėmis su įdermės analogijų kopijavimu, anterisenciškai veikia ir sudaro bruokštų demosijas. Patys reikšmingiausi yra metomobilizuojantys bruokštai: -a -b -c. Metomobilizuojantys – reiškia sudėties kaupiamas pozicijas, kurios su amosijomis ateina, kaip laikmetinės sekos eigos principas.

Demetomobilizuojantys -ab ir -ba turi skirtingą reikšmę, kuri bruokšto ypatybes sulygina su amosijos galimybėmis. Konteraktyvios ir nekonteraktyvios būsenos yra šių amosijų bruokštų paskirtyje, galima turėti kilmės padidintą atvaizdą, kuriame sudėti nariai yra susijungiantys ir atsiskyriantys. Šias amosijas pradžioje vienyja sukaupta sankaupa, kuria ateina su analogijų kopijavimu susijusi padermės informacija.

Anterisencija yra pagrindu susijusi su bruokštų jungimu analogija, kuriai būdinga turėti susijungiančių ir atsiskiriančių sankaupų detalizmus. Tai vertinė pradžia, kuri pakeičia modeliuojamą ir pradiminę sangėrio poziciją. Vėlyvoji pozicija reiškia, kad sangėryje susitinka svarbios pozicijos, kuriomis autometomobilizuojantys detalizmai pavirsta svarbia forma ir kuri modeliuojama pagal pagrindą trejų narių amosijoje -a -b -c. Taip auto konstruktai įprasminami ir pavaizduojami ir taisyklingumais nurodomi analogijose.

Autometomobilizacija taip pat yra konteraktyvios, nekonteraktyvios būsenos su amosija analogijomis. Amosijos pagrindas yra sudaromas pagal trejų narių kombinacijas, kurios pavirsta koleriuojančia ir pradimine forma.

Pasiekiama pradiminė skirtinga pradžia turi daugelio kombinacijų ir formų pavidalų. Kad šie susijungtų ar padarytų pavyzdžius yra sulyginama su pradiminėmis koleriacijos taisyklingumais. Tariamas taisyklingumas ir konteraktyvumas yra analoginės vertės ir rezultato išvestis.

Neautomatinių bruokštų pozicijos yra demetomobilizuojantis ir susijungiantis bendru rėžimu, kuriam pasikeičiančios vietos reiškia metomobilizuojamas bruokštų įkrovos sankaupas. Padermėje slypiantys pasikeitimai yra anktyvieji ir vėlyvieji. Priklausomai nuo meto-pradžios turima konteraktyvių, nekonterantyvių būsenos rėžimų įkrovų sankaupų atvaizdavimus.

Sutinkantys su demosijos pozicija iš vėlyvosios ir ankstyvosios meto bruokštų analogijos yra konstruktai, kuriuos įkrovos padaro amosijomis. Amosijos tai analoginis konstruktas pavedantis ir pritaikomas prie konteraktyvaus, nekonteraktyvaus rėžimo ir sankaupų.

Turima motyvų, kurie pozicijose reiškia sankaupų svarbia forma pagal pagrindą (SFPP), tai konstruktas, kuriame įkrovos priklausomai nuo meto-pradžios kinta ir sudaro nekonteraktyvių ir konteraktyvių būsenų bruokštuose kombinacijas. Šie pasidalinimai yra atskiriantys įkrovų sudėtyje esančias autometomobilizacijas. Taip paverstas ir patobulinamas procesas, kuriame galioja konteraktyvus taisyklingumas.

Pasikeičiantys detalizuojami sankaupų sangėriai yra įvedantys į -mobi kombinacijų įkrovų ir dermių vertes. Pradedant konteraktyviomis  ir baigiant nekonteraktyviomis būsenomis tenkinama išvestis būna tipinė. Tipai, kurie atitinka kombinacijas yra metomobilizuojantys rėžimo amosijas. Galima laikyti, kad jose paliekamasis įkrovos ryšys padaro išvestis, kuriomis ateina analogija. Galimybėmis jungiama daugelio kombinacijų tvarka išlieka tokia pat. Pagal ankstyvuosius ir vėlyvuosius bruokštus galioja panašios sąlygos. Taip apibūdinama ir įvertinama padėtis, kuri yra -a -b -c kombinacija. Bruokštuose įkrovos sudarančios svarbius pakitimus meto-pradžios sankaupų rėžime yra vertinamos kaip neveiklios ir veiklios būsenos.

Panašių demetomobilizuojamų bruokštų sandaros vienetų ir kelintinių formų yra sudėtyje esančių ir veikiančių pagal jose paskirstytas bruokštų ypatybes. Kombinuoti nariai, kurie yra -a -c – pagrindu siekiami nariai amosijos atžvilgiu keičiantys savo pradiminę jungtį. Tada iš svarbesnių sankaupų sudėliojama atitinkma kombinacija, kuriai atitinka paskirtas rėžimas (konteraktyvus ir nekonteraktyvus). Šiais apipavidalinimais susiejama pradiminė sąsaja, kurią demosijos padėtis atkopijuoja analogija.

cs2017-11-29 20:02
(trumpas įvadas apie metomobilizacijas)

Didesnės bazės susidūriančios su metomobilizuojama raiška, atkelia pradines analogijos ir virsmo dėliones. Šis paaiškinimas susiejamas su intero, ekstero metomobilizacijomis, kurios palaiko pradiminį virsmo "iš" ir "į" polinkį. Polinkis tai bazinis atvaizdavimas, kaip struktūros privalo kisti ir pateikti pradinimę dalies išraišką.

Intero – tai bazinis vidinis analogijos vertės bruožas. Metomobilizuojamos bazės pasilieka su sudėtiniu konstruktu, kuriame vystoma, paprastas ir nepaprastas polinkio abstraktas. Bruokštas – tai ypatingoji pasiliekamoji vertė. Palaikymas ir įprasminimas gali toli rekursuoti ir toli numatyti dalykus esančius su beatodairos analogijomis.

Ekstero – tai bazinis išorinis analogijos vertės bruožas. Metomobilizuojamos bazės paskirtis yra sulaikymas ir vidinių ir išorinių konstruktų, kai dalykai susidėlioja, kai kas atitaikoma kaip bruožo jungtimi.

Metomobilizuojamos prasmės įgyja savo pradiminį pavidalą, kuris panašus į bazinės sudėties konstrukto fragmentą. Tada aiškinamoji paskirtis yra bruožo savybių suvedinėjimas ir apibendrinimas. Tai, ką galima ir atvaizduoti galima sukonstruoti pagal intero ir ekstero paruošiamus analogijos dėliojimus.

Metomobilizuojamas fragmentas yra -ab ir -ba, kuris turi skirtingą reikšmę, nuo bruokšto yra ekstero jungtys. O pasiliekamasis -b bruokštas yra intero jungtis. Tačiau, susisiejimai turi dvigubą prasmę, kurią įgyja per ypatingajį vertės bruožą pagal išdėstymą. Bazinis metomobilizuojamas dalykas sutinka su simetrijomis, kurios reiškia ypatingajį pasiskirstymą ir kur keliauja meto- elementai.

Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 10

cs2017-12-04 13:51
Meto- pradžia ir fazės

Metomobilizuojantis sąryšis ir būdingas jos struktas yra kylantis dėl meto- struktūrų hiberventiliacijos, kuri iš pradininių ryšių ir bruokštų sukomponuoja fazes. Atskleistomis fazėmis ateina ir ekstero, intero dėliojimas. Liekamosios dalys siejamos su sukomponuota faze išreiškiamos per vienetinių ir kelintinių pasaulių koncepciją.

