TinSoldier rašė:Tikriausiai sutiksi, kad psichologija, sociologija ir pan., visi tie bihevioristai, kognityvistai, konstruktyvistai ir t.t., analizuoja visai kitokias sritis, nei "ar kažkas Visatoje egzistuoja".
Na taip, bet tos sritys visada buvo pagalbinės tiek filosofijai tiek teologijai 🙂
Psichologai ir sociologai savo metodais (ir su sau būdingais objektyvumo principais) tikrai nebūtų galėję atskleisti, kas Visatos centre, ar egzistuoja vakuumas, kaip išsivystė žmogus ir t.t. Bet to net ir nesiekia daryti. Reiktų ir filosofijai pagaliau susitaikyti su savo ribotumais ir galimybėmis.
Kaip ir gamtamokslis savo metodais negali pasakyti, daugelio dalykų. Todėl ir sakau, kad kiekviena mokslinė sritis turėtų nagrinėti savo sritį, o nesiimti atsakinėti į klausimus kurie tai sričiai nėra skriti.
Tarkime jei koks teologas pradėtų svaičioti apie supernovų evoliuciją, jis greičiausiai labai nusišnekėtų, kaip ir astrofizikas kalbėdamas kristologijos arba pneumatologijos kalusimais.
Išimtys galimos tada, kai žmogus yra dviejų sričių specialistas kaip kad McGratas ar Česlovas Kavaliauskas, kurie abu buvo fizikai, vėliau patapę teologais. Beje įdomu Kavaliausko pasvarstymus paskaityti.
idenmeyou rašė:Filosofijos tikrai nelaikau svetima, bet ir nesu tas, kuris kiekvieno filosofo mintimi tikėčiau. Jeigu taip tikėčiau tuomet turėčiau milijonus skirtingų pasaulio supratimų, o objektyvi realybė sako ką kitą.
Tai filosofija ir nereikia tikėti. Čia vienintelis kelias pasirinkti kuri filosofinė sistema tau objektyviausiai, racionaliausiai ir logiškiausiai atsako į savos srities klausimus ir į ją tada gilintis.
Vėlgi, jei būtum grynasis humanitaras, tai net ir suvokimas kelių filosofinių mokyklų ir pritarimas joms, tavo objektyvumui neigiamos įtakos neturėtų. 🙂
Yra begalės filosofinių minčių, idėjų, kurios nesikerta su gamtamoksliu, teorijomis, skaičiais, bet kai kurie filosofiniai pašvaičiojimai yra tiek pat verti kiek ir 3 metų vaiko vaizduotė.
Sakai? 🙂 na taip, suprantu, kai kažko negali perprasti, tada lengviausia apšaukti kad tas asmuo nusišneka. Gal galima pavyzdį koks čia filosofas nusišneka ir kurioje srityje? Tada bus galima konkrečiau pamatyti, kas ir kaip čia su tuo nusišnekėjimu.
Nes pasakymas, jog dalis filosofų nusišneka, tinka ir dideliai daliai gamtamokslininkų. Taip pat sėkmingai galima sakyti kad jie nusišneka 🙂 kai Vegeneris sumąstė (vėlgi, proto pastangom, be jokio empirinio patvirtinimo) žemynų dreifo teoriją, vsisi irgi rėkė kad jis nusišneka, bet praėjo geri 50 metų, teorija buvo patvirtinta empiriškai, dabar ja niekas neabejoja, o tie kas rėkė kad anas nusišneka dabar nervingai rūko kamputyje 🙂
Taip sakau nenorėdamas sumenkinti mažo vaiko, bet tiesiog fantazija duoda pažinimą, bet ne supratimą. Galbūt yra netgi toks žmogus, kuris puikiai įsivaizduoja kaip pasaulis yra sutvertas, bet kol jis to negali paaiškinti, pagrįsti tai ir lieka tik fantazijos vaisiumi.
Filosofija nesivadovauja fantazijomis. Tai ištisa moskslinė sistema su savo dėsniais ir metodais. Belekokio briedo idėjos iškėlimas tavęs nepadarys filosofu. Čia kaip gamtamokslyje, jei iškėlei teoriją, ji yra kvestionuojama, kritikuojama ir jei atlaiko kritiką, tada ji tampa pripažinta.
O paskaičius tave, tai atrodo, kad bet kas bet kokią nesąmonę pasako ir jis jau didis filosofas 🙂
Tarkim kokį prietaisą prieš sukuriant įsivaizdavo tūkstančiai, kaip jį kurti, nuo pradėti, kaip jis funkcionuotų, bet daugelio iš tų tūkstančių įsivaizdavimas, mąstymas nebuvo teisingas, o tik vienas žmogus turėjo teisingą mąstymą ir pepratęs pasaulio vieną iš dėsnių gebėjo tai sukurti. Klausimas, kuris iš tų žmonių geriausiai supranta pasaulio veikimą, savaime aišku tas, kuris sugebėjo sukurti, nes jeigu netikslingai suprasi kažkokį dėsnį, apie jo manipuliavimą, darymą kažką pagal jį nėra net kalbų.
Tas pats galioja ir filosofijai ir teologijai ir bele kuriai kitai humanitarinei sričiai 🙂 kažkas kažkada iškėlė mintį, ir tai ką mes turime dabar, yra begalės svarstymų, mokslinių karų ir kritikos rezultatas.
Kitas dalykas, nežinia kieno mąstymas šioje eilėje yra teisingiausias. Juk be pirminės idėjos, greičiausai nebūtų ir galutinio rezultato, tad visko gali būti kad teisingiausiai mąstė tas pirmasis grandies asmuo, nes pasinaudoti visos eilės žmonių darbo rezultatais iš esmės didelio proto nereikią, na nebent įžvalgos. Bet tai nieko bendra su teisingu ar neiteisingu mąstymu neturi 🙂