NSO bazės Mėnulyje

Paslapties šydą dažnai mėginama nutraukti įvairiais gandais ir prasimanymais, vertinamais kaip rimtais argumentais. Tokio socialinio/psichologinio efekto neišvengė ir amerikiečių Mėnulio epopėja.

Vieni „žinovai“ tvirtina, kad amerikiečių Mėnulyje nebuvo, o nuotraukos – milžiniška apgaulė. Kiti linkę manyti, kad astronautai ne tik vaikščiojo dulkėtu kaimyno žemės gruntu, bet ir matė ten NSO.

Jei tikėti antrąja hipoteze, tai reiškia: 72 kalbomis parašytą „žmogaus teisių deklaraciją“, kurią mūsų planetos pasiuntiniai paliko Mėnulyje, pirmieji perskaitė tie patys „NSO’nautai“, kurie stebėjo mus iš šalies.

Kai kurie mokslininkai iki šiol ateivių apsilankymus šiame gamtiniame Žemės palydove laiko visiška mokslo problema. 1968 metais NASA išleistame kataloge Mėnulio anomalijomis įvardinti 579 patys paslaptingiausi stebėjimai. Jie buvo atlikti per pastaruosius keturis šimtmečius, specialistai jų paaiškinti nesugebėjo.

Pavyzdžiui, 1871 metais anglų astronomas Birtas Platono krateryje stebėjo kažkokius paslaptingus kūnus. Jie buvo taisyklingos geometrinės formos ir skleidė šviesos signalus.

Garsus amerikiečių ekspertas po oro reiškinio Палитцер Прайз (reiškinio vertimas nežinomas, – vert. pastaba) viešai pranešė apie aptiktą Mėnulyje dirbtinės kilmės „tiltą“. Šį objektą 1950 m. pastebėjo ir kiti liudytojai. „Tiltas“ buvo ilgas, maždaug dvylikos mylių, ir vėliau dėl nežinomų priežasčių išnyko.

Nuo 1956 m. lapkričio 26 d. tyrinėtojai visaip bandė įminti fenomeną, pavadintą „Maltos kryžiumi“. Galbūt šis švytintis objektas ir nebūtų buvęs garsiausia Mėnulio anomalija, jei po dviejų metų nebūtų staiga išnykęs nuo jo paviršiaus tą pačią kalendorinę dieną.

Greičiausiai „Maltos kryžius“ pavirto į „juodąjį princą“ – keistą objektą, kurį tą dieną Žemės orbitoje stebėjo skirtingų šalių astronomai. Daugelis ufologų jį laiko ateivių kosminiu laivu – vienu iš tų, kurie stebi Žemės civilizacijos vystymąsi.

Be minėto katalogo, ufologai atsižvelgia ir į kitus šaltinius. Tarp jų – svari ataskaita apie sunkiai paaiškinamą incidentą, Mėnulio, kuriame, pasak tyrėjų, palyginti visai neseniai ėmė reikštis nepaaiškinami reiškiniai, tyrimų suvaržymus. Ją 1972 – 1990 m. parengė kosmoso tyrimų departamentas (JAV), joje didžiausias dėmesys skiriamas „Apollo“ programoje dalyvavusių astronautų susitikimams su NSO.

Jei tikėti šia ataskaita, kosminis laivas, kuriame buvo Armstrongas, Kolinzas ir Oldrinas, jau po kelių valandų nuo pakilimo nuo žemės buvo persekiojamas kažkokių „žybsinčių rutulių“. Astronautų išsilaipinimas Mėnulyje buvo transliuojamas tiesiogiai visam pasauliui. Reportažą matė milijonai žmonių įvairiose šalyse, bet tik ne SSSR. „Matau daug nedidelių kraterių. Jų skersmuo nuo 6 iki 15 metrų. Už pusės mylios nuo mūsų pastebėjom pėdsakus, panašūs į tanko“, – pranešė ekipažas. Bet staiga dviems minutėms Armstrongo balsas nutilo. NASA direktorius Kraftas po daugelio metų pripažino, kad buvo oficialūs, prieinami visiems klausytojams, ir slapti ryšio tarp astronautų ir kosminių skrydžių centro Hiustone dažniai.

Kalbama, kad vėliau Armstrongas sušuko: „Kaip nepasisekė, jie jau čia!.“ NSO šifru buvo žodžiai „Šventas Nikolajus“, bet šokiruoti astronautai jį tartum pamiršo. Štai vėlesnis pokalbis tarp Armstrongo ir kosminių skrydžių centro, dabar prieinamas ir internete.