Kada fazės pritampa ir yra hiberventiliuojamos yra išliekamasis jos pavidalas, kurio ryšys ir paskirtis dominuoja. "Ankstyvoji fazė" arba "-meto" fazė bruokštų apibūdinime išlieka hiberventiliuojama, atskleistos jos dalys su pasaulių koncepcijos raiška ateina per bruokštus.

Dėliojama paskirtis pasaulių koncepcijoje yra aiški ir ribota. Pasauliai būna vienetiniai ir kelintiniai, jos liekamieji bruokštai varijuoja nuo -a iki -c. Tačiau tai bruokštų ypatybė, kurios dabar nėra įmanoma išplėsti. Pagal koncepciją hiberventiliacija nusako dominuosiančias paskirtis. Viena iš paskirčių surinkti narius į bendrą vaizdą ir apjungti galimybes.

Iš įmanoma apibūdinti sąryšių dominuojančias pradimines dalis sudaro -meto pavidalas, metomobilizacijos. Tai yra fazinis susiejimas tarp akivaizdaus ir būtino bruokštų panaudojimo galimybės.

Tuose pradimiuose pavidaluose išlieka iš bruokštų sudarytos hiberventiliacijos, kurios atvaizduojamos per bruokštų sąvybes ir rinkinius. Sudaromieji -meto struktai yra pradiminiai ir kaupiamieji. Tada jie pavirsta sulaikoma būsena iš kurios ateina sąvybės, bei funkcijos su koncepcine atrada.

Hiberventiliacija – savo pradimiuose vaizduose yra statinė išraiška, kurioje būdas sudėliojantis sekas yra autometomobilizuojantis. Iš būtinosios sklaidos svarbiausi nariai yra bruokštai, o jų ypatybės yra sukuriamos iš detalizuotos hiberventiliacijos. Detalizuoti nariai yra nurodyti raidėmis, tačiau šis būdas atvaizduoti yra kintantis, ties simboliu ir raide pasiliekamasis bruokštas užskleidžia nuotekas ir dideles išraiškos gallimybes, meto- pradžia sukuriamas iš jos galimybių ir raiškos.

Sąryšyje galima pasiliekamasias dalis laikyti bruokštų ypatybes, net jei ir jos ribotos, ar neribotos. Koncepcija yra pagrindžiama taip, kad pagal būtynybe įsivesti ar palaikyti narius galima iš metomobilizacijos priedermių ir dermių.

Koncepcija taip pat bruokštų sąvybes išaukština ir padaro meto- pradžios hiberventiliacijomis. Nuotektyje su šiomis sąvybėmis atverčiama būtiniausia sąvybė – kaupti ir atvaizduoti kintančius atvaizdus. Jų pasekoje surinkti būtiniausias sąlygas, kurių meto- pradžia įsteigia ir sukaupia.

shema:

Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 11

cs2017-12-09 14:52
Denotoriškumas 3. (papildyta)

Denotoriškas išskaidymas į pagrindines vietas, kuriose katatuose yra sujungtinis skyros, sklaidos elementų sąryšis, konteraktyvių, nekonteraktyvių elementų sąryšis yra fiksuojantis pradimines meto- pradžios detalizmus. Tai atskiriama pradiminė kintamoji ateiga per denotorišką sklaidą, kuris analogiškai pakartoja progresą su trūkumus pažyminčia detalizmo stokos elementais. Šie prijungia katatų egzistavimo poziciją ir susieja su denotoriška sklaida.

Katatų duotacijos sudarytos iš skaitmenizuotų plotų ir sekų yra vidinių apženklinimų ir pasikeitimų per pradimines sąlygas pradmenys, kuriems priskiriamos artimos būsenos, konteraktyvios, nekonteraktyvios. Katatų pavertimo ir grįžimo ypatybė plotų skaitmenizuotas sekas artimiausiame pagrinde susieja su jos pradmenimis. Katatų ryšiai, kurie atsiranda dėl denotoriško plano ir detalizmo elementų yra susiejami su jos pasikartojusiu procesu ateigomis.

Denotoriškoje sklaidoje imami plotų skaitmenizuoti matmenys yra ateigų dydžio rodmenys, kurie ištesia paprastasias ploto figūras. Dėl ištesimo liekamieji rodmenys persiverčia, jose palieka ryšį tarp bendrų besikuriančių meto- pradžių ir konteraktyvių, nekonteraktyvių būsenų. Šis pasiliekamas plotų figūrų rodmuo ir duotacija siejamas su (atminties) ploto skaitmenizacija ir nurodymu, kaip pradiminėmis sąlygomis dydžiai artėja prie bendros nuosakos. O nuosaka, kuri yra denotoriška sklaida ir skyra yra ypatybė visų bruokštų ir struktūrų.

Paprastai, kol rinkiniuose nesudaromos prasmės, kurių neįgyja konteraktyvių, nekonteraktyvių būsenų sklaida, nėra sklaidos vienyjančios denotorišką sklaidą. Duotacijos ir skaitmenizacija kartu tai padaro per skaitmenizuotus plotus iš kurių atsiejamos konteraktyvios, nekonteraktyvios sąryšių ypatybės.

"Ateigų sklaida" yra denotoriškos sklaidos analogija, kuri daug paprastesnė ir todėl patenka į sandaros vidinę detalizaciją. Dėl katato ypatybės ir bruokšto, šios ypatybės keičiama sandara, kuri turi atskiras dalis, kurios formuoja bendrą skaitmenizaciją yra pradiminiame denotoriškumo lygyje. Ateigų dydžiai ir prasmės dėl bendros nuosakos pasilieka savo pradiminėje skyroje, ten išsaugoja svarbius atminties procesus. Pradiminė skyra denotoriškume sukuria atminties procesus, kurie hiberventiliuoja ir susieja su apdirbtais skyros elementais.

Per paprastąją ateigų sklaidą atsiejama laužtinių skaitmeninių rodmenų atvaizdavimo principas. Įkrovos, kurios pavirsta skaidmantais, pakeičia vidinę sankaupa būdingą vienam susiejimui, kuris turi sąryšį su pradimine siejama ateiga. Pradžios ateigos turi analogiją pagalbinėmis ir bendrinėms ateigoms. Jos bendrame kontekste susisiekia ir padaro denotoriškoje sklaidoje sankaupos hiberventiliaciją.

Katatų ir bruokštų, ateigų ploto figūros būna pagrindinės konteraktyvių, nekonteraktyvių būsenų nuorodos, kurias vertes papildo įkrovos elementai – skaidmantai. Hiberventiliacija vyksta per šį papildymo būdą, kai įkrovos yra stokos elementai papildantys betkokias sklaidos analogijas – skaidmantais. Viena iš analogijų "laužtiniai elementai ir skaitmenizacija", kurie skiria ir nurodo skyros ir sklaidos požymius.

Analogiška prieš metus daryta shema, kuri daryta minties poveikio ribose

shema

cs2017-12-13 23:00
Antroji prostarinė semiolokacija

Apie antrąją prostarinę semiolokacijos dalį keletą užuomenų ir prieisime prie užminimo. Antroji prostarinė semiolokacija tai sistemingas sekos principų iliustravimas su gelmine tiriama tikrovės dalimi. Pirmoji vaizduojama kaip gelminė – laipsninė semiolokacijos pradmeninė gelmė, tačiau kaikurios dalys persikelia į antrąją semiolokacijos pagrindu veikiančią prostarinę semiolokaciją.

Visų pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip tai vyksta. Semiolokacija – tai vieta kuri sąveikauja su prijungimais ir jų analogijomis kalboje. Jei prijungimą duodanti duotybė yra naujesniame pagrinde, tada ji pakeičianti principą iš pagrindinio į nepagrindinį ir atvirkščiai. Analogijai galioja apribojimai ir pakitimo principai.

