Žemė valosi? Gyvūnai kyla į kovą su žmonija

Kažkas keista vyksta mūsų planetoje: gyvūnijos atstovai, kurie iki šiol gana taikiai sugyveno su homo sapiens, sukilo, tarsi norėdami suardyti nusistovėjusią pusiausvyrą.

Paukščiai žvėrėja

Praėjusią vasarą rykliai puldinėjo tykių tykiausią Šarm aš Šeicho pakrantę, sukėlė paniką nepratusiame prie egzotikos Rusijos Primorjės krašte ir vėl pasirodė ten šią vasarą. Trimetriniai plėšrūnai atplaukė iki Pietų Korėjos pakrantės, kur anksčiau niekada nesiveisė. Elato įlankoje ir Naujojoje Zelandijoje pradėjo maištauti taikingi delfinai. Pavojingiausios žmogui aurelia genties medūzos užplūdo visus Amerikos ir Europos paplūdimius, nors anksčiau būdavo sutinkamos tik kai kur.

Bet ką ten rykliai ir medūzos – įpykę padarai gali užpulti ir ramiame mieste. Odesos gyventojai rytais bijo išeiti į gatvę, nes juos puola varnos. Analogiškų atvejų būta ir Rusijos miestuose, net Maskvoje. Iš pradžių paukščiai puldinėjo žmones parkuose, matyt, gynė savo lizdus. Paskui pradėjo rengti atakas tiesiog miesto kiemuose.

Paaugliai nuo sparnuotų pabaisų apgynė senyvą moterį, kuriai varnos iki kraujo sukapojo veidą. Kitai užpuolimo aukai prireikė greitosios – 50-mečiam vyrui paukščiai praskėlė galvą. Prieš keletą metų panašios bėdos užgriuvo Vokietijos gyventojus – įniršusios varnos bandė įkibti praeiviams į plaukus ir nurauti skalpą.

O Australijos sostinės Kanberos gyventojams kelis mėnesius nedavė ramybės išprotėjusios šarkos. Plunksnuočiai puldinėja būriais, bando kirsti į momenį arba taikosi į akis – visai taip, kaip Alfredo Hičkoko (Alfred Hitchcock) filme „Paukščiai“. Režisierius savo „siaubuką“ filmavo perskaitęs straipsnį laikraštyje, kuriame buvo pasakojama, kaip audropaukščių būrys užplūdo miestuką prie San Fransisko. Paukščiai įlįsdavo į namus per dūmtraukius, viską niokojo ir dar daugiau įniršdavo pamatę kraują, kai kas nors mėgindavo juos nušauti. Pagal oficialią versiją Kalifornijoje siautėję paukščiai buvo apsinuodiję moliuskų toksinais.

Ūsai, geluonis, uodega

Į Rusijos sostinę grįžo senokai pamiršti tarakonai – daugelyje miesto rajonų maskviečiai skundžiasi neprašytais svečiais. Nei išbandytos naminės priemonės, nei šiuolaikiniai chemikalai jų neveikia. Tūkstantmečius gyvendami Žemėje, pergyvenę kelias globalines katastrofas, asteroidų kritimą, prūsokai tapo neįveikiami. Kaip ir žiurkės – jos iš sostinės niekada nebuvo dingusios ir seniai tapo neatskiriama Maskvos laiptinių ir visuomeninio maitinimo įstaigų dalimi. Nustatyta, kad tie padarai pasižymi kolektyviniu protu, be to, yra baisingai vislūs ir tikriausiai pergyvens mus visus.

Nedraugų gretose netikėtai atsidūrė ir bitės, o dėl to kaltas pats žmogus. Praėjusio amžiaus 6-ąjį dešimtmetį genetikai bandė išvesti bites, kurios galėtų išgyventi Brazilijos atogrąžose. Pradinė medžiaga buvo paimta Tanzanijoje. Bet „medžiaga“ išsilakstė, visur sukeldama baimę ir siaubą. Bitės puola auką spiečiumi, nepalikdamos šanso išsigelbėti.

Net nedidelis kiekis toksino, kuris bitei įgėlus patenka į gyvulio ar žmogaus kraują, gali auką nužudyti. Nenormaliai karštą 2010 m. vasarą nertėjančios bitės užplūdo Žemutinį Naugardą ir gėlė tiesiog gatvėse. Mokslininkų teigimu – iš neturėjimo ką veikti. Mat per kaitrą apdulkinami augalai neišskiria nektaro, todėl „bedarbės“ bitės kankinasi dėl neveiklumo. Prieš daugiau kaip mėnesį Tailande įsisiautėjusios bitės sugėlė vienos iš Čiangmai miesto šventyklų vienuolius. Į ligoninę pateko 76 žmonės, 19 iš jų sunkios būklės. Vienuolyno vyresnysis stebėjosi: bitės, užpuolusios vienuolius, buvo laikomos prie šventyklos ir anksčiau, bet tokių incidentų nepasitaikydavo. O Indijos Sadijos miesto gyventojams šoką sukėlė nuodingi vorai. Milžiniški nariuotakojai tiesiog įsisiurbdavo į odą. Pasiautėję mieste, staiga dingo.

