Skip to main content

Šimtai karstų ir auksiniai liežuviai: radinys Egipto Menufijoje

Egipto archeologai Nilo deltos pakraštyje atkasė kapinyną, kuriame rasta šimtai akmeninių ir molinių karstų. Tarp radinių – keli auksiniai liežuviai: nedideli aukso dirbiniai, kuriuos senovės egiptiečiai dėdavo mirusiesiems į burną. Apie atradimą Menufijos provincijoje, Kom Abu Bilo (Kom Abu Billo) vietovėje, Egipto turizmo ir senienų ministerija paskelbė 2026 m. lapkričio 18 d.

Kapinės prie natrono šaltinio

Kapinynas yra senovės Terenučio (Terenouthis) miesto archeologinėje teritorijoje, prie rytinio įėjimo į Vadi el Natrūno (Wadi El Natrun) slėnį. Ši vieta ypatinga: slėnis nuo seno garsėjo natronu – druskų mišiniu, kurio egiptiečiams reikėjo mumifikuojant kūnus.

Egipto senienų sektoriaus vadovo teigimu, pirmieji tyrimai rodo, kad dauguma palaidojimų datuojami ankstyvuoju Ptolemėjų laikotarpiu – III–II a. pr. Kr., o dalis siekia Vėlyvojo laikotarpio pabaigą. Be akmeninių ir molinių karstų, rasta medinių karstų liekanų ir skliautuotų kapų iš nedegtų plytų. Aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Hišamas el Leisis (Hisham El-Leithy) atradimą pavadino pirmuoju tokio pobūdžio šioje vietoje, nes tiek daug palaidojimų ir karstų aptikta viename atvirame kieme. Jo nuomone, aplinkinėse kalvose gali slypėti dar daugiau statinių.

Menufijos senienų direktorius Mostafa Rizkas (Mostafa Rizk) nurodė, kad daugelį akmeninių karstų dar senovėje apgadino akmenskaldžiai ir plėšikai, o žmonių palaikai karstuose išlikę prastai. Leidinys „Arab News“ rašo, kad kapinės, regis, buvo skirtos daugiausia viduriniajam gyventojų sluoksniui.

Sakalai, sfinksai ir Izidė su kūdikiu

Be auksinių liežuvių, archeologai rado skarabėjų amuletų, aukojimo stalų, sfinksų figūrėlių, sakalo pavidalo dievo Horo statulų fragmentų ir du sakalų palaidojimus tarp karstų. Vienas įdomiausių daiktų – degto molio indo dangčio dalis, vaizduojanti Izidę-Afroditę, sėdinčią ant lotoso žiedo ir maitinančią kūdikį Harpokratą.

Auksiniai liežuviai Egipte randami ne pirmą kartą. Manoma, kad jie turėjo padėti mirusiajam prabilti pomirtiniame pasaulyje. Prieš kelerius metus rašėme apie 2000 metų senumo mumiją su auksiniu liežuviu. Tokie kapų radiniai vis prikelia ir senas legendas – pavyzdžiui, apie faraono prakeiksmą, kuris esą persekioja kapų atidarytojus.

Kol kas tai tik pirminiai rezultatai. Kas buvo čia palaidoti žmonės ir ar datavimas pasitvirtins, paaiškės tęsiant kasinėjimus, o skirtingi leidiniai kol kas pateikia šiek tiek skirtingų detalių.

O kaip manote jūs – kodėl senovės egiptiečiams taip rūpėjo, kad mirusysis galėtų kalbėti ir anapus?

Šaltinis

Komentarų dar nėra

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Gerbkite kitus – įžeidžiantys komentarai ir reklama šalinami automatiškai.

Diskutuokime ir Facebook'e! Kasdien – paslaptys, naujienos ir vardadienių sveikinimai.

Sekti Anomalija.lt Facebook'e