Jūsų pasąmonės galia

Bet išanalizuokime, kodėl Džimas tapo tik kamuoliukų padavinėtojų, o ne linijos teisėju? Atsakymas bus labai paprastas. Kai jis pradėjo teirautis, kaip būtų galima tapti linijos teisėju, ir sužinojo apie daugybę visokiausių reikalavimų ir kliūčių, tai pabūgo savo svajonės ir susitaikė su mintimi, kad linijos teisėju jis niekada netaps. Nors 54 metų vyrui ne taip jau lengva pasiryžti tapti kamuoliukų padavinėtojų, tačiau jis pasirinko kaip tik tokį kelią, pasiruošė jam psichologiškai ir ištisus metus mintyse vaizdavosi, kaip padavinėja kamuoliukus Bekeriui, Makenrojui ir kitoms garsenybėms. Jei jis tiek pat pastangų būtų skyręs savo ankstesniajai svajonei įgyvendinti, tai tikrai būtų tapęs net linijos teisėju.

Skirtumas tik toks, kad pirmajame vaidmenyje jis savęs įsivaizduoti negalėjo, o antrajame galėjo. Taigi nevertinkite iš anksto savo tikslų ir norų iš vadinamojo sveiko proto pozicijų, o supraskite, kad jūsų intelektas nepaliaujamai tobulėja, todėl tegu kinta ir jūsų tikslai.

Įsijauskite į juos, emocionalizuokite juos ir nepulkite į neviltį, jei ne viskas iš karto bus taip, kaip norėtųsi. Todėl ir tikslus reikėtų rinktis mielus širdžiai, kad keli įtempto dvasinio darbo metai būtų jums ne sunki prievolė, o nuolatinis džiaugsmo šaltinis. Juk ir vaisių rūšis priklauso nuo juos vedančio medžio.

Džimas apgaudinėjo save patį manydamas norįs tapti linijos teisėju. Iš tikrųjų jis norėjo tik būti teniso aikštelėje ir iš arti matyti teniso žvaigždes. Kaip tik pastarasis noras dominavo, ir jo pasąmonė pasufleravo jam teisingą kelią, nes ji geriau už jo sąmonę suvokė, ko iš tikrųjų jis nori — ne būtinai dirbti linijos teisėju, o paprasčiausiai būti arčiau savo stabų.

Pasąmonė veikia lengvai ir sklandžiai, be jokių pastangų, ji nežino jokių stresų ir jokių kliūčių. Todėl daugeliui atrodo, kai jie gauna tai, ko norėjo, vien dėl malonaus atsitiktinumo. Atsitiktinumų gyvenime nebūna, viskas dėsninga, viskas yra tik priežasčių ir pasekmių rezultatas, bet apie tai smulkiau pakalbėsime vėliau.

Jums dabar tikriausiai kils klausimas, o ko gi jums reikėtų norėti, kad tie jūsų norai išsipildytų. Atsakymas labai paprastas: galite norėti visko. Žinoma, tie norai neturėtų būti absoliučiai nerealūs. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus astmininkui ir prisiekusiam rūkaliui tikrai neverta eikvoti energijos ir vaizduotis kokios nors nedidelės valstybėlės keturiasdešimtmečiu prezidentu ar olimpiados maratono nugalėtoju. Daug naudingiau jam būtų įsivaizduoti save atsikračiusi ligos ir žalingų įpročių tvirtą senioką, kurį visi draugai sveikina pasveikusį ir beria komplimentus dėl puikios išvaizdos. Mat toks jo noras kur kas realesnis ir jis tikrai įgyvendinamas. Tačiau tikrai negalima nieko prikiš ti aštuoniolikmečiui mokinukui, svajojančiam tapti milijo nieriumi.

Aišku, jam nereikėtų pasikliauti tik gražiomis svajonėmis, pamiršus, kad reikia uoliai mokytis ir kelti kvalifikaciją. Savęs tobulinimas, gyvenimiškos ir profesinės patirties kaupimas kartu su aiškiu savo tikslo suvokimu galų gale ir duos lauktąjį rezultatą. Aišku, negalima at mesti ir tokios galimybės, kad aštuoniolikmetis slunkius, kurio vaizduotė bus labai laki ir pieš jam gražiausią ateitį, netikėtai paveldės didžiulį palikimą arba išloš loterijoje kelis milijonus markių.

Tačiau tokia tikimybė yra nepa prastai maža, todėl praktiškai tikrai neverta pasikliauti vi sokiomis loterijomis ir kitokiais akla laime grindžiamais lošimais, nes pasąmonė įpratusi pasirinkti tokį kelią, apie kurį pats žmogus dažnai net nepagalvoja. Taigi visą laiką dirbkite, be paliovos tobulėkite, galvodami apie savo ateitį, tačiau niekada griežtai neplanuokite, kaip tai turėtų atsi tikti. Mat tokiu atveju jūs, beveik garantuoju, nusivilsite, o kita vertus, jei visą savo energiją nukreipsite viena, nors, jūsų nuomone, ir pačia perspektyviausia linkme, tai atsi sakysite daugybės kitų galimybių. Taigi nepraraskite pasi tikėjimo ir išlikite atviras, nes jūsų pasąmonė valdo jūsų kūną ir visas jo funkcijas. Tai jėgai galite kuo ramiausiai leisti pasirūpinti visais savo norais ir ateitimi. Jūsų pasą monė yra tokia jūsų vidinė jėga, kuri nesustodama seka, ko jums reikėtų, ir iš jos jūs visada gaunate tiktai tai, ko jūs iš tikrųjų norite, o ne tai, ką diktuojate dėl kokios nors trumpalaikės užgaidos.