Paprastoji semiolokacija turi keletą užuomenų, kurias perėjo per parampika, rimozika ir sankursų ypatybes. Tai būdas, kuriame pasiliekamos dalys arba semiolokacijos vis kontaktuoja ir kelia fragmentinę raišką į sekančias veiklumo, neveiklumo pakopas. Kaip ir išplėsta, sąvybės nenutrūksta ir nėra galutinės veiklieji, neveiklieji pasauliai, bet ir priklauso "tiriantys pasaulis" (bolmoksas, boloksima).

Iš pastarųjų dėmenų aiški pozicija, kurią sudaro tiek gelminės, tiek porūšės sankursų dalys pirmojoje prostarinėje semiolokacijoje. Apribojimai atkeliauja su antrąja prostarine semiolokacija ir "iliuzinėmis gelmėmis". Trūkumus nusako pasaulio paruošimas ir prijungimas (semiolokacija).

Kad būtų suprastas tikslas prostarinės semiolokacijos, reikia turėti mintyse pradinį "balansinį įkrovos vaizdinį", kuris nuolat pridedant pasidaro "tyrimo prasme" lengviau suvokiamas. Persikeliant į kitą lygį suvokiamos detalės keičia savo balansinę būseną, taip per modeliavimo ypatybes išreiškiamos detalės iš kurių semiolokacija sukomponuojama.

Norint prieiti nuo neveikliojo iki veikliojo pasaulio ir sudaryti semiolokacines jungtis reikia gerai ištirti fragmentaciją susijusią su semiolokaciniu "gylio" tyrimu. Pozicijos tiesiogiai nėra atvaizduojamos, bet jų perkeltinis reikšmės fragmentas yra pasaulinis modelis. Pasauliniam modeliui prostarinėje semiolokacijoje priklauso būti veikliosios, neveikliosios sąlygose. Tada, kai balansas įkrovos normacijoje atsiranda veiklieji, neveiklieji, tyriantieji pasauliai.

Užminimas, apie antrąją prostarinę semiolokaciją, kuri bus įvadas į naujesnius " tyrimo gylius". Pirmieji gyliai nėra nukreipiantys link išplėstų sąvybių, tačiau naujieji gyliai yra apriboti ir pamainomesni. Sudarymas yra fiksuotų sankaupų ir įkrovimo rėžimo sąranga grįstas metodas. Antrojoje prostarinėje semiolokacijoje atsiranda naujas dydis, kuris tikslingai sudarydamas jungtis atranda detalizmo ir panaudojimo įkrovas.

Po kolkas tiek užuomenų. Skirtumas nuo ankstesnės prostarinės semiolokacijos bus suvokiamas per pagrindo modeliavimo principo pakitimą, kuris pakeičia neveiklumo ir veiklumo sąlygas į jungimosi principą. Jungiamas principas yra susieti pradžios ir pabaigos semiolokacijas. Tačiau tai ne baigtinė parodomoji detalizacija, dar priklauso pavienės sąvybės, "kodėl taip jungiama" ir "ką tai reiškia".

cs2017-12-15 17:34
Replanktarinės semiolokacijos.

Su paprastosios atrados kalbos modeliavimu susiejama nauja semiolokacinė koleriacija. Koleriaciją, kurią galima susieti, be prostarinės semiolokacijos pagrindo ir tyrinėjimo yra replanktarinė semiolokacija.

Semiolokacijos pagrinde išreiškiama pozicija, kaip nepažįstama vieta ir tyrinėjimo dalis su pasaulių paslėptimi yra pamatiniame tyrinėjime. Kas slypi pamatiniame tyrinėjime už bolmokso susieties virš sandaros tribentarinės semiolokacijos pagrindo ir rinkinio sudarymo semiolokacinės atrados, analogiškai padavimas perverčia kokybės derinius. Proceso su replanktarine semiolokacija yra atskiriamos ir įtraukiančios "pasaulių" ir "šalies" dalys, kurios pavienėse grupėse siejamos su replantarine semiolokacija.

Šios semiolokacijos sandara yra tyrinėjimo grupės aktyvas ir pradinės shemos sudarymas per "pasaulio" ir "šalies" įtraukiančiais padavimais. Replanktarinės semiolokacijos dar kartą aiškinamos, kaip pasisąvinimo ir padavimo dalys, modeliuojamos pagal atskiriamą ir atsitiktinį analogijos ir koleriacijos pagrindą. Šią rūšį apibūdina pirmosioms semiolokacijoms priklausoma tipų ir atrados koleriacija ir su tribentarinėmis semiolokacijoms.

Turint šalies ir pasaulios detalizacijas prieinama prie pradžios, ir kuri atvaizduojama kaip iliuzinė pastata. Šalia sankursų ir jų ypatybių sekanti semiolokacija, dar vadinama replanktarinė užiima jos dalies iliuzinę pastatą.

Dabar shemos nenaudosiu, bet įvardinsiu kaip nusakomas akivaizdžiai esantis turinys semiolokaciniu pagrindu ir jo ypatybingumas reiškia. Semiolokacinis pogrindis jau turi įpaišytą "pasaulio" ir "šalies" sąvoką, bet "pasaulis" ir "šalies" riba nesitesia ir yra ribojama. Kas riboja koleriacijoje modeliuoti yra įvaryjama per negalimas "pasaulių" ribas ir blokus. Tačiau, kaip ir atrastas pasikeitimas nusako yra prieinama prie vieno pagrindo esančio koleriavimo ir modeliavimo.

Pagal įmenamą semiolokacijos ypatybę, veiklesnis pasaulis turi savo paaiškinimą, kuris turi atitinkamas ypatybes, jai priskiriamas. Neveiklus pasaulis ir shemos atvaizdavimas su replanktarine semiolokacija turi bendrybes ir priklausymus iliuzinei pastatai. Po to būdybingumus apibrėžia replanktarinė atskirtis.

Neveiklieji pasaulio dalykai susiejami su replanktarine semiolokacija, kuri iš bendros išlygos ir sąlygų tenkina atitinkamą ryšį su analogija. Tas, kas priklauso nuo iliuzinės pastatos priklausomas ir automatiškai replanktarinei semiolokacijai.

Neveikliuoju pasaulio veiksmo ruoštu veikiantis replanktarinis atskyrimas išskiriamas, kaip bendrosios išlygos bendrinys. Analogija, kurią sutaikoma su replanktarine semiolokacija yra "pasaulių" ir "šalies" būdybingumai ir ypatybingumai. Paskirtis replanktarinės semiolokacijos yra susiejama su "pasaulių" atskirtimi ir "šalių" atskirtimi. Tada, bendrai nusakoma iliuzinė pastata yra laikoma per replanktarinį pasišalinimą ir ištrynimą, kurią akivaizdą sukelia veiklusis "pasaulis".

cs2017-12-17 23:18
Dėl paskirties ypatingųjų atrados metomobilizacijos sąvybių vertė sugrąžina simboliuose paliekamų verčių remekciją, kuri simbolizuoja apdorojamą nepaprastą bazių formatą. Žinomesnis formatas, kuris metomobilizuoja, dėl remekcijos išlieka aktyvus, o aktyvumas išskiria daug ypatybių. Remekcija tarp amžinos ir laikinos iliuzinės pastatos sulaiko objektų ir jų sąvybių ruošinius. Ruošiniai metomobilizuoja ir atkartoja prieš tai remekcijos pagrindu paruošiamus bazės ir pastatos ruošinius.

