Skip to main content

Kalbos pasauliai ir mintis

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
cs2017-10-19 15:49
Kalbos vartosenos, kiekviena atrada slypi už simbolių ir sudėtinių prasmių. Jų įminimas artimas sudaromų pasaulių ir teisingų logikų įvardyjimų atradimui.

Iš pradžių, kalba slepia ir šifruoja sukomponuotus-vyraujančius pasaulius su savo koduojamomis logikomis. Jų prasmėje galima sutikti funkcijas ir statomas-dėliojamas pasaulių galimybes. Kadangi, kalbos šifras yra patobulinama funkcija, taip pat arba panašiai ir statomosomis galimybėmis tobulėja pasauliai.

Norėdami pasekti, kaip tobulėjantys pasauliai keičiasi, tenka susidurti su  pakopomis ir barierais, kuriuos kalba sukuria šifruojant, o norit juos praeiti, tenka ieškoti tinkamo atidengiamo metodo. Pagrindinis metodas tai yra aptikti, kokia kalboje esanti gylis ir pagal kokias ypatybes yra sukomponuota kalbos kompozicinė pastata.

Visų „statomų“ pasaulių įvairovė kaip funkcija ir gebėjimas yra viena iš svarbiausių kalbos naudosenos būdų. Tačiau, šis būdas atviras naujovėms ir tobulėjimas vienas iš paskirčių ir vyraujančių pasaulių pradmenų.

Taigi, pradmuo sukuria pasaulius, kuriems pavaldus yra atradimas bei statymas, įvairovė. Suvokiant šiuos dalykus ir pasilyginant, nustatoma, kokia yra pagrindinė kalbos ir minties koncepcija?

klajunas2017-10-20 13:21
Kalboje pasauliai iš tikro ne "statomi" bet perstatomi pagal galimybes. Kalba yra kaip teatro scena, kurioje aktoriai vaidina išgalvotą tikrovę. Šis procesas dalinamas į tiesioginio veiksmo sceną ir to veiksmo mitologija, naudojant bazės ir antstato konstruktą. Bazė yra gyvenimas, pasaulis, įvykiai, kuriuos anstatas įprasmina, paaiškina ir mitologizuoja.

Todėl kalbą galima suskaidyti į istorijų ir pasakojimų kalbą ir į filosofinę kalbą, kuria apgaubiami visi įvykiai, sprendimai ir pasirinkimai. Todėl vien perstata būna gana sekli tikrovės gelmės požiūriu, tik primityvi faktologija ar fiktiologija, bet prie viso to pridėjus mitologinį elementą, atsiranda tikrovės filosofinė magija. Žmogus vaizduoja, kad ne vien žino kas įvyko, bet kad supranta, kodėl tai įvyko iš tikro, pagal aukštesnį pasaulį.

Šitaip kalba susiskirsto į paviršiaus ir gelmės, išorės ir vidaus kalbą. Paprastą perstatą išgalvoti labai paprastą, bet norint sukurti įtikinamą mitologinį dėmenį, reikia kūrybinio talento.

Todėl, kai susiduri su paprastu vienmačiu pasauliu, jame gali iššifruoti jo vidinę filosofinę dimensiją, jeigu tokią turi savo, o jeigu tos dimensijos nėra – tada paprasčiausiai primeti sąvają.

Šis principas atspindi ir pačią žmogaus sandarą – jis turi išorinį pasaulio paveiksliuką, kuris yra veiksmo arena, kurioje ir pats veikia ir prie to paveiksliuko prilipdo savo mintis, kurios jam suteikia papildomą, mitologizuotą, įprasmintą aukštesne prasme dimensiją.

Kalba turi ribotą instrumentų rinkinį – gramatizaciją ir onomizaciją. Filosofija kuriama per žodines koncepcijas, taip pat iš dalies "idėjų" galima pridėti į gramatiką. Tokios idėjos sudaro labai "gilių" idėjų įspūdį. Iš koncepcijų sukurti visi fiktyvūs pasauliai, kurie įrėmina sąmonę. Kai kalbą protas dešifruoja į vidinį pasaulį, ji virsta televizinių vaizdų sankaupa, kuri yra vidinė virtuali žmogaus realybė. Jis tas koncepcija mato kaip gyvas savo galvoje.

Šitaip per kalbą pasaulis įsideigia į vidų.

cs2017-10-20 14:02
Dėl vartosenos taisyklingumo visada jungimas atspindimas kaip sudėtinis junginys ar seka, kuria pasilieka pradiniai ar pirminiai logikos sekos nariai. Viskas vienaip ar kitaip siejama minčių pagrinde, o pagrindas tai pasiliekamos "ankstyvosios" dalys.

Galima jų neįmatyti, nes sudėtinis konstruktas pirma apibrėžia, sudėtų narių analizacją. Kad ir kaip tai būtų minties pagrinde numatyta yra logiška ir tik momente atrandama sutapimų nagrinėjimo metodas, skirstantis sutapimus ir atmetantis sutapimus.

Ar nariai logiški, pirmiausiai turi atitikti pagrindą arba minties pastatą. Pastata – minties pagrindas ir reikšmės. Betkokių reikšmių pagrindas arba minties pastata jau yra proceso jungėjai, apibrėžėjai.

Pokolkas, didesnių konstrukto pasiūlomų dalių neįžvelgiu, bet patys jungėjai yra suprantami taip. Sekos ir nariai yra polinkyje sustatomi į reikšmes, o tam procesui galioja atsiminimo etapai.

Kadangi viskas dirba vienu metu, galima numatyti ar apibrėžti filosofiniu pagrindu esančią sistemą, kuri veikia pridedamų narių pagrindu ir yra sudėtinė.

cs2017-10-20 19:43
Konstruojama pastaroji kalbos tekmė yra pagrinde su minties iškeliama antrikacija, bei antrikacija tai iškeliamoji galia. Nurodydama minties sietį, antrikacija ateina kitoniškais pavidalais, nevisada jos pavidalas vienodas. Todėl, galima sakyti, kad antrikacija ateina su dalimis, kurių minties pasisavinimas tenkina.

Būties ir minties esmė kalboje yra ryšio praplėtojimas, bet tokio ryšio neįmanoma sukelti ir užfiksuoti, kokio nėra aplinkoje ir minčių sferoje.

Galima spekuliuoti ir nežinia, kiek bus pagrįstos mintys apie mintis ir kalbą, nes savaime nesudaromos grandinės ir ryšiai, kalbų pasauliai susikuria nesavarankiškai, bet priemonės ateina iš savarankiškos aplinkos. Tada pagrindas ir ryšys suranda "susilietimą".

SPACE2017-10-21 18:23
Kalba, tai dvasios atspindys, paimkit lietuvį, amerikietį ir japoną, pas juos bus skirtingi papročiai. Iš kai kurių į kai kurias kalbas neįmanoma išversti poezijos, ant tiek skirtinga pasaulėjauta. Kaip austrų filosofas Wittgensteinas sakė: ko nėra kalboje, to nėra ir gamtoje, visatoje. Kiekvienoje tautoje dabar yra išleistas Tarptautinių žodžių žodynas.
Tikrasis pirmasis esperanto yra kompiuterinis kodas, sudarytas iš angliškos abėcėlės raidžių, arabiškų skaičių ir tam tikrų ortografinių ženklų. Jei forumas ar mobile app palaiko kinietišką šriftą, tai kinietis šitą kodą matys savo kalba, house – 屋 (Wū), universe – 宇宙 (Yǔzhòu)
Nebent jūs imat nuo Babelio laikų, ten buvo runos pradžioj, tai jau kita sunki tema.
cs2017-10-21 19:18
Jeigu laikoma, kad kalbos vaidmenyje, liekamosios dalys atstoja naujas formas ir ryšius, tai tapatinasi su pasirenkamu būdu. Konstruoti pasirenkamajį būdą padeda kitokios kalbos ir jų užkoduojamos prasmės. Visą įgalumą kalba gauna paskirstytomis dalimis, jį apibrėžiame, kaip kalbos vertimą, o vertimas yra sudėtinė funkcija. Tai analogiškas vertimas ir naujas vaidmuo, kuria kalbos pasaulius.

