Vis dėlto kokia tikroji gyvenimo prasmė?
Vytautas rašė:kiekvienas sau susigalvoja savo gyvenimo prasmę.
Kas galų gale yra ta "prasmė"? Man atrodo jog tai tik mintis žmogaus galvoje, kylanti po klausimo "kodėl aš esu?". Mintis, skirta "įprasminti" savo buvimą. Bet ar toks dalykas kaip "prasmė" yra už to žmogaus proto ribų (t.y. kažkokia tai šio pasaulio "tikroji prasmė"). Nemanau. Galima daug visokių klausimų sau užduoti ir daug visokių atsakymų sugalvoti. "Kas ten trankosi už durų? Drakonas!" Bet dėl tokios minties drakonas už tų durų juk neatsiranda. Tai taip ir su "prasme". Manome, kad jei jau esame, tai vadinasi tam turi būti "prasmė", susigalvojame sau tą "prasmę" ir gyvename su "įprasmintu" gyvenimu. Bet pasaulyje dėl to juk neatsiranda kažkokia "tikroji gyvenimo prasmė", "tikrasis tikslas". Kas nusprendė, kad gyvenimas turi turėti kažkokią paslėptą tikrąją prasmę? Čia tik žmogaus mintis. O pamąstymai apie tai, koks yra ar turėtų būti pasaulis, nėra pats pasaulis, o veikiau patys pamąstymai yra tame pasaulyje (prote žmogaus, kuris yra pasaulyje).
O čia dar šiaip pagalvojau: o gal tikroji prasmė yra jos ieškoti? 😀
Lucas rašė:O čia dar šiaip pagalvojau: o gal tikroji prasmė yra jos ieškoti?
Ieskoti ir nerasti, nes jei suradai neber ko ieskoti, gyvenimas nebetenka prasmes…paradoksas, vadinasi suradai netikra prasme, ir ieskai toliau…Gaunasi, kad ieskoti prasmes beprasmiska…
Taip iseina, kad gyvenimo prasme , ner jos ieskoti 😀
Asmeniui tai yra niuri perspektyva, asmuo nori kazko, tikisi kazko, todel jam gyvenimo tikslas yra atrasti tai ko jis tikrai nori ir to siekti.
mano supratimu pastebėjimais, kiekvienas turi kai ką padaryt a la misiją, kad ir nedidelę… arba/ir išmokt būti žmogumi t.y. tapt labiau dvasiniu o ne gyvulišku..išmokt mylėt, gailėt, patylėt, padėt, pasidalint , išmokt kantrybės, drąsos, išugdyt stiprią dvasią tt..nes ten nereikia(kaip ir čia beje niekas nenori) bailių, apsimelavusių, negailestingų , tingių, silpnavalių tt
elteide rašė:kažkaip netikiu , kad taip manai 🙂
mano supratimu pastebėjimais, kiekvienas turi kai ką padaryt a la misiją, kad ir nedidelę… arba/ir išmokt būti žmogumi t.y. tapt labiau dvasiniu o ne gyvulišku..išmokt mylėt, gailėt, patylėt, padėt, pasidalint , išmokt kantrybės, drąsos, išugdyt stiprią dvasią tt..nes ten nereikia(kaip ir čia beje niekas nenori) bailių, apsimelavusių, negailestingų , tingių, silpnavalių tt
Deja taip ir manau, tik kiekvienas pasirenka savo bųdus kaip tą laiką prastumti 🙂
paragraf 78 rašė:Deja taip ir manau, tik kiekvienas pasirenka savo bųdus kaip tą laiką prastumti 🙂
ar sutrumpinti ( juodas jumoras)
tadasas99 rašė:ar sutrumpinti ( juodas jumoras)
Čia labiau tiktų lektuvo metafora. Skrendi iš taško a į tašką b, išlipęs anksčiau kelionės tikslo nepasieki
paragraf 78 rašė:Deja taip ir manau, tik kiekvienas pasirenka savo bųdus kaip tą laiką prastumti 🙂
neslėpsiu, kad ir aš taip pagalvoju ir kuo toliau tuo dažniau 😀
kad mazdaug durnas gimei – durnas ir mirsi …
Čia tipo kaip į kokį robotą įdiegi programą ir tas robotas linguoja galvą ir "sąmoningai ištaria" – nu jo jo… labai giliai čia, ištikro reikia klausytis savo minčių, širdies ir proto, o ne kitų… 😀
Aceit kitų mintys tai ne mūsų mintys…

Mes visi turime vieną gyvenimo prasmę ir visi judame į vieną ir tą pačią prasmę.
