Mes galime perprogramuoti savo DNR

Teiginiai, kad genai apsprendžia žmogaus likimą, yra neteisingi. Genai, sąmonės požiūriu yra antraeiliai produktai, kuriuos galima programuoti, rašo Gintaras Mikšiūnas tinklaraštyje kvantinemagija.lt.

Jų elgesį didžia dalimi apsprendžia kvantinės fizikos dėsniai, o žmogaus mintis, informacija gali pakeisti geno struktūrą, kuri nulems žmogaus fizinio kūno elgesį. Bet kokie du gyvi objektai susitikimo metu pasikeičia savo genetine informacija. Po tokio pasikeitimo, kiekvienas iš jų negrįžtamai pasikeičia.

Nors mokslas jau senai įrodė, kad genai nėra visagaliai, tačiau socialinis darvinizmas, kaip visuomeninė-mokslinė religija iš savo pozicijų nė neketina trauktis.

Antai 1990 metais startavo tarptautinis žmogaus gnomo projektas. Šio projekto tikslas buvo sudaryti pilną žmogaus genų žemėlapį, o taip pat sukurti virtualią kompiuterinę programą, kurioje būtų atkartotos visos sąveikos. Toks virtualus genomo modelis esą padėtų rasti sprendimus kaip gydyti sudėtingas ir retas ligas. Bet iš tikrųjų tikslas ne ligos, ne sveikatos apsauga, o galimybės ateityje daryti genetinius eksperimentus ir su žmogumi.
Projekto metu buvo išeikvotos milžiniškos mokesčių mokėtojų sumos, tačiau realios naudos iš jo – labai mažai.

Pagrindinė mokslinė dogma (prielaidų rinkinys, kuris priimamas už teisybę, tačiau nebūtinai yra teisybė) sako, kad proteinai žmogaus ląstelėse atlieka visus pagrindinius procesus, o jų funkcijas lemia „genetinės instrukcijos“, lyg kokia kompiuterinė programa, kurią galima pakeisti nebent cheminių ar mechaniniu įsikišimu. Būtent panašiais teiginiais tiki beveik visas medicininis mokslo isteblišmentas, o taip pat įvairaus plauko politikai, kurie išpažįsta determinizmo ir evoliucionizmo religiją. Praktiškai viena siaura mokslinė religija, vadinama neodarvinizmu jėgos metodais monopolizavo tiesą.

Kitaip tariant, mes, žmonės, šios religijos požiūriu, esame kaip determinuotos genų išraiškos. Mes jiems – maži biologiniai robotai, mat visa biologinė struktūra, emocijos, sveikata ir įsitikinimai – nėra mūsų pačių pasirinkimo vaisius. Ir tik aukštos kvalifikacijos specialistai gali pamėginti mumyse daryti genų korekcijas. O tas korekcijas gali nulemti tik chemija, t.y. preparatai ir jų arkliškos dozės.

Būtent tokia teorija (o iš tikrųjų religija) peršama, kaip vienintelė ir nenuginčijama tiesa. Ji dėstoma mokyklose ir universitetuose. Tačiau mąstantys žmonės per logiką ar intuityviai žino, kad tokie argumentai neatitinka tikrovės.

Ar evoliucija determinuota?

Dar gerokai prieš Darviną po žemę vaikščiojo kitas genijus, prancūzas Jeanas Baptistas Lamarckas. Būtent jam gimė mintis, kad kiekvienas gyvas padaras turi turėti vidinį savo išorės supratimą. Tai esą būtina evoliucijos sąlyga. Žmogus, anot to prancūzo, keičiasi, reaguodamas į išorę. Jo idėja susivedė į tai, kad genetinės mutacijos nevyksta šiaip sau. Jos turi aiškią priežastį: arba vidinę, arba išorinę.

Greičiausiai tuometinis Europos mokslinis elitas tokiems pareiškimas nebuvo morališkai pasiruošęs. Kolegos Lamarcko teoriją išmėsinėjo po kauliuką ir, neradę to, kas atitinka to laikmečio kuriamai naujai religijai – darvinizmui, pasistengė, kad mokslininko mintys nerastų vietos jokiame vadovėlyje. Tuo tarpu Darvinas buvo užkeltas ant pjedestalo, kaip dievas. Pats Darvinas viską nuplagijavo nuo tokio Alfredo Russelo, nes įvykdė tamsių jėgų sukurtą prastai sukurptą promo planą – sukišti į žmonių smegenis totalų absurdą bei sukurti naują žmogų ant suklastotos istorijos pamatų.