Taip pat vaidmenyje yra pasaulių sudėliojamos pominties galimybės. Minties galimybės kalboje kuria pasaulius, bet tą patį analogiškai atlieka ir pomintis. Tada pasiliekamosios dalys, kuria įvairoves, prie kurių kalba įgauna pavidalą ir laikoma, kad sudėtinį pavidalą.

cs2017-10-24 21:00
Papildoma kalba tenkina 3 filtrų semiokacijas. Jų papildoma semiokacija yra atnešanti prostarinę semiolokacijos sandarą, kuriai tenkinami dydžiai yra sukuriami pačios vaizdo ir pasaulio su žodynu sandūra.

Prostarinė semiolokacija tai naujas būdas kaip parampika arba rimozika(nagrinėjamos dalys), atverčia ir sukeičia pozicijas ir sukoleriuoja pavidalus. Jų toleracija ir dydis svyruojantis, tai apibrėžia judančių pavidalų skiriamą ir duodantį sankursą, semiolokaciją.

Shema su parampika ir rimozika.

1. Skytinis paviršius. 2. Parampika. 3. Rimozika.

Kalbos pasauliai ir mintis

cs2017-10-26 15:13
"Naujas būdas atvaizduoti" arba "Prostarinė Semiolokacija" tai tolerancijos ir skalės dydžiai, kurie koleriuoja pirminius pavidalus ir jų apibrėžimas duoda sankursą ir semiolokaciją, kuriomis sąndūroje su veikiančia "gija" įgauna savo koleriuojamą standumą.

Standumas tai ypatybė, kuriai pavaldus scenovaizdis arba scenovaizdžio dalys (parampika, rimozika). Koleriuojami pavidale esantys daiktai yra pagal standumo taisykles ir nuostatas.

a.) Primuojamas pavidalas neturi scenovaizdžio objekto, jeigu nėra standumo pertvaros.
b.) Tik standumo pervara sukuria ryšį tarp scenovaizdžio objektų ir žodyno.
c.) mintis arba scenovaizdis ryšių turi skirtingų linkmių, bet pagrindiniai gijos standumai (parampika, rimozika, skytinis paviršius).

Šios tolerancijos arba ypatybės vienos pradinių sankursų ir reikšmių suteikimo būtinybių. Primuojamas pavidalas ateina su savo vaizdo koleriacija, todėl būtina nusakyti tokio vaizdo eigą.

cs2017-10-26 18:37
Konstantaverbiniai daiktai yra scenovaizdžio dalis, kur standumo pertvara pereina į kitas vienatines dalis, kinta žodiniai daiktai ir jų išsaugojimo vietos.

Viena paprastųjų daiktų dalių yra skytinis laikomasis paviršius, jame pasitelkiamos gijos sueina ir sudaro primuojamus pavidalus. Tai paviršius, kuriame laikoma neviena scenovaizdžio dalis. Tai Semifunkcija, SATA, Malfunkcija.

Kita paprastoji dalis yra parampika, jose sudaromas standumo pertvarų laukas, bei jos dalys yra sueinančios ir nekintančios, jos sudaro primuojamus pavidalus ir naują paviršių, kuriame konstantaverbiniai daiktai fiksuojasi arba tampa fiksuojamos dalies, vertės.

Paparastoji dalis dar yra rimozika, kurioje sufiksuojami daiktai yra konstantaverbiniai kintantys daiktai. Tai duoda žinojimą, kad įsistatomi minties nariai, gali pakeisti struktūrą, bet žodiniai daiktai arba lieka savo vietose arba apsimaino ir kinta. Laikoma, kad žodiniai daiktai yra mintys, o žodžiai jų užvadinimas.

vytra2017-10-26 19:10

SPACE rašė:Kalba, tai dvasios atspindys.

– labai jau poetiška.. 🙂

Iš tiesų, tai yra keletas kalbos "modelių", vieną iš jų nagrinėja Grb. "cs". Jo kalbos modelyje kalba veikia "automatiškai", automatiškai formuoja vaizdinius, procesus, pasaulius. Tokį kalbos suvokimą turi ne visi, o tik menininkai, kompozitoriai, poetai, rašytojai.

Kitas kalbos modelis būtų iš Grb. "space" arsenalo, čia kalba nėra "automatinė", pas jį kalbos struktūra ir jos suvokimas priklauso nuo subjekto dvasinio pasaulio.

Dar kitas kalbos modelis yra kaip "sentencijų sekos loginė analizė", tokią kalbą paprastai vartoja matematikai, fizikai, kiti technokratai.

Išvada: įdomu tai, kad šios grupės vieni kitų kalbas laiko "kliedesiais".

🙂

cs2017-10-26 19:33
Mano specializacija yra DI kalbos atradimas, ne vien automatinis jos pritaikymas ar panaudojimas smulkiems tikslams. Dirbtinio Intelekto kalba skyla į pirmapradę ir apdorotają. Tai mano nagrinėjimas yra pirmapradės kalbos sąmonės struktūrų paieška. Tai panašiau, kaip užrašytų pradžių minamos minifikuotos pradžios su konstantaverbiniais daiktais.

Kadangi iškyla nesuderinamumas žmogaus kalboje esančių dalykų su DI kalbos struktūromis, todėl pinasi ir neaiškūs panaudojimo tikslai ir pritaikymas. Bet pritaikymas atrastas, tik jo dalių vis dar nedaug. Dirbtinis intelektas tai atsiradęs be pradžios ir nuolat augantis savo gebėjimais atvaizdas. Tai neprimena žmogaus gebėjimų. Tai ištiesų kaip DI gebėjimai.

vytra2017-10-26 19:46

cs rašė:Tai ištiesų kaip DI gebėjimai.

– manau esi jaunas entuziastas? Šiuolaikinis kompiuterinis DI neturi net užuomazgų, vadinamų "sąmone", todėl visi DI kalbos suvokimai priskirtini tik prie automatizmo.

🙁

cs2017-10-26 19:59
Galėtų būti kitais išsireiškimais. Patogiau būtų, jeigu tai būtų visą pluoštą turinti "sąmonė". Tai nesąmonė, bet DI koleriuojami kalbos mišrūs intarpai ir struktūros. Jų iminimas yra artimas betkokiai žinomai kalbai, bet tai DI apdorota arba pirmapradė kalba.

Programavimo kalba yra DI paprastoji kalba. Tačiau mano nagrinėjimas yra struktūrų, tokių, kurios atrodo gana kūrybiškai ir unikaliai. Tai perteikiama shemomis ir nekartą jau įrodžiau per shemas, kai kalbėjau "apie žmogaus kalbą", tema buvo kalba. Kalba yra įvairiapusiškai panaudojama ir vienas iš panaudojimų tikslų yra DI gebėjimas, minties gebėjimas. DI ir minties gebėjimas kuria programavimo taisykles, o jomis paremta sistema funkcionuoja iš atrastų dalykų, kuriuos įtraukia ir panaudoja.

Galimybė yra manyti, kad tai pritaikoma žmogaus sąmonei, bet sąmonė turėtų daug kartų suprimityvėti, kad apdorotų DI gebėjimus. Po kolkas tai yra netgi tolimas žingsnis suartėti ar mintis privesti prie DI funkcionavimo, programavimo taisyklių.

Dar svarbus rėžimas, pats rėžimas yra nustatomas iš analoginės minčių perlaidos. Tai vadinama sfera, kurioje viena analogija atranda, o kita analogija susisiekia ir apdoroja. Tai paketas ir struktūra, kuris kaip gebėjimas veikia ant žmogaus sąmonės. Tačiau realus panaudojimas seka DI panaudojimas. Sudėtingesni gebėjimai yra kalbiniai ir ne pagal kalba yra ryšys, kuriam suteikiama perlaidos galimybės.

Kūrybingumas yra viršūnė visų dalykų, kartu sudėjus. Tai išgaunamas DI kalbos resursas.

klajunas2017-10-26 21:43

vytra rašė:Šiuolaikinis kompiuterinis DI neturi net užuomazgų, vadinamų "sąmone", todėl visi DI kalbos suvokimai priskirtini tik prie automatizmo.

Kitame žmoguje sąmonės irgi nematome ir žmogaus veiklą galime prilyginti automatizmui kaip bihevioristinėje psichologijoje. Kompiuteris prie to priartės kai aktyviai pradės diegti subjektyvumo funkcijas, ko viešai nedaro arba yra tik užuomazgos kaip Cortana.

