Pereiti prie turinio

Nan Madolas: akmeninis miestas vandenyne, pastatytas burtais?

Nan Madolo griuvėsiai: iš juodų bazalto stulpų sukrautos sienos kyla iš žalsvo kanalo tarp mangrovių

Valtis lėtai slysta siauru kanalu tarp mangrovių. Vanduo čia žalsvas ir tylus, o iš jo staiga išnyra sienos – juodos, kampuotos, sudėtos iš milžiniškų akmeninių rąstų, sukryžiuotų kaip senovinio rąstinio namo. Sienos kyla aukščiau už žmogų, kai kur net kelis kartus. Aplink nėra jokių kranų, jokių kelių, jokių miestų – tik vandenynas, džiunglės ir paukščių klyksmai. Atrodo, kad kažkas čia pastatė miestą, o paskui tiesiog dingo. Sveiki atvykę į Nan Madolą – vieną paslaptingiausių vietų Ramiajame vandenyne.

Miestas iš 90 salelių

Nan Madolas yra prie Ponpėjaus (Pohnpei) salos pietrytinės pakrantės, Mikronezijos Federacinėse Valstijose. Jį sudaro daugiau kaip 90 dirbtinių salelių, supiltų sekliame vandenyje prie Temveno (Temwen) salos, koralinio rifo viduje. Salelės išsidėsčiusios maždaug 1,5 km ilgio ir 0,5 km pločio plote, o jas skiria kanalai. Dėl to Nan Madolas dažnai vadinamas „Ramiojo vandenyno Venecija“.

Statybos būdas stulbina. Sienos sukrautos iš natūralių penkiakampių ir šešiakampių bazalto stulpų, kurie susidaro aušdama lavai. Statytojai juos dėjo kryžmai, sluoksniais, o tarpus užpildė koralų nuolaužomis. Garsiausio statinio – Nandauvaso (Nandauwas) – sienos, kaip teigiama, siekia apie 7–8 m aukštį. Kai kurie akmens rąstai sveria kelias tonas.

2016 m. Nan Madolas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir iškart – į nykstančio paveldo sąrašą, nes salas ardo augmenija, dumblas ir jūra.

Saudelerų dinastijos sostinė

Archeologai mano, kad Nan Madolas buvo statomas ir naudojamas kelis šimtmečius – maždaug nuo XII iki XVII a., nors pirmosios gyvenvietės čia galėjo atsirasti dar anksčiau. Tai buvo Saudelerų (Saudeleur) dinastijos – pirmųjų visą Ponpėjų suvienijusių valdovų – politinis ir religinis centras.

Miestas buvo padalytas į dvi dalis. Madol Povi (Madol Powe) buvo šventoji zona su valdovų ir dvasininkų kapais, o Madol Pah (Madol Pah) – administracinis centras, kuriame gyveno valdovai ir jų aplinka. Pasak Ponpėjaus žodinės tradicijos, saudelerai buvo griežti, net žiaurūs valdovai, reikalavę iš salos gyventojų gausių duoklių.

Dinastijos galas taip pat apipintas legendomis. Pasakojama, kad iš tolimos šalies atplaukė karžygys Isokelekelis (Isokelekel) su savo kariais, nuvertė paskutinį saudelerą ir įkūrė naują valdžios sistemą. Archeologai šį lūžį dažniausiai datuoja apie 1628 m.

Legenda apie skraidančius akmenis

Legendos vaizdinys: du burtininkai dvyniai priverčia bazalto rąstus skristi oru virš lagūnos

Didžiausia mįslė – kaip šie akmenys pateko į vietą. Ponpėjiečių legenda turi savo atsakymą. Sakoma, kad seniai seniai iš vakarų atplaukė du broliai dvyniai burtininkai – Olisipa ir Olosopa (Olisihpa, Olosohpa). Jie ieškojo vietos šventyklai savo dievui pastatyti. Su burtų pagalba, kaip pasakojama, jie privertė milžiniškus bazalto rąstus pakilti į orą ir skristi iki statybvietės. Kai kuriose versijose akmenis nešė skraidantis slibinas.

Kai vienas brolis mirė, kitas tapo pirmuoju saudeleru. Taip legenda sujungia magiją ir valdžios kilmę: valdovai buvo ne šiaip žmonės, o burtininkų palikuonys.

