Pereiti prie turinio

Žvilgsnis KITAIP: Atsakymas ateistams: Dievas negali neegzistuoti.

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
TinSoldier2015-03-18 12:03
Aš suprantu, kad yra filosofijoje ir objektyvumo. Tačiau tai vis tiek yra viena iš labiausiai suvokimo interpretacijomis besiremiančių sričių.

O per 10 000, ar kiek ten, metų vienokių ar kitokių civilizacijų, buvo prigalvota daugybė dalykų. Visiškai nekeista, kad kai kurios idėjos gali priminti ir atitikti tai, ką mes dabar žinome esant už faktą.

Tačiau esmė ne tame, ką galima išgalvoti, o kaip atskirti, kas yra objektyvi tiesa. Filosofija ganėtinai lygiaverčiai gali pateikti argumentus "už" ir "prieš" beveik bet kokiam klausimui. O kas nuspręs, kuris iš tų dalykų yra tiesa? Ponaitis gamtamokslis ir mokslinis metodas 🙂

paragraf 782015-03-18 12:13

TinSoldier rašė:Aš suprantu, kad yra filosofijoje ir objektyvumo. T

Paradoksalu tai, jog būtent filosofija visą laiką buvo laikoma objektyviausiu iš mokslų 🙂

Filosofija ganėtinai lygiaverčiai gali pateikti argumentus "už" ir "prieš" beveik bet kokiam klausimui.

Na nebent tai sofistinė filosofija arba nesąžiningas filosofas 🙂
Taip, dažnai skirtingos filosofijos kryptys skirtingai apibrėžia tą patį dalyką, bet tai yra normalu, kaip ir psichologijoje kokie froifistai nesutars su bifevioritais.
Tačiau jei toje pačioje filosofinėje sistemoje galima atsakyti ir už ir prieš, tai tokia filosofija nelaikoma tikra filosofija, na geriausiu atveju sofistine, o šiaip laikoma pseudofilosofija arba papirsčiojimais į orą 🙂

TinSoldier2015-03-18 13:19
Tikriausiai sutiksi, kad psichologija, sociologija ir pan., visi tie bihevioristai, kognityvistai, konstruktyvistai ir t.t., analizuoja visai kitokias sritis, nei "ar kažkas Visatoje egzistuoja".

Greičiau jau, kas kaip ir kodėl elgiasi. Čia filosofija gali reikštis ir yra labai reikalinga ir svarbi. Čia nesutarimai tarp skirtingų mokyklų yra visiškai natūralūs ir net sveikintini. (Turiu omeny, tam tikras subjektyvumas sveikintinas. Nesutarimai praktiškai visur sveikintini)

Psichologai ir sociologai savo metodais (ir su sau būdingais objektyvumo principais) tikrai nebūtų galėję atskleisti, kas Visatos centre, ar egzistuoja vakuumas, kaip išsivystė žmogus ir t.t. Bet to net ir nesiekia daryti. Reiktų ir filosofijai pagaliau susitaikyti su savo ribotumais ir galimybėmis.

idenmeyou2015-03-18 13:30

paragraf 78 rašė:Kas dėl to įrodymo svorio. Na vienam stipriausi įrodymai bus per gamtamokslį, kitam per filosofiją, trečiam dar per kur nors, čia viskas priklauso nuo mąstymo ir suvokimo būdo.
Man kaip humanitarui tiek gamtamokslinis įrodymas (kiek jį pajėgiu suvokti) ir koks nors filosofinis iš esmės yra lygūs, tik kalbantys per skirtingas plotmes. Kokiam idenmeyou filosofinis argumentas nieko nereiškia. Kokiam inkognito jei argumentas neparemtas ateiviais tada jis irgi nieko nereiškia.
Pažinimo būdų yra begalė ir kiekvienas pagal savo suvokimą juos atsirenka. Tai yra normalu. Tad kažkurio pažinimo būdo iškėlimas virš kitų tėra subjektyvus vertinimas.
Sakyčiau kuo daugiau būdų sugebi panaudoti pasaulio pažinimui, tuo plačiau viską matai.

Filosofijos tikrai nelaikau svetima, bet ir nesu tas, kuris kiekvieno filosofo mintimi tikėčiau. Jeigu taip tikėčiau tuomet turėčiau milijonus skirtingų pasaulio supratimų, o objektyvi realybė sako ką kitą.

Yra begalės filosofinių minčių, idėjų, kurios nesikerta su gamtamoksliu, teorijomis, skaičiais, bet kai kurie filosofiniai pašvaičiojimai yra tiek pat verti kiek ir 3 metų vaiko vaizduotė. Taip sakau nenorėdamas sumenkinti mažo vaiko, bet tiesiog fantazija duoda pažinimą, bet ne supratimą. Galbūt yra netgi toks žmogus, kuris puikiai įsivaizduoja kaip pasaulis yra sutvertas, bet kol jis to negali paaiškinti, pagrįsti tai ir lieka tik fantazijos vaisiumi.

Tarkim kokį prietaisą prieš sukuriant įsivaizdavo tūkstančiai, kaip jį kurti, nuo pradėti, kaip jis funkcionuotų, bet daugelio iš tų tūkstančių įsivaizdavimas, mąstymas nebuvo teisingas, o tik vienas žmogus turėjo teisingą mąstymą ir pepratęs pasaulio vieną iš dėsnių gebėjo tai sukurti. Klausimas, kuris iš tų žmonių geriausiai supranta pasaulio veikimą, savaime aišku tas, kuris sugebėjo sukurti, nes jeigu netikslingai suprasi kažkokį dėsnį, apie jo manipuliavimą, darymą kažką pagal jį nėra net kalbų.

Pati filosofija dažnai neturi argumento, įrodymo, ji pati tokia yra, kad negali įrodyti tiesos, ji duoda tik mintį. Ir bandyti įrodinėti pasaulio tikrumą per filosofiją slidus reikalas. Kažkada buvo tokių, kurie filosavo, kad ir žemė visatos centras, kad ji turi baigtinį kraštą, nėra apvali, jie klydo labai smarkiai, kol nebuvo įrodyta kitaip.

paragraf 782015-03-18 14:32

TinSoldier rašė:Tikriausiai sutiksi, kad psichologija, sociologija ir pan., visi tie bihevioristai, kognityvistai, konstruktyvistai ir t.t., analizuoja visai kitokias sritis, nei "ar kažkas Visatoje egzistuoja".

Na taip, bet tos sritys visada buvo pagalbinės tiek filosofijai tiek teologijai 🙂

Psichologai ir sociologai savo metodais (ir su sau būdingais objektyvumo principais) tikrai nebūtų galėję atskleisti, kas Visatos centre, ar egzistuoja vakuumas, kaip išsivystė žmogus ir t.t. Bet to net ir nesiekia daryti. Reiktų ir filosofijai pagaliau susitaikyti su savo ribotumais ir galimybėmis.