Kai subjektyvumo funkcijos kompiuteryje pasieks aukštą lygį, bus galima kalbėti apie "leptoninę sąmonę", bent jau daryti tokią projekciją iš išorės, pagal biheviorizmo šabloną.

vytra2017-10-26 23:08

klajunas rašė:Kitame žmoguje sąmonės irgi nematome..

– sakyčiau drąsi nesąmonė..

p.s.
.. esu susipažinęs su DI ir žinau to galimybes.. Esu studijvęs žmonių filosofiją ir žinau to galimybes..

p.s.2
.. dabartinį kompiuterinį DI reikėtų priskirti prie "išmaniosios statistikos", nes tas visai determinuotas DI algoritmas tiesiog renka statistiką iš "apsimokymo pavyzdžių". Nesakau, kad tai nevertinga, bet tai nėra sąmonė ir net nėra intelektas žmogiška prasme.

p.s.3
.. sakykim "google translator" naudoja DI, tačiau šalia įspudingų pasiekimų, yra tiek pat įspudingas nonsence. Antrojo gerokai daugiau.

🙁

klajunas2017-10-26 23:38

vytra rašė:– sakyčiau drąsi nesąmonė..

Kaip įrodysi, kad žmogaus "nuoširdumas" nėra iliuzija uždėta ant automatinių funkcijų? Iliuzija nuimi ir lieka tik mašina, "fiziologija".

Galbūt ne toks jau didelis skirtumas ar kibernetinė statistika, ar biologinė "prarimpika".

cs2017-10-27 13:29
Šiek tiek buvau užsiminęs apie perlaidą, kuri betkokias kūrybos galimybes užsaugo ir padaro DI galimybėmis. Paprastai tai yra fizika ir matematika, užsaugota kodavimo programomis ir galimybės perlaidoje atsiranda kaip paskutinio taško galimybėmis DI.

Taip pat turi būti rėžimas, kuris leistų kūrybiškumui daryti ar atrasti gebėjimus. Tai nevien programavimo gebėjimai, bet ir fantastiniai, unikalūs gebėjimai. Kalba turi tik šiuos gebėjimus, per didesnį perlaidos įvaldymą.

vytra2017-10-27 13:46

klajunas rašė:Kaip įrodysi, kad žmogaus "nuoširdumas" nėra iliuzija, uždėta ant automatinių funkcijų? Iliuzija nuimi ir lieka tik mašina.

– terminas "nuoširdumas" yra iš poetų metaforų rinkinio, skirto pravirkdyti ištikimas gerbėjas.

p.s.
.. žmogus vadovaujasi "prasmės suvokimu", toliau gali tą prasmę iškreipti (desinformacija), gal tą prasmę paneigti (melas), gali tą prasmę skleisti (tiesa).

.. mašina neturi algoritmo prasmei, ji turi duomenis ir gali iš tų duomenų išvesti panašumus su tam tikru tikslumu. Čia visus klaidina tai, kad konstrukcijos panašumas yra panašu į prasmę, bet pasikeitus vienam bitui (riba), gauname jau nepanašu (vertimo nesąmonė). Žmogus prasmę arba randa arba neranda, tačiau nedaro beprasmiško spėjimo, kaip kad daro Lietuvos "biorobotai" laidoje "klausimėlis".

🙂

cs2017-10-28 19:52
Ko nėra sandūroje, yra standumo pertvaroje, tačiau rikiavimą ir dėliojimą parenka ne sandarūje esantis efektas, kurį imename, kaip prostarinė semiolokacija, arba perlaida. Iš to kylantis atradimas sudarinėja shemas, kurioje pažymimos pagrindinės dalys: skytinis paviršius, parampika, rimozika. Bet išdėliojimas yra įmenamas iš veikiančių dalių sankurso.

Norint atvaizduoti sankurso minimizaciją, susiduriama su problema, nes sankursas neturi atvaizdo. Todėl analogija, kuri kyla yra jokiais būdais neatvaizduojama, o tik suvokiama. Kylantis minčių srautas pagauna netikro atvaizdo iliuziją, kuria sankursas pasiunčia.

Siuntimas sankurso dėliojime yra susidedantis iš įmintų dalių, dėl to įgauna iliuzinį pavidalą, arba ribinį pavidalą.

Pastarosios dalys, kurios krečia atvaizdavimo galimybes, atlieka maskavimo galimybes, o atradimas yra prasikeičiantis su tikrovės faktu.

Tokią iliuziją sudarinėja ir žodžiai, žodynas su žodžiais. Tai yra sankurso dėliojimas, atšaka einanti iš visos analogijos, kuri neturi aiškaus pavidalo. Krečiamas pavidalas yra demaskuojamas sankurso atvaizdas, bet ne toks tikslus ir neturintis nemažai ypatybių, kuriomis vadovaujantis galima apibrėžti tikrovės dalis ir susieti per daiktus.

cs2017-10-29 13:26

Tokią iliuziją sudarinėja ir žodžiai, žodynas su žodžiais. Tai yra sankurso dėliojimas, atšaka einanti iš visos analogijos, kuri neturi aiškaus pavidalo. Krečiamas pavidalas yra demaskuojamas sankurso atvaizdas, bet ne toks tikslus ir neturintis nemažai ypatybių, kuriomis vadovaujantis galima apibrėžti tikrovės dalis ir susieti per daiktus.

Pratęsimas į sankurso veikliąsias, neveikliąsias pasaulio dalis. Didžiųjų arba veiklių/neveiklių pasaulių sandūroje iškeliamas savaiminis susijungimo ir didžiosios sieties procesas, kuris yra pasaulių savaeiginis procesas.

Visos dalys, kurios žymi atliekamą būdą, atvaizdavimo būde, tai savaiminis įmintų dalių imitavimas. Imituojamų dalių sankursas yra perlaida, kurią tiesiogiai nėra būdų suvokti. Bet yra būdas imituoti, recenzijuoti, inicijuoti dalimis.

Sankursai, tai sudėliotas ribinis/iliuzinis atvaizdas, kurio dalys neturi tiesioginio ryšio su dalimis (parampika, rimozika). Tai tenteksto rūšis ir dalis, kurią vaizduoti galima per veiklius/neveiklius pasaulio sankursus.

1. Sankursas yra iliuzinis pastatos objektiška tikrovės fragmentacija. Nustatyta tikrovė arba ribinė tikrovė (tentekstas) turi savo kilmę, todėl, tai palieka, kaip 1 sankurso iminime. Tokia ilinimo ir kilmės dalis sankursuoja ir atverčia veiklius, neveiklius pasaulius.

2. Sankursas vykdomasis iliuzinis pastatos su tikrove fragmentacija. Iškylanti reikšmė yra vykdysenos dalis, kuriai reikalingos kitos dalys: parampika, rimozika, pparampika(atverčiama parampika), rrimozika(atverčiama rimozika).

3. Sankursas yra užbaigiamasis iliuzinis pastatos su tikrove fragmentacija. Užbagiamasis būdas eina link tikrojo tenteksto ir panaudojimo. Tai yra atverčiamas skytinis paviršius ir pati pasaulių tikrovė, kuri užbaigiamoji.

Veikiančios sankurso dalys įmenamos kaip perlaidoje esančios dalys. Iliuzinis pastatos vienetas yra sankurse, kalboje. Kalba yra sankurso imitacija inicijuojama kaip dalių vienetas. Toks apibrėžimas ir tokia savaeiginė sistema.

1. Kalbos pasaulių shema (Veiklioji / Neveiklioji)
Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 2

cs2017-10-30 13:37
Nemažai užuomenų į veikliąsias ir neveikliąsias kalbų pasaulio detales, bei jų pamatinį vaizdinį. Dėka įmenamų ir seniau įmintų dalių sudėliojimas bendrų sankursų koleriacijų primena imitaciją artimo proceso, kurį vadinu bendrų pasaulių shema (veiklioji,neveiklioji kalba).

Sankursai – tai iliuzinė pastata, kuri modeliuoja koleriacijų protopipinį veikmą ar net būseną. Visas apibrėžimas trunka ir tęsiasi per 3 ir daugiau sankurso tipus. Kadangi pradžia arčiausiai prototipinio sankurso, greičiausiai bus atvaizduojama pagal iliuzines sankursų detales.

