Pereiti prie turinio

Čiupakabra: ožkų siurbėjo legenda ir ką apie ją sako mokslas

Čiupakabra: ožkų siurbėjo legenda ir ką apie ją sako mokslas

Čiupakabra (isp. chupacabra arba chupacabras – „ožkų čiulpikas“) – legendinė būtybė, kuri, pasakojama, puola naminius gyvulius, ypač ožkas, ir išsiurbia jų kraują. Pirmieji plačiai nuskambėję pranešimai pasirodė 1995 m. Puerto Rike, tačiau mokslininkai, ištyrę ne vieną „sugautą čiupakabrą“, dažniausiai nustatydavo, kad tai niežais sergantys kojotai, šunys ar jų mišrūnai.

Per kelis dešimtmečius čiupakabra tapo viena garsiausių šiuolaikinių legendų – pabaisa, apie kurią kalbama nuo Čilės iki Meino, o kartais ir Rytų Europoje. Šiame straipsnyje papasakosime, kaip ji gimė, kaip keitėsi jos įvaizdis ir ką apie „ožkų siurbėją“ sako faktai.

Kas yra čiupakabra ir ką reiškia jos vardas

Pavadinimas sudarytas iš ispaniškų žodžių chupar („čiulpti“) ir cabras („ožkos“). Abi formos – chupacabras ir chupacabra – vartojamos lygiagrečiai, o lietuviškai prigijo „čiupakabra“. Manoma, kad vardą 1995 m. sugalvojo Puerto Riko komikas Silverio Pérezas, savo radijo laidoje komentuodamas paslaptingus gyvulių žūties atvejus.

Kriptozoologijoje čiupakabra priskiriama kriptidams – gyvūnams, kurių egzistavimą teigia liudininkai, bet kurio nepripažįsta zoologija. Būdingiausias „parašas“, liudininkų teigimu, – nedidelės dūrio žaizdos ant aukos kaklo ar krūtinės ir tariamai iš kūno išsiurbtas kraujas. Būtent dėl šios detalės čiupakabra dažnai vadinama vampyrine pabaisa.

Kaip gimė legenda: Puerto Rikas, 1995-ieji

Legenda turėjo pirmtaką. Dar 1975 m. Puerto Riko Mokos savivaldybėje rasta negyvų gyvulių su mažomis apvaliomis žaizdomis, o paslaptingas žudikas pramintas „Mokos vampyru“ (el vampiro de Moca). Tuomet buvo įtariami ir satanistai, ir laukiniai plėšrūnai.

Tikroji čiupakabros istorija prasidėjo 1995 m. kovą, kai saloje rastos aštuonios negyvos avys – pranešta, kad kiekviena turėjo po tris dūrio žaizdas krūtinėje ir buvo „be kraujo“. Tų pačių metų rugpjūtį Kanovanaso gyventoja Madelyne Tolentino papasakojo savo akimis mačiusi keistą padarą. Netrukus spauda pranešinėjo apie dešimtis, o vėliau ir šimtus žuvusių gyvūnų; vien 1995 m. Puerto Rike užfiksuota daugiau nei 200 pranešimų.

Kaip atrodo čiupakabra pagal pirmuosius liudininkus

Tolentino aprašymas tapo klasikiniu čiupakabros portretu:

  • apie metro ar šiek tiek didesnio ūgio būtybė, stovinti ant užpakalinių kojų;
  • pilkšvai žalsva, panaši į roplio oda;
  • didelės tamsios akys, primenančios populiarųjį ateivių įvaizdį;
  • spyglių ar dyglių eilė nuo sprando iki uodegos;
  • gebėjimas šuoliuoti panašiai kaip kengūra.

