Sena čigoniškos magijos paslaptis

Tikriausiai, daugumą gatvėje yra susistabdžiusi čigonė. Paprastai jos siūlo paburti, o kartais sako, kad esate užkeiktas ir siūlosi panaikinti užkeikimą. Paprastai viso to tikslas yra pinigų išviliojimas. Tačiau ne visada…

Sena stora čigonė susistabdė jaunuolį ir kažką jam pašnibždomis kalba. Štai, vaikinas jau siekia kišenės… Situacija pažįstama, o štai ką papasakojo Laura V.: „Į parduotuvę, kurioje dirbu, užėjo trys čigonės.

Jos buvo žemo ūgio, ilgais margaspalviais sijonais. Tačiau jos atrodė išdidžios, ėjo kiek užrietusios nosis. Priėjo prie manęs. Aš kaip ir visuomet tokiais atvejais paklausiau, ką parodyti, kas jas domina“. Toliau Laura negali pasakojimo tęsti be ašarų.

Čigonės paprašė atsigerti vandens, o po to pasakė, jog Laura neseniai susipyko su savo vaikinu. Iš tikrųjų dėl kažkokios keistos priežasties ji susiginčijo su mylimuoju. Ir ji dėl to labai apgailestavo, tačiau jis nepriėmė jos atsiprašymo. Po šių žodžių Laura jau buvo transe, viskas lyg plaukė jai prieš akis.

Tamsiaodės viešnios paprašė atiduoti joms auksinį žiedą, kurį Laura mūvėjo. Ji buvo pasirengusi padaryti tai, ko buvo prašoma, nusiėmė žiedą nuo piršto. Tačiau kažkokiu būdu netikėtai šalia atsidūrė parduotuvės savininkė. Ji čigonių paprašė išeiti iš parduotuvės. Tuomet viena jų, su neapykanta pažvelgusi į parduotuvės savininkę, tarė: „Tavo parduotuvė sudegs, o tu nuskursi! O tu, – tada ji pažvelgė į Laurą, – liksi viena ir sudžiūsi iš vienatvės!“

Ir iš tikrųjų, po kelių dienų, kai visi pietavo, užsidegė elektros laidas ir parduotuvė, kuri buvo atskirame pastate, sudegė beveik visiškai. Laura prarado darbą. Bet tai ne pats baisiausias dalykas. Ji greitai susirado naują darbą.

Tačiau ją ėmė kankinti nemiga. Ir nei vienas vaikinas nekreipė į ją jokio dėmesio. Visa tai truko trejus metus, kol nepanaikino kerų. Kai aš paskambinau keletai raganų ir būrėjų ir pasakiau, jog mane prakeikė čigonė, visos jos atsisakė su manimi dirbti.

Į klausimą „Kodėl“ viena jų atsakė: „Nes noriu dar pagyventi“, o kitos pasakojo apie kažkokią ypatingą čig onišką magiją, su kuria sunku dirbti. Tuomet ėmiau ieškoti literatūros šia tema. Mano nuostabai, nieko konkretaus rasti nepavyko. Nejaugi iš tikrųjų tokia stipri ta čigoniška magija? Supratusi, kad šio klausimo niekur literatūroje nerasiu, nutariau susisiekti su čigoniškos magijos aukomis. Prie moters, kieme vaikščiojusios su vaiku, priėjo čigonės.

Viena jų, prisistačiusi žymia būrėja, pasakė, jog vaikas yra stipriai prakeiktas. Po to persigandusi moteris pati nuėjo namo ir atnešė čigonei visus pinigus. Jų žodžiais, įgydama šiuos pinigus, ji pasielgė labai blogai ir nuo blogio išsivaduoti gali tik atiduodama visus pinigus. Ir moteris tamsiaakėms „gelbėtojoms“ išnešė daugiau nei 20 tūkstančių dolerių.

Taip pat pasielgė ir viena mokinukė. Čigonės pasakė, kad jos mamai atsitiks nelaimė. Vaikas neiškentė, atsivedė čigones namo ir atidavė joms visas šeimos santaupas. Gintautui, pridegusiam čigonei cigaretę, ji pasakė: „Oi, kaip tu kentėsi! Tave prakeikė!“ Po to padavė jam adatą ir pasakė: „Laikyk, ji užkalbėta. Jeigu pajuoduos, tu užkeiktas“.

