Skip to main content

Vis dėlto kokia tikroji gyvenimo prasmė?

Tai – Anomalija.lt forumo archyvas (2011–2026). Diskusijas galima skaityti, tačiau naujų žinučių rašyti nebegalima.
Skeletonas2017-07-27 00:39
Manau kad gyvenimo prasmė tai gyventi kad ateinačios kartos gyventu geriau(tobulėtu) mokitusi iš musu klaidu. Šeip sunku paaiškint.
Prijomas2017-07-27 02:19

Visažinis rašė:Iš kur žinai?

koks tu visazinis, jeigu nezinai…. niekas is nieko neatsiranda nes niekas neegzistuoja, o tas kas atsirado, atsirado is to ko atsirado, atsiradime yra valia, o valioj yra prasme, kuri egzistavo dar neatsiradus zmonijai 🙂 be to dar viena argumenta pateikiau po pacituoto teiginio idedu ji i kabutes " Kaip kad vienas zmogui gali atrodyt saule melyna, kitam raudona, bet is tikruju saule bus tokia kokia ji yra is tikruju be musu interpretaciju :)" lygiai toks pat principas ir gyvenimo prasmei, vienas sakys kad jo gyvenimo prasme but stalium, kitas uzsidirbti pinigu, taciau be ju interpretaciju yra tikroji gyvenimo prasme, kuri atsirado netai, kad neatsiradus jam, taciau visai zmonijai  🙂 Tai dabar ir ziurek i viska kas yra kaip i puzle, o i save kaip i puzles detale. Kiekvienas turi  prasme savo detaleje, o taip pat ir savo prasme visoje puzleje. Ta  saves suvokimo prasme kaip vienos detales ir klaidina kad esi individualus ir turi tik savo prasme. O tereikia isbraukti zodi tik ir tada bus teisingai pasakyta. Nes tu turi ne tik savo, o ir absoliutine prasme 🙂 cia paprasti dalykai 🙂

Creative2017-08-13 21:24
Pakliedėkim: mes visi esam čia kad išgelbėtumem šį pasaulį, padarytumem jį geresniu.

Čia kokia diagnoze jau?

paragraf 782017-08-13 22:36

Creative rašė:Pakliedėkim: mes visi esam čia kad išgelbėtumem šį pasaulį, padarytumem jį geresniu.

Čia kokia diagnoze jau?

Diagnozė vadinasi GYVENIMAS, nes gyvenimas yra mirtina, lytiniu keliu plintanti liga.

Creative2017-08-14 01:13
Nejaugi taip įžeidžiau?
cs2017-09-11 21:30
Tokia, kokia gyvenimo intensyvioji paieška dalykuose spartesnė ir įdomesnė, juo gyvenimas pasirodo prasmingesnis. Tai neįrodoma, bet yra ryšyje tarp kryptinių pasirinkimų. Taip susiejama, tik dalis tikrosios paieškų istorijos, o dalis yra padirbta ir nekelianti prasmės aspekto. Pastata gyvenimo yra ateinanti ir išdalijama, derinama įvairiais aspektais. Tai kas kuriama yra vienos bendros realybės pastatos iliuzija, o išeinantis taškas dabartis. Kaip bebūtų, prasmė remiasi su kryptingumu ir kryptys yra pagrindas, pastatos rezultatas. Siūloma, primesta gyvenimo idėja.
elteide2017-09-12 12:06
cs, taip sunku tave suprasti, paprasčiau negalėtumėt  😉
cs2017-09-12 15:24
@elteide papratume nieko nėra, nebent tu kažką laikai ten svarbaus? Susieji su gyvenimo prasme?
sara2017-10-11 09:27
Sataniste, gyvenimo prasme yra suprasti gyvenima, analizuoti gyvenima ir priimti vidinius ir isorinius sprendimus. Taip as pasakyciau. Net Dievo ar setono salininkai nera visiskai teisus reikia rinktis viduri kazkur tai tarp ju, issirinkti gyvenimo graziausius dalykus. O kitiems  forumo dalyviams pasakysiu jus tikri saunuoliai labai graziai analizavot gyvenima( gyvenimo prasme), man labai patiko, tiesiog su pasimegavimu skaiciau. Idomu.
P.s. o ukininkas savo sunui sakytu, kad gyvenimo prasme yra dirbti.
Mekabciel2017-10-11 10:15
Vidurį juk sukuri per prieštaras. Tai nejudėdamas į kažkurią pusę, neatskleisi ir priešingos, kuri subalansuos į vidurį. Negatyvą žmogus pagal nutylėjimą turi, o pozityvą turi sukurti.