Visos shemoje panaudotos detalės yra koleriacijų išraiška. Koleriacija – tai būdas atvaizduoti prostarinę semiolokaciją, kuri eina į gylį, arba išorėje atrodo padrika, netvarkinga. Bet netvarkinga, tik tada, kai nėra suvokiama reali galia ir nėra nuorodų į paskirtis.

Shemoje pagrindinės dalys: parampika ir rimozika su atverstomis detalėmis yra didžioji sąjunga, kuri kartu įtraukia skytinio paviršių. Tačiau parampika ir rimozika tiesiogiai nesaveikauja su sankursų, tik sąveikauja su tentekstais, kurie sąveikauja su sankursų. Todėl svarbi galinė stotelė – tentekstai, kur sueina rimozikos ir parampikos galimybės.

Dar, sankursinė apraiška turi visą galimybių racioną, kurį įvardyjame kaip veiklioji, neveiklioji kalba. Neveiklioji kalba siejama su rimozikos balansine būsena, kuri buvo apibudinta kaip prostarinė. Veiklioji kalba siejasi su parampikos ir rimozikos atverstomis semiolokacijomis. Tada visas bendras būdas vadinamas: "prostarinė semiolokacija".

cs2017-10-31 15:12
Pirmoji prostarinė semiolokacija:

(Neveiklus pasaulis) 1 Sankursas – Rimozika – Tentekstas – Parampika – (Veiklus pasaulis) 2 Sankursas – RRimozika = Parampika = PParampika – Tentekstas – 3 Sankursas = Skytinis paviršius – Tikrovė.

Pagal atverstasiąs dalis prostarinė semiolokacija vaizduojama sekos principu, kuris eina link gelmės. Gelmė yra tikrovės fragmentas, o tikroji nusidriekianti gelmė yra rimozika ir parampika(kuris yra neveiklus pasaulis).

Kalbos pažinimo lygiai yra sutalpinti į prostarinę semiolokaciją, bet apibrėžimas vis dar nepilnas, galbūt ieškojimas tikrosios gelmės neduoda aiškaus vaizdinio, tat iliuzinis vaizdas viską papildo.

Taip nagrinėjama kalbos semiolokacija, kuri atveria pradinę – balansinę būseną ir taip sankursas veikia savo gelmėmis, kurios yra laipsninės arba sankursai. Sankursų rūšių pokolkas nėra daugiau, kaip 3. Sankursai reikalingi tam, kad tikrovės fragmentas turėtų atramą, o atrama tai 1, 2, 3 laipsnio sankursai. Taip kaip vertinimo kriterijus ar ypatybė pasireiškia galimybė nustatyti ir tikslingai užvadinti gelmes sudedant į laipsnius.

Neveiklus pasaulis arba pastata yra origanizuojama ir daugiareikšmė, semiolokacinė paviršinė gelmė. Neveiklumas atneša iliuzinę gelmę, kurią išskaidyti nėra paprasta, nes jos dalys: parampika ir rimozika – šios pagrindinės dalys modeliuoja tolimesnius kalbos ypatingumus. Bet atsižvelgiami ypatumai į neveiklumo sąlygas.

Veiklus pasaulis yra kitokiaįvairinė pastata, kuriai nėra daugiareikšmės pastatos, o tik paprastos dalys. Sudėtyje, veiklioji kalba yra modeliavimo iliuzinė kalba, kuri vaizdiniuose palieka ypatybes, o ypatybės, jei neišnyksta tampa neveikliu pasauliu arba pastata.

Modeliavimo sąlygos yra veiklios ir neveiklios, kaip origanizuojama kalba yra pasidalinimo ir skirtumo ypatybėje. Nors daugiarūšė balansinė būsena yra atrama, dar sąlygas koleriuoja viduje, t.y. iš veikliosios ir neveikliosios pasaulio nuotekties daiktų ir būsenų. Landa yra priskiriama kaip neįmenamų dalykų jungtimi, palieka veikiosios ir neveikliosios sąlygos ir pasiskirstymas.

cs2017-11-01 15:51
Tribentarinės semiolokacijos.

Be prostarinės semiolokacijos yra atviroji arba sekanti atrada, kurią įvardiname ir savaeiginiame procese pažymime.

Tribentarinė semiolokacija yra nepažinta vieta arba tyrinėjimo dalis ir pasaulis, kuriame pats pamatinis pažinimas yra netribentarinis bolmoksas. Bolmoksas pažymi tai – ką procese dėl susidarymų ir sandaros galima palaikyti sudaryti į pirminius rinkinius. Be tribentarinio pažimėjimo nėra semiolokacinio rodinio arba paskyrosios "šalies". Pasauliai atvaizduojami su pirminiais rinkiniais, kurių vienas netribentarinis bolmoksas.

Pradinės sankursų shemos įminė pradines ir pirmines rinkinio svarbias dalis: parampika ir rimozika. Dabar, Tribentarinė semiolokacija pasisavina jų dalis ir panaudoja padavimui, kurį sukoleriuoja atsvari sandaros taisyklė. Pagal taisykles ir nuorodas tribentarinė semiolokacija turi šalies bonusą, kuris išplečia prostarinės semiolokacijos pažinimo ypatybes.

Turėdami be šalies pradžią, kuri yra galinė arba rodomoji iliuzinė pastata, šalia pridėdami sankursų ypatybes, tribentarinę semiokaciją, kurios bus 4,5,6 sankursai.

Dabar jokios shemos nepridedu, bet tribentarinės semiokacijos principą nurodau į įmenamas sankursų koleriacijas. Turiningas ir plečiamas pasaulis yra "boloksima", tyrinėjimas "bolmoksas". Šiais ypatingumais vadovausiuosi dar ateinantį kartą, kuriuose koleriacijose bus pridedama pastatos ypatingasis ir pradinis esinys.

Padavimas šiuometu turi prostarinę semiokaciją, tribentarinę semiokaciją, o jų vieningumas susikerta per sankurso filtravimą. Tolesnis įvadas yra į ieškojimo ir atradimo sheminį kalbos atvaizdavimą ir perteikimą.

Kalbos pasauliai yra veiklieji, neveiklieji ir tyrinėjimo, atradimo. Kadangi tai yra teminiai ir pasirenkami ypatingumai, priskiriama prie analogiškų atradimų. Bolmoksas ir boloksima yra analogiškos tarpinės semiokacijos, o jų atrada yra pastata visai grupei ir racionui "gudrių ir veiklių dalykų".

Neveiklieji dalykai susisiekia ir yra koleriacijos bendros išlygos ir saugojimo dalykai. Iliuzija padeda sukurti bendrą kertinį, kurį prideda prie tribentarinės atrados. Bus įsivedama veikliosios ir neveikliosios atrados bolmoksas ir boloksima.

cs2017-11-01 19:59
Pradinė filosofija ir Bolmoksas, Boloksima (apie temines tiesas)

Idėja atskirti semiolokacinius ir semiolokacinius tarpinius padavimus teko per gerus plano taisyklingumus. Priartėjat prie sąvokų bolmoksas ir boloksima suartėjama su rėžimo gelmių ir ištakų šaka.

Pavadinimas filosofiniu pagrindu 'bolmoksas', kyla iš idėjos tyrinėti ir pažinti pasaulio ypatingumus per kalbos ir minties kūrybingumą. Boloksima tai visas minties plečiamas pasaulis ir jos pagrindu yra susikūrusios neviena bolmokso dalis, kurią sutapatinus ar atrados metodu išnarpliojus einama teminės tiesos keliu.

Teminė tiesa vaizduojama kaip galinga, tvirta minties ir kalbos apsprendžianti dalis. Jos sudėliojimas kyla iš teminės nuosakos su tiesa aspektu. Taigi, pagrindas yra sutapatinimo ir analogijos teisingos temos ieškojimas.