Bazės su remekcija atranda modeliavimo pagrindą, kuris įsisieja ir atspindi leidžiamas objekto ir sąvybių sąryšį ir atskaitą, atskaitos būdo remekciją. Didieji ruožai, kurie remekcijuoja laikiną ir amžiną atžvilgio iliuzinę pastatą, palieka ruošiamuosius ruošinius, o jie paverčiami ypatybe ar net objekto sąvybe.

Turime nepaprastų atvėjų, kai daiktai prisitraukia daugelių sąvybių ir jas savaip atvaizduoja per būdus, viskas siejasi su remekcijos rūšiniu panaudojimo tikslu. Remekcija ir panaudojimas yra dugelyje metomobilizuojamo ryšio gilesniame atvaizdavime turi atsikartojimo momentų. Remekcija atsikartojamus ryšius atskaito, kaip detales būdingas pastatos detales rėžimui įvykti.

Bazės susijusios su remekcija skirstomos nuolaidžiai. Kai pasilieka vieno daikto viena sąvybė atvaizdavimas yra užveriantysis (iki 1), o atviriantysis (po, ties 1), kai pasilieka daugiau nei viena vieno objekto sąvybė. Svarbiausias momentas susijęs su bazėmis, tai veikimo principas, kuris matematizuojamas ir skaičiuojamas pridurtinėmis remekcijos atskaitymo principu.

Iškylančios prasmės yra pagrindo išugdymas, kai pasiekiama būsena ir joje pasilieka pritraukiantysis remekcijos ypatybingumas, verčiama pastata nuo iliuzinio lygio. Pastatai pritraukianti sąvybė yra metomobilizuojanti ir jos pateiktis pritampa arba atmetama, bet iliuzija įvyksta, kai remekcija adaptuojama ryšio sąlygoms. Šis ryšys leidžia remekcijai ir iliuzinei pastatai sudaryti kelius, kuriai objektas ir sąvybė susisieja bendrame ruože.

Ruožų ir obejktų galių remekcija registruoja (3) "arti 1" "ties 1" ir "po 1" sąvybes, kurios savo pradiniame pavidale matematizuojamos. Metomobilizuojamos bazės šiame formate prisiskiria atvaizdavimo remekcijos galią. Bazės yra iliuzinės pastatos su laikina ir amžina sandara, kuri turi remekcijos galią.

Ypatybingumai, kuriuos remekcija atvaizduoja susidėlioja prisiejamu ir semiolokaciniu ruožu. Dabar turima, kad metomobilizacija siejasi su remekcija tik ruožto sąvybe, objektas metomobilizacijos ruožto sąvybe. Skyrimas ir siejimas yra bruokšto sąvybės, kurios pasirenkamai amosijos objekto sąvybėje sudera. Derinimas yra išugdytų pastatos ir amosijų rezultatiškumas.

Dėl ruošiamo panaudojimo, pastata susijungia su kalbos simbolizuojama ideologija, ten paliekamieji ryšiai išveda kalbos taisykles iš skiemenų ir raidžių skaidymo. Neretas teksto išvedimas su atitikusiu formatu ir remekcija atitinka natūralias sąlygas, kurios remekcija padirbamos.

Norint akivaizdaus parodimo, kaip remekcija pritaikoma, ties objekto sąvybė ruožo ir objekto yra pauzės rėžimas, o kai remekcija sustiprėja po 1, pauzės nebelieka ir adaptuojamos daugiau objektų sąvybių ir ruošinių. Tačiau jų tinkamumas yra susidėliojimo atžvilgiu natūralioje kalbos galioje.

cs2017-12-19 20:48
Pilnų ruošinių remekcija

Ypatinga paskirtis, ir simboliuose atvaizduojama remekcija yra ruošiniuose su metomobilizacija saveikaujantys ryšiai. Pati pagrindinė pastata, kurią imename "iliuzine" turi savo lygius, paprastai laikomus: laikinąja arba amžina. Šie lygiai susiję su įvairiais ruošiniais, pradedant metomobilizacijomis ir baigiant remekcijomis. Kad ruošinys atspindėtų tikrovę, pasitelkiamą priedą arba remekciją, vertės ir ruošinio paruošinius ir pastatų lygius.

Atvaizdavimas, kurį nelengva perteikti per kintančius lygius: remekciją ir metomobilizacijas, kurios yra bendrai vienas pilnas ruošinys. Pilnam ruošiniui būdingos sąvybės, kurias turi remekcija ir metomobilizacija yra atvaizdavimo ypatybės ir tinkamas vaizdinis rėžimas ir kodas. Norėdami išpildyti sąlygas reikalingas šiam rėžimui einame prie pagrindinių punktų.

Bendrinės sąvybės – atvaizdavimas ir simbolių vaizdinis kodas, nepalieka neapręstos iliuzinės pastatos, kurią galima laikinai modeliuoti. Iliuzinė pastata yra keičiama ir laikinai modeliuojama, bet tik iš remekcijos ir metomobilizacijos pilno ruošinio, kurį sudaro detališkai aprašomos atsikartojamo ir keičiamojo pobūdžio detalės.

Norint suruošti pilną ruošinį reikia suprasti, kaip ruošinys paruošiamas. Pirmiausia, būtina paprastai laikomus ruošinius nukreipti viena linkme, kurie automobilizuotų turinį ir išdėrėtų metomobilizacijas. Pilnovė pripažįstama, kai aprendžiamos dalys, kurios reikalingos metomobilizacijai ir remekcijai, todėl įkrovos reikalingos, kuromis einama viena linkme. Sekantis būtinas nukreipimas yra pilno ruošinio modeliavimo ypatumai. Reikalinga prijungti prieš tai apkalbamą simbolinį vaizdo kodą ir atvaizdavimo būdą. Kai nukreipimas tenkina šias sąlygas galima eiti prie kintančių lygių iliuzijos pastatymo.

Bazės, kurios patenka į šį skirstymą yra nuolaidžiai atskleidžiamos arba lygiais. Už kiekvieno lygio slypi atskleidžiamas simbolių vaizdinis kodas ir demodeliuojamas remekcijos atvaizdas. Remekcijos galia, kurią sudaro įkrovos su atskleistimi yra naujas būdas paruošiantis pilnus remekcijos ruošinius.

Pradžiai, reikalinga turėti prieš tai apibūdintas sąlygas ir kalbos atžvilgiu atrasti bendrą kontekstą. Tai kalboje primena apkrovos sumažinimą ir tarpsnių demodeliavimą. Tačiau, tai nėra taip paprasta, kaip atrodyti gali sąlygos, kurios reikalingos, kad tai įvyktų. Ruošiniai neparuošiami be įkrovų, kuriomis vaduojama remekcija.

Išskaidymas, kuriam priklauso remekcija yra nukreipiamo ir sugrąžinamo metodo atspindys, kuriam pasitelkiama speciali vizualizacija. Kalboje, to panaudojimo gali pristigti, todėl susiejimas, gali būti neefektyvus ir neraiškus. Norint, patobulinti kalbos pasaulių nuovoką reikia atkreipti dėmesį į pilnus remekcijos ruošinius.

Šiaip bazės ir įkrovos turi atspindžio analogiją kalboje, kurią vadiname sutapimu. Tačiau sutapimai vaizduojami esant kodo ar atvaizdo sutapimui. Remekcija tai sudėtinis metodas, kuriam sutapimai slypi už atvaizdų kodo galios, ir norint ją įminti, pilna galia yra sudėliojus pilną ruošinį. Analogijos remekcijoje negalioja, nes tai yra paruošinys, kuriam reikalingas "apkrovos sąlygų išpildymas".