Ir iš tikrųjų, adata pajuodavo. Viskas baigėsi tuo, jog Gintauto piniginės turinys perėjo į čigonės rankas. Įdomiausia tai, kad ir teisėsaugos organai nenoriai komentuoja panašius atvejus. Praktika rodo, jog ir policija nenori turėti reikalų su šia gyventojų kategorija. Suvokdami, jog problema slypi ne vien psichologijoje, dėl čigoniškos magijos klausimo kreipėmės į specialistą. Štai ką sužinojome iš vieno burtininko.

„Tokie atvejai gerai žinomi – jų pilna. Siūlau visus čigonus suskirstyti į dvi kategorijas: aktorius ir burtininkus. Čigonė-aktorė žiūri į žmogų. Liūdnam galima “išpranašauti„ ligą, mirtį, nuostolius. Linksmam – sėkmę. Jaunam – vienatvę. Senam – problemas su vaikais… Tik nereikia sakyti, kad čigonai geri psichologai. Čia svarbu patirtis – jei užsiiminėsi “pranašystėmis„ keletą metų, tai tokiu “psichologu” gali tapti.

Kita kategorija – burtininkai. Dauguma mano, kad čigonai iš prigimties apdovanoti magiškais sugebėjimais. Dauguma jų dumia žmonėms akis. Jei tave gatvėje susistabdė čigonai, o tu nesustojai, tai nueidamas už nugaros gali girdėti šnabždesį. Patariu kišenėje ant krūtinės nešiotis veidrodėlį, atspindinčia puse pasuktą nuo savęs – tada tave nužiūrėti bus sunkiau.

Po susitikimo su šia publika reikia nusimaudyti po dušu (žiūrėkite, kad muilas neišslystų iš rankų – tai blogas ženklas), įsivaizduokite, kaip viskas, kas neigiama, grįžta atgal pas čigonę. Kodėl kai kurios būrėjos nesiima čigoniškų kerų? Vadinasi, tokios ir būrėjos. Juk dauguma jų žino vieną du atkeikimo būdus ir pačios visko bijo. Man pačiam neteko susidurti su čigonišku užkeikimu, kurio nebūtų galima panaikinti. Iš viso, pats rimčiausias užkeikimas, su kuriuo susidūriau, buvo turkų šamano užkeikimas.

Žinoma, geriau nesustoti susitikus čigoną. Tiesiog net nekalbėkite su juo. Jie mato, prie ko galima prikibti. Prie stipraus žmogaus paprastai neprikimba. Kai aš praeinu pro juos, jie prasiskiria ir nusigręžia. O anksčiau, kai čigonė prieidavo prie manęs, atsakydavau: „Aš pats moku burti“. Ir keletą kartų jos man atsakė: „Matosi, kad pats buri“.

Išmokykite vaikus, kad nebendrautų su šiais žmonėmis. Jeigu taip jau nutiktų, kad pagal skelbimą eitumėte pas būrėją, o ši pasirodytų beesanti čigonė, geriau pasakykite, kad palikote namuose pinigus ir išeikite. Tiesiog tokie burtininkai gali jums „prikabinti“ svetimą ligą. Mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai mergina kreipėsi į čigonę prašydama, kad jos mylimasis nevestų kitos.

Ir burtininkė tai padarė – vis tik vaikinas vedė kitą merginą, tačiau jų vestuvių metu, bučinio metu dainuojant „karti karti“ jam plyšo širdis. Po to šio vaikino dvasia vis ateidavo pas užsakovę ir ilgai ją kankino. Man pavyko nuimti čigoniškų burtų poveikį, bet juk iš karto buvo galima kreiptis į specialistą. Niekuomet neparodyk, kad jų bijai. Taip pat geriau jų nepykdyti, neerzinti.

Jei teko konfliktuoti su čigonais, – kai jie įeina į parduotuvę ar nori užeiti į namus – iš karto, nieko nelaukę kreipkitės į specialistą. Kur kas lengviau kerų išvengti, kol jie dar nepradėjo veikti. O be to ir pigiau”.

Inf. šaltinis: eli.lt