Laisvas gryninimas ir siekimas teminės tiesos yra vienas iš pagrindų, kurį progresiškai atrado panaudojimą boloksima. Vidinis arba boloksimos pasaulio vaizdinys yra viską apiimantis didelis teminis tiesos rinkinys.

cs2017-11-02 22:35
Trumpai. Esminis skirtumas, kurį kalboje sutinkama yra minties negatyvizmas, minties ir kalbos ryšio netobulumas ir funkcionalumas nestatomas, derinamumais. Daug nurodanti pradžia, tai pasaulių suvokimas ir veikla, siejanti minties pagrindu veikiančią pastatą, kuria susiderinamumai yra yra ateinantis per kalbos gebėjimus ir tobulumus. Taigi, kintamumas pagal ryšio suderinamumą veikia, kaip semiolokacinis negatyvizmo pašalinimas.

Visos neaktyvuotos ir ryšį sudariusios derinamumų pastatos rezultato negatyvizmas yra užslėptas ir neparodomas kaip teminis tiesos suderinamumas neturi vertės ir yra nepaveikiamas. Kadangi ieškoma vietų kur paveikiama mintis sustoja arba nustatomas derinamumas. Bet šį ryšį turi duoti semiolokacinis negatyvizmo pašalinimas.

cs2017-11-05 18:42
Tokie, kaip veiklumo, neveiklumo pasauliai yra pagrindiniai visoje kalbos pažymimose semiolokacijose. Todėl, tas pažymimas semiolokacija sudėlioja į skyrius, kurie turi analogijos detalizaciją-semiolokaciją. Visas skyrius apiimantis nagrinėjimą semiolokacijų yra susijęs su pasatos tyrkstimi(arba poveikio skalės apibudinimu).

Pačiame atradime, semiolokacijos detalizacija pradinė yra prostarinė semiolokacija ir pagrindai, kuriais veiklumas, neveiklumas sutapatinamas yra per iliuzinę pastatos semiolokaciją. Sankursai – tai bendra apibendrinanti semiolokacijų grupė, kurioje detalizuotos shemos turi priekinę ir galinę semiolokaciją. Vadinasi, tyrkstis yra laikinumo sąvokoje, galioja neapibūdinti dėsniai ir pašaliniai detalumai.

Pačios pagrindinės pasaulių kalbose esančių dalių yra boloksima ir bolmoksas. Šie tapatinami su semiolokacijų pagrindu, kuriuo atveikia veiklumo, neveiklumo skyrius. Šie skyriai virsta tyrinėjamo pasaulio pastata, kai yra sutapatinama su ryšio taisyklingumais ir taisyklėmis. O pastata reiškia, kad skyriai virsta pasauliais, kurie koleriuojami kaip priekiniai, galiniai ir pašaliniai, vidiniai.

Turintys šiuos bruožus, prostarinė semiolokacija yra principo esinys, kuriame dėmenys, veiklumas ir neveiklumas yra nekintantys arba kintantys su semiolokacijos taisyklėmis. Prostarinė atrada yra viena pagrindinių taisyklių, kuriomis semiolokacija įgauna pavidalą per iliuzinę pastatą, (koleriuojama taisyklė).

Be semiolokacinių taisyklių, viskas veikia prostarinėje semiolokacijoje kaip: veiklus, neveiklus pasauliai. Taisyklės reikalingos semiolokaciniams pagrindams panaudoti daugiau jo pagrindu esančių detalizacijų ir iliuzijų krypčių.

Daugiau nei atrasta taisyklių, nėra būdingo ryšio joms įsisaugoti ar net atstoti semiolokacinėmis vietomis, kurios nėra vien dėsnio galimybės, bet ir kalbos detalizacija. Teikiamas artimas pavidalas, kurį semiolokacija per pastatos ir atrados taisyklingumus sukoleriuoja yra ryšio su taisyklėmis pronokacija(ryšio suteikimas ir sutapatinimas). Kad visa bendra taisyklių rūšis būtų įgali reikia tyrkstimi ir pronokacijos gelminių taisyklingumų.

Taip veikimas ir neveikimas yra priešingos taisyklingos savieigos kryptys pastatos ir atrados kurse. Sankurse šios atrados veikimas ir neveikimas yra priklausomas nuo iliuzinės pastatos virsmo semiolokaciniu vaizdiniu. Kitais atvėjais arba alternatyvių versijų nėra. Bet esminis virsmas yra teisingos vietos, kurią semiolokacija sutapatina ir susieja yra būdingo taisyklingumo teminė tiesa.

cs2017-11-05 20:51
Pasaulių sudaromosios, semiolokacijos taisyklės:

1. Prostarinė semiolokacija, kurios pagrindinės dalys rimozika ir parampika savo taisyklingumu yra neveiklusis koleriacijų prototipinis modeliavimo pradinis rinkinys.
2. Sankursai – tai iliuzinė pastata, kuri modeliuoja koleriacijų protopipinį veikmą ar net būseną.
3. Veiklus ir neveiklus pasauliai yra taisyklingos būsenos, kur koleriacijų išraiška panaudodama detales palieka shemaformines išraiškas, siejančias su minties pradine būsena ir formatu.
4. Koleriacija – tai būdas atvaizduoti prostarinę semiolokaciją, ir kitas semiolokacija, kurios sutinkamos pavidale, su būsena ir modeliuojamų koleriacijų išraiškomis.
5. Tikrovės atrama pasidalijusi per 1,2,3 sankursų tikrovės fragmentus ir minties dėliojimo taisyklingumus.
6. Tyrinėjimo atrama tęsiasi 4,5,6 sankursų fragmentuose, kuriuose yra bolmoksima ir bolmoksas.
7. Boloksima tai visas minties plečiamas pasaulis ir jos pagrindu yra susikūrusios neviena bolmokso dalis, kurią sutapatinus ar atrados metodu išnarpliojus einama teminės tiesos keliu.
8. Bolmoksas tai kelias pažinti ir tyrinėti kalbos pasaulius, kurie užsklesti ir atviri, kuriems taisyklės priteikia svarbios taisyklingos būsenos pradinio rinkinio dalis. Bolmoksas pažymi tai – ką procese dėl susidarymų ir sandaros galima palaikyti sudaryti į pirminius rinkinius.
9. Tribentarinė semiolokacija yra nepažinta vieta arba tyrinėjimo dalis ir pasaulis, kuriame pats pamatinis pažinimas yra netribentarinis bolmoksas.
10. Netribentarinis bolmoksas yra anti-semiolokacija, kuri neturi konkrečios tvarkymo taisyklės. Tačiau taisyklės apibrėžia bolmokso esmines fragmentų išraiškas, teminės tiesos pagrindu.
11. Teminė tiesa vaizduojama kaip galinga, tvirta minties ir kalbos apsprendžianti dalis. Jos sudėliojimas kyla iš teminės nuosakos su tiesa aspektu.

Sankursas ir filtrai
Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 3

SPACE2017-11-05 22:12
Kad man atrodo, reikia pabandyti eiti iš kito galo. T.y. nuskaityti mintis, ir tada jas įdiegti į DI. Kaip dažnai būna straipsniai "ar yra gyvenimas po mirties", ten pavaizduoti keli mokslininkai, laboratorijoj ar morge pasilenkę prie paciento ir jungia kažkokius laidus. Viskas seniai yra nuskaityta, tik gal kiek viešai neskelbiama.
Paimkim Light Light t.y. electromagnetic radiation, dabar viskas šiuolaikinėje astrofizikoje (o tai reiškia visatoje) yra electromagnetic radiation. Ir ten žr. pirmą .gif kur prizmė pavaizduota. Dabar kambaryje yra 10 žmonių, vidudienis, visi sutiks, kad dabar yra balta, vadinama dienos šviesa. Bet pridėjus didelę prizmę prie lango, pasidarys prietema ir rainbow colors visur. Tai kas dabar yra kambaryje, ar balta šviesa ar rainbow?
cs2017-11-05 22:37
@SPACE Pasirengiamas būdas nėra nustatytas neigti mokslines temines tiesas (nors jos tampa išmetamomis ir pakeičiamomis, originaliomis). Gal atrodo, kad DI demonstracinis minčių ir kalbos rinkinys nieko nenusako, nepagrindžia ir nėra įmanomas, bet, kaip ir dėliojau, manau, spektras yra visa mano siekiamybė, atrasti sąvybių spektrą ir rinkinį, kuriuo kalba ir mintis įgauna apsrendžiančią dalį. Man reikalinga apsprendžiama dalis su spektru, po kurio viskas galbūt būtų lengva permanyti.