Nuo Meksikos iki Čilės: kaip čiupakabra keliavo per Ameriką

Po Puerto Riko panašūs pranešimai pasipylė Meksikoje, Dominikos Respublikoje, Argentinoje, Bolivijoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Hondūre, Salvadore, Panamoje, Peru ir JAV. 2000 m. balandį Čilės kalnakasių mieste Kalamoje rasta apie šimtą negyvų ar sužalotų ūkio gyvūnų, o vietos gyventojai netrukus pradėjo pasakoti, neva tirti reiškinio atvyko NASA misija. Tyrėjų išvados buvo kur kas žemiškesnės: rastų pėdsakų ir plaukų analizė rodė naminius šunis. 2002 m. Argentinoje sužalotų galvijų atvejus žiniasklaida taip pat siejo su čiupakabra, tačiau šalies maisto saugos tarnyba SENASA nustatė, kad kaltos lapės ir graužikai.

Verta paminėti ir vieną dažną klaidą. Internete, o anksčiau ir mūsų portale, sklido čiupakabros „atakų“ sąrašai, prasidedantys XX a. šeštuoju ar aštuntuoju dešimtmečiu. Iš tiesų tada žodžio „čiupakabra“ dar nebuvo: tų laikų pranešimai apie „vampyrą kengūrą“ ar galvijų sužalojimus buvo aiškinami NSO, sektomis ar plėšrūnais, o čiupakabrai priskirti tik atgaline data, kai legenda jau buvo išgarsėjusi.

Teksaso „čiupakabros“: plaukų netekęs šuo vietoje roplio

Apie 2000-uosius čiupakabros įvaizdis netikėtai pasikeitė. Šiaurės Meksikoje ir JAV pietuose ją ėmė apibūdinti nebe kaip spygliuotą roplį, o kaip beplaukį, į šunį panašų gyvūną su ryškiu stuburu ir iltimis. Ir būtent tokių „čiupakabrų“ kūnai pagaliau pateko į mokslininkų rankas:

  • 2004 m., Elmendorfas (Teksasas). Ūkininkas nušovė beplaukį gyvūną, puolusį jo gyvulius. Kalifornijos universiteto Deivise atliktas DNR tyrimas parodė, kad tai kojotas, sergantis sarkoptoze.
  • 2007 m., Kueras (Teksasas). Phylis Canion išpreparavo gyvūną, kurį laikė savo vištų žudiku. DNR tyrimai nustatė kojoto ir meksikinio vilko mišrūną, o neįprastą pilkai melsvą odą lėmė niežai.
  • 2010 m., Hudo apygarda (Teksasas). Teksaso A&M universiteto mokslininkai „čiupakabra“ pavadintą gyvūną identifikavo kaip kojoto ir šuns mišrūną su niežais bei parazitais.

Mičigano universiteto biologas Barry O’Connoras 2010 m. pareiškė, kad JAV čiupakabrų pranešimus galima paaiškinti erkės Sarcoptes scabiei sukeliamais niežais. Liga išretina kailį, sustorina odą, sukelia nemalonų kvapą ir nusilpnina gyvūną. Toks kojotas nebepajėgia vytis kiškio ar elnio, todėl renkasi lengvesnį grobį – ožkas ir vištas tvartuose.

Kas yra sarkoptozė?

Sarkoptozė, arba niežai, – parazitinė odos liga, kurią sukelia mikroskopinės erkės, įsigraužiančios į odą. Šunų šeimos gyvūnams ji sukelia stiprų niežulį, kailio slinkimą, odos sustorėjimą ir šašus. Sunkiais atvejais gyvūnas tampa beveik visiškai plikas, jo oda – raukšlėta, tamsi ar pilkšva, o stuburas ir šonkauliai ryškiai išsišovę. Būtent toks sergantis kojotas ar lapė naktį, automobilio žibintų šviesoje, ir atrodo kaip pabaisa iš kito pasaulio. Šia liga serga ir Lietuvos lapės bei mangutai, todėl sutikti plikų, keistai atrodančių laukinių gyvūnų galima ir pas mus.

