Mokslininkų atradimas: tinginystė – genuose

Net 31-35 proc. žmonijos visame pasaulyje per dieną labai mažai juda ir visiškai nesimankština. Tačiau pasirodo, kad kai kurių žmonių tinginystė gali būti užfiksuota jų genuose.

Tokią išvadą padarė Misūrio universiteto profesorius Frenkas Butas (Frank Booth) ir jo kolega Michaelas Robertsas (Michael Roberts). Jie kartu sugebėjo užveisti dvi grupes žiurkių. Viena grupė buvo labai aktyvi, o kita – pasyvi.

Mokslininkų teigimu, toks pasiekimas įrodo, kad genai užima svarbų vaidmenį reguliuojant žiurkių aktyvumą. Gali būti, kad su tuo pačiu susiduria ir žmonės. F.Butas ir M.Robertsas krūvą žiurkių užrakino narvuose, kuriuose buvo bėgimo rateliai. Tada atrinko 26 žiurkes, kurios rateliuose bėgo daugiausia, bei 26 „tingines“ ir jas ėmė veisti. Po 10 kartų nustatyta, kad aktyviųjų palikuonys rateliuose bėga net 10 kartų dažniau. Mokslininkai daugiausiai dėmesio skyrė mitochondrijų kiekiui žiurkių raumenyse.

„Tarp abiejų grupių pastebėjome milžiniškus skirtumus visame organizme, labiausiai skyrėsi mitochondrijų kiekis raumenyse. Tačiau svarbiausia, kad atradome ir genetinių skirtumų. Iš 17 tūkst. skirtingų genų vienoje smegenų dalyje atrinkome 36 genus, lemiančius fizinio aktyvumo motyvaciją“, – apie tyrimą pasakojo M.Robertsas.

„Įrodėme, kad genai gali nulemti tinginystę. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti, ar žmogus turi polinkį į tinginystę, nes tada galima užkirsti kelią antsvoriui ir kitoms sveikatos problemoms“, – kalbėjo F.Butas.

Mokslininkai tikisi artimiausiu metu rasti būda kaip galima būtų iš genomo fondo pašalinti tinginystės geną. Tai turėtų padėti žmonėms tapti aktyvesniais visose gyvenimo srityse, pradedant nuo fizinio aktyvumo baigiant mokslais ir darbais.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“