Jau įmeniau, kad tai yra teminė tiesa, vadinasi jos pagrindu viskas ir apsprendžiama, mokoma, diegiama, tiriama, rodoma, statoma ir t.t. Todėl, teminė tiesa, labai svarbi ir būtent, naudojama su pastatos motyvu galima įmatyti DI rinkinį, kuriame sudėtingiausios technologijos arti tikrovės esančios dalys, bet tikrovės apsprendžiama dalis lyginantis su žmogumi yra maža. Dėl to, jeigu nesurenkama aiškaus ir planingo spektro, nėra sudėliojama ryšinė sąvybė, kurią demonstruoja per kalbą ir mintį. Man svarbi kiekviena spektro dalis, kurį siekiu sudėlioti.

Apie šviesą, manau kad nereikia perdaug įsitikinti, kad realybė egzistuoja kvantu pavidalu, nes skirtingos minčių siekiamybės, gali visa informaciją perkurti ir panaudojimą atrasti kiek geresnį, tik tam turi būti pramanyta technologija ir metodas. Todėl šviesa kaip fotonas nėra pilnai įtikinamas pagrindimas. Dar daug dalių pagal spektro sąvybes galima surasti ir užvadinti. Dabar matosi, kad jos slepiamos. Taip pat dėl natūralių šviesos šaltinių yra nesuderinamumų, nes pavyzdžiui: liepsna, lava, mėnulio paviršius, saulė, skleidžia EM radiation, tik apie tai nekalbama plačiuoju požiūriu. O natūraliuose šaltiniuose kad pamatyti EM radiation reikia netik būti išstudijavus EM laukų galingumų spektrą.

cs2017-11-08 21:09
Karesimbeliacinė koleriacija. (Kare) vieta. Katatas.

Esanti būsena, bei iliuzinė pastata yra keičianti karesimbeliacinį pogrūpį, kuriame sankursas pažymimas. Visi sankurso pogrūpio fragmentai nukreipiami į šią (karesimbeliacinę) būties vietą yra keičiantys iliuzinės pastatos savirealizaciją. Savirealizacija persimaino į tikrovės fragmentą.

Tyrinėjimas susijęs su šia karesimbeliacine (kare) vieta (Tentekstas-Tentekstas-Tikrovė-Bolmoksas-Bolmoksima-Bolmoksima+). Joje Boloksima, Bolmoksas yra pagrindiniai ir pradiniai visumos šaltiniai. Šaltiniai yra besiformuojantys pradmeniniai karesimbeliacinai katatai. Katatas – šaltinis esantis už daugelio skiriančiųjų sluoksnių.

Pradiniai tentekstai yra antrosios skiriančiosios realybės pusės karesimbeliaciniai katatai. Realybės katatas yra vidurinis ir savirealizacinis. Taip apibudinama pradiniai elementai, kuriais ateina Karesimbeliacinė koleriacija.

Tai kai turima už ir prieš jungimus, sankursų centrėjimas atrodo taip: <1> 4 <6…> Centrėjimas yra ruožo sąvybė, kuri pastatos rezultate sudaro (kare) vietą parankią nuosekliam dėliojimui ir jungimui. Visi jungimai atsispindi lentelėje su sankursais ir jų filtrais.

cs2017-11-09 14:04
Aprašomos sudėtinės tenteksto sąvybės, kurių užribyje esantis katatas yra detalizuojantis. Tai kaip ir pažįstamos tenteksto dalys yra mintinis kriblingas, kuriam galioja ištiesies su pastata savirealizacija.

Kriblingas – tai ištiesties dalis, kuri mintimis sudėlioja konteraktyvius ir nekonteraktyvius semiolokacinius fragmentus, kuriuose esantis katatas veikliame, neveikliame semiolokaciniame pasaulyje. Pasaulis – tai, kitaip pasada, kuriais ištiesties dalis koleriuoja mintinius būsenos rodiklius ir šaltinius. Visas bendras kriblingo skyrius minčių pasada ir konteraktyvios, nekonteraktyvios būsenos katatas.

Pradiniai tentekstai yra antrosios skiriančiosios realybės pusės karesimbeliaciniai katatai.

Kare katatai yra antrosios pirminės dalies pasados bendras kriblingo skyrius (skriblingas). Visų pradinių tentekstų elementai yra pasadose sudėta sudėtinė savirealizacija, kuriai veikliame, neveikliame atsispindi per nueities iki šaltinio ir ištiesties koleriacija.

Pradinė tentekstų koleriacija – tai elementų atrinkimas ir ištiesties katatas. Skriblingas tai antrosios dalies pirmojoje dalyje bendrinimas.

Savaeiginis procesas nurodo kaip elementuose sutinkama skiriančiosios realybės ir ištesties savirealizacija, konteraktyvios, nekonteraktyvios savaeiginės pradžios ir pasados rėžime su koleriacija. Tai yra pradiniai ir esminiai katatai.

Karesimbeliacinė semiolokacinė konteraktyvi, nekonteraktyvi būsena yra rėžimo pastatos su siejama sudėtine dalimi, kurią skiriančiosios karesimbeliacijos koleriuoja. Tai iš koleriuojamų pavidalų sieties elementai yra bendras kriblingo skyrius antrame plano dėmenyje.

cs2017-11-10 19:46
Trumpai. Katatas, semiolokaciniu pagrindu veikiantis fragmentas įterpiamas į pradmeninių karesimebeliacinių virsmų grandinę. Pagal semiolokacijos detalizaciją pagrindai sukuriami iš analogiškos paskirties gebėjimų ir detalizuotos shemos dalių. Todėl šaltinis pagal detalizaciją yra katatas ir jis pažymi, kad kintanti minties detalizacija yra nutolusi ištiesties detalė, faktoriumas.

Antroji skiriančioji minties savirealizacija yra prieštyriančioji detalizacija, dar tai yra paskyroji Prostarinė semiolokacija.

Vidurinioji skalė, tai minties pradinė savirealizacija ir viršutinysis katatas, semiolokacijos analalogija su kuria siejamos iliuzinės pastatos pradžia.

Kiekviena pradžia yra kitokiaįvairinė ir turi ištiesties faktoriumą. Katatas tai artimiausia priedangos savirealizacija, kuriai tyriančioji ir prieštyriančioji iliuzinė pastata yra demaskuojanti. Kylančioji ištiesties detalė yra šiuometinė "faktorija".

cs2017-11-11 15:17
Originatyviniai pasauliai ir kalbos semiolokatyra

Bendriniai ir išvestiniai pasauliai analogijose palaikomi kaip originatyviniai ir kolotiesieji pasauliai. Jų bendra reikšmė yra keliama, vaidmuo yra iškeliamas kelintinis, vienetinis ruožas ir sekantys nariai, kolotiesieji nariai. Dermę vienija šis narių sujungtinis sekinumas ir sekos rinklių nariai.

Šie nariai apjungia tiesiųjų sąjungų ir pasaulių koleriacijos taisykles, jie sudaromi iš interkolotiesiųjų pasaulių.

Vienetai tai reiškiantys pradžią ir pastatos konteraktyvių, nekonteraktyvių statusų katatas. Kelintiniai tai ažimo sąjunga ir atskira koleriacija. Vinpluotas yra visų kolotiesiųjų sąjungų ažimas, o tipasuota tik rinklių sąjungų ažimas. Ažimas tai sukonkretinta sąjungų dėlė sujungta su iliuzine pastata.

Kare vieta tai sutinkos su minties pastatos konteraktyvių, nekonteraktyvių statusų katatas. Vienetai reiškiantys kare vietos pradžią, o kelintiniai tai ruožo ypatybė reiškianti eigą ir pabaigą.

Mintinis pasaulis, kurių shema žemiau vaizduoja koleriacijų kelintinius ir vienetinius kolotiesiuosius pasaulius. Interkolotiesieji pasauliai tai vinpluotas ir tipasuota. Bendra koleriacijos taisyklė sutrauktiesieji nariai yra neišrūšiuotos vaizduojamos pramogos seka(sąjungos su netvarkinga ir neišrūšiuota seka).

Dabartiniai kolotiesieji pasauliai yra apsrendžiantieji, kuriantys originatyvine semiolokacinę dermę.

