Naktinis budėjimas reanimacijos skyriuje

Istoriją papasakojo mano mama. Toliau pasakojimas vyksta pirmuoju asmeniu.

Buva

u 20-ties metų mergina. Jauna, ryžtinga slaugytoja, paskirta atlikti praktiką vietinėje miesto ligoninėje ir ne kur kitur, o reanimacijos skyriuje. Ir ko aš tik ten neprisižiūrėjau – nuo žmonių, atvežtų po avarijų, kritimų ar gamybinių traumų, iki išgyvenusių po susišaudymų. Iš pradžių praktika vyko tik dienomis, bet vėliau pradėjo paskirti ir naktinius budėjimus.

Ir štai, naktis. Už lango girgžda naktinis žibintas. Vakarinė vizitacija baigta. Medicinos seserų kambarys sutvarkytas. Teliko tik patikrinti ligonius.

Einu koridoriumi. Girdžiu balsus. Tylutėlis, veik girdimas šnabždesys. Tai tau naujiena, galvoju, negi kuris nors iš lankytojų sugalvojo pasilikti budėti, o apie savo ketinimus neinformavo? Tarsi išgirdę mano mintis, balsai nutilo. Tikrindama visas, man patikėtas palatas, ir kiekvienoje ieškodama pašalinių, tiesą sakant, neradau nė vieno. Tikriausiai pasirodė, nusprendžiau ir patraukiau į slaugytojų kambarį. Užsiplikiusi stiprios arbatos, prisėdau ant kėdės, nugara atsirėmiau į sieną. Ir koridoriuje aiškiai išgirdau:
-Aš jau eisiu. Laikas man jau!
-Palauk, geriau rytoj. Mergina jauna, praktikantė, bars ją. Pakentėk iki rytojaus.
-Nusikamavau aš, eisiu.
-Palauk dar dienelę. Rytoj ir aš, ir vaikinas iš 246 palatos prisijungsime, trise bus linksmiau.

Na, galvoju, visai lankytojai suįžūlėjo. Negana to, kad jų iš viso neturėtų būti ligoninėje, jie dar kažkokį žygį trise organizuoja. Išpuolu į koridorių, o ten nieko, tik lygus gyvybės palaikymo aparatų gaudesys ir žingsniai… Aiškus toks garsas, lyg išsivaikščiotų po skirtingas palatas. O kitą sekundę, vieną akimirką, nusmelkė ledinis, kaustantis šaltis. Lyg būtų ne vasara, o sausio mėnesio vidurys ir aš ne patalpoje stoviu, o lauke. Tik skruzdėlės per nugarą perbėgo. Nepamenu kaip iki ryto išgyvenau.

Kitą parą, grupiokai pranešė, kad po mano budėjimo mirė trys – vyriškis, močiutė ir vaikinas iš 246 palatos. Po šio įvykio perėjau į terapiją.

Šaltinis: http://www.osimira.com/