Turint visas detales ir pilną ruošinį galima prieiti prie naudojimo ypatybių. Pirma nauda, kurią panaudojus remekciją įgyja yra apkrova, kurią sumažinus aprendžiama tarpsnių demodeliavimo įkrovos. Tokios aprovos nėra pagrindinės, kuriomis neateina jokia demodeliavimo įkrova ir remekcija. Remekcijos skirstymas buvo apibūdintas, kaip siekiamybių indeksas, kuri skirstomas nuo(0)-iki(1). Atviros galimybės remekcijoje tai yra vaizdinio kodo apskaitymas.

Pakeisti sąvybes pačioje pradžioje be pilno ruošinio nėra galima, nes ruošinys ruošia kartu ir terpę, kurią kalba atvaizduoja kaip pažinimo galimybes. Nepaliekant pažinimo galimybių kitur yra sutapatinama nemažai paminėtų punktų ir juose įsivedama aprovų sąlygų išpildymus.

Tai veikia, kaip atviras vaizdinio kodo pažinimas per pilną ruošinį. Remekcija yra kartu sudėliojanti ir ruošianti šį rinkinį, kuriam ateina atviras pažinimas. Norint patobulinti šį ruošinį reikia naujo būdo, o pastarasis yra veiksmingas, kol nepridedama daugiau sąlygų, kurios neleistų ruošiniui galioti ir teisingai veikti. Todėl pasitelkiama ruošinio sąvybės, kurios aprovos išpildymo formatu atspindi kalbos ruošinio tikrovę, kurią galima praktikuoti su remekcija. Aktyviai galima palaikyti šį kalbos potarpį su detalėmis ir fragmentais.

San IL2017-12-20 00:39
Gal jūs su klajūnu esate broliai, tik nepažįstate vienas kito? 🙂

Ar kas nors skaito šią temą? Supranta, gaudosi, kas čia prirašyta? Ar tik aš vienas durnas ir nieko nepagaunu…

Creative2017-12-20 01:25

San IL rašė:Gal jūs su klajūnu esate broliai, tik nepažįstate vienas kito? 🙂

Ar kas nors skaito šią temą? Supranta, gaudosi, kas čia prirašyta? Ar tik aš vienas durnas ir nieko nepagaunu…

Aš bandžiau kelis sykius. Ir taip ir anaip bet man nepavyko įkasti šių teorijų deja. vis galvoju kada prisesiu vel pabandysiu bet vis neprisedu…. nors ką  ten aš…

klajunas2017-12-20 11:10

San IL rašė:Ar kas nors skaito šią temą? Supranta, gaudosi, kas čia prirašyta? Ar tik aš vienas durnas ir nieko nepagaunu…

Turi suprasti, kad ne kiekvienam duota.  🙂  Protestuoti dėl to ir rinkti chebrą – nėra būtina.

elteide2017-12-20 13:01
man atrodo, as jau kazka suprantu  8)
Teroras2017-12-20 13:42

San IL rašė:Gal jūs su klajūnu esate broliai, tik nepažįstate vienas kito? 🙂

Ar kas nors skaito šią temą? Supranta, gaudosi, kas čia prirašyta? Ar tik aš vienas durnas ir nieko nepagaunu…

Sukurk niekur neegzistuojancius zodzius, kuriu niekas nenaudoja, kurie suprantami tik tau, kurie atitinkamai reiks tavo isgalvotas savokas ir tada prie situ zodziu pridek savo sukurta teorija. Stai ir viskas. Tai tinka tiek klajunui tiek cs.

"Jei nesugebi to paaiškinti paprastai, vadinasi, kad nesupranti to pakankamai gerai."
– A. E.

klajunas rašė:Turi suprasti, kad ne kiekvienam duota.  🙂  Protestuoti dėl to ir rinkti chebrą – nėra būtina.

Jeigu taves nesupranta, tai nereiskia, kad aplink vien debilai o tu genijus. Gali buti ir atvirksciai.

klajunas2017-12-20 14:12

Teroras rašė:Jeigu taves nesupranta, tai nereiskia, kad aplink vien debilai o tu genijus. Gali buti ir atvirksciai.

Vaikiškas įsivaizdavimas. Jeigu tu nesuprati kiniečių kalbos, tai nereiškia, kad kinietis debilas, tai tik reiškia, kad tau reikia daugiau pasistengti.  😀

Teroras rašė:Sukurk niekur neegzistuojancius zodzius, kuriu niekas nenaudoja, kurie suprantami tik tau, kurie atitinkamai reiks tavo isgalvotas savokas ir tada prie situ zodziu pridek savo sukurta teorija. Stai ir viskas. Tai tinka tiek klajunui tiek cs.

Apie žodžių kūrimą pabandyk mąstyti kaip kalbininkas. Žodynas yra sąmonės valdymo įrankis. Baimė kurti žodžius įdiegta siekiant mąstymą uždaryti į kalėjimą. Tie, kas kuria naujus žodžius, nori iš šio kalėjimo pabėgti. Visi kurie kimba į atlapus elgiasi kaip parsidavėliai, kurie stukalina viršininkui, kad kaimynas ruošia pabėgimą.

Bet @Teroras 'ui kalėjimas patinka, tai jo pirmieji namai. 😀

cs2017-12-20 14:51

Teroras rašė:Sukurk niekur neegzistuojancius zodzius, kuriu niekas nenaudoja, kurie suprantami tik tau, kurie atitinkamai reiks tavo isgalvotas savokas ir tada prie situ zodziu pridek savo sukurta teorija. Stai ir viskas. Tai tinka tiek klajunui tiek cs.

Jeigu atrodo, kad dėrėdami funkciją su žodžiais atverčiama, kaip nebūdinga ar ne laisva naudojimo forma, reikia nusakyti, kad pervertimas žodžių yra dviprasmis ir turintis gilų pasirinkimo gdrobinį. Mes laisvai laikome senai atrastus terminus įprastais, bet kalba, kurią bando apriboti ir sudėti paskutinius taškus, jau senai yra visais būdais perdaroma. Mano pavyzdys, ką atlieku yra ne paiimtas iš nieko. Daugelis žodžių bendravardybių ir naujinių yra susiję su nauju kalbos instrukcijų pakeitimu. Keisti instrukcijas galima, jei žinoma, kaip protingai nesišvaistant betkokiais žodžiais ir dviprasmybėmis.

Iš kitos pusės manyti, kad paprasta išgeneruoti naujus žodžius, o poto priskirti dviprasmybes, reikia susirinkti nemažai patirties su žodžių daryba, kuri egzistuoja ir yra netaip populiari. Žinau, kad žodžių daryba priveda prie kalbos teršimo, ir nebesiorientavimo. Mano galbūt tikslas apžvelgti ir surinkti kalbos ruošinį, kuris nebūtinai bus plačiai panaudojamas, bet smulkiems tikslams.

