Alvydas Aukštuolis. Branduolines jėgaines Žemejė kūrė ir ateiviai?

Alvydas Aukštuolis
 
Apie branduolines jėgaines dar vadinamas atominėmis elektrinėmis – sklando neigiami gandai, ypač po Černobylio elektrinės avarijos. Jei pasakyčiau, kad tokia elektrinė yra Gamtos sukurta, visi mane palaikytų žmogumi, kuriam nuvažiavo stogas. Bet neskubėkite teisti.
 
Mokslininkai 1972 metais, Afrikos šiaurėje, Gabono valstybėje atrado tokį darinį, kuris ir šiandien neturi jokio vieningo paaiškinimo. Aptiktos urano rudos atsargos – tarsi įprastas reiškinys, tačiau rastas karjeras buvo ne tik brangios rudos radimvietė, bet kas atrodo neįtikėtina, dirbo tarsi branduolinis reaktorius.

Žinoma, tai sukėlė didelius ginčus, nes reaktorius rastas dirbantis, o pagal kitus atliktus tyrimus taip dirbti jis pradėjo maždaug prieš 1,9 mlrd. metų. Ir svarbiausia yra tai, kad urano izotopo – U-235 kiekis Afrikos anomalinėje branduolinio skilimo zonose toks pat kaip ir žmogaus sukurtuose branduolinio skilimo reaktoriuose. Ir tokios zonos rastos net šešios.

Dauguma mokslo vyrų palaiko tą teoriją, kuri teigia, kad Gabono branduolinis reaktorius pasileido atsitiktinai sutapus sąlygoms, kurios reikalingos tokiam pasileidimui. Tačiau toli gražu ne visus įtikino tokia nuomonė, ir tam jie turėjo svarbius argumentus.

Visų pirma – po visų tyrimų paaiškėjo, kad vietovėje, kurioje buvo rastas Gabono reaktorius, žemės tektoninė pluta buvo labai aktyvi. Todėl, bet koks plutos pasislinkimas būtų sustabdęs reaktoriaus veiklą, tačiau reaktorius pradirbo ne vieną šimtą metų ir nesustojo – todėl patikėti sąlyga, kad pati Gamta sukūrė tokias sąlygas, reiškia tikėti stebuklais.

Tikėti ar netikėti kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau mano nuomonė verčia netikėti, nes buvo padarytas dar vienas atradimas, kurio nesusiejo su padarytu. Kelių kilometrų spinduliu žemėje buvo rasti rutuliai su keista medžiaga viduje. Pagal mane, tai ir buvo saugikliai, kurie saugojo reaktorių nuo tektoninės plutos aktyvumo.

Kitas argumentas – reakcijos aušinimui buvo naudojamas vietinis gruntinis vanduo. Todėl tikėti, kad pati Gamta reguliavo vandens padavimą, kad reaktorius neperkaistų darbo metu ir nesustotų – lygus nepaaiškinamam dalykui arba net gražiai legendai. Kaip tik šie argumentai ir verčia tikėti, kad Gabono reaktorius yra mąstančių būtybių kūrinys. Tačiau kas Žemėje galėjo valdyti tokias technologijas prieš kelis milijonus ar milijardus metų?

Kad ir kaip besisuktum, atsakymas, nors kaip banaliai beskambėtų reiškia tik vieną. Tai galėjo padaryti tik ateiviai. Tačiau kam ateiviams Žemėje kurti gana didelio našumo branduolinį reaktorių?

Egzistuoja hipotezė, kad aukšto išsivystymo civilizacijos kažkokiame savo išsivystymo etape pradeda „šefuoti“ mažai išvysčiusias civilizacijas. Galbūt jiems reikėjo energijos Žemės gamtinėms sąlygoms suformuoti, kad galėtų vystytis gyvybė panašia į žmogų?

Juk dar ir dabar mokslininkai ginčijasi kaip susiformavo žemės atmosfera su tokiu dideliu deguonies kiekiu. Egzistuojanti tikimybė pasireiškia tuo, kad žemės atmosfera susiformavo įvykus pasaulinio vandenilio elektrolizei. Tačiau elektrolizei įvykti reikalingas labai didelis elektros kiekis.

Todėl visai tikėtina, kad tam pasiekti ir buvo sukurtas Afrikos stebuklas. Ir sunku patikėti, kad Gabono reaktorius yra vienintelis. Esu tikras, kad greitu laiku rasime ir daugiau tokių Gamtos stebuklų. Kad ir kaip ten bebūtų, Gabono gamtos stebuklas mus verčia mąstyti ir ieškoti atsakymo į visus šiuos klausimus.

Alvydas Aukštuolis, brontis15.wix.com