Moteris, kuri nieko neužmiršta

Amerikietė Jill Price atminties tyrinėtojams yra mįslė: ji nuo paauglystės prisimena kiekvieną kiekvienos gyvenimo dienos įvykį. Moters iš Kalifornijos atmintis yra beveik tobula, ir ji nori papasakoti, ką reiškia gyventi nieko nepamirštant. Iš pradžių ji pademonstruoja savo sugebėjimus.

„Kada jūs gimėte? – klausia ji. – A, tai buvo trečiadienis. Po dviejų dienų Los Andžele prasidėjo smarkūs šalčiai, o mes su mama virėme sriubą“. Ji prisimena daug ką iš ankstyvos vaikystės ir daugumą dienų tarp 9-ųjų ir 15-ųjų gyvenimo metų, o paskui jos autobiografinė atmintis yra tiesiog nepriekaištinga. „Nuo 1980 m. vasario 5-os prisimenu viską. Tai buvo antradienis“.

Ji gali ir tiksliai įvardyti datą tų įvykių, apie kuriuos pranešinėjo žiniasklaida, jei tik anuomet apie tai girdėjo. Kada ir kur nukrito „Concorde”? Kurią dieną buvo suimtas O. J. Simpsonas? Kada prasidėjo antrasis Persų įlankos karas? Price nereikia pagalvoti, ji be vargo berte beria datas, skaičius, ištisas istorijas.

„Žmonės man sako: o, kaip turėtų būti puiku turėti tobulą atmintį“, – sako ji. – Bet tai yra ir siaubinga kankynė”. Kiekvienas piktas žodis, kiekviena klaida, kiekvienas nusivylimas, kiekvienas išgąstis ir kiekvienas skausmas jai yra negailestingai ryškus.

„Aš į praeitį nežiūriu per atstumą, veikiau viską patiriu vėl ir vėl, manyje tai sukelia lygiai tokius pačius jausmus. Tai tarsi nesibaigiantis, painus filmas, kuris mane visiškai išsekina. Ir nėra mygtuko „Stop“.

Ar apskritai galima mylėti, kai nieko nepamiršti? Ar įmanoma atleisti, sau ir kitiems? Ir jos gyvenime būta likimo smūgių, konfliktų šeimoje, mama susirgo vėžiu, paskui netikėtai mirė sutuoktinis Džimas. Kadangi slogūs prisiminimai ją persekiojo atkakliau už kitus žmones, kadangi ji neberado ramybės, susirgo depresija ir bijojo išprotėti, 2000 m. birželio 5 dieną sėdo prie kompiuterio ir „Google“ įvedė vieną žodį – atmintis. Taip ji rado Jamesą McGaughą ir tapo mokslo tyrinėjimų objektu.

McGaughas yra vienas garsiausių atminties tyrinėtojų Jungtinėse Valstijose. Jis greitai pastebėjo susidūręs su egzotišku atveju, galbūt net su mokslo sensacija. Būtent todėl mokslininkai ją tyrė labai nuodugniai. Pavyzdžiui, kartą ji turėjo surašyti visų Velykų švenčių nuo 1980 iki 2003 m. datas.

Jai prireikė 10 minučių, o apsiriko 2 dienomis tik vieną kartą iš 24. Po dvejų metų ji testą pakartojo, šįkart visos datos buvo tikslios. McGaughui tai padarė didelį įspūdį, nes ji yra žydė, Velykos jai yra visiškai nesvarbios.

McGaughas ir jo kolegos galiausiai padarė pirmąjį atradimą: Price epizodinė atmintis, asmeninių įspūdžių ir su jais susijusių jausmų prisiminimas, yra kone tobula. Panašaus atvejo atminties tyrinėtojai niekada anksčiau nėra aprašę. Price gerokai skiriasi nuo kitų žmonių ypatingais gebėjimais įsiminti. Ji nesinaudoja jokiomis įsiminimo strategijomis, o kai kuriuos atminties testus atlieka stebėtinai blogai.

Kodėl ne visi žmonės turi tokią atmintį kaip Jill Price? „Jei viską galėtume įsiminti vienodai gerai, smegenys nepakeltų tokio krūvio ir imtų dirbti lėčiau”, – sako McGaughas.

Užmaršumas, aiškina jis, yra būtina smegenų darbo prielaida, bet akivaizdu, kad Jill Price yra išimtis. McGaughui fenomenalią atmintį turintys žmonės yra mįslė dar ir dėl kitos priežasties, nes jie priverčia suabejoti teorija, kuria jis jau pusę šimtmečio grindžia savo mokslą – kad prisiminimai į atmintį įsirėžia ilgesniam laikui ir aiškiau, jei yra susiję su emocijomis.

Vertindamas smegenų tomografines nuotraukas, mokslininkas pastebėjo kai kurių struktūrinių ypatumų, kelios dešimtys vietų stebuklingosios moters smegenyse aiškiai yra didesnės nei eilinio žmogaus. Jill Price tikisi kada nors gauti dar daugiau atsakymų, kodėl ji taip skiriasi nuo kitų žmonių.

Parengta pagal “Respublikos” priedą “Julius/Brigita”