Kaip ir gamtamokslis savo metodais negali pasakyti, daugelio dalykų. Todėl ir sakau, kad kiekviena mokslinė sritis turėtų nagrinėti savo sritį, o nesiimti atsakinėti į klausimus kurie tai sričiai nėra skriti.
Tarkime jei koks teologas pradėtų svaičioti apie supernovų evoliuciją, jis greičiausiai labai nusišnekėtų, kaip ir astrofizikas kalbėdamas kristologijos arba pneumatologijos kalusimais.
Išimtys galimos tada, kai žmogus yra dviejų sričių specialistas kaip kad McGratas ar Česlovas Kavaliauskas, kurie abu buvo fizikai, vėliau patapę teologais. Beje įdomu Kavaliausko pasvarstymus paskaityti.

idenmeyou rašė:Filosofijos tikrai nelaikau svetima, bet ir nesu tas, kuris kiekvieno filosofo mintimi tikėčiau. Jeigu taip tikėčiau tuomet turėčiau milijonus skirtingų pasaulio supratimų, o objektyvi realybė sako ką kitą.

Tai filosofija ir nereikia tikėti. Čia vienintelis kelias pasirinkti kuri filosofinė sistema tau objektyviausiai, racionaliausiai ir logiškiausiai atsako į savos srities klausimus ir į ją tada gilintis.
Vėlgi, jei būtum grynasis humanitaras, tai net ir suvokimas kelių filosofinių mokyklų ir pritarimas joms, tavo objektyvumui neigiamos įtakos neturėtų. 🙂

Yra begalės filosofinių minčių, idėjų, kurios nesikerta su gamtamoksliu, teorijomis, skaičiais, bet kai kurie filosofiniai pašvaičiojimai yra tiek pat verti kiek ir 3 metų vaiko vaizduotė.

Sakai? 🙂 na taip, suprantu, kai kažko negali perprasti, tada lengviausia apšaukti kad tas asmuo nusišneka. Gal galima pavyzdį koks čia filosofas nusišneka ir kurioje srityje? Tada bus galima konkrečiau pamatyti, kas ir kaip čia su tuo nusišnekėjimu.
Nes pasakymas, jog dalis filosofų nusišneka, tinka ir dideliai daliai gamtamokslininkų. Taip pat sėkmingai galima sakyti kad jie nusišneka 🙂 kai Vegeneris sumąstė (vėlgi, proto pastangom, be jokio empirinio patvirtinimo) žemynų dreifo teoriją, vsisi irgi rėkė kad jis nusišneka, bet praėjo geri 50 metų, teorija buvo patvirtinta empiriškai, dabar ja niekas neabejoja, o tie kas rėkė kad anas nusišneka dabar nervingai rūko kamputyje 🙂

Taip sakau nenorėdamas sumenkinti mažo vaiko, bet tiesiog fantazija duoda pažinimą, bet ne supratimą. Galbūt yra netgi toks žmogus, kuris puikiai įsivaizduoja kaip pasaulis yra sutvertas, bet kol jis to negali paaiškinti, pagrįsti tai ir lieka tik fantazijos vaisiumi.

Filosofija nesivadovauja fantazijomis. Tai ištisa moskslinė sistema su savo dėsniais ir metodais. Belekokio briedo idėjos iškėlimas tavęs nepadarys filosofu. Čia kaip gamtamokslyje, jei iškėlei teoriją, ji yra kvestionuojama, kritikuojama ir jei atlaiko kritiką, tada ji tampa pripažinta.
O paskaičius tave, tai atrodo, kad bet kas bet kokią nesąmonę pasako ir jis jau didis filosofas 🙂

Tarkim kokį prietaisą prieš sukuriant įsivaizdavo tūkstančiai, kaip jį kurti, nuo pradėti, kaip jis funkcionuotų, bet daugelio iš tų tūkstančių įsivaizdavimas, mąstymas nebuvo teisingas, o tik vienas žmogus turėjo teisingą mąstymą ir pepratęs pasaulio vieną iš dėsnių gebėjo tai sukurti. Klausimas, kuris iš tų žmonių geriausiai supranta pasaulio veikimą, savaime aišku tas, kuris sugebėjo sukurti, nes jeigu netikslingai suprasi kažkokį dėsnį, apie jo manipuliavimą, darymą kažką pagal jį nėra net kalbų.

Tas pats galioja ir filosofijai ir teologijai ir bele kuriai kitai humanitarinei sričiai 🙂 kažkas kažkada iškėlė mintį, ir tai ką mes turime dabar, yra begalės svarstymų, mokslinių karų ir kritikos rezultatas.
Kitas dalykas, nežinia kieno mąstymas šioje eilėje yra teisingiausias. Juk be pirminės idėjos, greičiausai nebūtų ir galutinio rezultato, tad visko gali būti kad teisingiausiai mąstė tas pirmasis grandies asmuo, nes pasinaudoti visos eilės žmonių darbo rezultatais iš esmės didelio proto nereikią, na nebent įžvalgos. Bet tai nieko bendra su teisingu ar neiteisingu mąstymu neturi 🙂

idenmeyou2015-03-18 17:08

paragraf 78 rašė:Sakai? 🙂 na taip, suprantu, kai kažko negali perprasti, tada lengviausia apšaukti kad tas asmuo nusišneka. Gal galima pavyzdį koks čia filosofas nusišneka ir kurioje srityje? Tada bus galima konkrečiau pamatyti, kas ir kaip čia su tuo nusišnekėjimu.
Nes pasakymas, jog dalis filosofų nusišneka, tinka ir dideliai daliai gamtamokslininkų. Taip pat sėkmingai galima sakyti kad jie nusišneka 🙂 kai Vegeneris sumąstė (vėlgi, proto pastangom, be jokio empirinio patvirtinimo) žemynų dreifo teoriją, vsisi irgi rėkė kad jis nusišneka, bet praėjo geri 50 metų, teorija buvo patvirtinta empiriškai, dabar ja niekas neabejoja, o tie kas rėkė kad anas nusišneka dabar nervingai rūko kamputyje 🙂

Kaip ir sakiau filosofas gali išmąstyti, išfantazuoti įvairiausių dalykų, bet kol nėra patvirtinimo nei vienas jų nėra teisingas. Vegeneris išmąstė ir buvo teisus, kitas būtų išmąstęs ir būtų buvęs neteisus, bet tiek teisingojo, tiek neteisingojo filosofinę mintimi būtų galėję užsikrėsti, kol galų galiausiai manę, kad yra taip ir nekitaip. Filosofija duoda minčių vaizduotei, nupiešia vaizdą, bet kol negali kažkas įrodyti tol ir lieka tik mintys.

