Mokslininkai nustatė, jog sielos išėjimas iš kūno – įmanomas

Ar išėjimai iš kūno egzistuoja? Išėjimas iš kūno (angl. Out-of-Body Eperience, OBE) – potyris, kurio metu žmogus jaučia atsiskiriantis nuo savo fizinio kūno (paprastai pakylantis aukštyn) ir mato savo kūną per atstumą (paprastai – gulintį lovoje).

Kai kurie tyrėjai mano, kad OBE ir sąmoningas sapnavimas yra vienas ir tas pats. Tačiau yra ir manančių, jog nepaisant panašumų, tai yra dvi skirtingos patirtys. Labiau ezoterinės teorijos teigia, jog OBE metu siela iš tiesų atsiskiria nuo kūno ir iškeliauja į „astralinę kelionę“ po kitus pasaulius. OBE taip pat dažnai įvyksta priešmirtinių išgyvenimų (angl. near-death experience, NDE) metu, t.y. žmonėms, ištiktiems klinikinės mirties.

Daktaras Crookall’as iš Aberdyno universiteto dėl didelio kiekio įrodymų parašė net 9 knygas apie išėjimus iš kūno atvejus.

380 Oksfordo studentų apklausa parodė, jog jie bent kartą turėjo OBE. Atskiras tyrimas 902 suaugusių žmonių parodė, kad 8 procentai iš jų taip pat yra turėję OBE. Kitas tyrimas parodė, jog net 488 pasaulio visuomenėse, net 89 procentai iš jų yra turėję šiokią tokią OBE patirtį.

Taigi, šis reiškinys yra žinomas ir pavirtinamas daugelio žmonių kaip egzistuojantis, tačiau ar mokslas gali patvirtinti šį fenomeną?

Buvo padarytas žavingas eksperimentas, atliktas prof. Charles’o Tart’o, kuris yra psichologijos profesorius Kalifornijos universitete. Tyrimas buvo paskelbtas su psichikos tyrimais susijusiame leidinyje (angl. American Society for Psychical Research).

Mokslininkas fiksavo jaunos moters, tyrime pavadintos MissZ, išėjimo iš kūno patirtį. Moteris buvo kambaryje, kuriame nieko daugiau nebuvo be lovos, lentynos, laikrodžio ir stebėjimo lango, per kurį iš kito kambario buvo stebima ši moteris. Jai ant galvos taip pat buvo pritaisyti davikliai, registruojantys smegenų bangų veiklą – eksperimento schemą galima matyti pateiktoje iliustracijoje.

Šią išėjimo iš kūno būseną pasak prof. Tart’o, ypatinga daro tai, kad moteris galėdavo palikti savo fizinį kūną ir perskaityti penkiaženklį skaičių 25132, kuris buvo užrašytas ant popieriaus skiautelės, padėtos ant lentynos virš jos.

Popieriaus skiautelė su skaičiumi buvo geroku atstumu virš lovos taip, kad ji negalėtų jo perskaityti gulėdama. Tačiau grįžusi į savo fizinį kūną, pranešė mačiusi teisingą skaičių. Visą eksperimento laikotarpį ji buvo stebima ir iš lovos nebuvo pakilusi.

Smegenų aktyvumo tyrimas naudotas EEG (Elektroencefalografija (elektro… + gr. enkephalos – smegenys + …grafija; EEG) metodas, kuriuo matuojama smegenų biosrovė, fiksuojant elektrinius virpesius. Iš gautų signalų sprendžiama apie smegenų aktyvumą bei sąmonės būklę.

Užfiksuotų srovės virpesių priežastys nurodo fiziologinius procesus, vykstančius tarp atskirų ląstelių smegenyse, kurių elektrinės būklės (pa)kitimai padeda smegenims perdirbti informaciją. Dėl specifinės erdvinės struktūros, generuotos atskirų neuronų, (mini) srovės susijungia taip, kad atsirandančius įvairius parametrų pakitimus galima išmatuoti.

Tirtos merginos atveju, REM ir odos reakcijos buvo registruojamos tiek prieš OBE, tiek ir per OBE būseną. Tiesa, fiksuotas didelis parametrų pokytis tuomet, kai moteris paliko fizinį kūną.

Priminsime, jog REM – tai būsena, kai žmogus sapnuoja, o jo akys greitai juda aukštyn ir žemyn. Moksliniai tyrimai įrodė, kad šie akių judesiai atitinka sapnuotojo akių judesius sapne, tai leidžia treniruotiems sąmoningiems sapnuotojams sapno metu susisiekti su išorėje esančiais mokslininkais. Dėl šio reiškinio miego fazė, kurioje sapnuojama, buvo pavadinta Greito akių judėjimo miegu- REM.

Prof. Tart’as padarė išvadą: “nors fiziologiniai duomenys yra ribojami priklausomybės nuo jos ankstesnių tyrimų ataskaitų, siejamų su fiziologinio modelio patirtimi, atrodo, jog išėjimo iš kūno būsena jai pasireiškė ne sapnuojant ir ne miegant, kadangi nebuvo sulėtėjusių alfa bangų smegenyse ir jokio aktyvumo autonominėje nervų sistemoje. Atlikti stebėjimai ir merginos pateikti visiškai teisingi atsakymai į du kontrolinius klausimus kalba apie įtikinančius įrodymus, jog išėjimo iš kūno būsena turėjo parapsichologinių aplinkybių. Apibendrinant galima teigti, kad šis trumpas tyrimas parodė gana aiškią koreliaciją tarp kelių tirtos MissZ OBE patirčių ir fiziologinio modelio, pasižyminčio aukštu alfa bangų aktyvumu (be REM stadijos ar odos reakcijų) ir normaliu širdies susitraukimų dažniu.”

Tai ne tik rodo, jog išėjimo iš kūno būsena gali būti charakterizuojama neįprastomis smegenų bei kūno reakcijomis. Tyrimo dalyvė nejudėdama lovoje sugebėjo „vaikščioti“ ir perskaityti 5 skaitmenų numerį; ji taip pat nusakė teisingą poziciją popieriaus lapelio, ant kurio buvo užrašytas numeris, kuris buvo paguldytas ant lentynos, o ne atremtas į sieną tarp lentynos, kaip kad ji tikėjosi. Taip pat 5 skaitmenų numerį teisingai atspėti iš pirmo karto (o ji skaičių teisingai įvardino būtent iš pirmo karto) yra tikimybė , lygi 1 iš 59000. Todėl šiuo atveju turbūt nė neverta kelti klausimo, ar ji galėjo tiesiog iš pirmo karto atspėti teisingą numerį.

Yra skirtumas tarp iliuzijos, kad esi kažkur kitur ir tikro matymo tikrų įvykių vykstančių vietose, kuriose fizinis kūnas neturi jokios prieigos. Šis tyrimas – dar vienas mažytis įrodymas, suteikiantis mokslinį patikimumą idėjai, kad siela egzistuoja. Arba bent jau atsiranda supratimas, jog parapsichologiniame lygmenyje yra kažkas, ko dabartinės mokslo žinios neleidžia identifikuoti, tačiau dalis žmonių tai patiria.