El Chupacabra

Pavadinimo atsiradimas

Pavadinimas ‘el chupacabra’ ispanų kalba reiškia ‘ožkų išsiurbėjas’ (goat sucker), nes po šios būtybės atakų ožkos ir kiti galvijai būdavo randami su mažomis skylutės formos žaizdomis kakle, o beveik visas jų kraujas būdavo išsiurbtas.

Aprašymas

Žmonės pateikia kelis skirtingus čiupakabros apibūdinimus. Paplitusi nuomonė, kad tai yra dvikojis maždaug keturių-penkių pėdų (1,2-1,5 metro) aukščio padaras. Savo galvos ir akių forma čiupakabra primena ‘pilkuosius’ humanoidus, o kūno forma – stačiuosius dinozaurus. Būtybė turi mažas rankas ir stiprias, panašias į reptilijų, kojas. Ant visų galūnių esti po tris naguotus pirštus. Per visą nugarą einanti dyglių eilė naudojama skraidyti. Tokios fizinės savybės čiupakabrą įgalina labai greitai bėgioti ir net judėti medžiais. Galva ovalo formos, su ištęstu smakru. Pranešimuose minimos dvi raudonos arba juodos akys, mažos skylutės nosies srityje, plyšio formos burna su kyšančiomis iltimis, o visą kūną dengia plaukai. Nors daugelis stebėtojų teigia, kad būtybės kailis yra juodos spalvos, čiupakabra turi stebėtiną galimybę keisti savo spalvą, beveik kaip chameleonas. Tamsoje ji bus juoda ar tamsiai ruda, o saulės apšviestoje augmenijoje pasikeis į žalią, žaliai pilką, šviesiai rudą, smėlinę. Kai kurie žmonės tiki šį padarą esant pusiau žmogum, pusiau vampyru, tuo tarpu kiti vadina panašiu į panterą raudonomis akimis ir gyvatės liežuviu. Yra ir teigiančių, kad ji šokinėja kaip kengūra ir kvepia siera.

Kaip ji atrodo?

Gyvenamoji aplinka

Pirmieji pranešimai atsirado iš Puerto Rike (Puerto Rico), Kanovanos (Canovanas) miestelio. Vėliau padaras buvo daug kartų pastebėtas Jungtinėse Valstijose, Centrinėje Amerikoje (Meksika, Salvadoras, Gvatemala) ir Pietų Amerikoje (Brazilija, Čilė).

Greičiausiai ši rūšis gyvena požeminiuose urvuose, tačiau nieko tikslesnio nėra žinoma. Yra manačių, kad padarai atvyksta iš kito laiko, ar kitų dimensijų.

Kilmės hipotezės

Ateiviškoji teorija

Viename iš spėjimų čiupakabros laikomos tam tikra ateivių atšaka, arba kadaise Žemėje atsilankiusių protingų būtybių paliktas gyvūnas.

Vietose, kur buvo rasti sužaloti galvijai išsiurbtu krauju, buvo pastebėti švytintys ovalo ir piramidės formos NSO. Tokie pranešimai atėjo iš Kabo Rocho (Cabo Rojo), Kanovanos (Canovanas), Ponsė (Ponse) ir Naranchito (Naranjito) miestelių. Bario Hato (Barrio Hato) miestelyje Rochų (Rojas) šeima pamatė NSO, o neužilgo po stebėjimo rado kelias sužalotas ožkas ir arklį.

NSO gerbėjų grupėse buvo ir dezinformacijos bei demaskavimo kampanijų, čiupakabras priskiriant plėšriai ateivių kilmės reptilijų rūšiai, siekiančių įtvirtinti savo populiaciją.

Eksperimento teorija

Ši teorija teigia, kad čiupakabros yra slaptų vyriausybinių genetinių eksperimentų rezultatas. Kai kas mano, kad mirtina ‘oranžinė cheminė medžiaga’ (orange agent) ir kiti dioksinais paremti cheminiai elementai bet gama radiacija, su kuriais Jungtinių Valstijų vyriausybė atlikinėjo bandymus salose, galėjo neigiamai paveikti vietines populiacijas. Žinant kaip gyvūnija ir augmenija gali pakisti atliekant genetinius bandymus, visai įmanoma, kad čiupakabros yra sukurtos žmogaus.