Kaip pavyzdys ateis koks žmogelis ir sakys manau pagal pasaulio ypatingą struktūrą tam tikroje vietoje turėtų egzistuoti gyvybė panaši į mus, jis gali būti tuo įsitikinęs, bet kol neįrodys, kad ten yra palankios sąlygos gyvybei, tol nebus galima to priimti įrodytos tiesos.

paragraf 782015-03-18 17:21
Kad jei vadovausimės tavo mintimis, tada filosofiją versime atsakinėti į klausimus į kuriuos ji ne tik kad neįpareigota atsakinėti, bet ir kompetencijos neturi 🙂
Versdamas filosofą kalbėti apie tai ar gyvena kitos civilizacijos ir pateikti tam įrodymą, yra tas pats kas versti fiziką kalbėti mariologinėmis temomis 🙂 nei jis įpareigotas pateikti kokį nors atsakymą nei kompetencijos turi.
Štai jei klausimas būtų toks: štai mes išsiaiškinome jog egzistuoja kitoje planetoje mąstanti civilizacija, tada kaip keičiasi moralė, žmogaus savivoka visatoje ir panašiai. Tada taip, tai filosofiniai klausimai. Net ir klausimas, ar logiška kad gali kitose planetose egzistuoti gyvybė būtų filosofiškas, jei nereikalautum pateikti skaičiavimus ir astrofizikos duomenis apie tai, nes filosofija nei įpareigota tais duomenimis operuoti nei turi tam kompetencijos.
Taigi, nereikalaukime iš mokslinės srities to kam ji nesutverta. Nes paskiau ir gaunasi, kad reikalaujama kažko, ko ta mokslo sritis negali suteikti, o paskiau aiškinama kad anie įrodymų jokių nepateikė, kad nesąmones šneka ir panašiai.
idenmeyou2015-03-18 18:09
Suprantu ką nori pasakyti, bet tai tik įrodo, kad filosofija negali atsakyti į visatos klausimus. Ar filosofiškai įmanoma suprasti žvaigždžių sandarą, nuotolį, apskritai kur jos yra, vargu. Filosofija aš asmeniškai labiau vertinčiau kai kalba sukasi apie žmogaus vidų, jo išgyvenimus.
paragraf 782015-03-18 18:59
Matai, tu visatos klausimus matai tik žvaigždžių sudėtyje ir panašiuose dalykuose. Bet žmogaus vidus (kalbu ne apie fiziologija, bet apie visokius dvasinius ir egzistencialistinius išgyvenimus) taip pat yra visatos dalis. Iš esmės viskas yra visata. Ir gamtamokslis su žvaigždių sudėtimi tiria tik menką jos dalelę. Tau ji svarbi, todėl iškeli gamtamokslį aukščiau kitų sričių ir greičiausiai todėl ji tau tampa vienintele gebančia atsakyti į tavo užduodamus klausimus apie visatą. Aš esu sutikęs daug žmonių kuriems astronominės ir fizikos problemos visiškai nerūpi, tačiau jiems rūpi kiti dalykai: muzika (nekalbu apie jos klausymą), dailė, kūno kultūra, filosofija, filologija, istorija, antropologija… čia tik kelios sritys kurių tokius fanus buvau sutikęs, kad jiems šios sritys yra atsakančios į jų keliamus klausimus apie Visatą. Jiems nerūpi ar kitose planetose egzistuoja gyvybė ar nuskrisime kada į Marsą, ar pavyks atrasti dievą, visa tai jiems nerūpi, nes jie jau atrado savo Visatos pažinimo būdą.
Dabar tu greičiausiai pusi sakyti jog kokie jie kvailiai, nes tai visiškai neatsako į Visatos klausimus. Bet taip yra tik todėl, kad tu užduodi kitokius klausimus, o jie dar kitokius. Vieni klausimai reikalauja vienokių atsakymų kiti kitokių. Juk žmogui bandančiam suvokti pasaulį per garsų dermę ir harmoniją, nebruksi atsakymo apie tai kokia yra saulės branduolio sudėtis? 🙂 Tad ir su tuo klausimu apie žvaigždių sudėtį, tu nerasi atsakymo per filosofiją, tačiau ir per astrofiziką nerasi atsakymo apie savo būties egzistesinius polėkius.

Na tikiuosi aiškiai išdėsčiau mintį 🙂
Tieiog, reikia žinoti kokių klausimų atsakymų pas k ieškoti ir suprasti kad tie klausimai kurie rūpi tau, kitam gali net nekilti, kaip ir tie klausimai kurie gali kilti kitam, tau gal niekada net į galvą neateis 🙂

Lucas2015-03-18 20:23

mangirdas.bu rašė:Tas ir yra, kad įrodyti kaip ir neįmanoma. Ir nesvarbu kiek tų skirtingų ir panašių argumentu pasakysi. Tas ir yra kai reikia jau įrodyti dievybės būvimą ar panašiai, tai tu gali įrodynėt kiek tik nori. Iki kol kaškas panašaus pačiam žmoguj nenutiks, kol jis pats to nepatirs. Ir jis pats tuo nepatikės.
Gal ir būna skatinama viena ar kita nuomonė. Bet aš tai laikyčiau informacijos dalijimu ką tu žinai. Aš neminiu bažnyčios kur ten pasakos visokios. Bet žmogus kuris savo potyriais papasakoja žmoguj kaip gali būti, bet ne taip, kad įtikinti kaškuom tai.
Gal tau kada bus taip, kad kašką pajusi, užtikrintumą, ramumą. Panašu jausmą kuris būtu naujiena. Stovėdamas eilėje ir sugalvojęs nusipirkt loterijos bilietą. Laimėsi nesvarbu, kad ir nedidelę pinigų sumą, kuri visiškai tau gyvenimo nepakeis. Bet tada suprasi, kad aš va tada taip jaučiausi lyg būčiau žinojęs, kad laimėsiu ar panašiai. O nieko panašaus net nesitikėjau. Nu čia vienas iš daugybės galimų pavizdžių. Bet esmė kaip ir aišku, kad ir ką tu besakytum, kad tavim patikėtu turi pats savo kailiu patirti. Nu bent jau, kad visu 100% patikėtu, jeigu čia apie masiu nuomones ir bandos jausmus.

Sutinku su tavimi, kad žmogus geriausiai supranta tai, ką pats patiria. Bet žmogus visada yra bent šiek tiek subjektyvus ir tuos potyrius gali traktuoti vienaip ar kitaip. Galiausiai, kur gimsta visi tie ,,potyriai''? Ogi mūsų galvose. Žmogaus akys ,,surenka'' šviesą, ausys – garsus ir t.t., o smegenys visą surinktą informaciją ,,atkoduoja'' ir sukuria vienokius ar kitokius vaizdinius ar garsus. Bet tai juk nebūtinai yra būtent taip, kaip smegenys tai ,,atkoduoja''. Turbūt žinai tą atvejį, kai vieni žmonės paveiksliuke regi mėlyną ir juodą spalvas, o kiti – geltoną ir baltą. Ir vieni, žinoma, teigia kad regi mėlyną ir juodą, o kiti – geltoną ir baltą, nes jiems tokį vaizdą suformuoja smegenys. Ir kurie dabar regi tikrovę? Labai didelė tikimybė, kad nei vieni, nes kas gali duoti 100%, kad tai, kaip žmogus mato daiktą, būtinai toks ir yra? Žmogui ta pati informacija gali būti ,,atkoduota'' vienaip, kokiam tai šuniui – kitaip, delfinui – dar kitaip, ateiviui kokiam tai – išvis kitaip. Tai taip ir tas vienoks ar kitoks mūsų pajautimas ar mūsų būsena gali būti tiesiog mūsų smegenų, proto ir pasąmonės ,,žaidimas'', tiesiog galvelėje, paveiktoje, tarkim, staigiai kritusio slėgio ar kokių tai magnetinių audrų, susisuka visi tie pojūčiai ir mes ,,visiškai iš lempos'' pajaučiame dievą esant arba atvirkščiai – prieš tai tikėję juo, kažką keisto pajaučiame ir nusprendžiame, kad jokios dievybės nėra. Taip kad būčiau linkęs manyti, kad pojūčiai yra subjektyvus dalykas.

