Pranašingi sapnai: tikros istorijos kai sapnų scenarijus išsipildė

Kai kas netiki pranašingais sapnais, o kiti yra numatę savo sapnuose savo ateitį.

Rašytojas Kiplingas rašo apie vieną savo sapną, kur jis dalyvavo iškilmingame priėmime. Stebėti kažkokią nesuprantamą ceremoniją jam trukdė vieno storulio pilvas. Sapno pabaigoje prie Kiplingo priėjo nepažįstamas žmogus ir panoro su juo pasikalbėti. Po 6 savaičių rašytojas dalyvavo tikroje ceremonijoje, panašioje į sapnuotą. Viskas vyko lygiai taip pat, kaip sapne, tarp svečių buvo ir storulis, ir nepažįstamasis.

Daugybė paprastų žmonių matė savo sapnuose ateitį. Keturmetis Robertas Beresfordas iš Bekingemšyro Anglijoje 1918 metų spalio mėnesį nieko nežinojo apie pirmąjį pasaulinį karą. Tačiau 18 dieną jis staiga ėmė kalbėti miegodamas pavakario miegą. “Vargšė ponia Tims. Kodėl jai niekas nieko nepasakys?” Tėvai jo paklausė, ką reikia pasakyti poniai Tims? “Tai dėl Edvino. – atsakė vaikas, patylėjęs kelias minutes. – Jis žuvo ir guli negyvas purve”. Roberto tėvai sutriko, kadangi nepažinojo nei ponios Tims, nei Edvino. Pabudęs Robertas nieko neprisiminė iš savo sapno.

Šeima viską papasakojo savo namų gydytojui ir tas prisiminė vieną ponią Tims, gyvenančią už 30 km nuo Bekingemšyro. Jis ėmė aiškintis ir sužinojo, kad moteris turi sūnų Edviną, kuris tarnauja Prancūzijoje. Jį nukovė mūšyje būtent tada, kai Robertas miegojo. Vadinasi, Robertas Beresfordas numatė Edvino mirtį, kai motina dar nebuvo gavusi oficialaus patvirtinimo.

Anglei Helenai Votson iš Elersbruko irgi sapnavosi pranašingas sapnas, kuriame ji matė savo sūnų Tedį. Tedis po mūšio prie Diunkerko 1940 metais buvo laikomas dingusiu be žinios. Evakuacijos iš Diunkerko metu buvo sunaikinta daug dokumentų, duomenys apie kareivių kapus buvo prarasti. Kartą naktį 1956 metais Helenai sapnavosi, kad ji stovi kareivių kapinėse Diunkerke tarp begalės anoniminių kryžių. Kai pasuko link vieno kapo, staiga pasirodė jos sūnus, nusišypsojo jai ir išnyko.

Kai ponia Votson atvažiavo į kapines Diunkerke, susirado kapą, kurį jai parodė jos sūnus ir kreipėsi į valdžią leidimo iškasti karstą. Ten surado šukas, medalioną ir portsigarą su monograma – tai buvo kapralo Tedžio Votsono daiktai.