Tuo tarpu šiandieniniai atradimai sako, jog Lamarckas buvo daug kur teisus. Jis buvo pirmas, kuris „atrado“ tai, ką mokė beveik visos dvasinės ir religinės doktrinos, o vėliau ir kvantinė fizika: egzistuoja nenutrūkstamas sinchroniškas sąryšis tarp gyvos būtybės (ląstelės) ir jį supančios aplinkos. Tai yra du to paries reiškinio „veidrodiniai“ atspindžiai.

Tuo tarpu darvinizmo doktrina verčia žmones galvoti kitaip: evoliucija yra pilnai determinuota ir vyksta dėl atsitiktinių mutacijų. Atsitiktinumo principas iš mokslo jau senai šalinamas. Bet baisiausia yra tai, kad šis absurdas taip įleido giliai savo šaknis į viešąją sąmonę, kad eilinis pilietis automatiškai atmeta naujausius mokslo atradimus, kurie savo: „jokių atsitiktinumų gamtoje nėra“.

Taigi, kuris iš jų: Lamarckas ar Darvinas buvo arčiausiai tiesos? Žinoma, jog Lamarckas, nes jis pirmas pasakė – ląstelės yra sąmoningos. Jis turi atmintį, protauja, turi savo elektromagnetinius laukus ir keičiasi informacija.

Naujas mokslas – epigenetika

Šiandien prisipažinti, jog darvinizmas yra jėga, turėtų būti paprasčiausiai gėda, nes taip teigiantys žmonės visuomet rizikuoja pasirodyti mažų mažiausiai nelanksčiais dogmatikais, kurie tiki absurdais.

Genai kažkiek nulemia žmogaus veiksmus. Tačiau giliau pasikapsčius atrandame, jog genai paprasčiausiai atspindi tai, kokia yra mūsų sąveika su aplinka, kuri, kaip ir mes visi, yra sąmoninga. Blogiausiu atveju, jei žmogaus sąmonė pasyvi, jeigu jo sąmoningumas miega, tai žinoma, genai apsprendžia tai, kaip žmogus reaguoja į aplinką. Bet kokiu atveju – genai yra antrinis žmogaus veiklos produktas.

1988 metais Didžiosios Britanijos mokslininkų grupė, vadovaujama molekulinės biologijos specialisto ohano Cairsno išvedė bakterijas, kurioms genai neleido gamintis laktozę (netoleravo pieno) ir patalpino jas Petrio lėkštutėse, kuriuose vienintelis maistas kaip tik ir buvo tų ląstelių maistui netinkanti laktozė.

Mokslininkai nustebo, kai po dviejų ar trijų dienų lėkštutėse buvo pilna naujų bakterijų, kurios išmoko valgyti laktozę. Dar labiau juo sukrėtė, kai paaiškėjo, jog maisto pakeitimas, pakeitė ir bakterijų DNR struktūrą. Vadinasi iš tikrųjų gyvų organizmų genai pasikeičia sąveikaudami ir/ar reaguodami į išorės (ar vidaus) faktorius.

Tokiu būdu buvo aiškiai įrodyta, jog informacija teka abiejomis kryptimis: nuo DNR link proteinų ir nuo proteinų link DNR. Tokios išvados, savaime aišku, prieštarauja nusistovėjusiai dogmai.

Kaip gi galima toleruoti tokius dalykus? Čia kaip ir su tais trilobitais. Negali būti žmogaus batų įspaudų Žemėje tuo metu, kai gyveno maži padarėliai trilobitai. Jeigu batas, kartu su trilobitu randamas tame pačiame “kultūriniame sluksnyje”, vadinasi tikrai yra klastotė. Toliau dedamas taškas ir daugiau niekas dėl to sukti galvos nesiruošia, nes visiems rūpi pinigai ir nepriekaištinga karjera.

Maža to, remiantis bangine genetika, Piotro Gariajevo (ir kitų) nevaldiškos pakraipos genetikų tyrimais, genai gali aktyvuotis ir deaktyvuotis. Jie gali ir perduoti signalus aplinkai ir juos gauti. Ląstelių smegenys randasi membranų viduje. Genai visuomet pasikeičia, priklausomai nuo to, kas vyksta išorėje. Išorė šiuo atveju suprantama ir kaip dvasinis ir kaip materialus pasauliai.