Vampyriškoji teorija

Buvo tikėta, kad čiupakabra yra Mokos vampyras (El Vampire de Moco), dar vienas legendinis gyvylių kankintojas Puerto Rike. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo krokodilai, nelegaliai išleisti saloje.

Kitas laikas ar dimensija

Čiupakabros, ar kiti mūsų matomi ateiviai tai mūsų palikuonys iš ateities, keliaujantys laiku, kad apsaugotų Žemę nuo cheminės katastrofos, kuri jiems sukėlė tokias mutacijas. Teorija teigia, kad ateities žmonės atvyksta kritiniais momentais, kad mus įspėtų apie pavojų, ar patys stabdo pavojingų fizinias mutacijas sukeliančių technologijų progresą.

Laukinių žvėrių teorija

Valdžia visus gyvulių naikinimus aiškina benamių šunų, babuinų, nelegaliai įvežtų iš kitų vietų egzotinių gyvūnų išpuoliais. Puerto Riko Žemės ūkio Veterinarijos paslaugų departamento (Department of Agriculture Veterinary Services Division) direktorius Hektoras Garsija (Hector Garcia) pastebėjo, kad ‘tai gali būti šunys, nes aukų kakluose pastebėti skylutės formos įkandimai labai panašūs į šunų ilčių žymes’ bei teigia, kad jo padalinio tirti negyvi gyvūnai neturėjo jokių keistų požymių, net kraujas nebuvo išsiurbtas. Veterinaras Angelas Luisas Santana (Angel Luis Santana) iš privačios Gardenvilio klinikos (Gardenville Clinic) sako, kad visko kaltininkais gali būti žmonės, priklausantys religinėms sektoms, kiti gyvūnai, ar kažkas, norintis pasityčioti iš Puerto Riko žmonių. Lorenas Kolemanas (Loren Coleman) sutinka ir yra patenkintas laukinių šunų paaiškinimu, teigdamas, kad šunų gaujos linkę pulti į siautulingas atakas, suėsti mažai, ir palikti visa kita.

Galios

Čiupakabra gali keisti spalvas kaip chameleonas. Liudininkų teigimu, padaras gali skraidyti, ar vienu šuoliu nušokti šešis-septynis metrus. Čiupakabra pasižymi protingu elgesiu bei naudojasi rudimentiniu sugebėjimu likti nepastebėtam. Šios savybės greičiausiai padeda rūšiai išvengti patekimo į nelaisvę ir net artimų kontaktų su žmonėmis.

Įrodymai

Čiupakabros aukų kūnuose pilna mažų vienodos formos apvalių, pusės-pusantro centimetro diametro skylučių, išsidėsčiusių poromis trikampio forma. Žaizdos randamos kaklo, krūtinės, pilvo, analinėse srityse ir atrodo lyg būtų padarytos chirurgo skalpeliu. Pranešama ir apie trūkstamus organus, tačiau nėra žinoma, kaip jie buvo pašalinti. Dingdavo reprodukciniai organai, akys, kiti minkštieji audiniai.

Sužeidimai primena šunų ar babuinų savo apvalia forma, bet tai vienintelis panašumas. Pasitaiko, kad žaizdos prasiskverbia per dešinį žandikaulį, raumenis, minkštuosius audinius, iki smegenų, tiksliau, smegenėlių, kas sukelia gyvūno mirtį akimirksniu. Tai tarsi eutanazinis metodas, apsaugantis puolamą gyvūną nuo skausmo ir kančių.

Kai žaizdos randamos ant aukos šonų ir pilvo, pjūvis paprastai eina per skrandį iki kepenų, pašalinant organų dalis ir išsiurbiant iš jų skystį. Pjūvio sienelės atrodo lyg būtų pridegintos norint išvengti pernelyg didelio kraujo nutekėjimo, o gyvūnų audiniuose nerasta jokių uždegimų požymių. Be to, priešingoje žaizdai pusėje nerasta jokių įbrėžimų, įkandimų, spaudimo žymių ar kitų pažeidimų. Dažnai lavonai nesustingsta, o kelias dienas po mirties išlieka lankstūs. Stebėtina, bet kartais likęs kūne kraujas nesukreša labai ilgą laiką.

