Po persikraustymo į naują namą, keisti dalykai dedasi iki šiol

“Aš tiesiog čia papasakosiu savo patirtį su dvasiniu pasauliu.”, – rašo portalo anomalija.lt skaitytojas pasivadinęs Titnagu.
 
Prieš 9 metus nusipirkom tarybiniais laikais statytą namą. Kai tik įsikėlėme nuo pirmų dienų/naktų pradėjau girdėt pasiutpolkės virtuvėje, gretutiniame kambary, taip pat sutratėdavo ir pas mane.

Tėvuko (a.a.) ir klausiu ar negirdi, kaip naktimis trata visur. Tai jis atsakė, kad girdi, bet nesupranta, kaip gali taip tratėt mūrinis namas (grindys medinės). Ir taip ko ne kas naktį. Bet po kiek laiko sumažėjo tie bildesiai, traškesiai bet, kad liautųsi visai nesiliovė (gal kiek apsiprato su naujais šeimininkais tie nematomi brazdūnai). Netrukus tėvukas pasimirė.

Kartą pavasario gražų rytą, man sėdint ant lovos, į mano langą kažkas tarsi pabeldė. Žiūru pro langą, bet nieko nėra, mamuko klausiu ar girdėjai beldimą, sako girdėjau (taip pasitikrinau ar ne man vienam pasigird). Ir ką manot – skambutis į duris. Mama išlekia atidaryt ir nieko neranda. Ir taip eilę kartų tų pačių metų pavasarį/vasarą. O tada ėjo pirmieji metai po tėvuko mirties.

Tą pačią vasarą pradėjau pastebėt praeinant 3 šešėlius pro mano langą. Ir ką, sykį naktį užmigau gulėdamas lovoje prie kompo. Kažkas pradėjo mane krapštyt iš miego. Vos pramerkiu akis ir matau už lovos stovint 3 „rūko žmogeliukus“. Vienas jų stovėjo labiau tarpdurį ir į mane žvilkteldamas iš „akių“, tiksliau akių plotmėje leido tokius ratilus/rinkius iš centro platėjančiai link akių kraštų.

Tai truko keletą sekundžių, bet išgąstis buvo toks, kad širdis kalė lyg po bėgimo. Staigiai susigriebiau stvert pelę, klaviatūrą, kad pabudinčiau kompą. Ekranas apšvietė kambarį ir nieko nebesimatė. Tiesa, kai kompiuteris veikė miego režimu, tai iš jo vistiek mirgėjo mėlyna lemputės švieselė, tad manau jos pagalba ir galėjau pamatyt tuos įnamius.

Kitą kartą buvo graži naktis, švietė mėnulis. Vėl miegu ir kažkas traukte traukia mane iš gilaus miego. Ir ką, praplėšiu akis ir šalia lovos stovi ir į mane spokso “rūko žmogeliukas” .Matomai susivokęs, kad aš atsimerkęs jį jau matau, jis staiga nusisuko ir pasilenkęs dingo iš mano akiračio. Vėl manau, kad šviesa, šįkart mėnulio, padėjo tą nedidelio ūgio žmogiuką pamatyt.

Jo akyse mačiau lyg tamsuma, nosis atrodė lyg ožkos, o lūpos tarsi kažkokios surauktos, susiraukšlėjusios. Tokius reginius teko man išvysti naujame name. Tiesa, dar teko ir prasibundant virš galvugalio išvyst vyriškio ir moteriškės siluetus ir norėjosi atlaužt labiau galvą, kad pamatyčiau veidus, bet jie to nedaleido.

Kaip spėju jie buvo šio namo šeimininkų vėlės – tėvas miręs tame name ir dukra žuvusi užsienyje. Be tų reginių dažniau buvo ir vis dar būna tratesiai. Net dabar rašant tarpdury trekštelėjo. Su tratėjimais dar yra tokia istorija.

Pas mane kambaryje buvo sena, tų namo pardavėjų, sekcija. Ir vis šalia jos ir ji pati traškėdavo naktimis. Maniau dėl jos amžiaus taip yra. Ir ką, nusipirkau naują, bet vis vien dar ilgą laiką dažnai tratėjo prie jos. Tik neseniai kiek suretėjo tas kruptelėti priverčiantis trakštelėjimas, nors išgirst galima kas kart vėlų vakarą ir naktimis traškant tai vienur tai kitur.

Taip pat kiek čia būna miega artimųjų, sako patiriantys visokių keistenybių. Tai miegant kažkas paliečia, patempia patalus, girdi žingsnius besiartinančius. Dėl to dabar daug kas prisibijo pas mus svečiuosna nakvoti. Ypač vieni bijo viename kambary miegot.

Kambariai buvo šventinti kelis kartus, bet nežinau ar daug gelbėja, gal šiek tiek.

Titnagas

Anomalija.lt teiraujasi savo skaitytojų – gal ir Jus esate girdėję istorijų apie keistus ir sunkiai paaiškinamus reiškinius iš savo artimų žmonių? O galbūt patys tapote antgamtinių reiškinių liudytojais? Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų – parašykite mums