Visi nori būt – LAIMINGI. Visi instinktyviai juda į LAIMĘ. Tai yra fiziologiniai, psichologiniai, fizikiniai ir dvasiniai dėsniai…
Laimė gali būt tik harmonijoje su savo vidiniu ir išoriniu pasauliu, o išorinis pasaulis yra gamta įskaitant žmones…
Išorinė ir vidinė harmonija tai materiali ir dvasinė harmonija. Materiali – (sveikata, turtai, pripažinimas, garbė, žinios, savirelizacija)gyvenimo pilnatvė/laimė ir dvasinė – Dieviškumo pilnatvė, viską vainikuojanti. Tikroji Laimė ir Dievas yra vienas ir tas pats, nes šios laimės eina koja kojon tampriame visos žmonijos ryšyje. Tai apibendrinant visi žmonės visuomenėjė juda tik link Dieviškos pilnatvės, o visos kitos prasmės yra tik tarpinės ir laikinos, kumuliuojančios(Dieviškas flirtas). Dėl to reikia padėt ne tik sau laimę pasiekti, bet ir kitam…
Mūsų gyvenimo prasmė – gyventi sveikai, džiaugsme, tūrtingai, magiškai ir stebuklingai, siekiant Dievo.
Mekabciel rašė:Visi nori būt – LAIMINGI. Visi instinktyviai juda į LAIMĘ. Tai yra fiziologiniai, psichologiniai, fizikiniai ir dvasiniai dėsniai…
va teisingai !faktas kaip blynas !
🙂
Išorinė ir vidinė harmonija tai materiali ir dvasinė harmonija. Materiali – (sveikata, turtai, pripažinimas, garbė, žinios, savirelizacija)gyvenimo pilnatvė/laimė ir dvasinė – Dieviškumo pilnatvė, viską vainikuojanti.
idealus variantas…bet kad viskas visose srityse būtų puikiai realybėj kažkaip nelabai gaunasi …priešingai, dvasingi žmonės neretai būna biedni , ligoti..pažiūrėjus istoriškai, kiek šventųjų buvo be pripažinimo, smerkiami net, nepritekliuose, kūno ligose…
elteide rašė:idealus variantas…bet kad viskas visose srityse būtų puikiai realybėj kažkaip nelabai gaunasi …priešingai, dvasingi žmonės neretai būna biedni , ligoti..pažiūrėjus istoriškai, kiek šventųjų buvo be pripažinimo, smerkiami net, nepritekliuose, kūno ligose…
Nebūsi pats sau sveikas, ligotoje visuomenėje.
Dėl to visapusiška harmonija priklauso nuo visų.
elteide rašė:šventųjų buvo be pripažinimo, smerkiami net, nepritekliuose, kūno ligose…
Kas juos šventaisiais paskelbė? Tie patys žmonės, tiek to ir šventumo.
Skamba kaip:
Kas jam davė Nobelio premiją? Tie patys žmonės, tai tiek čia to ir Nobelio… 🙂
Gal domėjaisi, bet šventųjų paskelbimas yra pakankamai kruopštus darbas ir bet ko ten neatrinkinėja.