Ką sako mokslas: Radfordo tyrimas ir filmas „Species“

Išsamiausią čiupakabros fenomeno tyrimą atliko skeptikas ir folkloristas Benjaminas Radfordas. Penkerius metus trukusio darbo rezultatus jis paskelbė 2011 m. knygoje „Tracking the Chupacabra“. Didžiausias jo atradimas susijęs su pačia Madelyne Tolentino: prieš savo „susitikimą“ ji buvo mačiusi 1995 m. fantastinį siaubo filmą „Species“, kurio ateivės Sil išvaizdą kūrė šveicarų dailininkas H. R. Gigeris. Tolentino pati pripažino panašumą su čiupakabra, o Radfordo teigimu, ji tikėjo, kad filme rodomi įvykiai tuo metu iš tiesų vyko Puerto Rike. Radfordo išvada – svarbiausiu čiupakabros aprašymu pasitikėti negalima.

Abejonių kelia ir „išsiurbtas kraujas“. Tai patvirtinti galima tik atlikus skrodimą, o Puerto Riko Žemės ūkio departamento veterinaras Davidas Moralesas, ištyręs apie 300 tariamų čiupakabros aukų, nustatė, kad jos nebuvo nukraujintos. Dvi žaizdos kakle – būtent tai, ką palieka šuns ar kojoto iltys. Be to, plėšrūnai neretai papjauna daugiau aukų, nei suėda, o sužeistas gyvūnas gali nugaišti vėliau nuo vidinio kraujavimo ar šoko.

Ką teigia čiupakabros egzistavimu tikintys žmonės

Ne visi su skeptikais sutinka. Dalis liudininkų ir kriptozoologų tvirtina, kad mokslininkai tiria tik „lengvus“ atvejus, o tikroji būtybė lieka nepagauta. Puerto Rike populiari versija, kad čiupakabra – iš slaptos laboratorijos El Junkės kalnų džiunglėse pabėgęs genetinio eksperimento rezultatas. Kiti ją laiko ateivių atsivežtu gyvūnu, nes pirmieji pranešimai sutapo su NSO stebėjimų banga, arba dar neatrasta šikšnosparnių ar roplių rūšimi. Nė viena iš šių versijų nėra paremta patikrinamais įrodymais, tačiau jos gerai rodo, kaip legenda prisitaiko prie savo laikmečio baimių.

Kodėl liudininkai klysta

Kai apie naują pabaisą kalba visa šalis, keistai atrodantis gyvūnas pakelės krūmuose akimirksniu „tampa“ čiupakabra. Psichologai tai vadina lūkesčių poveikiu: žmogus mato tai, ką tikisi pamatyti. Prie to prisideda ir aplinkybės – tiek 1995 m. Puerto Rike, tiek 1996 m. Meksikoje buvo didelės sausros, kai laukiniams plėšrūnams trūko įprasto grobio ir jie dažniau puldinėjo gyvulius.

Čiupakabra Lietuvoje ir Europoje

Žodis „čiupakabra“ seniai paplito ir mūsų regione. Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos žiniasklaidoje ne kartą rašyta apie kaimus, kuriuose per naktį neva išpjautos vištos, triušiai ar avys, o kaltininku pramintas paslaptingasis siurbėjas. Lietuvoje nėra dokumentuoto atvejo, kai kas nors būtų sugavęs ar nufotografavęs neatpažintą gyvūną, kurio tyrimas neparodytų įprastos rūšies. Kai ūkininkai išvysta papjautus naminius paukščius su žaizdomis kakle, gamtininkai dažniausiai įtaria kiaunes, šeškus, audines, lapes, mangutus ar palaidus šunis. Kiaunių šeimos plėšrūnams būdinga papjauti daugiau aukų, nei jie gali suėsti, todėl vaizdas tvarte būna šiurpus.

