Jubos penketukas-įvykis prilygstantis ,,Diatlovo perėjos” incidientui

1978 metų vasario 24 dieną, penki vaikinai iš Jubos miesto, Kalifornijos, išsiruošė žiūrėti krepšinio rungtynių kurios vyko visai netoli jų gimtojo miestelio, vos už poros valandų kelio esančiame Čiko miesto universitete. Visi vyrai buvo geri draugai, bei dideli krepšinio fanai, kitą dieną patys turėję žaisti rungtynėse. Mažą ką jie žinojo, kad ši kelionė bus jų paskutinė…

Svarbu paminėti, kad kiekvienas jų turėjo šiokių tokių psichinių sutrikimų, bei lankė reabilitacijos centrą, kuriame ir susipažino.

Theodore Weiher-vyriausias iš penketuko, pasak savo artimųjų, jis turėjo ”vaikišką” mąstyseną, bet buvo draugiškas bei atviras naujom pažintim.

Jack Huett-Turėjo socialinių sutrikimų:jam iškildavo sunkumų būti nepažįstamųjų žmonių kompanijose ar aplinkoje, kuri reikalavo socialinių gebėjimų. Tiesa, savo draugų tarpe jis buvo visiškai atviras bei pasitikintis savimi.

Jack Madruga-Po vidurinės jis įstojo į armiją ir tarnavo Vietname, tačiau po kiek laiko buvo pašalintas. Vaikinas nebuvo pripažintas turintis stiprių psichinių sutrikimų, tačiau vienareikšmiškai buvo nuspręsta, jog jis lėtesnio nei įprasta, mąstymo. Jam vis vien tai nesukėlė problemų vairuoti automobilio, iš penketuko jis vienintelis turėjo vairuotojo pažymėjimą bei tą vakarą buvo atsakingas už kelionę.

Gary Mathas-Taip pat kaip Jack Madruga, vyras buvo armijoje, tačiau 1973, jam buvo diagnozuota paranojinė šizofrenija ir jam teko atsisveikinti su tarnyba. Kad ir kaip diagnozė baisiai beskambėtų, Gary su laiko ir vaistų pagalba įstengė sumalšinti ligą, ir net galėjo dirbti normalų, apmokamą darbą.

Bill Sterling-Visai kaip Theodore, vaikinas turėjo ”vaikišką” mąstyseną ir retai kada palikdavo savo namus, pagal artimuosius, jis išeidavo iš jų tik dėl bažnyčios bei raebilitacijos centro, kad susitiktų su savo bičiuliais bei žaistų krepšinį.
Taigi, kas tiksliai įvyko, ir kodėl ši istorija lyginama su ,,Diatlovo perėjos‘‘ incidentu?

Ne vienas ir ne du žmonės patvirtino matę vaikinus rungtynėse, o po to paliekančius stovėjimo aikštelę. Bevažiuojant jie stabtelėjo degalinėje, ten, pagal pateiktus darbuotojo įrodymus, greit apsipirko užkandžių prieš pat uždarymo laiką ir išvažiavo, sniegas buvo ką tik pradėjęs kristi. Deja, šeimos taip ir nesulaukė vyrų grįžtančių namo, todėl neilgai trukus kreipėsi į policiją, kadangi toks neatsakingas elgesys nebuvo būdingas nei vienam iš draugijos. Miestelio policija tuojau pat ėmėsi paieškų. Jubos teritorija, bei vietovės aplink kalnuotos, bei ten dažnai pasitaiko sniego antplūdžio, todėl pirmas įtarimas buvo toks, jog būtent oras apsunkino galimybes penketukui laiku pasiekti namus.

Policija dirbo operatyviai, ir netrukus buvo rastas Jack Madrugos, apsnigtas Montego markės automobilis, tačiau-tuščias, tik ant galinės sėdynės besimėtančiais popierėliais nuo užkandžių. Tiesa, kas nustebino policininkus yra tai, kad mašina buvo rasta Plumo nacionalinio miško teritorijoje, nutolusioje vietoje nuo vaikinų maršruto. Pati transporto priemonė nebuvo apgadinta, bei stovėjo tvarkingai pastatyta. Raktelių viduje nebuvo. Policija patikrino degalų baką-jis buvo kone pilnas, ratai neatrodė įstrigę sniege, jie ėmė svarstyti kas galėjo nutikti automobiliui, bei svarbiausia kodėl vaikinai pasirinko ne grįžimo į Jubą kelią bei kur yra jie patys?

Tą naktį paieškos buvo nutrauktos dėl sunkių oro sąlygų. Kitos dienos taipogi neatnešė jokių vilčių rasti vaikinus, galiausiai jie buvo paskelbti dingusiais. Policija bei vyrų artimieji dėjo didžiules pastangas, kad vaikinai būtų rasti:visur kabėjo dingusiųjų nuotraukos, buvo prašoma visų pastebėjusių kažką panašaus į vieną iš penketuko nedelsiant kreiptis į policiją, tačiau kuo daugiau laiko ėjo, tuo labiau viltis rasti juos gyvus bei sveikus blėso.

Birželio ketvirtąją, po beveik trijų mėnesių nuo grupelės dingimo, policijos viršininkas sulaukė skambučio iš motociklininkų esančių miškų tarnybinės stovyklos teritorijoje, Plume. Stovykla turėjo keletą namelių ant ratų, grupė sakėsi sustojusi pailsėti, tačiau keistas, šlykštus kvapas iš vieno iš namelio privertė juos pažvelgti pro vieną iš langų. Ten, daugybę paklodžių apdėtas gulėjo vyro lavonas.