Tikriausiai labiau kimbu prie elteide išsireiškimo, kad dvasingi žmonės neretai būna biedni ir ligoti. Jei jie dvasingi tai aš tada jau dievas 🙂
Legionas rašė:Na Nobelio laureatų niekas šventaisiais neskelbia ir nelaiko, nors kas daugiau naudos davė žmonijai debatų klausimas 😀
Tikriausiai labiau kimbu prie elteide išsireiškimo, kad dvasingi žmonės neretai būna biedni ir ligoti. Jei jie dvasingi tai aš tada jau dievas 🙂
Skirtingi terminai, skirtingose gyvenimo sferos ir tiek. 🙂
Jei nebūtų Šventųjų, tai kogero dėl Laureatų ginčytumėmės… 😐
Be to priešingai nei Laureatai Šventaisiais įvardija tik po mirties…
Legionas rašė:Kas juos šventaisiais paskelbė? Tie patys žmonės, tiek to ir šventumo.
pirmiausia, aplinkiniai žmones imdavo skaityt tokius žmones šventaisiais pagal jų gyvenimą, nuopelnus, daromus stebuklus dažnai jie lydėdavo tokius asmenius
Linas Esu rašė:Manau gyvenimas neturi prasmės , jeigu jam jos nesuteiki . Kiekvienas , suranda savo gyvenime prasmingų dalykų . Vienam tai gali būtų artimieji , kitam pinigai , karjera ir t.t.
o tau , Linai, kas?
elteide rašė:o tau , Linai, kas?
Šeima , tiesa , mokslas ir t.t. jums ?
Dukra rašė:Gyvenimo prasmė yra pats gyvenimo procesas, nereikia jos konceptualizuoti ar sprausti į siaurus sistemų rėmus. (Bruce Lee) Labai palaikau šią mintį ir ja vadovaujuosi. Viskas atrodo daug paprasčiau..
Ne, tu ka… Gyvenimo prasmė yra ne gyvenimo procesas, o begalybinis taškas. Va šitas -> 8 arba ∞ Čia yra taškas begalybės simbolio formos. Nereikia gyvenimo prasmės konceptualizuoti ar sprausti į siaurus sistemų rėmus. (Mano) Labai palaikau šią mintį ir ja vadovaujuos. Viskas atrodo daug papraščiau..
Gyvenimo procesas – Bruce Lee mintis, o tavo kokia? Turi kažką pridėt ir nuo savęs.
Sukonceptualizavai gyvenimo prasmę į gyvenimo procesą… Reikėjo tada gal parašyt "Prasmės prasmė". Nes pats gyvenimas yra prasmė. Arba tiesiog prasmė, procesas. Arba pramė, prmė, pmė, pė, p, …
Gyvenimo prasmė – gyvenimo procesas… Pakeitei žodį prasmė į procesas. Bruce Lee išmintis. Ping pong masteris. 🙂 Manyčiau galima būtų ir daugiau, pavyzdžiui iki begalybės… 🙂
Jei esu ISIS teorirstas mėtau bombas ant tankų ir kai susprogdinu šaukiu Didis Alachas, Allahu Akbar, jaučiu gyvenimo procesą tai yra man prasminga, bet ar tai yra nesusistemizuota? Arba prieš apvogdamas banką pasimeldžiu Dievui, kad jis man padėtų, tai yra gyvenimo procesas? Arba gyvenimo prasmė – gausi didelė šeima, daugintis ir perduoti patirtį… Tai yra nesusistematizuota?
Ar padalintum kas yra geras gyvenimo procesas, o kas yra blogas gyvenimo procesas?
O tai kas yra gyvenimo procesas?
paragraf 78 rašė:Čia labiau tiktų lėktuvo metafora. Skrendi iš taško a į tašką b, išlipęs anksčiau, kelionės tikslo nepasieki..
– geras toks ištižusiem savižudžiam, kuriem visada "malo numų"..
🙁
Iš savos pozicijos, dabartinės, tai galiu pasakyt, kad man artimiausias yra tas nihilistinis požiūris, kad prasmės tiesiog nėra. "Gyventi reiškia kentėti, išgyventi – rasti prasmę kentėjime". Vėlgi, viskas sukasi ties individualiu, tuo empiriniu supratimu. Randi dėl ko tau norisi ir malonu gyventi, arba dėl ko nesinori žudytis.
Prijomas rašė:Nepriklausomai nuo musu mastymo egzistuoja tikroji gyvenimo prasme.
Iš kur žinai?