gidas2015-03-18 22:23

Gal galima pavyzdį koks čia filosofas nusišneka ir kurioje srityje? Tada bus galima konkrečiau pamatyti, kas ir kaip čia su tuo nusišnekėjimu.

Ne apie "nusišnekėjimą", bet apie filosofiją apskritai.
Žinomo lietuvio filosofo mintys apie viduramžių teologiją, konkrečiai apie tavo išskirtą Tomą Akvinietį

…Tomas Akvinietis siutina visažinyste ir familiariu elgesi su savuoju Stabu; jei būčiau buvęs ano metų inkvizitoriumi, būčiau įsakęs pakarti šv. Tomą vien už jo absurdiškus, tačiau įžūlius ir familiarius "Dievo būties įrodymus"; kaip mirtingasis gali išdrįsti šitaip tyčiotis iš savojo Stabo : jei įrodysiu, kad Tu esi, tada ir būsi, jei ne – Tavęs apskritai nėra. Štai kokia egzistencine logika pagrįsti šlovingojo Akviniečio "įrodymai"; Dievas paverčiamas kažkokio nusmurgusio žmogėno marionete ar net logine kekšele. Tiesiog neskoninga, o ką ir sakyti, kad jokia kalba neįmanoma įrodyti to, kas egzistuoja anapus kalbos.

Gerai pavarė, ar ne.  Norėjau parodyti, kad filosofijoje  Dievo idėjų yra tiek pat, kiek filosofų. Ta prasme, filosofiniai išvedžiojimai apie Dievą ir yra apskritai beverčiai. Bet pasirinkimas – kaip sakai – iš tikro begalinis. Siūlyčiau – "rinkis "prekę" lietuvišką". 🙂

To pat filosofo citata  – pačiam  kiek "į toną" 

… Vakarų religinėje ir metafizinėje tradicijoje vyravusi transcendencijos samprata išreiškiama taip : transcendencija yra tai, ko tu nematai ir negali matyti "kūno akimis". Bet, kad ir kaip būtų keista, ši transcendencija (tiksliau pasakius, pseudotranscendencija) yra duota kalboje ir daugiau niekur jos nėra. Tai kodėl aš dabar turiu sakyti, kad tai yra transcendencija, jeigu kalba galų gale egzistuoja tik mano sąmonėje, tiksliau – su ja sutampa? Kodėl turėčiau transcendencija vadinti kaip tik tai, kas man imanentiškiausia ir duota tik žodyje "transcendencija". Aš teigiu visai priešingai – transcendencija yra tai, kas anapus kalbos. Patyrimas yra susitikimas su tuo, kas yra anapus kalbos. O anapus kalbos esama tik bekalbių juslinių daiktų, ir būtent jie yra tikroji, daiktiška-juslinė, transcedencija.

"Uždenkim" paskutinį sakinį – koks yra filosofo santykis su Dievu  emocingai išreikšta pirmoje citatoje, ir akivaizdu, kad jis anapus kalbos Jo nėra patyrę. Bet  likęs tekstas labai demokratiškas ir universalus, lyg kito autoriaus parašytas.  Taigi, gali patirti ne tik bekalbį daiktą, bet  ir pvz., Šventenybę. Ir klausimas su patirtimi – bent jau "filosofine" – kaip ir išspręstas. Deja, kad tik filosofiniame lygmenyje (žr. aukščiau). Aprašytoji patirtis yra itin giliai sąmonės gelmėse, ir "nepapasakosi" nei 1000-sios dalies to, ką esi patyręs. Ši patirtis – patirtis tik "sau", ir prasminga tik  ją patyrusiam. Savaime aišku, jei tai patiriama apskritai. 

O kaip kitiems? Apskritas 0 kitiems… 🙂

Tokie gaunasi tie filosofiniai ieškojimai profano akimis žiūrint. Bet pats ieškojimo procesas sveikintinas.  🙂

 

Vytautas2015-03-18 22:56

Lucas rašė:Taip kad būčiau linkęs manyti, kad pojūčiai yra subjektyvus dalykas.

O išskyrus pojūčius iš kur dar gauname informaciją? Geriausiu atveju iš kitų žmonių jau "apdorotų" pojūčių  ir išreikštų žodžiais. Bet kas yra pirminis šaltinis? Tie patys pojūčiai. Kuo svetimi pojūčiai vertingesni už tavo pojūčius? O jei nėra pojūčių tai nėra jokios informacijos. Užsidaryk į jokią informacijos nepraleidžiančią dėžę bent virtualiai ir ką veiks tavo smegenys? Gyvens praeitų pojūčių apdorojimo rėžime. Smegenys tiesiog neturi ką apdoroti. Ir kaip sužinosi kažką apie už dėžės esantį pasaulį? Kas liečia spalvas tai daltonikai iš viso jų nemato. Na ir kas? Bet visai sėkmingai gali egzistuoti. Net akli sugeba egzistuoti ištobulinę klausą. Aišku problema netekimas dalies pojūčių. Laukinėje gamtoje tai garantuota žūtis. Šis pasaulis pažįstamas tik per pojūčius ir niekaip kitaip. O pojūčių informacija jau suteikia peno ir protui. Bet ne atvirkščiai. Tiesiog ramiai naudojamės tuo kas duota. Ir pojūčių informaciją traktuojam kaip pirminę. Visa kita jau improvizacijos ir antrinė informacija. Jei pojūčiai sako kad dievo nėra tai taip ir vadovaujamės. Jei kažkam sako kitaip tai vėl normaliai reaguojam į pojūčius. Galų gale tam pačiam žmogui pojūčiai gali kažko nerodyti o po to rodyti. Ir viskas čia normalu. Tik tai reikia pripažinti ir pasikliauti pojūčių informacija.  Suprantam nereikia pojūčių teikiamos informacijos sąmoningai "gadinti" naudojant psichotropines medžiagas ir metodikas.  🙂 Na o visokie filosofiniai išvedžiojimai čia jau visa subjektyvumo jūra. Maksimaliai nutolta nuo pojūčių. Be filosofijos, biblijos, korano, vedų galima išgyventi, be pojūčių ne.  🙂 Tikiuosi suvokiat kas yra pirminis.  🙂

paragraf 782015-03-19 07:32

gidas rašė:

Gal galima pavyzdį koks čia filosofas nusišneka ir kurioje srityje? Tada bus galima konkrečiau pamatyti, kas ir kaip čia su tuo nusišnekėjimu.