Jei kada susidurtumėte su panašia mįsle, naudingiausia yra pėdsakų nuotraukos, naktinė stebėjimo kamera ir veterinaro apžiūra – jie paprastai atsako į klausimą greičiau už bet kokią legendą. O tiems, kurie vis dėlto ieško paslapčių savo krašte, siūlome paskaityti apie paslaptingas vietas Lietuvoje ir apleistas vietas Lietuvoje, apie kurias sklando ne mažiau šiurpių pasakojimų.

Kodėl čiupakabros legenda vis dar gyva

Čiupakabra – puikus šiuolaikinio folkloro pavyzdys. Ji gimė televizijos, laikraščių ir radijo amžiuje, o išplito internetu. Jos įvaizdis per kelerius metus pasikeitė nuo kosminio roplio iki plikojo šuns, tačiau esmė liko ta pati: nematomas plėšrūnas, kurio niekas negali sustabdyti. Panašių legendų turi ir kitos kultūros – Čilės peuchenas vaizduojamas kaip sparnuota gyvatė, Filipinų sigbinas – kaip naktinis padaras, sutinkamas kaimuose.

Legenda gyva ir dėl to, kad atsako į tikrą baimę. Ūkininkui netekti gyvulių – rimta nelaimė, o paslaptinga pabaisa kartais atrodo suprantamesnė nei nuobodus atsakymas apie kojotą ar kiaunę. Čiupakabra tapo filmų, kompiuterinių žaidimų, marškinėlių ir suvenyrų herojumi, ir jei mėgstate tokius pasakojimus, daugiau jų rasite siaubo istorijų skyriuje.

Tai ar čiupakabra egzistuoja?

Iki šiol nepateikta nė vieno fizinio įrodymo – kūno, kaulų ar DNR mėginio – kuris rodytų nežinomą gyvūną. Kiekvienas ištirtas „čiupakabros“ kūnas pasirodė esąs žinomos rūšies, dažniausiai sergantis kojotas, šuo ar jų mišrūnas, o pirminis Puerto Riko aprašymas, panašu, įkvėptas holivudinio filmo. Vis dėlto tai nemažina legendos žavesio: čiupakabra puikiai parodo, kaip greitai gimsta ir keliauja mitai, kaip žmonės aiškina nelaimes ir kodėl mums taip patinka tikėti, kad tamsoje už tvarto kažkas slepiasi.

Dažniausi klausimai

Ar čiupakabra egzistuoja?

Moksliškai patvirtintų įrodymų, kad čiupakabra egzistuoja, nėra. Visi ištirti „čiupakabrų“ kūnai pagal DNR tyrimus buvo žinomų gyvūnų – dažniausiai niežais sergančių kojotų, šunų ar jų mišrūnų. Veterinarai taip pat nerado įrodymų, kad aukos būtų nukraujintos. Todėl mokslininkai čiupakabrą laiko šiuolaikine legenda, nors liudininkų pasakojimų netrūksta iki šiol.

Ką reiškia žodis „chupacabra“?

Ispaniškas žodis chupacabra (arba chupacabras) reiškia „ožkų čiulpikas“: chupar – „čiulpti“, cabras – „ožkos“. Manoma, kad pavadinimą 1995 m. sugalvojo Puerto Riko komikas Silverio Pérezas, radijo laidoje kalbėdamas apie paslaptingai žuvusius gyvulius. Lietuvių kalboje prigijo forma „čiupakabra“, kartais rašoma ir „čiupakabras“, o žodis tapo bendriniu bet kokio paslaptingo gyvulių žudiko pavadinimu.

Kur ir kada pirmą kartą pamatyta čiupakabra?

Pirmieji plačiai nuskambėję pranešimai pasirodė Puerto Rike 1995 m.: kovą rastos aštuonios negyvos avys su dūrio žaizdomis, o rugpjūtį Kanovanaso gyventoja Madelyne Tolentino aprašė spygliuotą, ant dviejų kojų stovintį padarą. Vėliau tyrėjas Benjaminas Radfordas nustatė, kad jos aprašymas labai panašus į filmo „Species“ ateivę Sil.

Ar Lietuvoje yra čiupakabrų?