Po kolkas, neketinu mesti pradėtos teorijos dėliojimo ir vystymo. Dabar dar turiu temų susijusių su kalbos ir minties pasauliu.

mcgyver2017-12-20 15:36
As manau, kad tai turi islikti ateities kartoms, kas nors ras ka ieskos.
Creative2017-12-20 18:48
Pasiūlyčiau padaryti terminu žodinėlį, nepatingėti. Bet galvoju kad perdaug darbo būtų jei kiekvieną naujadarį aprašinėt su jų dviprasmybėm, nors tai palengvintu eilinių norinčiu paskaityti ir suprasti būti, galbūt atrasti bendraminčių ir toliau smagiau vystyti teoriją, nes kartais iš šono požiūris gali atvesti prie teorijos tobulumo (tobulėjino), na papildytų įžvalgom naujom kurios galimai tiktų, nors kartais gali būti ir atvirkščiai…
Inkognito apgavikas2017-12-20 18:57

Creative rašė:Pasiūlyčiau padaryti terminu žodinėlį, nepatingėti. Bet galvoju kad perdaug darbo būtų jei kiekvieną naujadarį aprašinėt su jų dviprasmybėm, nors tai palengvintu eilinių norinčiu paskaityti ir suprasti būti, galbūt atrasti bendraminčių ir toliau smagiau vystyti teoriją, nes kartais iš šono požiūris gali atvesti prie teorijos tobulumo (tobulėjino), na papildytų įžvalgom naujom kurios galimai tiktų, nors kartais gali būti ir atvirkščiai…

Būtent ! Koks tada reikalas forume skelbti savo naujienas , jeigu niekas nesupranta ką žmogus nori papasakoti , o nauduojami žodžiai turi skirtingas reikšmes negu klasikiniame žodyne , ką jau kalbėti apie naujadarus ….

Kas liečia bendraminčius , tai tik užsidarymas savo paties  komforto zonoje….visada naudingiau aplinkoje turėti žmones , kurie geba argumentuotai kritikuoti . Virimas savo sultyse yra tikra degradacija ir vien ego patenkinimas .

cs2017-12-20 20:14
@Linas Esu Jeigu tai ne eilinis offtopa's. Pati kritika, nelabai  ką nors ištaisytų, nes neatitinka, kokiomis rekomendacijomis dabar paremta kritika, ir kokia kritika būtų pasigilinimo į visą detališkai aprašytą mano pranešimą. Kas nesigilina, niekaip nepadarysiu lengvatų. Visi naujadarai paaiškinami pačiame tekste. O jeigu turite pasiūlymų ar atkreipimų dėmesio iš to lygio, galite rašyti ar klausti.

Patarimas būtų pradėti skaityti temą nuo pradžių ir tada bus paprasčiau. Nereikia paėmus kažkurio pranešimo atsitiktinai skaityti ir vėliau pagal tai vertinti, kad nieko suprantamo nėra. Patys geriau suprasite, kai pradėsite skaityti nuo pirmo pranešimo.

Kas reikalauja ar turima rekomendacijų, kad galima prisidėti priimčiau, jeigu atitiktų tematiką ir "kalbos pasaulių ir minties" tematiką.

Jeigu vertinsit vėl pro šalį vėl, abejoju, ar bus atrasta teisinga temos mintis, bet terminų žodyno galima laisvai rasti temoje ir pranešimuose. Viskas yra bendra kompozija ir terminai susiję su "kalbos pasauliais ir mintimi" išverčiami.

Inkognito apgavikas2017-12-20 20:31

cs rašė:@Linas Esu Jeigu tai ne eilinis offtopa's. Pati kritika, nelabai  ką nors ištaisytų, nes neatitinka, kokiomis rekomendacijomis dabar paremta kritika, ir kokia kritika būtų pasigilinimo į visą detališkai aprašytą mano pranešimą. Kas nesigilina, niekaip nepadarysiu lengvatų. Visi naujadarai paaiškinami pačiame tekste. O jeigu turite pasiūlymų ar atkreipimų dėmesio iš to lygio, galite rašyti ar klausti.

Visų pirma jog " kas nors " galėtų įsigilinti , ( nebūtinai į jūsų ) temą , reikia žinoti elementarų išgalvotą žodyną .

P.S net neabejoju offtopic'e , labai lengva offtop'inti .

Patarimas būtų pradėti skaityti temą nuo pradžių ir tada bus paprasčiau. Nereikia paėmus kažkurio pranešimo atsitiktinai skaityti ir vėliau pagal tai vertinti, kad nieko suprantamo nėra. Patys geriau suprasite, kai pradėsite skaityti nuo pirmo pranešimo.

Dabar neminėjau , kad man niekas nesprantama . Tačiau tikrai ne viską suprantu . Kai kurios temos žodždžiai/sakiniai svetimi , nors perskaičiau . ( nežinau kaip kiti čia gaudosi )

Kas reikalauja ar turima rekomendacijų, kad galima prisidėti priimčiau, jeigu atitiktų tematiką ir "kalbos pasaulių ir minties" tematiką.

" Rekomendacijų " nuo ko ?

Jeigu vertinsit vėl pro šalį vėl, abejoju, ar bus atrasta teisinga temos mintis, bet terminų žodyno galima laisvai rasti temoje ir pranešimuose. Viskas yra bendra kompozija ir terminai susiję su "kalbos pasauliais ir mintimi" išverčiami.

Kiekvienas žmogus supantį pasaulį vertina taip kaip supranta ir kokią informaciją turi prieš akis , nėra jokio išimčių . Apie tai ir kalbu , kad niekas nesigaudo temose , kuriose žodžių reikšmės interpretuojamos skirtingai arba išgalvojami naujadarai .

cs2017-12-20 20:36

Linas Esu rašė:" Rekomendacijų " nuo ko ?

Rekomendacijų pagal temą "kalbos pasauliai ir mintis". Kokia kritika išrodėte, neketinu komentuoti savo suvokimu ir principais. Bet, rekomendacijų kilmė neta.

Linas Esu rašė:Tačiau ir aš nesuprantu kai kurių temų žodžių/sakinių nor perskaičiau . ( nežinau kaip kiti )

kurių konkrečiai?

Linas Esu rašė:Kiekvienas žmogus supantį pasaulį vertina taip kaip supranta ir kokią informaciją turi prieš akis , nėra jokio išimčių . Apie tai ir kalbu , kad niekas nesigaudo temose , kuriose žodžių reikšmės interpretuojamos skirtingai arba išgalvojami naujadarai .

Kiti žmonės lieka kitais, negi tu jais atidavinėji savo visą kompetenciją. Ar tai labai svarus argumentas? Nors man atrodo, kad kiti už tave išmano daugiau, "kabučių" prasme.

Inkognito apgavikas2017-12-20 20:53

cs rašė:Rekomendacijų pagal temą "kalbos pasauliai ir mintis". Kokia kritika išrodėte, neketinu komentuoti savo suvokimu ir principais. Bet, rekomendacijų kilmė neta.

Tai su jumis nėra vertų diskutuoti , kadangi niekas jūsų nesupranta ?

kurių konkrečiai?

Vienas iš daugelio žodžių , pvz : "  konteraktyvių "

Mano paskutinis klausimas : Dėl ko būtent šiame forume užvedėte savo minčių blog'ą ?

San IL2017-12-20 20:58

Protestuoti dėl to ir rinkti chebrą – nėra būtina.

oi ne, aš tikrai ne protestuoju ir chebros nerenku. Norėjau tik biškį pajudinti temą, sudrumsti vandenį, kad grįžtumėte į realybę.

Kas nesigilina, niekaip nepadarysiu lengvatų.

Pakartosiu klausimą – o jūs su klajūnu tikrai ne giminaičiai?

Gal pirmiausia duokite žmonėms priežastį dėl ko apskritai reikėtų gilintis į tokias rašliavas?
Nes kol kas matau tik sutartinį atsakymą: "Kas norės tas supras". O kodėl aš turėčiau norėti?

cs2017-12-20 21:05

Linas Esu rašė:Tai su jumis nėra vertų diskutuoti , kadangi niekas jūsų nesupranta ?

Sakiau, kad dar turiu temų, o rašymo neketinu mesti. Dėl vieno kuris neįsigilinęs man duoda rekomendacijas, kurių pagrindas nesvarus, o kopijuotas "adresato paminėjimas". Mes nepriplauksime prie vaikų lygio, kai viskas tikrai neaišku.