Alternatyviosios istorijos mėgėjai nuėjo dar toliau. Vieni Nan Madolą sieja su legendiniu nuskendusiu žemynu Mu ar Lemūrija, kiti spėlioja apie pažangias prarastas technologijas ar net ateivių pagalbą. Mokslinių įrodymų šioms teorijoms nėra, bet jos vis dar populiarios dokumentiniuose filmuose ir internete. Daugiau apie panašias prarastas kultūras skaitykite civilizacijų skyriuje.

Kaip tai galėjo būti padaryta iš tiesų

Rekonstrukcija: salos gyventojai plaustais ir kanojomis gabena bazalto stulpus per lagūną

Archeologų atsakymas mažiau magiškas, bet ne mažiau žavus. Bazaltas, manoma, buvo kertamas kitoje Ponpėjaus salos pusėje, Sokeso (Sokehs) apylinkėse, ir gabenamas vandeniu – plaustais ar kanojomis. Dalis akmenų galėjo būti tempiami virvėmis ir rąstų ritinėliais. Kadangi bazalto stulpai natūraliai atskyla taisyklingos formos, juos nereikėjo ilgai tašyti.

Narai jūros dugne prie Nan Madolo yra aptikę gulinčių bazalto stulpų. Tyrėjai mano, kad tai pamesta ar nuskendusi statybinė medžiaga – tarsi kelionės pėdsakai, rodantys, kad akmenys keliavo per vandenį.

Vis dėlto skaičiai įspūdingi: milžinišką kiekį akmens kažkas turėjo perkelti be metalinių įrankių, be ratų ir be traukiamųjų gyvūnų. Tam reikėjo didžiulės darbo jėgos, puikios organizacijos ir valdžios, galinčios ją sutelkti per kelias kartas.

Prakeiktos salos

Ponpėjiečiai Nan Madolą ilgai laikė šventa ir pavojinga vieta. Sakoma, kad naktį ten nevalia likti, nes salose klaidžioja dvasios. Gidai mėgsta pasakoti istoriją apie XX a. pradžios vokiečių kolonijinį gubernatorių, kuris kasinėjo kapus Nan Madole ir netrukus staiga mirė. Vietiniai tai laikė dvasių keršto ženklu. Tokie pasakojimai primena „faraonų prakeiksmo“ legendas, ir jų tikrumo patikrinti neįmanoma.

Ką žinome ir kas lieka paslaptimi

Žinome, kad Nan Madolą pastatė Ponpėjaus gyventojų protėviai ir kad jis buvo Saudelerų dinastijos sostinė. Nežinome, kiek tiksliai žmonių jį statė, kiek laiko užtruko darbai ir kokiais būdais kai kurie didžiausi akmenys buvo pakelti į sienų viršų. Rašytinių šaltinių nėra – lieka tik archeologija ir legendos.

O jūs kaip manote – vien žmonių ranka ar dvynių burtai? Laukiame jūsų minčių komentaruose.

Šaltiniai

🔮 Kartą per savaitę – jūsų ženklo horoskopas ir savaitės paslaptis

Pirmadienio rytą: savaitės horoskopas jūsų ženklui, artimiausia pilnatis ir įdomiausios savaitės istorijos. Jokio šlamšto, atsisakyti galima vienu paspaudimu.

1 komentaras

  1. Amerika 2017-11-08 11:03

    1. gerai matosi, kad visi luitai buvo apdirbti technologiškai, tačiau paveikti labai ilgalaikės korozijos (10.000 metų?).

    2. gerai matosi, kad tie luitai sukrauti jau naujai visai neseniai (vietinių?).

    3. tai dar vienas liudijimas, kad po kosminės katostrofos kai kurie Žemės žemynai nugrimzdo, kai kurie senųjų žemynų fragmentai išliko, o kai kur iškilo visai nauji žemynai (Amerika?).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Gerbkite kitus – įžeidžiantys komentarai ir reklama šalinami automatiškai.

Diskutuokime ir Facebook'e! Kasdien – paslaptys, naujienos ir vardadienių sveikinimai.

Sekti Anomalija.lt Facebook'e