Dievas dviejų priešingybių vienovė. Šėtonas juk priešinga Dievo dalis(„šėtonas“ turi žodžio 'prieštarauti' šaknį). Bet kas prieštarauja? Ta pati vienalytė jėga veikianti iš dviejų pusių. Viena atstumia(sukelia abejones), kita pritraukia(išsklaido abejonę ir suteikia aiškumą). Po to aiškumas dingsta ir vėl kartojasi procesas. Laiptinė.

sara2017-10-11 10:21

Mekabciel rašė:Vidurį juk sukuri per prieštaras. Tai nejudėdamas į kažkurią pusę, neatskleisi ir priešingos, kuri subalansuos į vidurį. Negatyvą žmogus pagal nutylėjimą turi, o pozityvą turi sukurti.

Dievas dviejų priešingybių vienovė. Šėtonas juk priešinga Dievo dalis(„šėtonas“ turi žodžio 'prieštarauti' šaknį). Bet kas prieštarauja? Ta pati vienalytė jėga veikianti iš dviejų pusių. Viena atstumia(sukelia abejones), kita pritraukia(išsklaido abejonę ir suteikia aiškumą). Po to aiškumas dingsta ir vėl kartojasi procesas. Laiptinė.

Teisybe sakai-laiptine. Ir mes tais laipteliais vis kylame aukstyn. Butu nuostabu tureti senoles bobutes patyrima ir jaunyste drauge-tai butu visiska zmogiskoji harmonija. Bet Dievas yra padalines savaip arba valgai pirma mesa, o paskui kaula arba pirma valgai kaula, o paskiau mesa. Tai va.
Arba galima isivaizduoti kad esi labai senas ( nors esi jaunas), tai irgi suveikia. Sekmes!

elteide2017-10-11 16:07
laiptais galima ne tik kilti bet ir leistis arba stovėti ir rūkyti 🙂
Lucas2018-02-16 11:05
Visų pirma, tai su valstybės šimtmečiu, forumiečiai!

O visų antra, išdrįsiu pareikšti, jog buvimas yra prasmingas!

Creative rašė:?Mano prasmės pasaulėžiūra yra tokia, kad jei esi vis delto čia tai ir nuveikti gali kanors, tai ką veiksi?

Kaip pastebėjo @Creative , jau esame. O aš nuo savęs pridėsiu, kad prieš būdami nepasirinkome ar būti (o kaip ir galėtume rinktis nebūdami?), kaip ir nepasirinkome koks tas buvimas yra (ne patys nusprendėme gamtos dėsnius, o juos tik stebime ir atrandame, ir kažkaip bandome suprasti). Atsikeli iš ryto, už lango sninga, o ant namo priešais langus plėvesuoja trispalvė. Gatve bėga katinas, o už sienos barasi kaimynai. Aišku, galima užtraukti užuolaidas ir sakyti, kad nesninga ir joks katinas nebėgioja, bet vis tiek nepakeisi to, jog visgi matei baltą sniegą ir tą nelemtą katiną. Lygiai kaip nepakeisi to, jog išvis išgyvenai matymą, girdėjimą ir aplamai buvimą. Buvai ir esi. Ne tuštuma ir ne niekas, o buvimas yra. Ir tame buvime vis kažkas vyksta, vis kažkas kinta, vis kažkoks katinas gatve bėga. Kažkas yra ir kažkas kitimu eina link kažko. Prasmingumas tame yra, bet nebūtinai kaip kažkoks "galutinis tikslas". Tiesiog buvime yra dėsniai ir yra būnantys. Kitaip sakant, ne tuštuma, o kažkoks konkretumas (o to konkretumo pasekoje ir tu, aš, jis, ji ir sniegas, ir katinas, ir trispalvė, ir kaimynai). Tame konkretume ir įžvelgčiau prasmingumą buvime.

