Bailey rašė:Mačiau čia temoje buvo ir daug nusišnekėjimų kas liečia chaoso teoriją arba tuos pačius paralelinius pasaulius, bet apie tai kitą kartą parašysiu.
Kadangi buvau vienas jų, matyt šis sakinys liečia bent nedidelę dalį mano parašytų žinučių. Neapsimetinėsiu neklystančiumi genijumi, galų gale kai kurios šiandieninės mūsų kosminės žinios daugiau remiasi prielaidomis nei faktais, tad būtų įdomu jei apšviestumėte kaip yra iš tikrųjų.
Kita vertus, grįšiu prie asmenybės.
Taip, visiškai pritariu Chronos pastebėjimui, jog iš keleto žinučių neįmanoma nustatyti koks tas žmogus yra iš tikrųjų, bet sprendžiu apie jį iš to ką matau.
Šiandien, net tarp (pavyzdys) artimų šalių, pvz. nuvykus į Vokietiją (ar vokiečiams atvykus pas mus), mes matome skirtumus. Galbūt jie nežymūs, iš pirmo žvilgsnio ne visada pasakytum ypač jei žmogus nesireiškia, bet vis tiek įmanoma pažinti užsienietį.
Skiriasi mąstymas, kultūra, išsilavinimas, įpročiai, bendraujant šie skirtumai dažnu atveju pasirodo kaip diena nuo nakties palyginus su tuo, ką pažįstame mes. Ypač jei tai rytietiški ar pietų kraštai.
Bailey, prisistato, kaip nesantis lietuvis, tačiau jis puikiai valdo lietuvių kalbą, DABARTINĘ lietuvių kalbą (prieš 60 metų ji skyrėsi nuo dabartinės, reiškia bus kažkiek pakitusi ir ateity) ir bendrauja lyg neturėtų jokių sunkumų sklandžiai dėstyti mintis. Nejau ateityje sustoja ir kultūrinis progresas?
Taip, be jokios abejonės jam padeda technologijos ir visa kita. Bet tuomet kam tiek pastangų, kad tiesiog tam, kad "praleisti laisvalaikį".
Šiame pokalbyje pasigendu esminių dalykų, kurie labai retai kada akcentuojami fantastiniuose apsakymuose ir todėl jie visuomet ir lieka fantastiniais. Trūksta ŽMOGAUS. Bailey tekste yra viskas užpildyta: technologijos, kelionės, istorija. Bet nėra jokios idėjos, jokios filosofijos. Šiandien mes esame tokie kokie esame, ne tik todėl, kad sėkmingai išmokome panaudoti išradimus, bet todėl, kad visuomet jautėme įkvėpimą kurti, daryti siekti, mes mokėjome stebėtis.
Dar net toks pasakymas: "…čia temoje buvo ir daug nusišnekėjimų kas liečia chaoso teoriją…", tas pavartojimas žodžio "nusišnekėjimas", tarsi grįžę laiku atgal mes ateitume pas ką nors į namus ir sakytume kaip jie nusišneka kalbėdami apie savo pasaulio supratimą.
Nusišnekam, nes nežinom tiesos. O ta tiesa kurią žinom, mums yra tikra ir apčiuopiama.
Galbūt mano lūpomis kalba ir didelis nusivylimas ateities pasauliu koks jis yra pavaizdotas ir įsijungė čia savotiški gynybos mechanizmai, bet kita vertus, ar jums atrodo pakankamai adekvatus toks žmogaus iš ateities elgesys? laisvalaikiu dėstyti medžiagą apie ateitį praeities žmonėms. Ypač tas laisvalaikiu… Jei priežastis būtų koks nors ateities gyventojų parengtas socialinis eksperimentas, būtų suprantamiau…