Dokumentuotų čiupakabros atvejų Lietuvoje nėra. Kai kaime randama išpjautų vištų ar triušių su žaizdomis kakle, gamtininkai dažniausiai įtaria kiaunes, šeškus, audines, lapes, mangutus ar palaidus šunis. Kiaunių šeimos plėšrūnai neretai papjauna daugiau aukų, nei suėda, todėl vaizdas atrodo paslaptingai, nors paaiškinimas yra visiškai natūralus.

Kaip atrodo čiupakabra?

Aprašymai priklauso nuo regiono. Puerto Rike ir Lotynų Amerikoje ji vaizduojama kaip maždaug metro ūgio į roplį panaši būtybė su didelėmis akimis ir spygliais ant nugaros, šokinėjanti kaip kengūra. JAV ir Šiaurės Meksikoje čiupakabra dažniau apibūdinama kaip beplaukis, į šunį panašus gyvūnas su ryškiu stuburu ir iltimis.

Šaltiniai

🔮 Kartą per savaitę – jūsų ženklo horoskopas ir savaitės paslaptis

Pirmadienio rytą: savaitės horoskopas jūsų ženklui, artimiausia pilnatis ir įdomiausios savaitės istorijos. Jokio šlamšto, atsisakyti galima vienu paspaudimu.

7 komentarai

  1. atsakovas 2012-01-22 15:42

    tai gandai,bet, anot kaikurių, ateivių rūšis kažkokia,ar kelios, išleidžia 'šuniukus' pasivaišint 'skanėstais' t.y. žmonėm ir kitais gyviais,po to jie sėkmingai išskrenda lyg niekur nieko. kiek pačiam teko stebėti dangų,vasarą, dangus suaktyvėja ~3h nakties t.y. nso,ar tai ateiviai- nežinia. lieka klausimas,ar atsitiktinumai tas 'suaktyvėjimas' ,ar tai daugiau nei paprasti nso..?

  2. nesidalinsiu 2012-01-22 16:59

    Ka sako wiki:

    "In addition, the reports of blood-sucking by the chupacabra were never confirmed by a necropsy[3], the only way to conclude that the animal was drained of blood. An analysis by a veterinarian of 300 reported victims of the chupacabra found that they had not been bled dry. Seems that the reports mistook the lack of blood for extraction of blood, when could have been simply that the animal that attacked the victim missed a major artery."

    "In late October 2010, University of Michigan biologist Barry O'Connor concluded that all of the 'chupacabras' reports in the United States were simply coyotes infected with the parasite Sarcoptes scabiei, the symptoms of which would explain most of the features of the chupacabras: they would be left with little fur, thickened skin, and rank odour"

  3. Vilkas 2012-01-22 18:12

    Tai kad tie ciupakabros yra gyvunai kazkokie, ne ateiviai.

  4. atsakovas 2012-01-23 06:00

    kokia logika gera,mes tai ne gyvūnai?

  5. FeNiX 2012-01-23 20:16

    Visko gali buti, kad egzistuoja toks gyvunas. Nes pasiziurejus i jo nuotraukas jis atrodo lyg suo tik be plauku didesni dantys galima rasti dar daugiau skirtumu. Kaip zinome zeme nera visiskai istirta, be to nemanau, kad butu blogai atrasti nauja gyvunu rusi. Tik dar labiau isplestumem zinias apie zeme . O del mitu, kad jie geria gyvunu krauja nemanau, kad tai tiesa.

  6. Ciupakabra 2012-06-03 18:08

    biski nesamone viskas pagrinde randama amerikoje

  7. setu 2014-07-15 13:47

    Man tai i paprasta nuskusta kojota panasu...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Gerbkite kitus – įžeidžiantys komentarai ir reklama šalinami automatiškai.

Diskutuokime ir Facebook'e! Kasdien – paslaptys, naujienos ir vardadienių sveikinimai.

Sekti Anomalija.lt Facebook'e