O dėl "galutinio tikslo", tai kadangi esame ir link kažkur dėsnių pagalba judame, tai galbūt tas buvimas turi kažkokį tikslą (juk kintama į kažką ir judama į kažkur)?

a.t.sielis2018-02-18 13:23
Lucaso gerai pamąstyta.

Šiaip pastebėčiau, kad aiškios ribos nuo kada prasideda sąmoningumas – nėra. Pvz. mes kažką iš vaikystės atsimename, o iš kūdikystės – ne. Ties kažkokia riba atmintis nutrūksta, bet tai nereiškia, kad nebuvome sąmoningi (kaip patyrėjai, o ne kaip protaujantieji). Labai mažas kūdikis verkia, kadangi patiria, kad jam kažkas nepatogu. Ir t.t. ir. pan.

Taigi, sąmoningumas tęsiasi ilgiau negu atmintis. Mes (kaip atsimenantys) išnyrame iš kažkur. Kas buvo prieš tai – patys nežinome.

Bet prieš tai galėjo būti sąmoningas buvimas, kuris dabar pamirštas (arba neturėjo galimybės būti "įrašytas" į dabar turimų smegenų "atminties failus"). Kai egzistavimas buvo ne šiame fiziniame kūne, tada šis kūnas negali to prisiminti. O sąmonė užgožta šio kūno procesų.

Einat tolyn į neaprėpiamą praeitį ir pačios būties ištakas, gali būti kad darėme pasirinkimus arba tam tikrus "judesius", turėjome kažkokius norus, kurie atvedė į dabartinę būties sferą ir mūsų situaciją. Kokia viso to prasmė? Prasmę apibrėžia pirminis būties šaltinis ir jo mums suteikta mūsų prigimtis. Prasmė ir tikslas yra tai, kas mes turime būti pagal prigimtį.

Taigi, prigimties pažinimas, prigimties atskleidimas. Atitinkamai, visas judėjimas aplink, visa aplinka, tai terpė, kurioje gali vykti šis judėjimo link prigimties procesas.

vytra2018-02-18 15:29

Owldies666 rašė:Nėra tokio dalyko kaip "tikroji gyvenimo prasmė".

– pritariu ta prasme, kad niekas nežino "prasmės prasmės".. tai kam ieškoti?

p.s.
.. dažnai pedagogai nori pasirodyti "kieti" ir dar jaunesnio mokyklinio amžiaus nerūpestingai linksmiems vaikams pateikia šį "nusenusių perdylų" klausimą. Dalį vaikų tai taip paveikia, kad žudosi ar nugrimsta į nepataisomą melancholiją, depresiją ar net agresiją!

🙂

Lucas2018-02-18 21:55

vytra rašė:– pritariu ta prasme, kad niekas nežino "prasmės prasmės".. tai kam ieškoti?

p.s.
.. dažnai pedagogai nori pasirodyti "kieti" ir dar jaunesnio mokyklinio amžiaus nerūpestingai linksmiems vaikams pateikia šį "nusenusių perdylų" klausimą. Dalį vaikų tai taip paveikia, kad žudosi ar nugrimsta į nepataisomą melancholiją, depresiją ar net agresiją!

🙂

"Prasmės prasmės" kaip "galutinio tikslo" gal ir nėra – žmonės daug nebūtų dalykų prisigalvoja, bet sakyti, kad visas šis buvimas yra tiesiog nonsensas ir tuštuma – man kaip tik tai daug labiau kelia depresiją, negu "paieškos".

