Alvydas Aukštuolis. Mes, vanduo ir marsiečiai

Alvydas Aukštuolis

Skaitant spaudoje apie Marse rastą skystą vandenį atmintyje atgijo anksčiau internete matyta informacija, nes jau kuris laikas klaidžioja filmas apie vandenį, kurį galima peržiūrėti tiek anglų, tiek rusų kalbomis.

Abejingo jis paprastai nepalieka – vieni patiki pateiktais faktais, kiti piktinasi per didele autorių vaizduote ir kritikuoja filme išgirstas legendas. Kaip yra iš tikrųjų nedaug kas gali pasakyti, tačiau faktas lieka faktu – vanduo tikrai vienas iš mažiausiai žinomų substancijų, ir tuo pačiu tai labiausiai paplitusi medžiaga pasaulyje. Nebūtų vandens – Žemėje nebūtų praktiškai jokios gyvybės. Ir aš čia nerašyčiau, jei nebūčiau laikraštyje „Lietuvos rytas“ perskaitęs straipsnio, kad mes, ko gero, esame ateiviai iš Marso.

Štai taip kalba vienas iš mokslininkų – G.Matuza – „Manoma, kad prieš milijardą metų Marsas buvo vadinamoje priežvaigždinėje gyvybės juostoje. Ten buvo sąlygos tokios, kad paviršiuje galėjo išsilaikyti skystas vanduo ir organinė medžiaga. Kitaip sakant, ten galėjo atsirasti gyvybė. Yra hipotezių, kad iš Marso gyvybė atkeliavo į Žemę ir dėl to mes esame marsiečiai. Gyvybės raida Žemėje gali būti susijusi su kosminiais veiksniais. Nes meteorituose randama sudėtingų organinių junginių ir amino rūgščių“.

Aš nesu joks pranašas, kad turėčiau tikėti ar netikėti paslaptingom legendom, bet faktas, kad net Masuros Emoto knygoje „Žinia, kurią mums praneša vanduo“, paskutiniame skyriuje išreikšta nuomonė, kad vanduo galėjo į Žemę atkeliauti iš Marso. Ir šitą nuomonę tarsi patvirtina dabartiniai NASA mokslininkų žodžiai, kad girdi – Marso atmosfera išnyko, nes – ją, pasak mokslininkų, nupūtė Saulės vėjas. Manoma, kad dėl šios priežasties prieš kelis milijardus metų Marse išnyko gyvybė.

Tai tarsi patvirtina, kad mes, žemiečiai, galime būti ateiviais, atkeliavusiais iš Marso. Tačiau mane visada neramino vienas paprastas klausimas. Kodėl mes (žemiečiai) neturime tokių galių, apie kurias sužinome skaitydami apie ateivius? Kur jos dingo, jeigu jau mes marsiečiai?

Nežinau kiek mano versijoje tiesos, bet prisiminus Masuros Emoto knygą apie tai, kad vanduo ne tik visos gyvybės šaltinis ir pagrindas, bet ir ta substancija, kuri jautriai reaguoja į žmogaus sąmonės energiją, taigi atspindi dvasinę žmonijos būseną.

„Išvalę dvasią, drauge išvalysime planetos vandenį – o tai gali reikšti, kad kelionėje į Žemę mes praradome sąmonės energiją, o tuo pačiu ir turėtas galias. Ir nors knygoje kalbama apie labai dažną mūsų gyvenimo substanciją, visgi daugelis išsakytų minčių tiesiog balansuoja ant mokslo pažinimo ir supratimo slenksčio, už kurio prasideda ezoterinis pasaulis. Tačiau ko iš tikro daugiau – ezoterikos ar sveiko ir blaivaus požiūrio – palieku nuspręsti kiekvienam atskirai.

Taip ir neaišku – kas svarbiau – ar, kad mes marsiečiai, ar tik ezoterikos ieškotojai? O aš tikiu ir tuo ir anuo. Tad viliuosi, kad šis mano straipsnis kažkiek padės nusibrėžti tikėjimo rėmus ir jums.

Alvydas Aukštuolis, brontis15.wix.com