Ne apie "nusišnekėjimą", bet apie filosofiją apskritai.
Žinomo lietuvio filosofo mintys apie viduramžių teologiją, konkrečiai apie tavo išskirtą Tomą Akvinietį

Na tai tai tikrai nusišnekėjimas ir kažkokios pagiežos išliejimas. Tik čia vėl gi, reikia suvokti, kad ne viskas ką sako filosofas yra filosofavimas. Kaip ir ne viską ką sako fizikas yra gamtamokslis 🙂
juk nėra taip, kad jei tu filosofa tai kiekvienas tavo žodis yra aukso vertės filosofinė mintis. Toli gražu taip nėra 🙂
Štai ir gamtamokslyje, kasmet atsiranda po kelias pasaulio atsiradimo teorijas bandančias paneigti big bangą tik jos neatlaiko kritikos, tai ką, darome išvadą, gamtamokslininkai nusišneka? Žinoma kad ne, nes tai yra ieškojimo kelias. Su filosofija yra taip pat. Vienas parašo kažką fundamentalaus, kitas nušneka į lankas. Tas kas parašė kažką fundamentalaus, juo remiasi kiti, tas kas šiaip papirsčiojo į orą protingai skambančių frazių, užmirštamas dar tais pačiais metais 🙂
Jei jau taip vertiname filosofiją, pagal tuos kurie įtakos nedaro raktiškai jokios, tai tada ir gamtamokslį taip vertinkime. Ką tas Einšeinas, rinkimės prekę lietuvišką, štai mano astronomijos mokytoja, sakė kad prie kitų žvaigždžių planetos neegzistuoja, va matai kaip nusišneka tie gamtamokslio atstovai 🙂

Gerai pavarė, ar ne.  Norėjau parodyti, kad filosofijoje  Dievo idėjų yra tiek pat, kiek filosofų. Ta prasme, filosofiniai išvedžiojimai apie Dievą ir yra apskritai beverčiai. Bet pasirinkimas – kaip sakai – iš tikro begalinis. Siūlyčiau – "rinkis "prekę" lietuvišką". 🙂

Šiaip jau europinėje filosofijoje dievo idėja iš esmės yra viena (su nedidelėmis išimtimis), visa kita yra dievo atributų klausimas. Toje pačioje teologijoje yra begalė būdų pažvelgti į dievišką būtį. Skirtingi teologai ar filosofai atskleidžia tam tikras dieviškos esaties dalis. Čia jei vadovausimės pvz. kokia apofatine teologija, tai apie Dievą nieko negalime pasakyti konkretaus, viskas tik simbolinis kalbėjimas, pagal Akvinietį dievas pažįstamas per racionalųjį protą, pagal Kantą, grynasis protas nepajėgus pažinti dievo, tačiau tai puikiai geba praktinis protas, pagal Nyčę, dievas miręs, nes mes jį patys nužudėme.

Lucas2015-03-19 13:51

Vytautas rašė:

Lucas rašė:Taip kad būčiau linkęs manyti, kad pojūčiai yra subjektyvus dalykas.

O išskyrus pojūčius iš kur dar gauname informaciją? Geriausiu atveju iš kitų žmonių jau "apdorotų" pojūčių  ir išreikštų žodžiais. Bet kas yra pirminis šaltinis? Tie patys pojūčiai. Kuo svetimi pojūčiai vertingesni už tavo pojūčius? O jei nėra pojūčių tai nėra jokios informacijos. Užsidaryk į jokią informacijos nepraleidžiančią dėžę bent virtualiai ir ką veiks tavo smegenys? Gyvens praeitų pojūčių apdorojimo rėžime. Smegenys tiesiog neturi ką apdoroti. Ir kaip sužinosi kažką apie už dėžės esantį pasaulį? Kas liečia spalvas tai daltonikai iš viso jų nemato. Na ir kas? Bet visai sėkmingai gali egzistuoti. Net akli sugeba egzistuoti ištobulinę klausą. Aišku problema netekimas dalies pojūčių. Laukinėje gamtoje tai garantuota žūtis. Šis pasaulis pažįstamas tik per pojūčius ir niekaip kitaip. O pojūčių informacija jau suteikia peno ir protui. Bet ne atvirkščiai. Tiesiog ramiai naudojamės tuo kas duota. Ir pojūčių informaciją traktuojam kaip pirminę. Visa kita jau improvizacijos ir antrinė informacija. Jei pojūčiai sako kad dievo nėra tai taip ir vadovaujamės. Jei kažkam sako kitaip tai vėl normaliai reaguojam į pojūčius. Galų gale tam pačiam žmogui pojūčiai gali kažko nerodyti o po to rodyti. Ir viskas čia normalu. Tik tai reikia pripažinti ir pasikliauti pojūčių informacija.  Suprantam nereikia pojūčių teikiamos informacijos sąmoningai "gadinti" naudojant psichotropines medžiagas ir metodikas.  🙂 Na o visokie filosofiniai išvedžiojimai čia jau visa subjektyvumo jūra. Maksimaliai nutolta nuo pojūčių. Be filosofijos, biblijos, korano, vedų galima išgyventi, be pojūčių ne.  🙂 Tikiuosi suvokiat kas yra pirminis.  🙂

Parašęs savo paskutinę žinutę, tikėjausi, kad sulauksiu tokio atsakymo, kad viskas remiasi pojūčiais. Ir su jumis net nedrįstu dėl to ginčytis, Vytautai. Tiesiog gal aš pats neaiškiai išdėsčiau savo mintis, nes net neketinu teigti, kad remiamės ne pojūčiais, o aš turėjau omenį tai, kad vargu ar dievą galima pajusti. Tiesiog manau, jog jeigu kas nors pradėtų šaukti, kad ,,aš regėjau tą ir aną ir žinau, kad tas egzistuoja, o tas – ne'' tai būtų ne kas kita, kaip tik aplinkos paveiktų smegenų trumpas ,,nugrybavimas į lankas'' neįrodantis vieno ar kito dalyko. O dėl to, kad informaciją gaunam būtent iš pojūčių – tai čia faktas, tiesiog kaip kartais tam tikrus dalykus fiksuojantys prietaisai klysta, paveikti pokyčių aplinkoje, taip ir žmogus gali pats sau kažkur pasąmonėje susikurti kažkokius tai pojūčius visiškai ,,iš lempos'', kad ir, tarkim, paveiktas tų pačių psichotropinių medžiagų ar paprasčiausiai didelio noro kažką tai įrodyti pačiam sau ar kitiems 🙂