Stebėjimai

Prieš pasirodant čiupakabroms, Puerto Rike stebėtas Mokos vampyras (Moca Vampire, El Vampire de Moco), kurio pasirodymas sutampa su NSO antplūdžiu 1975-ais. Daug fermerių aptikdavo savo gyvulius išskerstus po to, kai danguje skraidydavo keistos šviesos. Nužudytus gyvūnus (antis, žąsis, ožkas, karves) ištyrę žmonės aptiko, kad visas kraujas būdavo išsiurbtas chirurginiu tikslumu. Nebuvo tiesiogiai gauta žinių iš mačiusiųjų Mokos vampyrą, o žudymais apkaltinti nelegaliai įvežti krokodilai.

1995 metų kovą Puerto Riko miestelius Orokovį (Orocovis) ir Morovį (Morovis) pradėjo kamuoti nežinomas gyvulių žudikas. Iš ožkų, viščiukų ir kitų mažų gyvūnų skerdienos būdavo išsiurbtas visas kraujas, dažniausiai pro vieną dailią mažą žaizdelę.

1995-ais buvo ir daugiau pranešimų apie žuvusius gyvulius įvairiose Puerto Riko dalyse. Ožkų žudikas tariamai užpuolė 11 ožkų San Germano (San German) miestelyje, o vieną kartą grupė miestelio žmonių teigė persekioję padarą, užpuolusį tris gaidžius. Guanikoje (Guanica) 44 metų amžiaus Osvaldas Klaudijus Rosadas (Osvaldo Claudio Rosado) teigė buvęs gorilos sučiuptas iš nugaros. Puerto Rike nėra gorilų. Nuvijus padarą Rosadui prireikė medikamentų susitvarstyti įpjovimus ant liemens. Kanovanos miestelyje, kuris panašėja į čiupakabrų veiklos centrą, tais metais buvo daugiau nei 150 pranešimų apie gyvulių žūtį. Keli liudininkai matė padarą aiškioje dienos šviesoje. Vienas atvejis nutiko Madelinai Tolentino (Madeline Tolentino) ir jos kaimynams Kampo Riko (Campo Rico) bendruomenėje, Kanovanos teritorijoje. Visi liudininkai stebėjo čiupakabrą einančią gatve 15:00 laiku. Žmonėms priartėjus, padaras nubėgo šalin ‘fantastišku greičiu’ ir paspruko. Majoras Chose Soto (Jose “Chemo” Soto) organizavo savanorių būrį ir pats beveik metus kiekvieną savaitę dalyvaudavo čiupakabros medžioklėje. Gaudytojai buvo apsiginklavę šaunamaisiais ginklais, o jaukas buvo ožka, laikoma narve. Vis tik nieko sugauti nepavyko.

Nuo tada čiupakabros apkaltintos daugiau nei dviem tūkstančiais galvijų ar net naminių gyvūnėlių žūčių. Puerto Rikas nebėra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Ispaniškoje žiniasklaidoje istorijos apie šią būtybę prakeliavo Meksiką ir Jungtines Valstijas, sekant pabaisos pasirodymus Majamyje (Miami), Niujorko (New York), San Antonijuje (San Antonio), Kembridže (Cambrigde) ir San Fransiske (San Francisko). 69 ožkos, viščiukai ir antys išsiurbtu krauju buvo rasti Floridos (Florida) pievelėje. Atakos tęsėsi Mičigane (Michigan) ir Oregone (Oregon). Kraujo siurbimo banga Meksikoje net sukėlė šurmulį žiniasklaidoje 1996 metų pabaigoje. 1999-ais spalio mėnesį Brazilijos ‘Corriero Braziliense’ laikraštis pranešė apie devynias ožkas ir tris avis, rastas negyvas su viena žaizdele kakle. Kitas liudininkas iš Brazilijos teigė matęs skraidantį ar šokinėjantį padarą, puolantį tiek žmones, tiek gyvūnus. 2000-ais balandį Kalamaino (Calamain), miestelio dykumoje Čilės šiaurėje, fermeriai atsibudę rado ožkas ir avis negyvas savo aptvaruose. Nežinoma pabaisa sužalojo gyvulių kaklus ir išsiurbė visą kraują. Miestelio valdžia iškvietė nacionalinę apsaugą. Šimtai ginkluotų kareivių vykdė masinę paiešką aplinkinėje teritorijoje, ieškodami čiupakabros. Naktiniai patruliai nerado nieko. Skeptikai sakė, kad žudikas nebuvo nei čiupakabra, nei puma. Birželio pabaigoje Čilės vyriausybė nusprendė, kad puolimus vykdė šunys.