Gyvensime ilgiau: smegenyse atrasta senėjimą stabdanti sritis

Mokslininkams pirmą kartą pavyko galvos smegenyse aptikti viso kūno senėjimo procesus kontroliuojančią sritį, informuoja „LiveScience.com“.

Neuronų gija galvos smegenų srityje, kuri vadinama hipotalamu, paspartina arba sulėtina pelių organizmo senėjimo procesus.

Jei ta pati sritis analogiškai funkcionuoja ir žmonių smegenyse, šis atradimas gali atverti galimybes suvaldyti su senėjimu susijusias ligas ir prailginti žmogaus amžių.

„Kol kas mes išties ne kažin ką teišmanome apie organizmo senėjimo procesus, – pripažįsta Alberto Einšteino medicinos koledžo Niujorke molekulinės farmakologijos daktaras Donšenas Kai (Dongsheng Cai). – Senėjimas gali vykti kaip chaotiški, pasyvūs pokyčiai kūno audiniuose ar organuose, tačiau senėjimas gali būti kontroliuojamas ir kažkokio organo. Įmanoma ir abiejų faktorių kombinacija.“

Giliai galvos smegenyse glūdintis migdolo dydžio hipotalamas žinomas kaip smegenų sritis, reguliuojanti tokias svarbias organizmo funkcijas kaip augimas, vystymasis, reprodukcija ir medžiagų apykaita. D. Kai su kolegomis atrado, kad imuninės sistemos neuronų gija hipotalame turi įtakos senėjimo procesų kontroliavimui. Paprastai imuninė sistema funkcionuoja kaip apsauga nuo infekcijų ar audinių pažeidimų, tačiau tyrimais nustatyta, kad ji gali būti siejama su garbaus amžiaus nulemtomis ligomis (pvz., kadiovaskuliariniais ir neurodegeneraciniais sutrikimais).

Š. Kai su kolegomis tyrinėjo hipotalamo įtaką pelių senėjimo procesams. Mokslininkai tyrimo objektu pasirinko baltymų kompleksą (angl. – nuclear factor kappa-light-chain-enhancer of activated B cells, NF-κB), atliekantį labai svarbų vaidmenį uždegiminiuose procesuose. Tyrėjai eksperimento metu pastebėjo, kad stimuliuojant šį baltymų kompleksą pelių hipotalame, senėjimo procesai paspartėjo: susilpnėjo tiriamų pelių raumenų tonusas ir dydis, pakito odos storis, pasikeitė išmokimo gebėjimai. Visa tai sutrumpino tirtų pelių amžių.

Bet kai tyrėjai kitai tiriamų pelių grupei minėtą baltymų giją NF-κB blokavo, pelių senėjimo procesai sulėtėjo – tiriamosios išgyveno maždaug 20 proc. ilgiau nei pelės, kurioms nebuvo taikytas išvis joks poveikis.

Maža to, NF-κB baltymo gijų aktyvavimas stabdė hormono gonadotropino (GnRH) išskyrimą (šis hormonas stimuliuoja neuronų formavimąsi) ir aiškiai lėtino naujų neuronų vystymąsi. „GnRH taip pat reguliuoja reprodukcinę funkciją, tačiau, regis, yra labai svarbus jaunystės palaikymo procesams“, – pažymi Š. Kai.

Į pelių hipotalamus suleidus gonadotropino, paaiškėjo, kad šis hormonas suteikia impulsą neuronų generavimo procesams ir pristabdo senėjimą. Tyrėjai šio hormono kasdien suleisdavo senoms pelėms. Po kurio laiko paaiškėjo, kad tokia intervencija žymiai pristabdė senėjimo sukeliamą kognityvinį (pažintinių procesų) nykimą.

Tyrime nedalyvavęs Pietvakarių Kalifornijos universiteto Gerontologijos mokyklos senėjimo procesų tyrėjas Kalebas Finčas (Caleb Finch) šią kolegų studiją pavadino fantastiška. Mokslininkas jau senokai įtarė, kad hipotalame gali slypėti senėjimo procesus reguliuojantys svertai.

„Šiaip ar taip, šio tyrimo rezultatai demonstruoja akivaizdžią neuroendokrininių mechanizmų įtaką senėjimo procesams“, – pridūrė gerontologas.

Š. Kai ir kolegų tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo „Nature“ gegužės 1 d. numeryje.