Vytautas2015-03-19 14:50

Lucas rašė:Tiesiog gal aš pats neaiškiai išdėsčiau savo mintis, nes net neketinu teigti, kad remiamės ne pojūčiais, o aš turėjau omenį tai, kad vargu ar dievą galima pajusti. Tiesiog manau, jog jeigu kas nors pradėtų šaukti, kad ,,aš regėjau tą ir aną ir žinau, kad tas egzistuoja, o tas – ne'' tai būtų ne kas kita, kaip tik aplinkos paveiktų smegenų trumpas ,,nugrybavimas į lankas'' neįrodantis vieno ar kito dalyko. O dėl to, kad informaciją gaunam būtent iš pojūčių – tai čia faktas, tiesiog kaip kartais tam tikrus dalykus fiksuojantys prietaisai klysta, paveikti pokyčių aplinkoje, taip ir žmogus gali pats sau kažkur pasąmonėje susikurti kažkokius tai pojūčius visiškai ,,iš lempos'', kad ir, tarkim, paveiktas tų pačių psichotropinių medžiagų ar paprasčiausiai didelio noro kažką tai įrodyti pačiam sau ar kitiems 🙂

Na kas liečia kūrėjus tai žemę ir saulę visi matom kas diena. Tai ir yra tėvų kūrėjų materialios išraiškos formos. Tėvas kūrėjas – Žemės materiali išraiška. Motina kūrėja – Saulės materiali išraiška. Kitas momentas kol pats nesusiduri su dalykais kuriuos pojūčiai teikia bet protas sako kad taip būti negali tai visai normalu būti šitoje vietoje pesimistu. Ir aš pats tokiu buvau. Kol mano pojūčiai manęs neįtikino tol kitų pasakojimais netikėjau.  Paskutinis pvz skambina žmogus besinaudojantis mano nurodytu būdu ir klausia ar man veikia švytuoklė, nes jam nustojo veikti. Reiškia žmogaus pojūčiai rodo skirtumą tarp veikimo ir neveikimo. Ir tai objektyvu ir realu. Taip rodo pojūčiai. Atitinkamai iš tokios situacijos peršasi išvada kad ne mes valdom ir įtakojam tokio ryšio procesą. Visumoje labai ramiai priimu tiek pesimistus tiek optimistus. Tiesiog viskam savas laikas. Prasmės kažkam kažką įrodinėt visiškas nulis. Beprasmis energijos švaistymas. Realiam gyvenime tai nėra svarbu. Kur kas svarbiau teisingai vadovautis pojūčių informacija ir nedaužyt galvos į sieną.  🙂 O fantazuoti galim kiek norim.  🙂 Žmogus gauni informacijos tiek kiek gali panešti ir dar stogas nuo galvos nenuvažiuoja.  🙂 Iš tikro man patinka laipsniškas kūrėjų informacijos pateikimas ypač nemalonios tiesos klausimais. Mažas šokas geriau už didelį.  🙂

paragraf 782015-03-19 15:08

Vytautas rašė:Tėvas kūrėjas – Žemės materiali išraiška. Motina kūrėja – Saulės materiali išraiška.

Baisiai lietuviška 🙂 nes praktiškai visas pasaulis sako priešingai Saulė -tėvas, Motina – Žemė. Kažkaip įtarimas kyla, kad tavo švytuoklė pasigavo užkratą nuo lietuviškos sampratos 🙂

Vytautas2015-03-19 16:01

paragraf 78 rašė:Baisiai lietuviška 🙂 nes praktiškai visas pasaulis sako priešingai Saulė -tėvas, Motina – Žemė. Kažkaip įtarimas kyla, kad tavo švytuoklė pasigavo užkratą nuo lietuviškos sampratos 🙂

Įdomus pastebėjimas.  🙂 Prisipažinsiu net nesidomėjau tokiais dalykais iš lietuviškumo pusės ir bendrai kažkaip giliau senaisiais tikėjimais. Bet kaip sako kūrėjai mes lietuviai šio tipo žmonijos pradžia tai visai logiška kad lietuvių kažkokia giluminė nuojauta teisingai suvokė kas yra kas. Tiesiog savotiškas vienos informacijos papykdymas kita. Na o gal tiesiog atsitiktinumas.  🙂 Tokia informacija ir tiek. Pats faktas kad Žemė ir Saulė mums yra visa esmė. O visa kita visata kaip šuniui penkta koja. Šiukšlynas daugiau nieko.  🙂 Tikiuosi su laiku šiukšlynas bus iškuoptas.  🙂

mangirdas.bu2015-03-19 19:02
Tik, kad per didelis šiukšlė meteoras nepaverstu mūsu žemės per didelės šiūkšlės ;D šiukšlino 🙁
Vytautas2015-03-19 20:07

mangirdas.bu rašė:Tik, kad per didelis šiukšlė meteoras nepaverstu mūsu žemės per didelės šiūkšlės ;D šiukšlino 🙁

Na šitoje vietoje kaip pastebėjai pamato paskutinę minutę, supanikuoja, prideda į kelnes ir nieko neįvyksta. Vis pro šalį.  🙂 Esu visiškai ramus šioje vietoje. Tiesiog to negali įvykti. Jau ne kartą sakiau atkreipk dėmesį į 2m orus Lietuvoje. Jie praktiškai idealūs. Ir žinau kad taip turi būti. Tėvai neskriaudžia savo vaikų.  🙂 Tiesiog per ilgai atsitiktinai gerai.  🙂 Ir bendrai Lietuvoje labai ramu. Na valdžia ir kai kurie fanatikai bėgioja su pilnomis kelnėmis dėl karo grėsmė bet tai tik atrakcijai kad būtų iš ko pasijuokti žinant esmę.

Lucas2015-03-19 20:51

Vytautas rašė:Pats faktas kad Žemė ir Saulė mums yra visa esmė. O visa kita visata kaip šuniui penkta koja.

Bet jei ta penkta koja yra, tai kodėl gi į ją nepasigilinus? Jei ji būtų visiškai nereikalinga ir beprasmė, tai tos kojos ir nebūtų.  😉 Dėl tos penktos kojos tik įdomiau  🙂

Vytautas rašė:

mangirdas.bu rašė:Tik, kad per didelis šiukšlė meteoras nepaverstu mūsu žemės per didelės šiūkšlės ;D šiukšlino 🙁

Na šitoje vietoje kaip pastebėjai pamato paskutinę minutę, supanikuoja, prideda į kelnes ir nieko neįvyksta. Vis pro šalį.  🙂 Esu visiškai ramus šioje vietoje. Tiesiog to negali įvykti.