Nepaaiškinamos anomalijos

Biologai pastebėjo dar vieną keistą faktą: miško žvėrys traukia prie žmonių namų. Tverės srityje meškos žiemoja ne irštvose, o apleistose trobose. Pažiūrėti neagresyvūs meškinai iš Sibiro eina prie žmonių ne dėl maisto, o neaišku dėl ko. Didžiuliai, beuodegiai, keliantys nepaaiškinamą siaubą vilkai pasirodė prie Archangelsko. Ne mažiau keisti vilkai įvarė baimės Krymo gyventojams: jie pasirodė neaišku iš kur ir dingo nežinia kur, tarsi vilkolakiai.

Baisūs vilkai – tai dar suprantama. Bet kokia musė įgėlė flegmatiškus, taikius briedžius? Prieš kelerius metus Saratovo pakrašty briedis spyrė moteriai į pilvą, vyrui sulaužė šonkaulius, o paskui suniokojo automobilį. Pernai apie analogišką atvejį pasakojo Penzos laikraščiai: žvėris subadė moterį. Švedijoje buvo atvejis, kai briedis užkabino ragais sode žaidusį berniuką. Kaltė dėl žvėriško poelgio buvo suversta prarūgusiems obuoliams, atseit briedis jų prisiėdė ir apgirto.

Bet ne viską galima paaiškinti taip paprastai. Agresyvumo priepuoliai pastebėti net tarp taikingų voverių. Prieš porą metų tai buvo Jakutijoje – nederlingais metais vargšelės liko be maisto ir visai sužvėrėjo. Atvejų, kai voverės užpuolė žmones, pasitaikė Ukrainoje, Vokietijoje, JAV. Voverės buvo nealkanos, bet kažkodėl labai piktos. Taip pat katės, nei iš šio, nei iš to užpuolančios savo šeimininkus, anaiptol ne visos serga pasiutlige. Didžiojoje Britanijoje prisimenamas atvejis, kai naminis katinas neįleido į namo kiemą paštininko – vaikėsi jį ir bandė įsikibti į kojas.

Anomalijos vyksta ir augalų pasaulyje. Gegužės vidury, mėnesių anksčiau nei įprasta, Rusijos miškuose pasirodė grybų. Ne pavasarinių briedžiukų, o vasarinių paberžių, voveraičių. Žinovai aiškina: šių metų pavasaris buvo šiltas ir palankus, todėl visų gamtinių procesų ritmas sutriko. Tegu ir taip, bet kasmet fiksuojami masinio apsinuodijimo visiškai valgomais grybais, tais pačiais paberžiais ir voveraitėmis, atvejai. Galbūt tai susiję su ankstyvu derliumi?

Niekas tiksliai pasakyti negali. Gilindamiesi toliau, prieiname iki bakterijų – jos taip pat prieš mus. Prieš porą metų pasaulį apskriejo sensacija: bakterija pseudomonas aeruginosa geba sudaryti bendrijas, nejautrias visiems žinomiems antibiotikams. O Izraelio mokslininkai nustatė: bakterijų sambūriai pasižymi tarsi kolektyviniu protu – kaip ir žiurkės, geba keistis informacija. Mokslininkai bando „įkalbėti“ bakterijas nekenkti žmogui ir svarsto: ar bakterijos visada buvo protingos, ar tokios tapo tik dabar?

Kodėl jie maištauja?

Specialistų manymu, žmogaus daromas poveikis planetos energetiniams procesams sutrikdė natūralią pusiausvyrą. Keičiasi temperatūros ir šviesos režimai, gyvūnai nespėja „perkrauti“ savo biologinio laikrodžio ir kenčia, todėl elgiasi neadekvačiai. Niekas nežino, kas vyksta jų vargšėse galvose veikiant elektromagnetinei spinduliuotei, kurią sukuria visą planetą apraizgęs mobilusis ryšys.

Niekas netiria, kaip elgseną veikia mokslo tyrimai – branduoliniai, cheminiai, bakteriologiniai. Visai gali būti, kad žmogus tiesiogiai prisidėjo prie gyvūnų pamišimo. Tūkstančiai įvairių kosmetikos ir farmakologijos firmų atlieka įvairiausius bandymus su gyvūnais. Įslaptintose laboratorijose atliekami žvėrelių klonavimo, jų intelekto tobulinimo eksperimentai.

Kariškiai neatsisako mėginimų gyvūnus paversti universaliais kariais. Nuo tų laikų, kai šunys buvo apmokomi sprogdinti priešo tankus, o delfinai – aptikti karinius narus, praėjo daug laiko ir tikriausiai ne tuščiai. Kas gali garantuoti, kad žiurkė mutantė, apmokyta, pavyzdžiui, pergraužti priešo komunikacijas, nepaspruko nuo savo kūrėjų, išgyveno ir paleido į pasaulį individų, intelektu pranokstančių kitas rūšies atstoves. Žmogus pats pagimdė žvėrį, ir lieka tik spėlioti, kas dar iš gyvūnijos atstovų išeis į karo taką.

Parengta pagal dienraščio “Respublika” priedą “Julius/Brigita”, parengė: Milda Kunskaitė