Į Saulės sistemą atskrieja mįslingas objektas – Anomalija.lt

Į Saulės sistemą atskrieja mįslingas objektas

Astronomai atrado keistą, maždaug 100 metrų skersmens objektą 2010 WG9, kuris sparčiai artėja prie Saulės sistemos ir netrukus įskries į ją. Mokslininkus jis sudomino tuo, kad aplink savo ašį sukasi nepaprastai lėtai.

 

Vienas apsisukimas užtrunka ne keletą valandų (kaip būdinga tokiems objektams), o 11 parų. Anot astronomų, taip gali būti todėl, kad 2010 WG9 veikiausiai yra dvinarė sistema, sudaryta iš dviejų aplink bendrą masės centrą besisukančių kūnų.. Objektas atskrieja iš Saulės sistemos srities, apie kurią astronomai žino nepaprastai mažai – iš Žemės kosminiams aparatams kol kas nepasiekiamo už 1-2 šviesmečių plytinčio Oorto debesies.

 

2010 WG9 yra transneptūninis (už Neptūno debesies esantis) objektas, kuris dėl kažkokių priežasčių buvo išstumtas iš Oorto debesies. Šis driekiasi už visų Saulės sistemos planetų, asteroidų ir kometų orbitų – netgi tūkstantį kartų toliau. Sferinio pavidalo ledinių kūnų lukštas gaubia Saulės sistemą atstumu, apie kurio įveikimą (net jei tai būtų tik kosminis zondas) žmonija kol kas gali tik pasvajoti. Manoma, kad Oorto debesį sudaro Saulės sistemos formavimosi liekanos.

 

Nesunku įsivaizduoti, kokį pagyvėjimą astronomų bendruomenėje sukėlė iš tokios tolimos kaimynystės į Saulės sistemą nelyginant kalnas pas Mahomedą atklystantis svečias. Dar viena palanki aplinkybė yra ta, jog 2010 WG9 nesiruošia lėkti arti Saulės – astronomai paskaičiavo, kad šis keistas kūnas į Saulės sistemą įskries ne giliau nei Urano orbita.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

„Planetologams šis dangaus kūnas yra tikras Šventasis Graalis, – džiūgauja būsimuosius objekto stebėjimus „arxiv.org“ straipsnyje pristatantis Kornelio universiteto astronomas Davidas Rabinowitzas. – Mes turėsime galimybę stebėti nuo Saulės sistemos susiformavimo laikų nepakitusį planetoidą.“

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Žinoma, gali kilti sveikintinas klausimas – o ar tik ne kometos atklysta iš Oorto debesies? Taip, kometos – jas iš ledinių kūnų lukšto išstumia gravitaciniai neramumai. Tačiau stebėti kometas būna nepaprastai sudėtinga, nes jų branduolius paprastai gaubia ryškiai švytintys dujų ir dulkių kamuoliai. Be to, kometos priartėja gerokai arčiau Saulės, o tai reiškia, kad priešistorinis jų paviršius tirpsta, garuoja ir neišlieka.

 

Nors vidinėje Saulės sistemos dalyje klaidžioja netikėtai daug Oorto debesies kūnų, tokio, kurį būtų palanku stebėti ir kuris būtų išsilaikęs toks, koks susiformavo, iki šiol nebuvo pavykę rasti. 2010 WG9 negaubia nei dujos, nei dulkės, o didžiąją savo milijardus metų trukusio gyvenimo šis kūnas praleido toliau nei už 1 000 astronominių vienetų (atstumų nuo Žemės ligi Saulės; 1 AV lygus maždaug 150 mln. km). Šis objektas arčiau kaip Urano orbita niekados nepriartės.

 

Jeilio universiteto astronomai 2010 WG9 stebėjo dvejus metus ir fotografavo jį naudodami įvairius šviesos spindulių filtrus – mėlynos spalvos, regimosios šviesos, raudonos šviesos ir infraraudonos šviesos filtrus. Paaiškėjo, kad planetoido paviršius – gana lopiniuotas. Spalvų kitimas jo paviršiuje gali reikšti įdomių dalykų. Pavyzdžiui, mažas 2010 WG9 skersmuo (apie 100 metrų) suponuoja, kad jame negali būti metano ledo (kokio gausu nykštukinėje planetoje Plutone), tad visai įmanoma, kad dalis šio objekto paviršiaus gali būti nusėta susidūrimo liekanomis. Anot D. Rabinovitzo, astronomai kol kas spalvų variacijos paaiškinti negali.

 

Kitas dar įdomesnis atrasto kūno parametras – itin lėtas jo sukimasis aplink savo ašį. Daugelis transneptūninių objektų aplink savo ašį apsisuka per keletą valandų. 2010 WG9 vieną apsisukimą atlieka net per 11 parų! Labiausiai tikėtina, kad į Saulės sistemą įskriejantis kūnas yra dvinaris.

 

D. Rabinovitzo tvirtinimu, kitas 2010 WG9 tyrinėjimų etapas – stebėti jį didžiaisiais teleskopais, galbūt ir kosminiu teleskopu „Hubble“. Viliamasi, kad tuomet pavyks nustatyti spalvų variavimo priežastis ir išsiaiškinti, ar kūnas išties dvinaris. Be to, kūno stebėjimai leistų šį tą išsiaiškinti ir apie Oorto debesį.

 

„Apie Orto debesį žinome nepaprastai mažai, – neslepia D. Rabinovitzas. – Kiek objektų ten yra iš viso? Kokio jie dydžio? Kaip susiformavo? Ištyrinėję atklydusį Oorto debesies egzempliorių galėtume daugiau sužinoti ir apie jo giminaičius.“

 


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
grybauskas

paduos mergu ! :D

BallER

Labai panasus dydis kaip visagalio galactuso,gali but jis atskrenda suvalgyt zeme

Nesvarbu

Atskrenda siukslianoidas :D

Anonimaus

100 m. tai cia labai mazas objektas ,hmm ar nebus tik ateiviai su savo NSO ,yra iprasta manyti kad NSO tai tokios neitin dideles skraidancios lekstes ,taciau ateiviai isties gali skristi su dideliu erdvelaiviu ,bent jau man atrodo tai butu labiau logiska

momo

ir pavido, ir scenu…

aa

su logika nesipykstam tikrai , zmogui logiskiau kad ten yra ateiviu kosminis laivas negu koks asteroidas ar meteoras… tik be pavido scenu…

kazkas tokio

Amm.. okay :D