Na, o jeigu būtų įvykę, tai dabar paprasčiausiai šitam forume savo išvedžiojimų kiekvienas nerašinėtume. Nedidelis nuostolis visatai, sakyčiau  😀

Vytautas2015-03-19 21:15

Lucas rašė:Na, o jeigu būtų įvykę, tai dabar paprasčiausiai šitam forume savo išvedžiojimų kiekvienas nerašinėtume. Nedidelis nuostolis visatai, sakyčiau  😀

Puiki mintis visiškai pritariu  🙂 Šiaip būtume jau nerašinėję jei 2012m viskas būtų įvykę kaip visuomet kas 26000m. Mažumėle nuskilo.  🙂 Tik šiuo atveju piemenys nespėjo nuimti derlių ir suvalgyti avių.  🙂 

mangirdas.bu2015-03-19 21:17
Gal ir nedidelis nuostolis būtu visatoj, o gal daug didesne reikšmę visatoj turim mes negu net nenumanom, neįsivaizduojam. Visdelto nesam visi kaip šunys. Turim daug daugiau, tekam kaškokia tai vaga ir auginam savo supratimą.
Aišku, kad bilikoks meteoras galėtu pakenkt žemėj, ar ten biški apnaikint tą teritoriją, sumažint žmonių skaičių, jeigu tai sumąžintu. Tai tikėtina ir skamba netgi naturalu, jei koks didesnis pakliūtu čia. Bet dėl tokio kuris išnaikintu planetos gyventojus tai drysčiau nepatikėti. Bent jau kol esu gyvas ir kol toks pasaulis.
Vytautas2015-03-19 23:36

mangirdas.bu rašė:Gal ir nedidelis nuostolis būtu visatoj, o gal daug didesne reikšmę visatoj turim mes negu net nenumanom, neįsivaizduojam. Visdelto nesam visi kaip šunys. Turim daug daugiau, tekam kaškokia tai vaga ir auginam savo supratimą.

Geras pastebėjimas iš nuojautos. Kiek man sako anas pasaulis jei nebūtų mūsų nebūtų nieko. Mes čia esam visa ko esmė.  🙂 Kitaip šiam pasauliui nebūtų prasmės egzistuoti. Viskas sukurta dėl mūsų.

gidas2015-03-21 01:14

Religijos fenomenologija < > atveria mūsų akims nuostabų pasaulio religijų paveikslą. Istorijos faktai neabejotinai atskleidžia, kad religijos fenomenas – paprastai tariant, anapusybės siekis – gyvuoja kartu su žmonija nuo paleolito iki šių dienų. Nesvarbu, kokioje kultūrinėje terpėje žmogus gyventų – turtingoje šalyje, ar pirmykštėje bendruomenėje – jo širdis trokšta, ieškodama Amžinojo ir Tobulojo. Šie faktai dar kartą paneigia teorijas (jos buvo ypač atkakliai peršamos sovietų laikais) kad religija – tam tikrų visuomenės sluoksnių kūrinys ar žmonių bandymas paaiškinti dalykus, kurių tuo metu nepajėgė mokslas… Religija ir dievoieška nėra nei mokslo pakaitalas, nei paguodos priemonė – tai visiškai kitas matmuo, visiškai kita tikrovė ir neatsiejama žmogiškosios prigimties dalis.

Apie M Eliade ne ką tesuradau, o ką suradau – nieko naujo. Tas pat, tik kitais žodžiais. "Mitinis  mąstymas" manęs absoliut nejaudina, nors esu linkęs vartoti "evoliucinis mąstymas".

Berods cituoju kažkokią recenziją apie  kažkieno veikalą  "Religinė  fenemenologija" (prisirinkau citatų iš  visur po truputį – užmiršau ką ir iš kur), bet matau, kad nieko išskirtinio  – tas pat per tą patį.  Neva kažkokie faktiniai  "įrodymai", kurie nusibodę iki gyvo kaulo. 🙂

"Šie fakatai" žinomi nuo senų senovės ir jie yra beprasmiai nei ką įrodyti, nei ką paneigti – " …nuo paleolito", "širdis trokšta, ieškodama Amžinojo ir Tobulojo" tėra tuščios frazės. Nors apie 'troškulį" – šis tas realesnio. 🙂  Ir prie ko čia dar sovietai – negi  bandoma sužaisti kaip argumentaciją "paremiančiu" faktoriumi?  Jei taip, iš tikro juokinga –  autorius matyt nieko negirdėjęs apie "nesovietus".

Kažkada  Soldieris pacitavo Dawkinso teiginį, kad religija yra šalutinis evoliucijos produktas. Kiek pakoreguočiau : religija yra būtinas sąmoningų sutvėrimų egzistencijai ir evoliucijai išmislas. Homo sapiens, suvokęs, kas esąs po begalybės (beprasmybės) presu ir atradęs evoliucinėje tikrovėje priežastingumo principą, išsisuko iš aklavietės – "išrado" Absoliutą kaip prasmę ir priežastį.

"Kitas matmuo" – prigimties dalis. Nejau genomas?  Jei taip, tuomet… "religinis" genas. Kodėl ne –  "už". 🙂

paragraf 782015-03-21 06:34

gidas rašė:Apie M Eliade ne ką tesuradau, o ką suradau – nieko naujo.

Tu ne apie jį skaityk, o jo knygas 🙂
Tiesa pasakius kažkokio panašaus atsakymo ir tikėjausi, nes dažniausiai kai oponentas pasiūlo pasidomėti kokia nors tema, mes (dažnai nesąmoningai) vadovaujamės išankstine nuomone ir nepriimame nieko ką siūlo oponentas.
Tą dažnai pastebiu forumuose, o ir pačiam taip pasitaiko.
Tiesiog, Eliadę religijotyroje mažai kas gali perspjauti. Vienas didžiausių autoritetų visai šiai mokslinei sričiai. Tad labai keista, kai žmogus pasako "nesuradau neko naujo". Aš eliade ir mitiniu mąstymu duomiuosi jau beveik 20 metų ir vis kažką naujo surandu, vis kažkas nustebina. Labai džiugu, kad tu visą šia sritį perkandai žvilgtelėjęs į kelis internetinus straipsnelius 🙂

TinSoldier2015-03-21 11:15

gidas rašė:Kažkada  Soldieris pacitavo Dawkinso teiginį, kad religija yra šalutinis evoliucijos produktas. Kiek pakoreguočiau : religija yra būtinas sąmoningų sutvėrimų egzistencijai ir evoliucijai išmislas. Homo sapiens, suvokęs, kas esąs po begalybės (beprasmybės) presu ir atradęs evoliucinėje tikrovėje priežastingumo principą, išsisuko iš aklavietės – "išrado" Absoliutą kaip prasmę ir priežastį.

Velniškai įdomi idėja 🙂 (yes)

Sharikovas2015-03-21 11:29

paragraf 78 rašė:Tad labai keista, kai žmogus pasako "nesuradau neko naujo". Aš eliade ir mitiniu mąstymu duomiuosi jau beveik 20 metų ir vis kažką naujo surandu, vis kažkas nustebina.

Tai pasidalink karts nuo karto, ka ten tokio naujo ir idomaus surandi, nes jau ganetinai pabodo vis tie patys religines savigynos sukiai.

paragraf 782015-03-21 21:17

Sharikovas rašė:Tai pasidalink karts nuo karto, ka ten tokio naujo ir idomaus surandi, nes jau ganetinai pabodo vis tie patys religines savigynos sukiai.

