Kokie santykiai su žmonėmis – toks ir gyvenimas

Kada paskutinį kartą jautėtės blogai po konflikto su artimu žmogumi? Ar pastebėjote, kad jausmas, lydintis panašias sudėtingas situacijas, nuolat kartojasi? Manote, tai karma? Galbūt viskas kur kas paprasčiau…

Kaip santykiuose išlaikyti meilę ir harmoniją?

Turbūt nėra nė vieno pasaulyje žmogaus, kuris nenori būti mylimas, suprastas ir priimtas toks, koks yra. Deja, nuolatinis nepasitenkinimas, nerimas, kaltė, pavydas, baimė ir daugybė kitų nemalonių jausmų, emocijų bei minčių kamuoja didžiąją dalį žmonijos.

Paklauskite savęs – kiek kartų, bent jau giliai širdyje, tikėjotės, kad kitas žmogus pasikeis ir nustos Jus skaudinti? O gal nesulaukę, nutraukėte santykius ir pradėjote naujus, tačiau viskas ėmė kartotis? Kiek kartų patyrėte nenumaldomą kartėlį po tėvų, vaikų ar antrosios pusės išreikštų priekaištų?

Galbūt nešiojatės nuoskaudas jau ne vienerius metus? Nesupratingi kolegos, nuolat kelianti pyktį ir liūdesį antroji pusė, nepaklusnūs vaikai, o santykis su pačiu savimi net stumia į neviltį – tokia kasdienybė lyg sunki našta užgula daugelio pečius.

Kas gali nuimti šią nepakeliamą nuoskaudų ir emocijų naštą? Manote vyras, žmona, tėvai ar vaikai?
Ne. TIK MES PATYS.

Niekas kitas už mus nejaučia pykčio ar laimės, tik mes patys esame atsakingi už savo jausmus. Tad bent trumpam palikite norą keisti kitus ar situacijas ir pažvelkite į savo vidinį pasaulį. Jame tamsu ir neramu? Norite tai pakeisti? Tuomet, prisiimkite atsakomybę, kad patys nesąmoningai kuriate ir skatinate sudėtingas situacijas.

Deja, bet dažnai mums atrodo, jog esame niekuo dėti, o tik kiti provokuoja konfliktus. Tačiau, kad ir kaip mums atrodytų nesuprantama, šie kivirčai atskleidžia mūsų tamsiąją pusę, kuri pritraukia žmones ir aplinkybes, jog problema pagaliau būtų išspręsta bei transformuota į taiką ir meilę.

Neretai konfliktai kyla dėl nesugebėjimo taikiai išreikšti pozityvius ketinimus. Tėvai bara vaikus, norėdami apsaugoti. Žmona tikisi pakeisti vyrą, linkėdama šeimai gero. Norai kilnūs, tačiau jie ne visada yra priimti kitiems, nes apriboja jų asmeninę laisvę bei pasirinkimus. Todėl, jei esate tėvai, derėtų įvardinti savo jausmus ir mintis, nenaudojant psichologinio spaudimo. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jūs patys nekartojate savo tėvų nepriimtinų bendravimo metodų. Jei pastebėsite, kad stengiatės kontroliuoti ir bauginti savo atžalas, kaip kadaise jūsų tėvai ar seneliai, nuspręskite, kokią naudą teikia šis metodas. Jei matote daugiau žalos, tuomet rinkitės sąmoningesnius ir pozityvius bendravimo su vaikais būdus.

Visuomet yra lengviausia apkaltini kitus, tačiau tai ne išeitis. Konfliktuose atsiskleidžia abiejų pusių skauduliai ir ego. Todėl vertėtų būti labai atidiems ir atpažinti savo įsitikinimus, programas, blokus, kurie skatina jautriai reaguoti į pastabas ar kitų elgesį bei žodžius.

Tik priėmę save su visais jausmais, emocijomis ir tamsiąja puse bei besąlygiškai pamilę, pastebėsime kaip retėja konfliktai, žmonės tampa jums mielesni, geresni, kol pradeda teirautis jūsų ramybės paslapties.

Parengė Rūta Steponavičienė