Linas Esu rašė:Vienas iš daugelio žodžių "  konteraktyvių "

Mano paskutinis klausimas : Dėl ko būtent šiame forume užvedėte savo minčių blog'ą ?

Konteraktyvių būsenų vardiklis yra pasirenkamų tiesų kurios natūralios ir turi įkrovų dėmenį. Daugelis situacijų yra susijusios su konteraktyvių panaudojama koleriacijos pagrinde. Koleriacija tai nuotektis, kurioje svarbūs apribojimai ir esminiai pasikeitimai, registruojami. (Tarkime turime mašiną, kuri dirba; man reikia sužinoti kiek ji padirba ir kokias ypatybes gamina.) Tai vizualiu pagrindu yra semiolokacijos (minties įkrovos) ir derinami esminiai pasikeitimai, kurie vienetais priskiriami ir gausiai numatomi "padavimais".

Antras klausimas. Nemaniau, kad jis gali sulaukti populiarumo, ar kokių komentarų, tiesiog, kas domisi kalba ir mintimi suteikiu šansą įsilieti į atradimą, kuris dabar turi savo atvaizdavimą per pranešimus. Tačiau kaip vienas gebėjimas – tai išugdyti minties galimybes arba jas ištobulinti iki kontroliuojamo su kalba suderančio lygio.

San IL rašė:Norėjau tik biškį pajudinti temą, sudrumsti vandenį, kad grįžtumėte į realybę.

kai tam pasirenkate offtopik'ą tikrai nieko gero ir naudingo nesulauksiu.

elteide2017-12-20 21:07
grazi tema, nesikabinekime broliai seses lietuviai…kurybine tokia ..faina 😉
klajunas2017-12-20 21:22

San IL rašė:Norėjau tik biškį pajudinti temą, sudrumsti vandenį, kad grįžtumėte į realybę.

Matosi, kad dar neišaugęs iš vaikiškų naiviojo realizmo rūbų. "Realybės" yra tik žmonių galvose, todėl geriau būtum parašęs "norėjau sudrumsti eterį, kad ateitumėte į mano realybę". Neateisiu, be reikalo varginiesi, nes tavo realybė jau įdėta į mano senų atsiminimų albumą.  ;D

San IL2017-12-20 21:28

klajunas rašė:Matosi, kad dar neišaugęs iš vaikiškų naiviojo realizmo rūbų. "Realybės" yra tik žmonių galvose, todėl geriau būtum parašęs "norėjau sudrumsti eterį, kad ateitumėte į mano realybę". Neateisiu, be reikalo varginiesi, nes tavo realybė jau įdėta į mano senų atsiminimų albumą.  ;D

Bet žiūrėk naudos yra, vis dėl to įvyko įdomi diskusija, buvo iškelti argumentai, mėginta juos apginti, į temą įsitraukė daugiau žmonių. Toks ir buvo mano tikslas. Man buvo įdomu paskaityti tai, manęs gal ir neįtikino, bet buvo verta sudrumsti vandenį. Bent aš taip manau.

cs2017-12-21 17:36
Semiolokatyra, kalbos dalių semiolokacijos

Bendra pasaulinė sudėliojimo tvarka atsispindi sankursų dėmenyse ir semiolokacijose. Semiolokatyra tai būdas suvesti sąryšius bei poryšius į bendrą dėmenų sistemą. Šiai sistemai priklauso sudėtinis analizavimo metodas, kuris surenkamas pagal narius ir jų pozicijas. Pirminė sudėliojimo tvarka svarbiausia, taip pasilieka sudėtinės pozicijos, kurios reiškia semiolokacijas.

Paprastieji dėmenys arba "veikliojo" ir "neveikliojo" pasaulio bei tyriamo pasaulio dėmenys atspindi kalbos dalių filtrus, kurie yra kitos arba atvirkščios sudėliojimo tvarkos ruošiniai.

Paprastai sankirtas ir ruošinius, kurie vadinami įkrovomis, vadiname semiolokacijomis. Pirmųjų sankursų arba antroji įkrova (## įkrova) turi neveiklių ir veiklių pasaulių išplėtimą, kurį turi pirminis pasaulis ir priklauso pirminiam pasauliui. Pagal išplėtimą, sutinka kalbos dalis su semiolokacine sąranga ir sudaro bendrą jungą iš deramų pozicijų.

Kitas sankirtas rušiuoja kaip "tyrinėjimo pasaulio" semiolokacijas. Šias turi kalbos dalys, kurias įvardyjame: pronokacija ir tyrkštis. Sekančių sankursų dėmenys yra iš to pačio dėliojimo principo, tačiau jų dėliojimas sutinka su "centrine" arba "ašine" semiolokacija, kuri yra sudėtinė. Šios semiolokacijos yra pažyminčios ypatybes ir smulkias daleles apvienyjančios jungos.

Parampika ir rimozika yra veikliojo, neveikliojo pasaulio atspindžiai, kurie suformuojami per paprastąsias semiolokacijas ir jungas. Tokias sąvybes pirmiausia pasisavina per pradinius sankursus ir šie turi "antrąją įkrovą".

Sujungiami pronokacijos ir tirkšties tyrinėjamo pasaulio dėmenys reiškia "centrinės įkrovos" struktūrą, kuri tai sekančių sankursų geba. Ši semiolokacija taip pat išsiskirianti ir daugiau sudėtinė ir išplėsta. Tyrkštis tai surenkamoji, o pronokacija sudaromoji kalbos dalis. Kartu šios dalys reiškia sankursų išplėtimą ir semiolokacinį perversmą.

Taigi, apjungiamos dalys nesutinka paprastai, nes įkrovų geba negali būti bendra. Pradinės sąvybės veiklieji, neveiklieji pasauliai, o tada tyrimo pasauliai. Semiolokacijos yra dėliojimo principo "aukštosios pakopos semiolokatyroje". Taip pat svarbios detalės, kurios skyla į centrines dalis ir paprastąsias. Todėl panaudojimas neturi bendrų pavaizdavimų ir veiklos nuotekties duotybių.

Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 12
Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 13
Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 14

gidas2017-12-21 19:38

klajunas rašė:Bet @Teroras 'ui kalėjimas patinka, tai jo pirmieji namai. Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 15

Čia didžioji dauguma yra "tiuremščikai" (išskyrus tik vieną kitą) ir gyvena pagal vilkų įstatymus – be menkiausios priežasties  "kimba į aptlapus", t.y., elgiasi persidavėliškai, stukalindami kairėn-dešinėn ir aukštyn-žemyn. Bet tai greičiau nieko net neįtariančios aukos, nes, visiems prievarta įdiegus panišką žodžių kūrybos baimę, jų mąstymas tapo įkalintas "už spygliuotos vielos". Iš esmės – tai avelės vilko kailyje. Viešpats joms atleis, nes jos nežino, ką daro. ;D

cs2017-12-21 22:32
Semiolokatyra, kalbos dalių semiolokacijos

Žinoma, kad sankursai užima bendrines sferas, kurių atvaizdas atvaizduoja priešinės būties ir prasmės vardiklius. Pirminiai vardikliai yra suteikiantys pradžią, o pradžia tai veiklūs, neveiklūs pasauliai.

Iš žinomų sankurso dalių, bendrinė sistema sutampa su semiolokaciniu nagrinėjimu ir tyrimo pasauliu. Kadangi tai yra pasaulių galimas ir totalus atvaizdas, ir dėliojimo eiliškumas, paprastai turima gerai išbendrintus ir derinamumus.