Aš visuomet ką nors papasakoju ir visada stengiuosi kaip nors naujai pažvelgti į religiją kaip tokią, bėda ta, kad yra pas mus forume asmenų, kurie viskas kas yra derinama su žodžiu religija yra šūkiai, propaganda ir pezalai, nebent tai derinama su žodžiu deriniu "religija yra blogis" tada tokios frazės yra gėrio įsikūnijimas 🙂 nepyk, bet vistiek, ką aš besakyčiau, tu vistiek nesiklausysi, ir toliau kartosi koks blogis yra religija 🙂 tiesiog mes esame žmonės, kiekvienas manome kad viską geriausiai išmanome, o jei kas nors tiki ar pasaulį suvokia kažkaip kitaip, tai jis yra paprasčiausias debilas. Tokie mes esame, kiekvienas savo srityje 🙂

gidas2015-03-24 21:05

Labai džiugu, kad tu visą šia sritį perkandai žvilgtelėjęs į kelis internetinus straipsnelius 🙂

Esi teisus –  "visos srities" net neuostęs, tik spėjau, kad "mitinis mąstymas" yra ME išradimas. O kad tai rimtas religijotyros specas neabejoju, bet gilintis – pats supranti – tingiu… 🙂

Tepaliečiau tai, ką "atrado" recenzentas religinėjė fenomenologijoje apskritai. Pasikartosiu, bet neatrado – mano akimis – nieko ypatingo. Viena, kad (religinio) tikėjimo esmė visais laikais buvo ir yra "vienoda", kita – kad tikima po šiai dienai. Recenzentas akivaizdu pats yra tikintis ir šiais viems žinomais faktais vėl užsispyrusiai nori "įrodyti" savo "tiesą". O jam ir iki Tomo Aviniečio taip toli, kaip man iki balerinos…  :).

Puodukas kažkada buvo iškėlęs klausimą, kodėl tikėjimas (konkrečiai – krikščionybė) gyvas po šiai dienai. Susidomėjau, bet atgarsių nebuvo – niekam tas nepasirodė verta dėmesio. O šioje temoje šis klausimas vėl išlindo – jau kaip mokslo, religinės fenomenologijos, atradimas, o kai kam ir kaip "nepaneigiamas" argumentas… 🙂 

Atsakymas nusibodęs iki gyvo kaulo – baigtiniam ir menkam žmogeliui nesuvokiama ir baugi  begalybė buvo, yra ir bus amžinas košmaras, o religija buvo, yra ir liks (?) paprastas ir vienintelis – nors ir menamas – būdas tai "užmiršti".  "Nesąmoningam" gyvūnėliams šiuo atžvilgiu gera – aišku, jie patiria kažką panašų į "baimės jausmą", bet mirti tikrai nebijo, nes laikas jiems neegzistuoja. O sąmoningam žmogeliui jau kitaip, ir teko šiek tiek (nedaug) "paprakaituoti" – kam kam, o "prasmei" smegeninėje vietos visada atsiras. 🙂

Homo sapiens išlikimui ir evoliucijai religija yra naudinga, nes žmogus vienintelis iš faunos atstovų turi sąmonę, keliančią egzistencinius klausimus, ir, neradęs patenkinamo atsakymo, žiūrėk ir sumįslytų  save "eliminuoti" iš šios beprasmės ašarų pakalnės.  O jei prasmė "atrasta", tuomet  kitas reikalas – visi laimingi ir drąsiai žengia pirmyn į dar "laimingesnę" amžinybę.  🙂 Jau neminint homo sapies evoliucijos aušroje reikšmingų kitų religijos aspektų. Labai nudžiugintų "tikėjimo geno"(primityvus reiškinio pavadinmas) atradimas – tada tikrai ir ramia sąžne galima būtų dėti tašką. 🙂

P.S. Schematiška/suprastinta ir nieko naujo  – tik tiek, kad religija/tikėjimas įsipaišo į sąmoningų sutvėrimų evoliuciją. Kas sutiks, kas ne… Normalu. 🙂

mangirdas.bu2015-03-24 21:30
Nenustebčiau jei toks yra tikėjimo genas ar  religijos 😀
Bet tegul atranda jeigu dar to neivyko 🙂 Ir paviešint
puodukas2015-03-25 10:52

Puodukas kažkada buvo iškėlęs klausimą, kodėl tikėjimas (konkrečiai – krikščionybė) gyvas po šiai dienai.

Gerai nepamenu, bet lygtai klausiau- "kaip sugebėjo išplisti krikščionybė, kai nuo pat pradžių tris amžius buvo stengiamasi ją sunaikinti".

mangirdas.bu2015-03-25 20:22
Kai netik žmonės ją naikino tą krikščionybe, bet ir pati gamta. Drebėjimai, tsunamiai.
Išvis nežinau koks galėtu būt  tikėjimas, kad apibrėžtu sąvoka apie dievą. Taikia sąvoką.
Krikščionis, ateistas. Kam tie karai tarp tų skirtingų įsitikinimų. Jeigu tu to nežinai.

Jeigu Dievas yra, tai arba jis nėra toks jau geras arba nėra toks jau visagalis.

Agnostikas? Gal geriausia ir būtu jeigu pasaulyje visi agnostikai būtu. Gal ir galėtume žengt žingsni kaškur daugiau. Baigtusi bereikalingi nesutarimai.

O šeip jei apie save tai likčiau ignostikas. Tu man pasakyk apie kokia religinę, nereliginę dievo savoką tu kalbi pasakyčiau tau savo nuomonę. Gal todėl, kad kiek skirtingai nei dauguma apibrėžčiau dievą

Vitus2015-03-25 23:35

mangirdas.bu rašė:Gal todėl, kad kiek skirtingai nei dauguma apibrėžčiau dievą

Kaip Tu jį ruošiesi apibrėžti, jis gi ribų neturi 🙂

Lucas2015-03-26 13:05

Vitus rašė:

mangirdas.bu rašė:Gal todėl, kad kiek skirtingai nei dauguma apibrėžčiau dievą

Kaip Tu jį ruošiesi apibrėžti, jis gi ribų neturi 🙂

Žmogus iš prigimties yra linkęs visą informaciją sisteminti, rūšiuoti, supaprastinti. Galbūt taip mažiau savo galvas apkraunam?

mangirdas.bu rašė:Krikščionis, ateistas. Kam tie karai tarp tų skirtingų įsitikinimų. Jeigu tu to nežinai.

Ši mintis atitinka man asmeniškai patikusią idėją iš Krėvės tragedijos ,,Skirgaila''. Pabandysiu kaip galima tiksliau pacituoti: ,,Koks skirtumas kaip kas dievą vadina, vis tiek visi tą patį praamžį [dievą] garbina''. Aš ir nematau jokio pateisinimo karams, kylantiems dėl, atseit, noro ,,atversti'' kitatikius.

mazatikis2015-03-28 22:49
Nu tai kada, chebra, nustosite vaikščiot ant žemėlapio ir eisit tiesiai į vietovę ir ją tyrinėsit?