10 klausimų kurie labai domina žmones

Žurnale New Scientist paskelbti skaitytojų klausimai ir atsakymai į juos iš rubrikos „Paskutinis žodis“, kuri egzistuoja žurnale jau 12 metų.

Kalba eina apie 10 populiariausių klausimų, į kuriuos paprastai neįmanoma gauti atsakymų, bet kurie labai domina žmones.

1. Ar jaučia žmogus skausmą, kai jam nukerta galvą?

Atsakymas: Taip, jaučia. 1983 metais buvo atliktas medicininis tyrimas ir padaryta išvada, kad nepriklausomai nuo to, kaip greitai įvykdoma bausmė, netekus galvos galimas kelių sekundžių skausmas. Net naudojant giljotiną, kuri laikoma viena „humaniškiausių“ galvos kirtimo priemonių, neįmanoma išvengti skausmo, kuris truks 2-3 sekundes. Buvo daug atvejų, kai po budelio smūgio aukos galva dar „tebegyveno“. Pvz., 1905 metais buvo atliktas siaubingas eksperimentas, kai prancūzų gydytojas pašaukė mirtimi nubaustą vyrą vardu po kelių sekundžių po galvos nukirtimo. Vietoj atsakymo atkirstai galvai atsimerkė akių vokai, vyzdžiai susifokusavo ties gydytoju, ir tik po kelių sekundžių akys vėl užsimerkė. Gydytojas pareiškė, kad tada, kai jis dar sykį pakartojo aukos vardą, viskas vėl pasikartojo ir tik trečią sykį galva nebereagavo. Aišku, skausmas priklauso ir nuo budelio meistriškumo. Baudžiant mirtimi Škotijos karalienę Mariją Stiuart 1587 metais, budelis kirto tris kartus, ir netgi po to jam teko užbaigti darbą peiliu.

2. Kodėl ananasai taip badosi?

Besibadanti, aštri ananaso išorė, rodytųsi, prieštarauja pačiam šio vaisiaus egzistavimui: kokiu gi būdu gyvūnai gali pasiekti jo saldų minkštimą? Paslaptis tame, kad ananasus, kurie parduodami parduotuvėse, skina dar neprinokusius. Gyvūnai miškuose ėda ananasus jau prinokusius, minkštus, lengvai atsidarančius. Besibadantį paviršių turi daugumos augalų vaisiai, kad apsigintų iki to laiko, kol tie iki galo neprinoks.

3. Kokio dydžio būna kurmio urvas?

Kurmis maitinasi vikšrais, vabzdžiais, kurie patenka į jo požeminį pasaulį. Kurmio urvo dydis priklauso nuo to, kiek turtinga gyviais ta žemė, kurioje jis gyvena. Suprantama, kad urvas, esantis po derlinga pieva, bus mažesnis už tą, kuris išraustas po negyva dirva. Suaugęs kurmis gali išrausti urvą maždaug 7000 kvadratinių metrų teritorijoje, sukurdamas daugelio lygių tunelių tinklą (priskaičiuota net iki 6 lygių arba „aukštų“). Toje sistemoje yra ir koridoriai, ir perėjimai iš „patalpos“ į „patalpą“, ir „sandėliai“, kuriuose saugomas grobis.

4. Jeigu nešiojate juodas kelnes arba juodą sijoną – ar jūsų užpakalis atrodo mažesnis?

Taip ir yra. Žmogaus akis geriau priima šviesias spalvas, todėl kūno dalių, pridengtų tamsiais rūbais kontūrai atrodo mažesni. Problema čia tame, kad tai suveikia tik žvelgiant į žmogų iš už nugaros. Kai žvelgiama iš šono, išryškėja tikrieji matmenys.

5. Kodėl gelia dilgėlė?

Dilgėlė išskeria mišinį iš 3 cheminių medžiagų, kai trapūs plaukeliai ant jos lapų suyra, kontakto su oda metu, todėl gėlimu to pavadinti negalima, greičiau – apsideginimu rūgštimi.

6. Kiek mikroorganizmų rūšių gyvena ant žmogaus kūno ir jo viduje?

Apie 200, be to 80 rūšių – vien burnoje. Mūsų organizmas – tai ištisas mikrobų gamybos fabrikas. Per dieną mūsų kūnas išskiria nuo 100 mlrd iki 100 trln bakterijų. Kiekviename žarnyno kvadratiniame centimetre gyvena iki 10 mlrd mikrobų, o ant kvadratinio centimetro odos – iki 10 mln. Daugiausiai mikrobų ant dantų, gerklėje ir virškinimo trakte, kur jų koncentracija tūkstanteriopai didesnė negu ant odos paviršiaus. Be to, ant žmogaus kūno gyvena tokie parazitai kaip folikuliarinė erkė, kuri nedaro jokios žalos, tik maitinasi jau atmirusiomis odos ląstelėmis. Kitų parzitų nekenksmingais nepavadinsi. Pavyzdžiui, ameba Naegleria fowlery praninka į žmogaus smegenis ir dauginasi ten tol, kol žmogus miršta.

7. Kodėl patepus perpjautą obuolį citrinos sultimis, jis neparuduoja?

Atsakymas slypi obuolio ląstelinėje struktūroje. Kai peilis perpjauna odelę, oras ima rūgštinti šio vaisiaus fermentus. Parudavimo procesas skirtas palengvinti ląstelių gijimą ir padaryti obuolį nepatraukliu gyvūnams, kurie galėtų jį suėsti. O citrinos rūgštis sulėtina šį procesą, keisdama obuolio pjūvio spalvą.

8. Kokio storumo reikėtų būti žmogui, kad jo nepramuštų kulkos?

9mm kulka gali pramušti 60 žmogaus kūno centimetrų, kol visiškai nesustos. Be to, jei kulka ir įstrigtų riebaliniuose sluoksniuose, jos smūgis smarkiai pažeistų aplinkinius vidaus organus ir žmogus mirtų nuo trombozės.

9. Kokie gyvūnai ėda vapsvas?

Vapsvas ėda paukščiai, skunsai, meškos, žiurkės, pelės. Vapsvas ir bites lesa 133 rūšių paukščiai, kurie išvengia įgėlimo jas sutrėkšdami į medžio kamieną arba šakas. Barsukai iškasa vapsvų lizdus ir ėda jų turinį išvis nekreipdami dėmesio į vapsvų pasipriešinimą. Taip pat vapsvas maistui vartoja varlės, įvairūs vabalai.

10. Kodėl gamta neišrado rato?

Gamta jį išrado, tiesiog iki šiol tai nebuvo galima pastebėti. Mikroorganizmai naudoja apvalius diskus, kad persikeltų iš vienos vietos į kitą. Bakterijos irgi juda „ratų“ pagalba – juda prisitvirtinusios prie „ratuko“ ląstelės membranoje. Šis ratas sukasi didžiuliu greičiu (iki 100 apsisukimų per sekundę) ir gamina elektrą, kuri pakrauna proteinus, pritvirtintus prie ląstelės membranos.

Nežiūrint į milžinišką mokslininkų atliktą darbą, visgi lieka klausimų, į kuriuos sunku gauti atsakymus. Kaip įkišamas džemas į karamelę? Kas atsitinka konservų skardinėje tą naktį, kai baigiasio jos galiojimo laikas? Kodėl visos mamos, maitinančios vaiką šaukšteliu, visada atveria burną? Kaip ilgai galima išgyventi, maitinantis vien alumi? Ir t.t., ir t.t.