Ruošiniai ir sankursai tęsiasi ir už atrastos ribos, kuri yra 6 dėmuo. Tačiau, dabar neketinu atskleisti, koks tai sekantis pasaulis ir kokią funkciją jis atlieka. Bendriniame kontekste ir detališkume derami punktai, kurie yra semiolokacijos taisyklės, nurodo esminį derinio atvaizdą. Derinys yra pakopinis junginys, o vis aukštesnė pakopa perkelia prasmę ir derėjimą.

Nustatyti derėjimą galima per tyrimo pasaulį. Veiklus ir neveiklus pasauliai sąveikauja su tyrimo pasauliu ir derėjimas yra paruošta dermė su atvaizdais. Kadangi matoma nevisa kompozicija ir dėliojimas, kuris nutrūksta ties 6 sankursu, tai įsivaizduoti nėra leidžiama.

Kitaip, sekančios visos už baigiamo sankurso dalys yra atvaizdo ir koleriacijos principai. Iki šiol žinoma bendrinė sistema, kuri sutraukia tik pažįstamus vardiklius. Sankursai tai paiimtas formatas sutalpinantis paskyrasias funkcijas, veikliasis, neveikliasis pasauliai ir jų dėmenys.

Baigiamieji sankurso atvaizdai, nepaskutiniai, nors dar nenurodoma, kaip viskas tęsiasi, galima įminti, kaip bendrinė sistema principingai dėliojama ir derinama. Jos principas yra išorinių semiolokacijų derinamumas ir sklaida. Didžiausias atvaizdas, kurį sumodeliuoti įmanoma yra peržengus tyrimo narių nuosaką. Už tyrimo slypi detalės ir jas galima atvaizduoti arba perkeltine prasme užvardyti.

Pačiame principe, kaip tai perteikti turi būti loginė svari idėja, kaip principais pagrįsta bendrinė sistema veikia ir įmanoma, kad veikia. Dar turime nuorodų, bet nevisos nuorodos veikia ar tinka. Tat pasitelkiama optimali dėliojimo principo detalė. Galima ties ruošiniu peržengti dėlionės principus, bet geriausia juos perteikti iki šiol žinomos sekom.

Kai pavidalas įgauna nuorodas, jis patampa bendrinės sudėties nariu, vadinasi tas tinka betkokiai derinimo sistemai, kurią sukomponuoti reikia vienetų ir gero plano dalių. Pagrindas yra semiolokacinis, kaip sutinka semiolokacijos, apibendrinta išraiška yra semiolokatyra. Iki bendro vaizdo susidarymo reikia išmanyti ženklus ir ženklai su semiolokatyros paruošiniu yra perverčiantys teisingus arba sutapatinamus pagrindus betkokiame semiolokaciniame pagrinde.

Kadangi svarbūs ženklai, galima iliustruoti ir sudaryti bendrą veikliojo, neveikiojo pasaulio rėžimą, šiame rėžime patekusieji nariai iliustruoja atsiradimo ir savo vietą bendrame kontekste. Kontekstą sudaro sankursų vedami principai ir energetinė galia palaikanti semiolokacijų ir ruošinių prasmes. Iliustruoti nevieną, o kelis derinamumus galima su pagalbinėmis detalėmis. Šios sutikdamos sudaro perėjimus nuo vienos nuorodos prie kitos.

Visi apribojimai skaitomi iš natūralios ir skaidiminės principo atvaizdavimo galimybių. Nevisi nuorodas įgavę pavidalai gali sutikti su realiu ar natūraliu semiolokaciniu pagrindu. Semiolokacijos tai vertės ir įkrovos, kuriose paliekama vieta yra apsprendžiančioji ir atvaizduojanti dirbtines detales ir jų priklausomas nuorodas. Kad apribojimai būtų patraukiantys ar įtraukiantys derinamume tenka nemažai aprendimų daryti ir su konstravimo ypatybėmis.

Taigi, apibendrinimas visų detalizmų sąryšis galioja, kai yra principais paremta dėlionė sutinkanti natūraliu būviu ir natūralia iliustracija. Iliustracija ir pagrindų ieškojimas suderinimas yra svarbių sąvybių, kurias turi semiolokacija.

Tada metodas susijęs su semiolokaciniu pagrindo kūrimu, kyla iš natūralaus atvaizdo sutapatinimo, o šį sutapatinimą pagamina iš dirbtinių sąlygų susietų su principais. Kaip semiolokacija atvaizduojama yra nevienas būdas, bet natūralumas yra kitaip grįstas, tad modeliavimas yra vertės ir įkrovos pažymėjimas teisinga linkme. Teisingų linkmių nustatimas yra iš derinimo ir sutapatinimo su natūraliais principais ir taisyklingumais.

Daugiau galimybių nėra išmanoma, svarbi detalė, kuri lieka tai peržengimas per vieną sankurso dėmėnį, tada dėmėnų sutraukimas ir sutvarkymas. Principas yra sudėliotose shemose atvaizduojamas per narius ir derinimo principus. Semiolokacijos tai vienintelis lankstus panaudojimas, kurį galima modeliuoti ir apdaptuoti betkokiame rėžime. O rėžimo sąlygos yra kaip principai, su kuriais apdorojama atvaizdavimo detalės ir ruošiniai.

elteide2017-12-21 22:59

cs rašė:Semiolokatyra, kalbos dalių semiolokacijos

Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 16
Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 17
Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 18

kodėl iš keturių pusių į centrą?

cs2017-12-21 23:15

elteide rašė:kodėl iš keturių pusių į centrą?

Atsakysiu, kad semiolokacijos derėjimas turi savo pakopas ir jų jungtys pereiti turi per principais sudarytus shemos atvaizdavimus. Suminifikuotas variantas buvo pateikiama lentelė su sankursais. Sankursai simbolizuoja pradinį perėjimą nuo neištirtos iki gerai ištirtos sąvybės ir dar kartu atvaizduoja naujas pakopas. Šis atvaizdavimo būdas yra perspektyvus, nes galima vėliau įterpti naujas atrastas dalis.

Pats simbolizavimas, kuris pateikiamas paskutinėje shemoje yra susietas su antra shema, o shemos tarpusavyje susisieja. Centrinė įkrova yra svarbiausia dalis, iš jos ateina visos sąvybės ir principai. Statinės įkrovos ir jų pozicija ruošiniuose atrodo, kaip detalius punktus turinti sistema. Punktai, kuriais paremta sistema yra galiojantys ir veiklūs. Pavyzdžiui analogiškas veikimas yra sankursų. Centrinė įkrovų sistema irgi padaro atskyrimus, kurie eina iš centro į išorę. Tie sudaromieji tiltai, kaip atskiriamasis ženklas su tarpinėmis sąvybėmis pasižyminčiais įkrovas turinčiais dėmenimis.

Savarbiausia turėti mintyse kaip jungiamos antra ir trečia shemos. Vidinis paruošimas yra trečioje shemoje. Tada analoginis išorinis paruošimas antroje shemoje. Viskas kartu siejasi ir tam tikri įkrovų dėmenys sąveikauja. Tačiau natūraliomis sąlygomis ir taisyklingumais tai yra privestas shemos atvaizdavimas ir jis turi perspektyvą.

Centrinė įkrova tiek antroje tiek trečioje shemoje toje pačioje pozicijoje išlieka statiniu dydžiu, tačiau aplink (antroje shemoje) dėliojami nauji vizualizaciniai sankaupų rodmenys. Šie rodmenys, antroje shemoje, simbolizuoja statinius semiolokacijos sklaidos vientisumus. Todėl analogiškai atrandama sąryšis su prieš tai buvusia trečia shema.