Pastaruoju metu susimąsčiau, o kodėl man kažkas patinka/nepatinka, kodėl yra džiaugsmas ir skausmas? Ir dažniausiai tie patikimai, džiaugsmai bei norai nebūna racionalūs ar apgalvoti, atvirkščiai – visa reakcija į aplinką ir aplinkinių reiškinių patikimas/nepatikimas būna momentinis. Štai ir galvoju, ar tai ką nors gali reikšti iš "prasmingumo" pusės? Dabar pradedu manyti, kad taip. Noriu kvėpuoti, valgyti, gyventi toliau, o ne žaloti ir kelti skausmą sau ar kitiems, nes skausmas nepatinka, o gyventi patinka. Nors jeigu priimčiau, kad tai visiška beprasmybė, tai kodėl kažko norėti ar vengti? Argi dažnai nebūna taip, kad paverčiame pasaulį beprasmį, kad gautume casus belli nekvaršinti sau galvos apie prasmes ir tikslus, ir tuomet leidžiame vaikytis kitų savo norų, kitų tikslų? Visgi, pavertus pasaulį beprasmiu, minėtos momentinės reakcijos – visokie "tikslai", nusistatymai, galų gale tie patys mūsų norai – neišnyksta. Pasaulis taigi lieka. Galbūt mes buvimu jau atliekame savo paskirtį – būname – jeigu pats buvimas yra toji "prasmė" (todėl ir džiaugiamės tiesiog gyvendami), o galbūt tas buvimas skirtas kažkam daugiau (todėl begyvenant dar ir pradedam klausti, kam, kodėl ir susiduriame su norais, patikimais/nepatikimais)? Kadangi jau ir taip gyvenu, ir tuo džiaugiuosi, tai belieka tik patikrinti antrą variantą – ar gyvenu kažkam daugiau?

a.t.sielis2018-02-18 23:40
vytra, depresiją sukelia beprasmybė, o ne prasmės paieškos; tamsa, o ne šviesėjimas. Gamtiškos emocijos gali nugramzdinti į dugną, lygiai kaip šaltis gali nušaldyti augalus pavasarį, arba audra paskandinti laivus. Tik gilesnis suvokimas ir pažinimas suteikia stabilumą. Be suvokimo žmonės elgiasi chaotiškai, netyčia ar tyčia gali prisidaryti nesąmonių.
vytra2018-02-19 10:15

Lucas rašė:"Prasmės prasmės" kaip "galutinio tikslo" gal ir nėra – žmonės daug nebūtų dalykų prisigalvoja, bet sakyti, kad visas šis buvimas yra tiesiog nonsensas ir tuštuma – man kaip tik tai daug labiau kelia depresiją, negu "paieškos".

– Tas "paieškas" pavadinčiau moksliniais tyrimais, naujo pažinimo moksliniais eksperimentais ar naujomis filosofinėm konstrukcijomis. Tuo tarpu tuščias svarstymas "kam aš esu", itin nesubrendusio žmogaus sąmonėje, niekaip negali pagelbėti susivokti!

p.s.
.. taigi, aš palaikau senąsias tradicijas, kuomet informacija vaikams pateikiama pagal subrendimą, kad nebūtų visiškų vystymosi "nonsensų"!

🙁

SPACE2018-02-19 15:14
Įvykdyti konservatorių programą ir numyrti. aišku kaip 2×2. Kokie dar gali būti klausimai.
a.t.sielis2018-02-19 15:27
Numirti už Staliną, Leniną ar Rusijos bobas. Kokie dar klausimai?

YouTube vaizdo įrašas▶ Žiūrėti YouTube

Мне копать траншею велено, я копаю словно раб. Кто за Сталина, за Ленина, я за всех российских баб!

vytra2018-02-19 19:38

a.t.sielis rašė:.. я за всех российских баб!