Genai tiesiog prisitaiko prie naujų aplinkybių, nepriklausomai nuo to, ar žmogus reaguoja automatiškai, ar pasirenka sąmoningai. Ir bando įtikti tiek žmogaus sąmonės programoms, tiek išorės faktoriaus. Tačiau išorės faktoriai, remiantis dominuojančia deterministine filosofija, yra 90 proc. galingesni už žmogų. Todėl žmogus privalo tik prisitaikyti ir reaguoti pagal iš anksto valdžios nustatytas ir sociume instaliuotas programas.

Ką visa tai reiškia mums?

Mes galime perprogramuoti savo DNR. Kai kurios (naujos ir senos) darbo su savimi metodikos pateikia receptus, kaip tai padaryti. Bet kokiu atveju, mes esame laisvi priimti sprendimus, kurie keičia viską, taip pat ir DNR struktūrą. Kiekvienas iš mūsų turime galią save gydyti ir išgydyti, mes galime keisti savo emocinę būseną, taip, kaip mums patinka.

Blogiausia ką mes, kaip vienintelės biosferoje dominuojančios ir lyderiaujančios būtybės galim padaryti, tai nupjaustyti ryšius su pačiu savimi bei leisti baimei, pykčiui tapti mūsų šeimininkais. Masinio programavimo sistema, naudojama naujo žmogaus – zombio, biologinio roboto sukūrimui, formuoja mūsų genetinį kompiuterį už mus, apeinant šonu budrumą, sąmoningumą, protą.

Tai naujo žmogaus, kuris gyvens naujoje eroje (naujoje pasaulio tvarkoje) statyba. Tačiau mes galime neleisti negatyvioms mintims valdyti mūsų biocheminį skafandrą. Mes galime pakeisti tokias programas, kaip „mušk ir bėk“, arba „imk ir slėpkis“, „kas stipresnis, tas valdo“ ir t. t. Mes galime sąmonės būdu išoperuoti iš savęs bet kokią vertikalią piramidinę hierarchiją, konkurenciją, prisitaikymą, godumą, baimę.

Nuo ko pradėti? Pirmiausia reikia to panorėti. Vieną gražią dieną, reikia panorėti tapti šeimininku. Tada nereikės laukti šeimininkų iš dangaus. Dievas nėra šeimininkas, jis Absoliutas, svarbiausia dalis To, kas yra kiekviename iš mūsų.

Jei kiekvieną rytą, atsikėlę iš lovos, pažiūrėję į veidrodį matysime TIK grožį ir sveikatą, mūsų genetinė sistema persitvarkys būtent pagal tokią programą. Kai mes keičiame savo supratimą, įsitikinimus, mes keičiame ir emocinę būseną, kuri taip pat pertvarko visą vidinę žmogaus ekosistemą veikti visiškai kitais pagrindais.

Nors patikėti, jog tu esi žmogus yra sunkiausia, nors debilizacijos, nuodijimo ir nužmoginimo programos giliai įsikeroję prote bei ląstelėse ir neduoda veikti laisvai, žengti pirmuosius žingsnius nauja kryptimi yra būtina. Antraip mes neišgelbėsime nei savęs, nei planetos.

Kiekvienas, kuris skaito ir abejoja „ar verta“, „o gal rytoj“, turėtų paklausit, o ką pasakysite savo vaikams, kokį pasaulį jiems paliksite? Nebereaguokime į gąsdinimus tų, kurie desperatiškai mėgina išlaikyti senus ideologinius rėmus. Palinkėkite meilės, jeigu jie bandys jums aiškinti jog esate TIK mėsa ir elektrochemija, kad išsivystėte iš beždžionių ir esate nieko nevetri egoistai – ekosistemos paplavos, kurias reikia kuo skubiau sunaikinti ir palikti tik vieną auksinį milijardą.

Jie patys taip daro nesuvokdami esmės: šita visa natūrfilosofinė, deterministinė, darvinistinė pasaka yra ginklas prieš jus, kaip žmogų. Juk istorija bei ideologija yra visuomet patys svarbiausi ginklai pavergiant žmogų. Jeigu nori pakeisti žmogų, perrašyk jo istoriją. Kadangi buvome atkirsti nuo savo tikrosios istorijos, tam tikros jėgos nukapojo ir mūsų šaknis.

Parengė: Gintaras Mikšiūnas, kvantinemagija.lt