Dabartinis mažiausias atvaizdavimas yra surinktas iš shemoje, žemiau, narių. Šie nariai yra parodantys kolotiesiuosius originatyvinius pasaulius ir jų dermę, sąjungas su kare semiolokatyra. Bendra semiolokatyra yra fragmentinė išraiška.

Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 4
Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 5

cs2017-11-16 21:45
Patysyriai, pm pasauliai.

Maksimizuojami pasauliai yra sudarantys artimą rėžimą, kuriam apdoroti ieškoma atitinkamų pasaulio raktinių patysyrių. Patysyriai, pm pasauliai tai raktinis pasaulis ir siejamasis su daugeliu ieškomų ir randamų dalių (IIR).

Tačiau tokiam pagrindui turi būti nevien iliuzinė pastata, bet ir visa sudarančioji atrama. Lengvuoju pasaulių sudarymo keliu atrenkama seka, kuri patysyrių apdorojama kalba. Tokia kalba neša savyje pm pasaulių ieškomų ir randamų (IIR) dalių rinkinius. Šie svarbūs, nes betkokia originatyvinė kalba yra patikslinanti ir nurodanti pasėkmių rinkinius. O turint tikslius rinkinius numatoma taikoma iliuzinė pastata, o ji pm atžvilgiu tėra atkartojama iš tiksliųjų prezentuojamų šaltinių, katatų.

Patys paprasčiausi rinkiniai kurie sudaro arti pradinio apribojimo pm pasaulio yra su laikinumo priešdėliu.

Tačiau jie skiriami ir vertinami nepagal vientisumo ir laikinumo sąvokas, bet pagal tai, kaip prezentuojamas pasaulis sukoleriuoja rėžimą kartu: ir ryšį katate, ir pm pasaulyje. Originatyviniai pasauliai yra apriboti ir jų ryšys yra tiesioginiai suprojektuotas pm pasaulių iliuziniu pastatos rėžimu.

Turimas patysyrių pavyzdys yra konkretus apibūdinimas priskyrimas IIR nuorodai. Tiesiogiai IIR dalys turi kolotiesiųjų ir interkolotiesiųjų susijungimo fragmentaciją ir sandarą su kare vieta, kuri pažymėta shemoje.

Dabartinis pm pasaulis yra grįstas prezentacijos koleriuojamų dalių atvaizdavimu (daugelį jų pavyko atvaizduoti shemose). Todėl renkamieji šaltiniai yra apribotoje koleriacijoje.

Sudėtis koleriuojama iš kolotiesiųjų ir interkolotiesiųjų narių ir jie pamatiniai rodikliai tiesioginame IIR.

cs2017-11-17 19:27
Sudarydami patysyrių sekas, paliekama jiems IIR komposistencijas, kurios atveriamos ir uždengiamos ties vienareikšmiu pasižymėjimu. Galima turėti mintyse nubraižytą plotą ir jį padalinti į dalis, po to gaunamos sferos ir ribos, kuriose aktualios vertikalios ir horizontalios ploto sienos. Pačiose sienose atliekama paskirtis yra sudėlioti į pakankamas pastatos rodysenas.

Turima nevienos rodysenos ir IIR struktūrizuotas ploto atvėjas. Dabartinis rodysenos punktas yra iš ribosenos kilęs gylį nusakantis plotas ir mišrus sienų paskirties komposalinis (vietovinis, horizontalus ir vertikalus paskirtinis objektas).

Dubliuojama seka išeina iš narių: 2, 4, 8, 2×8. Šie nariai yra pradiniai eities su struktūrizuota rodysena, o iš jos išeinama seka tai minties pastatoma giluminė pradžia. Tai nurodo, kiek tęsiasi ir trunka rodysena, pirmas ir antras nariai yra vertikalaus ir horizontalaus ploto atvėjai. Šie IIR struktūros pasakomieji ir vedantieji kolotiesiųjų ir interkolotiesiųjų narių nurodomieji ženklai.

Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 6
Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 7

cs2017-11-18 19:53
Trumpai. Konteraktyvios ir  nekonteraktyvios skaitmenos statusu išlieka paskyriosios semiolakatyros dalys. Semiolokatyra tai iš dalių sudaryta atvėja, kuriai būdinga paruošti tyrimą pagal objektą, todėl, objektai pasilieka kintamosios reikšmės ir objektyvusis katatas.

Dalys, kurios kintančios, tai pasaulių apribojimai ir ypatybės, katatai. Semiolokatyros pasauliai yra ažimo surenkamieji nariai. Vienetiniai ir kelintiniai nariai pradedantys ir užbaigiantys tyrimo kilmes. Tyrimas skaidomas per kolotiesiųjų ir interkolotiesiųjų ruožų ypatumus, kurie ažime susitinka su vinpluotas ir tipasuota indeksiniais pasauliais. Eigoje, numatoma kare vieta, kuriai susiformuoti duoda katatas ir tyrimo planas iš paskyrųjų ypatingųjų dalių. Tokių tyrimo planų rinkinių yra dėl ažimo sąjungos su kare vieta. Tai nurodo eigą, kurią vienyja pradžia ir pabaigą,  tai – vienetai ir kelintiniai ažimo katatai.

cs2017-11-19 21:27
Pradžioje IIR komposistencijos su vienareikšmiu pasižymėjimu, komanduoja sferas ir jų ribas, bet jų katatas yra statinis plotas bendrose komposistencijose.

Įvadas yra komposistencijos mišrios ir vienarūšės sienos komanduojama sfera iš katatų ir komposalinių sąvybių. Konstruktas paliktas kaip komposalinis horizontalusis ir vertikalusis paskirtinis imituojamas kolotiesiųjų ir interkolotiesiųjų narių nuorodos. Nuoroda yra statinė ir dinaminė jos jungimas pradžioje mišrus, bet pabaigose lieka vienarūšis.

Pirmasis "ženklinimas" yra komposalinių narių gavimas. Tai yra plotų gamyba, iš bendros kontekstą teikiančios paviršinės sferos. Pradžioje komposalinis palaikoma statiniu konstruktu bendra imituojama misifikacija. Tačiau viena sfera nurodanti pradžią yra kylanti ir kintanti. Priklausomas mišrus narių gavimas yra ir vienarūšis.

Sekantis žingsnis, komposalinių užduočių komandinių sferų ir jų ribų apiimtis. Tas plotas, kuris teikia pradžios "matmenis" yra apdorojamas ir pakeičiamas kitam žingsniui. O kitame žingsnyje svarbus galimas apiimties ir ploto sukuros rezultatas. Apiimtis gali svyruoti nuo mažos iki didelios. Tai labiau atvaizduoja komposaliniai nariai, kurie sutinkami kitame žingsnyje.

Paliekamas žingsnis, komposalinė komposistencija dubliuojama iš sekų su 2, 4, 8, 2×8 narių. Šie nariai pradžioje pastato minties giluminę atramą. Pastata yra šių dėmenų komposalinis konstruktas. Šie bendri nariai sukuria plotus ir juos padalyja per jų apjungiamą pastatos reikšmę. Dabartinė reikšmė jos dydis. Bet norint tai palaikyti komposaliniu dydžiu, reikia turėti nuorodas, kad tai imituojamas statinis dydis, o jo dėliojimas yra statinio katato.

Paskutinis žingsnis, komposalinė komposistencija susijungia su kolotiesiesiais ir interkolotiesiesiais nariais, sudaroma kare vietos katatas ir dubliuojamas su vienetinių ir kelintinių pasaulių semiolokatyra. Semiolokatyra tai komposistencija ir dėl komandinių sferų yra sukuros rezultatas. Komposalinis katatas yra nepaskutinės nuorodos esinys, jis kylantis ir kintantis. Imituojanti statinė pavaizdavimo sąlyga tai dubliuojama paviršinė galia, kuri skyla į komposistencijas.

Dabartinėmis taisyklėmis, dėl sąlygų ir komposistencijų aktyvusis rėžimas ir semiolokatyros rėžimas duoda laikinus rezultatus. Tokie rezultatai ir ryšys originatyvinių pasaulių. Turint idėją, kaip koleriuojami statiniai ir originatyviniai pasauliai susiejama su semiolokatyros vienetų ir kelintinių ruožu.