– vertimas: "aš už visas Rusijos moteris".

p.s… asmeniškai man šis artistas patinka, žinoma atmetus visas "paranojas", jis turi daug "sveikos filosofijos". Rusijos moterys turbūt buvo/yra sunkesnėje būsenoje nei kokios afrikietės.. Sudominai, einu dar pasiklausyti jo repertuaro..

🙁

Lucas2018-02-20 00:59

vytra rašė:– Tas "paieškas" pavadinčiau moksliniais tyrimais, naujo pažinimo moksliniais eksperimentais ar naujomis filosofinėm konstrukcijomis. Tuo tarpu tuščias svarstymas "kam aš esu", itin nesubrendusio žmogaus sąmonėje, niekaip negali pagelbėti susivokti!

p.s.
.. taigi, aš palaikau senąsias tradicijas, kuomet informacija vaikams pateikiama pagal subrendimą, kad nebūtų visiškų vystymosi "nonsensų"!

🙁

Sutinku, kad nėra reikalo pypliui kišti filosofinių samprotavimų. Įtariu, kad galbūt nesusikalbėjome arba aš gerai neįsigilinęs puoliau rašyti atsakymo (visgi, pateiktų minčių neatsisakau).

Dėl jūsų pateikto "paieškų" apibrėžimo taip pat sutinku.

Vis dėlto turiu pastebėti, kad jeigu jaunas žmogus užduoda sau "prasmės" klausimą, tai gali vesti nebūtinai į pražūtį, bet atvirkščiai, būtent į brandą, kaip mąstančio žmogaus, ir į visai kitokį aplinkos suvokimą. Aš pats save laikyčiau to pavyzdžiu. Pirmi mano svarstymai šiais klausimais man dabar atrodo visiškai vaikiški ir kvaili, tačiau jeigu nebūčiau ėjęs mąstymo keliu, dabar nebūčiau tokioje mąstymo padėtyje, kurioje esu dabar (ir esu beveik tikras, kad ir ateityje toks ėjimas į priekį tęsis, ir dabartines mano mintis pakeis dar labiau išbaigtos, pagrįstos ir apgalvotos idėjos). Praeities mintys atrodo nepajudinamos ir genialios, o dabar atrodo kvailos, kai tuo tarpu dabartinės mintys atrodo pagrįstos, protingos. Nenustebčiau, jei ateityje dabartinės mintys man taip pat atrodys kvailos.

Galiu išreikšti tik tokį pastebėjimą. Dabartinio "aš" požiūris visada atrodo teisingas, daugiau/mažiau pagrįstas ir geras. Bet su laiku kinta ir požiūris, ir tuomet jau tas kitas, tapęs dabartiniu, atrodo teisingas, geras etc…

O dėl įsivyravusio off-topico apie Любэ, tai man iš vaikystės įstrigusios jų dainų melodijos. Ne per seniausiai vėl iš naujo atradau Любэ, tik žinoma dabar jau girdžiu ne vien muziką, bet ir dainų tekstus. Kai kuriose dainose tikrai galima iškasti gilią mintį, bet kaip pastebėjo kiti forumiečiai, Любэ dainose galima jausti tendenciją:

a.t.sielis rašė:за Сталина, за Ленина, за всех российских баб

Tokie būtų mano pasvarstymai.  :-\

mantukslisxxx2018-03-10 15:21
Nera prasmes gyventi, gyvenimas tik skaudina
boba2018-06-08 19:24
Gyvenimo prasmė pastebėti detales, kaip kad @Creative kad sakė. Auksiniai jos žodžiai. Į viduriuką. Ačiū @Creative, kad mane apšvietei.
Creative2018-06-08 23:17
Vis dėlto kokia tikroji gyvenimo prasmė? – paveikslėlis 3

"Jei negalite rasti gyvenimo prasmės, bandykit prisiminti kur paskutinį sykį jį naudojot."