Mintims suteikti emocionalumo ir suaktyvinti pasąmo nės veiklą yra du būdai:

1) nuspalvinti jas baime ir būgštavimais,

2) papildyti jas džiaugsmu ir lūkesčiais.

Sakykite, argi ne dažnai jums nutikdavo taip, kad baimių ir būgštavimų kamuojamas jūs mintyse matydavote kaip tik tai, ko taip bijojote ir ko jokiu būdu nenorėjote patirti realybėje? O taip nutikus ar tik ne tokius žodžius ištardavote:

• ir kodėl kaip tik man ir turėjo taip atsitikti?

• kaip tik to ir bijojau…

• taip ir maniau…

• kažko panašaus ir tikėjausi…

• jau seniai šito bijojau…

Kai tik suprasite, jog viskas gyvenime susideda tik iš priežasčių ir pasekmių, o vadinamasis atsitiktinumas iš viso neegzistuoja, tai išgyvensite lūžį, pasuksite teisinga linkme. Kai aiškiai suvoksite, jog jūsų vidinis balsas ir jūsų tariami žodžiai susiję su dominuojančiais vaizdiniais jūsų galvoje ir visada linkę įsikūnyti tikrovėje, tada jau galėsite vadinamąjį likimą paimti į savo rankas — su visais iš to išplaukiančiais padariniais, tiek teigiamais, tiek ir neigiamais.

Teigiami padariniai

Sveikata / Gera savijauta
Turtas / Sėkmė
Laimė / Džiaugsmas

Neigiami padariniai

Liga / Bloga savijauta
Nepritekliai / Nesėkmės
Nelaimė / Liūdesys

Ką iš aukščiau išvardytų padarinių pasirinksite, priklauso nuo jūsų pačių. Mat visi mes turime privilegiją rinktis. Įsivaizduokite, kad turite du tarnus, kurie nuolat tik ir laukia jūsų nurodymų. Vienas iš jų, tas su baltu kombinezonu, jums gali parūpinti džiaugsmo, turto, meilės, sėkmės. Antrasis, su raudonu kombinezonu, jums bet kada atneš nelaimių, skurdo, neapykantos, nevilties, nesėkmių. Vos tik jūs pareiškiate kokį nors norą, nebūtinai garsiai, mintyse, vienas iš šių tarnų lekia parūpinti jums to, ko pageidaujate. Jei tik pagalvosite ir tarsite: „Kaip gerai būtų įsigyti prabangų automobilį!”, tai jūsų balse girdėsis džiaugsmingas susijaudinimas.

Tarnas baltais drabužiais iš karto supras, kad tas noras adresuotas jam, ir iš karto pradės veikti, kad jūs po tam tikro laiko, kurį pagal pirmajame skyriuje pateiktą augalo išaugimo iš sėklos pavyzdį galima palyginti su augimo laikotarpiu, iš tikrųjų taptumėte laimingu tokio automobilio savininku. Tačiau jei po ketvirčio minutės nuo savo pirmojo pareiškimo pridursite: „Gerai būtų, tik pinigų tokiam dalykui neturiu ir tikriausiai niekada neturėsiu”, tai baltasis tarnas iš karto liausis veikti. Užtat iš karto imsis darbo raudonasis tarnas, kuris tikrai pasistengs, kad jūs niekada gyvenime tokio automobilio neturėtumėt. Taigi, ar įsigysite tokį automobilį, ar niekada jo neturėsite, priklauso nuo to, kokios mintys jūsų galvoje ims dominuoti. Labai paprasta, ar ne? Viskas priklauso nuo to, kuris iš tų dviejų tarnų gaus aiškesnį įsakymą; deja, dauguma žmonių paprastai pasirenka antrąjį, raudonąjį tarną, aprūpinantį nemaloniais dalykais.

Ir jums juk tikriausiai gerai pažįstamos štai tokios mintys: aš negaliu leisti sau įsigyti naują automobilį, tarnyboje manęs niekada nepaaukštins, man visada teks tenkintis tik trupiniais, aš esu nevykėlis ir taip toliau. Per dieną žmogų aplanko apie 50 000 minčių. Jei jums pavyks pasiekti, kad tarp jų vyrautų teigiamos, naudą, laimę, sveikatą žadančios mintys, tai taip klostysis ir visas jūsų gyvenimas. Taigi kartoju jums dar kartą: jūs, tiktai jūs vienas, kuriate savo minčių pasaulį, tik jūs galite pasirinkti norus.

Autorius/šaltinis: “Nieko-nera-neimanoma”