Bermudų trikampis

Per pastarąjį šešiasdešimtmetį daugiau nei 1 000 be pėdsako dingusių žmonių ir per 100 laivų bei lėktuvų. To bemaž užteko, kad vakarų Atlante, netoli Jungtinių Valstijų pietryčių pakrantės esantis rajonas būtų pramintas „Bermudų trikampiu“, „Mirties trikampiu“, „Velnio jūra“, „Atlanto kapinėmis“, o apie šį rajoną būtų rašoma kaip apie „užkeiktą“, „paslaptingą“, „pavojingą“, „mirtiną“.

Bermudų trikampio mistiškumą neigiantys kritikai akcentuoja, kad šį rajoną išskirtiniu galima pavadinti tik dėl dviejų priežasčių. Pirma, šiame rajone Atlanto vandenynas gamtine prasme yra išskirtinai komplikuotas. Antra, šioje teritorijoje lėktuvų ir laivų srautas yra ypač didelis, todėl, esą, nenuostabu, kad ir katastrofų skaičius čia didesnis, palyginti su kitais regionais.

Vis dėlto tai, kad mokslininkai iki šiol neatsakė į daugybę, su katastrofomis Bermudų trikampyje susijusių klausimų, daugelį žmonių skatina tikėti, kad minėtoje Atlanto vandenyno dalyje išties vyksta paslaptingi reiškiniai ir kad jie susiję ne su išskirtinėmis gamtos sąlygomis, bet su mistiniais dalykais.

Ypatingos gamtinės sąlygos

Paslaptingasis rajonas apima didesnį nei 1 mln. km² plotą. Trikampio ribos pradedamos brėžti nuo Bermudų salų šiaurėje Floridos valstijos link, o tuomet į rytus per Bahamų salas, palei Puerto Riką ir atgal į Bermudus. Tai didelė teritorija, tačiau kai kurie mokslininkai tikina, kad joje vandenyno dugno reljefas yra labai nuodugniai ištyrinėtas. Katastrofos sutelkė mokslininkų dėmesį į šį trikampį, jo teritorijoje atlikta daugybė geologinių tyrimų, padaryta daugybė gręžinių. Anot kai kurių, Bermudų trikampis yra viena iš labiausiai ištyrinėtų vandenynų vietų Žemėje.

Paaiškinti neretai, atrodytų, mistiškomis aplinkybėmis įvykusias katastrofas bandoma ypatingomis gamtinėmis ir meteorologinėmis sąlygomis. Mokslininkai ir meteorologai atkreipia dėmesį, kad šioje teritorijoje orai staigiai ir nelauktai pablogėja, dažnai visiškai netikėtai kyla viesulai ir uraganai, kad nemažai įtakos sudėtingesnėms kelionės sąlygoms čia turi ir Golfo srovė. Be to, šis Atlanto vandenyno regionas pasižymi didžiulėmis ir ypač giliomis seklumomis, sudėtingomis povandeninėmis srovėmis ir pan.

Nuolaužos nerastos

Vis dėlto tikinčių, kad Bermudų trikampyje vyksta kažkas mistiško, tokie mokslininkų ir meteorologų teiginiai neįtikina. Jie pažeria savus argumentus, tarp kurių bemaž svarbiausi yra šie: Bermudų trikampyje paslaptingomis aplinkybėmis dingo pernelyg daug laivų ir lėktuvų, kad būtų galima manyti, jog šios katastrofos susijusios su paaiškinamais reiškiniais; visi laivai ir lėktuvai dingo labai netikėtai – jų kapitonai dažniausiai ne tik neišsiųsdavo pavojaus signalo, bet net ir nepranešdavo apie gedimus ar kokias nors kitas netikėtas aplinkybes; didžiosios dalies katastrofą patyrusių lėktuvų ir laivų nuolaužos taip ir nebuvo surastos.

Kritikai pastarąjį teiginį aiškina tuo, esą nuolaužos nerastos todėl, kad kol būdavo pradedamos paieškos, paskendusių laivų ir lėktuvų nuolaužos galėjo būti srovių nuneštos nuo nelaimės vietos. Net jei ir taip, mistiškais dalykais tikintieji primena ne vieną katastrofą, kuriai toks paaiškinimas negalioja. Antai, 1962 metais Bermudų trikampyje dingo didžiausias Jungtinių Valstijų karinių pajėgų lėktuvas „C-133 Cargomaster“, gabenęs 25 tonų krovinį. Teigiama, kad šį krovinį sudarė vandens paviršiuje gerai išsilaikantys daiktai – drabužiai, maišai, krepšiai ir kt. Lėktuve, kaip manoma, turėjo būti ir 40 tonų degalų. Taigi tuo atveju jei lėktuvas nukrito, kaip teigia tikintieji paslaptingais Bermudų dalykais, vandens paviršiuje turėjo būti didžiulė degalų dėmė ir plaukioti išvardinti krovinio daiktai. Tačiau net ir iš karto po lėktuvo dingimo pradėjus paiešką, nieko nebuvo surasta.

Sveiki ir tušti laivai

Visgi bemaž labiausiai žmonių vaizduotę įaudrina kitos dvi katastrofos. Pirmiausiai tai 1780 metais Bermudų trikampyje nuskendęs laivas „General Gates“, kuris, kaip manoma, yra viena iš pirmųjų žinomų Bermudų trikampių legendų. Pasakojama, kad praėjus 60-čiai metų netoli Bahamų salų rastas dreifuojantis prancūzų laivas „Rosalie“. Šis lavais buvo nė truputėlį nepažeistas, tarsi laivo įgula jį būtų palikusi vos prieš keletą minučių. Nepaliestas ir laivu vežtas krovinys. Legendą patvirtinti norėję tyrėjai jokių įrašų apie šį laivą nerado.

Ne mažesnio atgarsio sulaukė ir 1872 metais 800 kilometrų į vakarus nuo Gibraltaro rastas taip pat visiškai sveikas, tačiau tuščias laivas „Mary Celeste“. Laivo krovinys buvo nepaliestas, vienintelis dalykas, kurios trūko – tai gelbėjimo valtys. Nors buvo iškelta daugybė versijų, kodėl laivo įgula galėjo sumąstyti vidury vandenyno iš didelio ir sveiko laivo, kuriame buvo daugybė maisto ir vandens atsargų, persėsti į gelbėjimo valtis, atsakymo, kuriam būtų pritarusi bent jau didžioji dauguma šiais įvykiais besidominčių žmonių, nerasta.

Ne mažiau aistrų iki šiol kelia ir pasakojimai, kad daug lėktuvų „tarsi prasmego“ priimdami nusileidimo instrukcijas, „lyg būtų įskridę į paslaptingą skylę danguje“. Vaizduotei peno duoda ir pasakojimai apie tai, kad kartais dreifuojančiuose laivuose rasti šunys ar papūgos, negalėję papasakoti, kas išties įvyko, tuo tarpu viename laive buvusi kalbanti papūga dingo kartu su visa laivo įgula.

Tačiau tikėti mokslininkais ar ramybės neduodančiais klausimais, į kuriuos iki šiol neturime atsakymų – kiekvieno iš mūsų pasirinkimas.