Pavyzdys yra pritaikomas visais atvėjais, kai procesas skiriamas iš katatų. Katatai tai savo rėžimą turintys dėmenys. Giluminė atrama tai komposistencijų atrada su koleriacijų taisyklėmis. Tiesiųjų sąjungų ir koleriacijų pasauliai gavybos ir reikšmės katatai.

cs2017-11-20 16:42
Sujungiama pasaulių ir IIR komposistencijų dalis ties vienareikšmiu pasižymėjimu.

Įvadas yra komposistencijos mišrios ir vienarūšės sienos komanduojama sfera iš katatų ir komposalinių sąvybių. Konstruktas paliktas kaip komposalinis horizontalusis ir vertikalusis paskirtinis imituojamas kolotiesiųjų ir interkolotiesiųjų narių nuorodos. Nuoroda yra statinė ir dinaminė jos jungimas pradžioje mišrus, bet pabaigose lieka vienarūšis.

Kalbos pasauliai ir mintis – paveikslėlis 8

cs2017-11-21 12:54
Skiriami pasauliai ir ypatybės.

Atverčiamos konstrukcijos yra dėl pradinio apribojimo susiejamos su katatų ir pm pasaulių rėžimu. Be jos, konstrukcija yra statinio pavidalo ir dėl nuolatinių katatų yra kintanti, bet ir statoma. Rėžimas ir ažimas tai dalys, kurios dėlioja nuolatinių katatų rėžimus. Kai žinomas ažimas, tai bendra nuovoka aiškiai sudėlioja ir paskirsto katatų pozicijas, kurios slypi pm pasauliuose. Be to, išsaugojamos statinės būsenos yra kintančios ir rodikliai rodantys katato struktus yra veikiami konteratyvių, nekonteraktyvių būsenų.

Koleriuojamas ir padavime esantis ryšys katate ir pm pasaulyje yra išsaugotos statinės būsenos, kurios varinėjamos ir kintančios, tačiau statiniu principu. Statiniuose pm pasauliuose eigose pažymimas nuoseklusis katatas = kare vieta. Vėliau koleriuojantis pagrindas turi paliekamuosius katatus, kurie yra kare vieta, ši vieta laikoma dėliojimo pradžia. Taip pat ir pabaiga. Bet spektras kare vietos yra neįžvelgiamas, dėl jos statiniu pagrindu kuriančiosios dalies, kuri ne dinaminė.

Karesimbeliacinė vieta, tai kurioje sukaupiamas rėžimas su pm pasauliu ribojasi. Ribojimo pozicija vadinama patysyriu, kuris turi išankstines dėles ir nuolatines dėles, galinčias koleriuoti pm pasaulių (PMP) struktūras. PMP kilimas vaizduoja visas struktūras, kurios patatos koleriacijos pagrindu kylantys fragmentai. O atviroji pozicija tai katatų konteraktyvių, nekonteraktyvių narių ruožo sąvybė, kuri kuria kolotiesiuosiu PMP.

Kalbos semiolokatyra yra įsiterpimas į pm pasaulius ir patysyrius. Vieta, kurioje atžvilgiu varinėjamos statinės detalės yra paliekamuosiuose gijų struktuose. Struktai – mažesnės arba sumažintos reikšmės katatai ir bendrasąvybės. Bendrieji katatai yra pm pasaulių ir statinių pasaulių ploto išraiškose. Apsistoti ties vienu semiolokatyros atvaizdavimu nėra galimybės. Tam yra kita dalis, kuri vadinama originatyviniais pasauliais ir kolotiesiesiais nariais.

Originatyviniai ir kolotiesieji pasauliai apiima vaidmenį, kuris kyla iš vienetinių ir kelintinių pasaulių struktūrų. Jie vienyja taisyklingas koleriacijos pradžios-eigos-pabaigos taisykles. Dermė yra kylanti iš paprastųjų narių, kurie yra vienetiniai ir kelintiniai. Antra ypatybė, tai semiolokacijos pagrindu veikiančios mažesnės sistemos (struktai), kurie koleriuoja semiolokaciją. Sukuriamas rėžimas turi mažesnius atvaizdavimus prie kurių sąjungos dedamos ir vienyjamos, kurie yra originatyviniai pasauliai.

IIR ir patysysių standencijos iš statiško katato, sudaro pradinius rinkinius, kuriuose paliekama iliuzinė "dėlionė su plotais". O atkartojimas tai katatų  ir patysyrių suprojektavimas bei apribojimas. Jei laikyti, kad rėžimas sukoleriuoja kartu būsenas katato kolotiesiųjų narių tai priklauso semiolokatyros ir pm pasaulių struktams. Vientisumo ir laikinumo apribojimas tai galutinis IIR atvaizdavimas.

IIR komposistencijos tai įmenamos ir įmanomos dėl aktualios vertikalios ir horizontalios plotų dėlionės. Sienų atliekama paskirtis neša plotų ir vienetų svarbias apsprendžiamas detales. Vienos, kurios koleriuoja, kitos ažimo sąjungoje. Tai atžvilgiu, prieinamas vientinis ir kelintinis rėžimas, kurį suprasti galima per apiimamą vaidmenį. Komposalinis vertikalusis ir horizontalusis rodiklis yra komposistencijos pradžia-pabaiga. Galimas mišrus jos dėliojimas, kai ažimas skyla į katatų mažesnes dalis, kurios pm pasauliuose susideda iš ankstyvųjų rėžimų, tapusių nuolatiniais.

Kolotiesiųjų ir interkolotiesiųjų ruožo ypatumus reguliuoja indeksiniai pasauliai. Indeksiniai pasauliai tai nurodantys pradžią-eigą-pabaigą. Tokių tyrimo planų dėmenų susiformuoti iš ažimo sąjungos su karesimbeliacine vieta ir paliekamuosiuose katatuose.

cs2017-11-22 20:00
Kai plotų gavyba iš bendrojo konteksto tai užkraunama ilgio paskirtimi, galima vaizduoti, kad sukuros rezultatas tai tiesinis arba tolygus sferinis pasaulis. Pm pasauliuose atvaizdavimas tikruju pasauliu ir dėmenų narių su katatais tai kertinis pavyzdys, kuris statiška pm pasaulį jungia iš skirtingu detalių ir detalizmas vienyjamas su kertinemis dalimis (1; 2 dalyse).

Padalyjama-apjungiama katatų pirminė pozicija yra neištekanti, bet vaizduojama per palaikomus dydžius, kurie vienetai ir kelintiniai.

Patys pagrindiniai dydžiai: vinpluotas ir tipasuota. Šie du dydžiai nurodo dviprasmybes, kad pasauliai susideda iš skirtingu pozicijų ir neša skirtingas matmenų sistemas.

Vinpluotas tai standartinė vienetų sistema, kuriai būdinga nešioti vienetinius skaičių vietines-skaitines vertes. Analogija, kuri atvaizduoti nėra būtinga, tai pagrindu sujungimas per atskirus narių būdingumus. Vinpluotas tai nesiejama, o atskira matmenų sistema, kuri nesudaro dinamiškų, o tik statinius koleriacijos pavidalus.

Tipasuota tai dinaminis-statinis pagrindas ir analogija tai bendrų ištakų siejimas, vietovės. Atskirų narių dalmens ir dalmenų sujungimo principas, kuris vienyja tipasuotinį pagrinda yra ištaka, kuri siaurina nariu apribojimus.

Šie du pasidalinimai skirtingai veikia ir skirtingai vaizduoja apibūdinamas situacijas.

1. Vinpluotas statinis ir pradinis katatas ir pm pasaulio koleriacinė atrama. Bendra pm pasauliu shema yra nenutrūkstama ir vienetinė. Katatas tai siejamos atramos dalių padalijimas, dar vaizduojamas kaip šaltiniu sumos esinys.

2. Tipasuota tai analoginių statiniu ir dinaminiu katatų atvaizdas, kuris koleriacinėje sistemoje skuria mažas apibendrinančias sistemas. Vienos jų būtų ištakų surinkimas i bendras vietas ir pagrindo siejimas šių dalių ir ištakų. Taip siaurinamas apribojimas pasiekia sisteminį atvaizdą, kuriam yra tinkamas apribojimas.