Atvykus policijai, bei įžengus į namelio vidų, rastas lavonas nekėlė jokių abejonių jog tai vienas iš dingusiųjų. Theodore Weiher.

Vėliau, ekspertizės metu buvo nustatyta, jog vyro kūnas, prieš tai svėręs ~90 kilogramų, buvo praradęs apie 60 kilogramų masės, todėl greitai prieita išvada jog Theodore ko gero mirė iš bado. Vyras buvo rastas be batų, bei nušalusiomis pėdų galūnėmis. Kas tuojau pat suglumino tyrimą atliekančiuosius buvo tai, jog žiūrinėjant namelio vidų, netoli lovos kurioje gulėjo Theodore, buvo rasta daugybę nepaliestų maisto skardinių galinčių metus laiko išmaitinti grupelę žmonių. Policijai kilo klausimas kodėl Theodore nebandė jų pasiekti ir šitaip išvengti bado?

Namelyje buvo daugybę degtukų dėžučių, popieriaus, bet nebuvo rasta bandymų užkurti ugnies. Namelis buvo idealios būklės, net dujų balionas buvo pilnas, tačiau jo taipogi nė syk nebandyta įjungti.

Ta pačią dieną, Plumo miestelio policija pranešė apie rastą Jack Madrugos lavoną, daugiau nei už dviejų kilometrų nuo stovyklos, kelyje, kuriame lemtingą naktį buvo rastas jo pačio automobilis. Beveik visa dešinė vyro ranka buvo nuplėšta, jam trūko dviejų pirštų, bei akių. Kitoje kelio pusėje, miškuotoje teritorijoje, buvo rasta keletą kaulelių kurie vėliau, atlikus tyrimus, buvo priskirti Bill‘ui Sterling‘ui. Vėliau jo kūno dalys buvo rastos išmėsinėtos laukinių gyvūnų. Greitai buvo rasta ir Jack Huett kaukolė.

Keturių iš penkių vaikinų buvo paskelbti mirusiais, tačiau Gary Math‘o palaikų taip ir nepavyko rasti. Tai kiek gąsdino tyrėjus, kadangi vaikinas į kelionę nebuvo pasiėmęs savo vaistų nuo šizofrenijos, ir jei jis vis dar buvo gyvas po šitiek laiko, buvo sunku įsivaizduoti kokioje būklėje vyras turėjo būti.

Policija ėmė kelti teorijas, kas galėjo nutikti tą lemtingą naktį. Viena iš teorijų yra tokia, jog vaikinai netyčia nukrypo nuo savo maršruto. Supratę, jog pasiklydo, sustojo ir paliko savo automobilį dėl oro sąlygų, baimindamiesi, jog sniegas juos užpustys. Jie bandė eiti orientuodamiesi pagal Žemės magnetinį lauką(šiaurę, pietus), tačiau kelias buvo toks tolimas, jog jie užsuko pailsėti ir apgalvoti ką toliau daryti stovykloje. Galbūt dėl psichinių sutrikimų ir baimės jie neįstengė viduje užsikurti ugnies, ar įsijungti dujas. Tada, kai kurie jų (galbūt Jack Madruga, Bill Sterling bei Jack Huett) išėjo ieškoti pagalbos palikę savo draugus Theodore bei Gary namelyje. Tačiau tai policijai nieko nesuteikė, o sukėlė tik daugiau klausimų. Kas nutiko trijulei kurių palaikai buvo rasti? Kodėl Theodore buvo be batų, ir galiausiai paliktas vienas, bei kur Gary Mathias?

Kai visi įvykiai ir detalės ėmė plisti žiniasklaidoje, su policija susisiekė vyras vardu Joseph Shones tikinantis jog vasario 24-osios naktį, jis važiavo tuo pačiu keliu kur buvo rastas Jack Madruga automobilis. Vyras pasakojo, jog važiuojant savo Volkswagen Beetle markės automobiliu buvo priverstas sustoti, kai sniegas nebeleido judėti toliau, o tą pačią naktį jis patyrė nedidelį širdies smūgį kurį vėliau, vaikinų tyrimui beeinant, patvirtino Joseph gydytojas. Vyras nusprendė palaukti kol vėl galės toliau važiuoti, todėl jis automobilyje praleido kone visą naktį. Apie antrą nakties, jį miegantį pažadino garsai lauke. Pažvelgęs pro langą jis pastebėjo keletą vyrų, bei moterį su kūdikiu ant rankų. Tikėdamasis gauti pagalbos, Joseph išlipo iš automobilio ir pašaukė žmones į savo pusę, tačiau nesulaukė jokio signalo, jie net nežvilgtelėjo į Joseph, o paskubomis nužingsniavo tolyn, kol galiausiai prapuolė tamsoje. Tą naktį jis dar kartą buvo pažadintas keistų garsų bei šviesų, tačiau nieko pažvelgęs laukan neišvydo.

Policija taip tiksliai ir nepriėjo išvados kas galėjo tą naktį nutikti grupelei, kodėl jie buvo priversti palikti puikios būklės automobilį, bei kodėl niekuomet nebuvo rasti Gary Mathas palaikai. Internautai lig šiol dalijasi įvairiausiomis teorijomis:vieni mano, jog penketukas iš po varžybų galėjo būti persekioti, kas privertė juos pakeisti savo maršrutą, vieniems įdomu Joseph Shones parodymas apie moterį su kūdikiu, apie kurią nei vienas vaikinų artimasis negalėjo paliudyti ar bent jau turėti užuominos kas ji, vieni linkę manyti, jog Gary Math‘o psichologinė būsena bei jo dingimas yra atsakymas į visą šią mįslę.

Teksto autorius nežinomas