Astronautai (Nilas Armstrongas ir Bazas Oldrinas) kalba iš Mėnulio: „Čia milžiniški daiktai. Ne, ne, ne… tai ne optinė iliuzija. Niekas tuo nepatikėtų!“
Misijos kontrolė (Hiustonas): „Ką… ką… ką? Kas po galais ten vyksta? Kas atsitiko?“

Astronautai: „Jie čia, paviršiuje.“
Misijos kontrolė: „Kas ten?“

Astronautai: „Mes matėme kažkokius lankytojus. Kurį laiką jie ten buvo, patikrino įrangą.“
Misijos kontrolė: „Pakartokite savo paskutinį pranešimą.“

Astronautai: „Aš sakau, kad čia kiti kosminiai laivai. Jie stovi išsirikiavę kitoje kraterio pusėje.“
Misijos kontrolė: „Pakartokite… pakartokite!“

Astronautai: „Leiskite mums zonduoti šią sferą… ties 625 iki 5… automatinė relė įjungta… mano rankos taip stipriai dreba, kad aš nieko negaliu padaryti…Filmuoti? O Dieve, jei šitos prakeiktos kameros ką nors užfiksuos… kas tada?“
Misijos kontrolė: „Ar galite ką nors užfiksuoti?“

Astronautai: „Neturiu daugiau juostos. Trys šūviai iš „lėkščių“, ar kaip ten jie vadinasi, sugadino juostą.“
Misijos kontrolė: „Kontroliuokite padėtį! Jie priešais jus? Girdisi koks nors NSO garsas?“

Astronautai: „Jie nusileido čia! Jie čia, ir jie stebi mus!“
Misijos kontrolė: „Veidrodžiai, veidrodžiai… ar galite juos sureguliuoti?“

Astronautai: „Taip, jie reikiamoje padėtyje. Bet tie, kas išrykiavo šiuos laivus, rytoj gali grįžti ir juos paslėpti. Kartą ir visiems laikams…“

Visiškai logiška, sakoma ataskaitoje, kad jei NASA aptiko slaptas NSO bazes, tai JAV turbūt slepia jas nuo visuomenės, o taip pat sukūrė „priedangos istoriją“, kad taip nuslėptų tiesą.

Praėjo du dešimtmečiai. JAV priėmė įstatymą, kuris skelbė, kad informacija turi būti pasiekiama visiems. Slaptumo neteko ir daugybė NASA medžiagos. Buvęs „Apollo“ programos vadovas Morisas Šatieleinas žurnalistams kartą pripažino, kad NSO atrodė kaip milžiniški grybai.

Jo žodžiais, apatinis keistų objektų paviršius priminė spinduliuojančią lavą. O „ „Apollo-11“ nusileidimo metu, du NSO kybojo virš jo.“ Vokiečių leidinys „Bild“ net paskelbė spalvotas šių NSO nuotraukas, jų autoriais įvardindami pačius astronautus.

„Apollo“ ekipažas padarė nemažai fotografijų. Viena iš oficialių NASA nuotraukų pažymėta numeriu AS12-497319 ir gauta kito laivo „Apollo-12“ skrydžio metu. Joje buvo pažymėtas toks pat didelis ryškus NSO, kuris sklandė virš Mėnulyje vaikščiojusių astronautų. Amerikiečių kosminis laivas „Ranger-2“ esą parsiuntė 200 Mėnulio kraterių su kupolais viduje nuotraukų. Šie kupolai nebuvo naujiena. Prancūzų astronomai apie juos spaudai pranešė dar prieš pusę amžiaus.

Dalį panašių nuotraukų paskelbė savo knygos „Mes aptikome svetimas bazes Mėnulyje.“ Šteklingas puslapiuose. Garsiausia NASA nuotrauka 14-80-10439 vaizduoja milžinišką S raidę Mėnulio paviršiuje. Ją esą padarė „Apollo-14“ ekipažas.

Kalbama, kad keliose NASA nuotraukose matosi ilgas, cigarą primenantis objektas, gulintis Mėnulio paviršiuje, kurio vėliau nebuvo kitose nuotraukose. Tamsiojoje Mėnulio pusėje būta lyg ir stovinčių kažkokių piramidžių nuotraukų. Tamsioji Mėnulio pusė visada paslėpta nuo mūsų akių ir teleskopų. Ir ufologai neatsitiktinai laiko ją idealia vieta slapto ateivių kosmodromo statyboms. Atmosferos trūkumas, jų nuomone, nesukelia problemų prisimenant kupolus su dirbtinia aplinka viduje.

Tikėti ar ne visais šiais pranešimais? Kaip sakoma – spręsti jums.

„Apoloniečių“ likimui nestokoja dėmesio daugybė leidinių. Buvo rašoma, kad, pvz., Armstrongas, pirmas iš žemiečių žengęs ant Mėnulio, buvo ilgam paniręs į depresiją, kad tai radikaliai pakeitė jo požiūrį į gyvenimą. Vieni tapo labiau religingais, kiti liovėsi domėtis kosmosu.

Pagr. šaltinis: worldmystery.ru, vertė: Šešėlis – gyvas.sapnas.net